Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Sauliaus Petraičio skundą atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Algiui Sabaliauskui dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės priimtų raštų – 2025 m. balandžio 4 d. rašto Nr. S-1311 ir 2025 m. balandžio 18 d. rašto Nr. S-1493 – pagrįstumo ir teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog, siekdamas atnaujinti baudžiamosios bylos Nr. 1-95-1059/2023 procesą, pareiškėjo atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius, remdamasis su pareiškėju sudaryta 2025 m. vasario 12 d. atstovavimo sutartimi ir vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, 2025 m. kovo 27 d. kreipėsi į Ligoninę su prašymu:

1) išduoti dokumentų kopijas dėl Algio Sabaliausko gydymo Ligoninės Priėmimo skyriuje, ambulatorinio gydymo kortelės Nr. 2022/0172367/00 kopijas, krūtinės rentgenogramos kompiuterinę laikmeną su gydytojo radiologo aprašymu;

2) pranešti, ar buvo Algiui Sabaliauskui dėl padarytų sužalojimų daroma krūtinės ląstos echoskopija, kompiuterinės tomografijos tyrimas, jeigu taip, pateikti duomenis su specialisto (specialistų) išvadomis;

3) pranešti, ar buvo daromas Algiui Sabaliauskui krūtinės rentgenologinis tyrimas po 12–24 val. ir po visiško šonkaulio lūžio sugijimo.

Šioje byloje skundžiamu atsakovės 2025 m. balandžio 4 d. raštu Nr. S-1311 buvo atsisakyta suteikti prašomą informaciją. Atsisakymas grindžiamas PTŽSAĮ 9 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą įstatymo nustatyta tvarka pagrindais. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos bei prioriteto principus. Atsisakymas išduoti prašomą informaciją taip pat grindžiamas Aprašo šeštojo punkto nuostatomis, pagal kurias pacientas, sveikatos priežiūros įstaigai teikiantis prašymą dėl rašytinės informacijos suteikimo, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, paciento atstovas, kreipdamasis dėl rašytinės informacijos, pateikia savo tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. Nurodyta, jog prašymas turi būti pagristas asmens, kurio duomenis norima gauti, sutikimu. Minėtame rašte pareiškėjui pasiūlyta tiksliai nurodyti norimus gauti duomenis, iš anksto apmokėti už paslaugas pagal nustatytus įkainius.

Bylos duomenimis, pareiškėjas per atstovą pakartotinai 2025 m. balandžio 7 d. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto pagrindu kreipėsi į atsakovę, reikšdamas analogiško pobūdžio prašymą. Su prašymu pateikė atstovavimo sutarties patvirtintą kopiją ir advokato pažymėjimo patvirtintą kopiją. Pareiškėjo 2025 m. balandžio 7 d. prašyme teigiama, jog pateikiant ankstesnį prašymą buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Pažymima, kad, pagal PTŽSAĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko, konfidenciali informacija gali būti suteikiama Lietuvos Respublikos teritorijoje ūkinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Nurodoma, jog prašymas pateiktas pagal minėto įstatymo reikalavimus, t. y. nurodytas informacijos gavimo teisinis pagrindas, jos naudojimo tikslai bei nurodyta reikalingos informacijos apimtis. Su prašymu buvo pateiktas dokumentas – atstovavimo sutarties išrašas.

Šioje byloje skundžiamu atsakovės 2025 m. balandžio 18 d. raštu Nr. S-1493 atsisakyta patenkinti pareiškėjo pakartotinį prašymą. Atsisakymas grindžiamas tuo, kad:

1) pakartotinis prašymas nepagrįstas duomenimis apie pareiškėjo (jo atstovo) teisę gauti bet kokią su pacientu sietiną informaciją;

2) 2025 m. balandžio 4 d. raštu Nr. S-1311 pareiškėjas buvo išsamiai informuotas apie asmens sveikatos duomenų teikimo reglamentavimą pagal specialiųjų normų nuostatas;

3) nepateiktas duomenų subjekto sutikimas dėl pastarojo asmens sveikatos duomenų teikimo;

4) nėra duomenų, įrodančių, jog besikreipiantis asmuo yra duomenų subjekto atstovas;

5) prašymas neatitinka ir kitų esminių asmens duomenų gavimą pagrindžiančių normų reikalavimų dėl paslaugos apmokėjimo iki šių duomenų gavimo.

Ginčas kilęs dėl advokato teisės gauti informaciją apie asmens sveikatos būklę, gydymą, atliktus tyrimus ir kitus duomenis teisinių paslaugų suteikimo tikslais.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-1059/2023 pareiškėjas Saulius Petraitis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį atlyginti Algiui Sabaliauskui padarytą turtinę žalą bei per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu apskundė teismo nuosprendį, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu Saulius Petraitis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.00 val. Panevėžyje, Klaipėdos g., ties pastatu Nr. 124, žodinio konflikto metu, suėmęs dešine ranka Algį Sabaliauską už sprando ir patraukęs jį artyn savęs, tyčia vieną kartą spyrė kairės kojos keliu Algiui Sabaliauskui į dešinės pusės krūtinės sritį. Nuo smūgio Algiui Sabaliauskui nukritus ant žemės ir susižalojus kairės rankos alkūnę, nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžis, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nagrinėjamu atveju iš prašymų, dėl kurių buvo priimti skundžiami raštai, turinio matyti, kad pareiškėjo advokatas nurodė, jog Advokato kontoroje renkama medžiaga dėl bylos peržiūrėjimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-95-1059/2023, kurioje Saulius Petraitis 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 15 val. Panevėžyje, Klaipėdos g., ties pastatu Nr. 124, konflikto metu buvo sužalotas Algis Sabaliauskas, gim. 1955 m. kovo 30 d., kuris tą pačią dieną kreipėsi į Ligoninės Priėmimo skyrių. 15.29 val. jam buvo suteikta medicininė pagalba, o vėliau nukentėjęs Algis Sabaliauskas buvo gydomas Ligoninėje. Nukentėjusiajam Algiui Sabaliauskui buvo daroma krūtinės rentgenograma dėl šonkaulio lūžio. Kaip jau minėta, prašymais buvo prašoma pateikti medicininius duomenis apie A. Sabaliausko gydymą dėl šonkaulio lūžio, atliktų medicininių tyrimų duomenis, informuoti apie gydymo apimtį (visus tyrimus ir specialistų išvadas), taip pat pranešti, ar Algiui Sabaliauskui buvo daromas krūtinės rentgenologinis tyrimas po 12–24 val. ir po visiško šonkaulio lūžio sugijimo. Medicininius dokumentus norima gauti siekiant atnaujinti baudžiamąjį procesą.

Kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taikomas Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, jog sveikatos duomenys – tai asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę.

Sveikatos duomenys yra priskiriami specialių kategorijų asmens duomenims, kurių tvarkymą reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnis. Jame įtvirtinta, kad duomenų tvarkymas, kuriuo atskleidžiama rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai, filosofiniai įsitikinimai ar priklausymas profesinėms sąjungoms, taip pat genetinių duomenų, biometrinių duomenų tvarkymas siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę arba sveikatos duomenų ar duomenų apie lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją tvarkymas leidžiamas tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina ir taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės, ir:

1) tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus;

2) tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti;

3) šis duomenų tvarkymas susijęs su asmens duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai, arba

4) šis duomenų tvarkymas grindžiamas Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais nacionalinio saugumo ar gynybos srityje tais atvejais, kai kompetentinga institucija duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.

Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį, asmens duomenų teikimas yra viena iš asmens duomenų tvarkymo operacijų. BDAR 5 straipsnyje numatyta, kad asmens duomenys, be kita ko, turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

BDAR 6 straipsnis reglamentuoja duomenų tvarkymo teisėtumą. BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais;

b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį;

c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;

d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus;

e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas;

f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

BDAR 6 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas, dėl kurio duomenys buvo surinkti, nėra grindžiamas duomenų subjekto sutikimu arba Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomenų valdytojas, siekdamas įsitikinti, ar duomenų tvarkymas kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgia, inter alia (be kita ko), į:

a) visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslus;

b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio santykiu;

c) asmens duomenų pobūdį, visų pirma ar tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal 9 straipsnį, ar tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsnį;

d) numatomo tolesnio duomenų tvarkymo galimas pasekmes duomenų subjektams;

e) tinkamų apsaugos priemonių, kurios gali apimti šifravimą ar pseudonimų suteikimą, buvimą.

Teismas pažymi, jog pacientų teisės privataus gyvenimo neliečiamumo aspektu saugomos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu. Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama Lietuvos Respublikos teritorijoje ūkinę veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos gavimo teisinis pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos apimtis. Elektroninės formos prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

PTŽSAĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.

Įvertinęs prašymų turinį, teismas sprendžia, kad juose nėra pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, taip, kaip numatyta Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte, BDAR 5–6 straipsniuose, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnyje, PTŽSAĮ 9 straipsnio 1, 3 dalyse bei suformuotoje teismų praktikoje. Visų pirma, pažymėtina, jog prašymuose teisinių paslaugų teikimo tikslas išdėstytas lakoniškai, nurodant, jog prašomi duomenys reikalingi dėl bylos peržiūrėjimo, tačiau juose neišdėstyti konkretūs baudžiamosios bylos atnaujinimo ir peržiūrėjimo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Teismas pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs teise nuosprendį apskųsti apeliacine tvarka, tačiau jo skundas atmestas. Taip pat jis pasinaudojo teise teikti kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi šį skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas pareiškėjui. Nutartyje nurodyta, kad iš kasacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjo nurodomi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio nuostatų pažeidimai pateikiami deklaratyviai, grindžiami savitu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių, nepateikiant aiškių ir konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų. Dėl to padaryta išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Pareiškėjas nagrinėjamu ginču siekia gauti specialisto (specialistų) išvadas, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog į baudžiamąją bylą buvo pateikta specialisto išvada, taip pat byloje apklaustas specialistas ir minėti duomenys jau teismo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pareiškėjo atstovas advokatas Stanislovas Butkevičius pagal 2025 m. vasario 28 dienos prašymą yra susipažinęs su baudžiamąja byla ir joje esančiais dokumentais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamąją bylą galima atnaujinti išskirtiniais atvejais dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios numatytos BPK 444 straipsnio 1 dalyje:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Be kita ko, BPK 445 straipsnyje įtvirtinta, jog baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo atstovas nei prašymuose, nei kituose atsakovei pateikiamuose dokumentuose net minimaliai nenurodė, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu ketina siekti proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje, naujai paaiškėjusių aplinkybių neišdėstė, todėl jo prašymuose nurodytas tikslas vertintinas kaip deklaratyvus, nepagrįstas, nemotyvuotas bei abstraktaus pobūdžio. Nėra jokių duomenų, kad prašomų duomenų suteikimas yra būtinas visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Algis Sabaliauskas atsiliepime į skundą patvirtino, jog nesutinka, kad jo asmens sveikatos duomenys būtų išduoti. Pagal bylos duomenis akivaizdu, jog, be paciento sutikimo Ligoninei išdavus konfidencialią informaciją, būtų pažeisti teismo paminėtų teisės aktų reikalavimai, protingumo, sąžiningumo bei paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principai (PTŽSAĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė pateikti prašomą informaciją, kadangi prašymuose nenurodytos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios dokumentų pateikimo būtinumą, ir nepaaiškinta, kaip šie dokumentai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis ar jų siekiamu tikslu.

Teismo vertinimu, skundžiami raštai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Atsakymai pakankamai motyvuoti, suprantami ir aiškūs, todėl pareiškėjo skundas dėl 2025 m. balandžio 4 d. rašto Nr. S-1311 ir 2025 m. balandžio 18 d. rašto Nr. S-1493 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundą dėl skundžiamų raštų panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Sauliaus Petraičio skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.