Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. S. P. 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu suėmęs dešine ranka A. S. už sprando ir jį patraukęs artyn savęs, tyčia spyrė vieną kartą kairės kojos keliu A. S. į dešinės pusės krūtinės sritį, po ko, nuo smūgio A. S. nukritus ant žemės ir susižalojus kairės rankos alkūnę, tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiajam A. S. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

2. Kaltinamasis S. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad ėjo iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) aikštelę už konteinerių, ten yra žolėje išmintas takelis, už dviračių tako, link mokyklos, einant link (duomenys neskelbtini), kai sutiko A. S.. Tai įvyko rugpjūčio 24 d. apie pietus 14-15 val., turėjo po kaire ranka arbūzą apie 10 kg., kitoje rankoje pirkinių maišą didelį, kuriame buvo 6 kg. mėsos ir kitų pirkinių. Viso buvo gal apie 20 kg. pirkinių. Klausė A. S., kodėl savavališkai stato duris. A. S. sakė, kad yra bendrijos pinigai, reikia rinkti parašus dėl darbų. Kalbėjo apie namo bendrijos susirinkimo reikalus, sakė į susirinkimus nesusirenka 51 proc. gyventojų ir yra priimami sprendimai be daugumos pritarimo. Susirinkimuose dalyvauja ne daugiau 8 žmonių. A. S. susinervino, pradėjo rėkti, kad jis nesprendžia, buvo susirinkimas ir visi taip nusprendė. Jis paklausė, kodėl nėra tvarkomi visi kiti aukštai, pradėjo reikšti pretenzijas. A. S. pasakė mokėti jam pinigus, tai išdažys ir jo aukštą. Klausė A. S., kodėl švaistomos lėšos ir kodėl tvarko tik pirmą aukštą, konkretaus pageidavimo nebuvo. Sakė, kad iškvies auditą nors audito iš tikro kviesti neketino. Nukentėjusysis, po jo žodžių, mano, kad stipriai įsižeidė, nes pavartojo keiksmažodžius. Tarp jo ir A. S. įvyko žodinis konfliktas, jis pradėjo rėkti, sakė, kad jį „užsodins“ ir „pašol nachui“. Kai sakė, kad „užsodins“, tai suprato, kad jį į kalėjimą pasodins. A. S. yra gyręsis, kad pažįsta labai daug aukštas pareigas užimančių policininkų. Susikivirčijo, o po to išsiskirstė, kas sau. Jis nuėjo link namų, nematė, kur nuėjo A. S., nebuvo atsisukęs. Keiksmažodį girdėjo nueinant, bet nebereagavo. Nematė, kad A. S. būtų nugriuvęs. Įvykio metu žmonių aplink buvo.

3. Grįžo iki namų, paskambino žmonai, ji nusileido, atidavė pirkinius ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) pirkti prieskonių, nes (duomenys neskelbtini) pamiršo. Grįždamas užsuko į barą, užtruko ten gal pusę valandos. Gėrė alų, vieną bokalą, „Tauro tradicinį“ 5 su virš laipsnių stiprumo. Eidamas namo matė kieme stovint policijos automobilį ir išvažiuojančią greitąją pagalbą. Parėjęs namo ten rado 2 policininkes, žmona buvo kartu su jomis virtuvėje. Jam atėjus ji paliko juos ir nuėjo į kambarį. Pasakė žmonai, kad žino dėl ko atvyko policija. Matė eidamas namo kieme policiją ir greitąją išvykstant ir O. S. nueinant nuo greitosios. Manė, kad policija atvyko dėl to, kad įžeidžė A. S., įvyko tarp jų žodinis konfliktas. Iš reiso buvo grįžęs prieš 2 dienas, jokių konfliktų daugiau nebuvo, iš to ir suprato, kad policija dėl to žodinio konflikto atvažiavo. Jų ginčo nelaiko nusikaltimu, nenaudojo fizinio smurto, keiksmažodžių taip pat.

4. Girdėjo nukentėjusiojo parodymus, tačiau fizinio kontakto nebuvo visiškai. Žmonai paskambino per telefonspynę, jie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Būna atvejų, kai paprašo žmonos ar vaiko nusileisti. Yra liftas name, kad nereikėtų jam kilti į viršų, paprašė žmonos nusileisti, ne kartą taip yra daręs.

5. Nebuvo pas juos su A. S. pykčių, susitikdavo kieme, persimesdavo keliais žodžiais. Yra kalbėjęs A. S., kad yra daręsis šuntavimą, kad kažkas jam su širdimi, gal yra kada minėjęs. Nesidomėjo, kokios ligos jį kankina. O kas tas šuntavimas tikslai nežino, nesigilino.

6. Tame name gyvena 19 su virš metų. Butas priklauso jam. Žmonos dalis yra užstatyta, jos buto dalis registruota kaip parduota. Buvo ir prieš tai durys dedamos, rinko parašus, jis uždėjo parašą už kodines, bet pasakė, kad tai nieko nekeis, nes ryt atvažiuoja durys kitokios. A. S. nėra namo pirmininkas. O. S. yra namo pirmininkė, tačiau ji nieko nesupranta, todėl jai pretenzijų nereiškė. Viską daro A. S., jam ir pasakė. Kai tvarkė visas duris, kai buvo dažoma laiptinė, pats matė, kaip A. S. viskam vadovavo. Dabar kainos išpūstos, gal galėjo palaukti, kol, gal būt, tos durys atpigs, sprendimas dėl to turėjo būti priimtas daugumos sprendimu, pinigai yra bendri.

7. O. S. namo pirmininke yra gal jau 20 m., niekas kitas nenori eiti šitų pareigų, vieną kartą jau norėjo apgauti namo bendriją, bet vėl liko savo pareigose. Nėra apskundęs nei vieno namo bendrijos priimto sprendimo. Jokiam auditui apie, jo nuomone, netinkamai tvarkomus namo reikalus nepranešė.

8. Priekaištus pareiškė gatvėje, nes neturi galimybės dalyvauti susirinkime, žmona taip pat, nes abu dirba. Nėra supažindinti su ataskaitomis, kas vyko namo bendrijos susirinkime. Kai žmogus nemandagiai su juo elgiasi praleidžia tai pro ausis, vadovaujuosi patarle „duok durniui kelią“. A. S. žodžiai jo neįžeidė. Nėra pas jį problemų, jei jos yra – tai sprendžiamos kalbant, jis nesmurtauja.

9. Nuo 2020 m. nuobaudų daug, automobilis yra jo, bet nuobaudos ne jo. Tokį darbą dirbdamas neturi problemų su alkoholio vartojimu, jo darbe yra alkoholio kontrolė. Po alkoholio pavartojimo tą dieną, jo blaivumas buvo patikrintas praėjus 5 min. vieną kartą. Nebuvo pasiūlyta išsiskalauti burnos, tik paklausė kada vartojo alkoholį. Jis girtas nesijautė. Dėl pateiktos specialisto išvados, tai buvo toks incidentas, namuose kalbant prie dukros, kad yra byla dėl namo, pasakė dukrai, kad gyventi nebesinori, ji grįžo su medikais rimtai priėmusi jo žodžius. Jei būtų nevažiavęs į ligoninę, būtų tekę susimokėti už greitosios iškvietimą.

10. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad žmona turgelyje iš automobilio prekiavo šilauogėmis iš jų sodo. Paskambino jam, pasakė, kad baigė prekiauti, paprašė parsivežti ją namo. Apie 14.30 – 15.00 val. eidamas dviračių taku, toje vietoje, kur yra šiukšlių konteineriai, truputis medžių, prie 4 namo kampo sutiko S. P., kaip visada pasisveikino, o S. P. jo paklausė, kam tas duris įdėjo. Jis pasakė, kad susirinkime taip nutarė namo gyventojai. Klausė S. P., kodėl ne jo aukšte, kodėl nenupirko dažų. Sakė jie patys išsidažys. Klausė, kam reikia remontuoti pirmą aukštą. Jis gražiai pradėjo aiškinti. S. P. klausė jo kiek kainavo durys. Po to sakė „nepisti“ jam proto, sakė „plauna“ jie pinigus. Tada jis supyko, aiškino, kad jo žmona 20 metų yra namo pirmininkė. Ji sąžininga ir dar sutaupo pinigų. Ji jau ir nebenorėjo būti namo pirmininke, tačiau namo gyventojai dar ją įkalbėjo.

11. Niekada anksčiau taip su juo S. P. nebendravo. Buvo tą kartą neadekvatus. Neužuodė ar buvo išgėręs, tačiau buvo kitoks nei visada. Pamanė, kad nėra ką su juo kalbėti ir nueinant numojo ranka pasakęs eiti „nachui“. S. P. sušuko „tai ką tu čia mane siuntinėji“ ir pribėgo prie jo. Matė, kad rankoje laikė arbūzą, maišelio nematė. S. P. paklausė ar jam trenks. Ir šis griebė jam už sprando ir spyrė į krūtinę, pajuto, kad kažkas trakštelėjo krūtinėje. S. P. priėjo prie jo per 40 cm., per rankos ilgį, griebė dešine ranka, kairiu keliu spyrė į dešinį šoną. Dešinė jo ranka buvo laisva. Tada jis parkrito ant kairiojo šono, nusibrozdino alkūnę, atsistodamas pasakė kaltinamajam, kad prisidirbo. Jis pasakė nebeaiškinti, nes dar galvon gaus ir nuėjo.

12. Yra tyrėjų klaida padaryta dėl smūgio sudavimo, jis pareigūnei paminėjo šią klaidą, sakė ištaisys, tačiau net jo pavardę parašė klaidingai „S.“. Pati policija jam kvietė greitąją pagalbą, vėliau darė rentgeną, rado šviežią šonkaulio lūžį. Prieš tai niekada nebuvo šonkaulio lūžio, tai matoma iš jo ligos istorijos.

13. Jis, susiėmęs už šono nuėjo prie automobilio, pasakė žmonai – „ko jūs manęs neginate, mane muša“. Automobiliu parvažiavo namo į kiemą. Parvažiavęs išsikvietė policiją. Kai ji atvažiavo jis sėdėjo ant laiptų, išgėrė „Kaptopril“ vaistų, nes sukilo spaudimas. Nuvežė jį į ligoninę, rentgenu priimamajame buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) šonkaulio lūžis. Po to, su taksi parvažiavo namo, laukė policija, tyrėjai ir surašė pareiškimą, jis jiems viską papasakojo.

14. Jis važiavo į „Kardiolitos“ klinikas, nustatyti ar lūžęs šonkaulis nepradūrė plaučių ir kepenų. Jam nukrito pulsas, buvo neseniai po širdies operacijos, 3 mėnesius negalėjo miegoti nei ant vieno šono, nes kairėje pusėje buvo operuota širdis, o dešinėje sulaužytas šonkaulis. Jam tai sudarė didelių problemų. Buvo kraujuojanti alkūnė, sulaužytas šonkaulis. Jo niekas kitas neužpuolė, niekur pats negriuvo. Griuvo nuo smūgio, o ne šiaip sau. Po smūgio iš kelio į dešinį šoną, griuvo ant kairės alkūnės. Griuvo ant asfaltuoto dviračių takelio, asfaltas lygus, jokių akmenų nebuvo.

15. Kaltinamasis galėjo ateiti pas jį atsiprašyti dėl to, ką padarė, būtų atleidęs, bet jis pasirinko teismo kelią.

16. Prie (duomenys neskelbtini) yra turgelis mašinų stovėjimo aikštelėje, yra šalia dviračių takelis, šiukšlių konteineriai, buvo įmontuota kamera anksčiau, bet tuo metu buvo perkelta. Po pietų žmonių toje vietoje beveik nebėra, tik du vaikai su paspirtukais pravažiavo. Nuo aikštelės vaizdą užstoja konteineriai. Žmonių, esančių turgelyje, nesimato. Susitiko už konteinerių, S. P. ėjo nuo miesto pusės, o jis link turgelio.

17. Pažinojo kaltinamąjį seniai, tačiau niekada nebuvo jokių pykčių, pirmą kartą jį tokį matė. Visada gražiai bendravo. Kaltinamasis pasipasakodavo kokiose šalyse dirbdamas buvo, sakė, kad jis tolimųjų reisų vairuotojas. Šis susitikimas sukėlė abejonę dėl jo būklės, nes jis buvo neadekvatus. Pareigūnai klausė, ar S. P. buvo išgėręs, jis pasakė, kad neužuodė, bet jis elgėsi neadekvačiai, jis jo tokio agresyvaus anksčiau nėra matęs. S. P. namo susirinkime dalyvavo gal prieš 6 metus, V. P. dažniau lankėsi. Niekada nėra buvę priekaištų dėl pinigų plovimo. S. P. butas, kuriame jis gyvena, nepriklauso, jis nėra bendrijos narys. Jis nėra namo pirmininkas, jo žmonos turėjo klausti tokių dalykų. Dėl parašų rinkimo klausimus turėjo užduoti pirmininkei. Pirmininkas daro sąrašą, kas dalyvavo susirinkime. Jis namo reikaluose tik padeda žmonai. Jis yra iš (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) 40 m. Jokių įtakingų pažįstamų, pareigūnų tarpe ar kitur, neturi.

19. Palaiko civilinius ieškinius. Širdis jam buvo operuota 2006 m. ir 2019 m. Po šio įvykio jautėsi blogai, turėjo daugiau vaistų gerti. Po šio įvykio buvo daugiau vizitų pas gydytojus, turėjo papildomai lankytis pas kardiologą, stebėjo širdies būklę, jam dažniau sutrinka širdies ritmas, po to įvykio ritmas sutriko jau 4 kartus. Kreipėsi į „Kardiolitos“ kliniką, nes trumpiau laukti, širdies niekada nesitikrina (duomenys neskelbtini). Lankosi Vilniuje pas specialistus. Kreipėsi dėl skausmo į „Kardiolitos“ klinikas, nes buvo sunku kvėpuoti. Apie jo ligas žino visi namo gyventojai ir kaltinamasis žinojo.

20. Namo gyventojų yra gerbiamas ir po šio įvykio pasijautė pažemintas. Jam jau (duomenys neskelbtini), o kaltinamajam (duomenys neskelbtini) dar nėra. Praėjo daug laiko, kaltinamasis galėjo prikurti daug versijų dėl jo griuvimo vietos. Išgėręs kaltinamasis yra agresyvus, kaimynai tai mato. Grįžęs iš reiso jis atsipalaiduoja, kenčia ir namo laiptinė ir lifto durys. Jis pats pirmas niekada nesikeikia, kol jo niekas nekoneveikia.

21. Teismo medicinos ekspertas G. S. parodė, kad tvirtina specialisto išvadą Nr. G 905/2022(05). Ji surašyta teisingai. Šonkaulis gali lūžti ir pastūmus ar žmogui griūnant iš pagreičio ir atsitrenkiant į kokią briauną. Toks mechanizmas galimas, bet pagal pateiktas aplinkybes ir įvykio situaciją, neatmetama galimybė, kad šonkaulis lūžo tiesiogiai nuo smūgio, spyrio pasėkoje. Jeigu susidarytų situacija, kad žmogus atsitrenkė į briauną, akmenį, tai toks dalykas galimas. Tikėtina, kad jėga paveikė dešinę pusę ir žmogus griūna ant kairės pusės ir nusimuša alkūnę. Šonkaulį susilaužyti galima griūnant ant priekio ar nugaros, alkūnę taip pat galima nusibrozdinti. Žmogui griūnant, veikia jėga, ir gali lūžti šonkauliai. Ar šonkaulis lūžo nuo smūgio, labiau įrodytų išorinės žymės ant kūno, bet šiuo atveju jų nefiksuota. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad buvo smūgis į dešinę krūtinės ląstos sritį, o paskui griuvimas ant kairės pusės alkūnės. Tai pats realiausias mechanizmas šioje situacijoje. Žmogus į ligoninės priėmimo skyrių pakliuvo 26 d., jam paskyrė krūtinės rentgenogramą, joje matyti šonkaulio lūžis. Nėra tikslios galimybės nustatyti, kada tiksliai šonkaulis lūžo. Didžiausia tikimybė, kad tai yra šviežias lūžis. Paprastai kaulai sugyja per kelias savaites.

22. Pasekmės širdžiai, spyrus į dešinę krūtinės pusę yra, nes sukratoma visa krūtinės ląsta, nesvarbu kurioje pusėje, galimos komplikacijos širdžiai.

23. Lūžis yra ne prie pat stuburo, o pažastinėje dalyje. Matyti, kad priekinėje pažastinėje linijoje, dešinėje pusėje, jie šioje lokalizacijoje turi galimybę judėti atskirai. 8, 9, 10 šonkauliai prie stuburo sueina į vieną, ties pažastimi jie išsiskiria, toje vietoje ir buvo nustatytas lūžis. Mechanizmas, kai žmogus krenta priekiu ir lūžta šonkaulis neatmestinas. Taip pat neatmestinas ir kai griūnama ant nugaros, vadinamas netiesioginis lūžis. Žmogui griūnant ir atsiremiant alkūne, galimas lūžis taip pat. Esant nustatytai diagnozei, pasijutus blogai ir sutrikus širdies veiklai, nepakankamai smegenys gauna kraujo, deguonies, gali nugriūti žmogus stipriai susinervinęs, jis gali prarasti pusiausvyrą. Jei labai susijaudinęs ir susinervinęs, žmogui gali sutrikti jam širdies ritmas. Tachikardija gali užeiti ir praeiti staiga. Nuo tachikardijos žmogus gali susmukti, gali ir nugriūti. Pasisakė nukentėjusysis jį apžiūrint, kad turi nusiskundimų širdimi, bet duomenų, kad dėl jų krito ir susižalojo, nėra.

24. Savaiminio griuvimo ant alkūnės metu, smūgis teko krūtinės ląstai, matosi kad alkūnė ne visą jėgą sugėrė ir ją amortizavo. Alkūnė eina paskui žmogų. Nieko nepasako, kad alkūnė kairė, o lūžis dešinėje. Kairės alkūnės didoki 2 nubrozdinimai, o jėga nėra didelė, turėjo būti panaudota buka jėga, kuri kontaktavo su krūtinės dešine puse. Griuvimo metu turi įtakos svoris. Atsižvelgiant į alkūnės sužalojimą, nesant matomo išorinio sužeidimo lūžio vietoje, gali būti ir netiesioginis lūžis. Jam susidarė vaizdas, kad tiesioginio smūgio metu įvyko sužalojimas. Ar lūžis atsitiko tiesiogiai ar netiesiogiai nuo smūgio negalima nustatyti.

25. Lūžio vietoje galėtų būti poodinė kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda, spyrus, tai priklauso nuo jėgos, kontakto, drabužių sluoksnio. Bet ne visada atsiranda.

26. Pateiktoje schemoje yra aprašyta krūtinės ląstos kaulinė struktūra, anatominė šonkaulių sandara, šonkaulių dalys, anatomija išdėstyta. Informacija teisinga. Krūtinės ląsta turi anatomines linijas: yra vidurinė raktikaulinė linija; priekinė pažastinė linija; vidurinė pažastinė linija; užpakalinė pažastinė linija; vidurinė mentės linija ir palei stuburą eina paleistuburinė linija. Lūžis yra priekinėje pažastinėje linijoje, (duomenys neskelbtini) šonkaulio kaulinėje dalyje, netoli susijungimo su kremzline dalimi, būtent toje vietoje matosi lūžis rentgeno nuotraukoje ir skeletinėje schemoje tai pažymėjo.

27. Liudytoja J. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad 2022 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., tiksliai nepamena, apie 17.00 val., savo namo kieme pamatė, kad atvykę policijos pareigūnai ir greitoji medikų pagalba. Matė, kad kieme verkia jos kaimynė O. S., todėl priėjo prie jos pasiteirauti kas įvyko, paguosti. Suprato, kad kažkas įvyko. O. S. jai pasakė, kad aikštelėje, kur įsikūrusi turgavietė, primušė jos sutuoktinį. O. S. sakė, kad sumušė vyras, gyvenantis jų name. Tačiau nei pavardės, nei vardo ji nesakė, tik sakė, kad gyvena aštuntame aukšte, bet tiksliai neįvardino buto nepasakė. O ji nenumanė ir nežino kas toks galėjo sumušti. Ji pati įvykio nematė. Tą dieną O. S. sutuoktinio nematė. Ji pokalbio metu guodė O. S.. Ką tiksliai jai sakė, nepamena. Iš jų namo gyventojų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), pažįsta tik K. Kitų dviejų (duomenys neskelbtini) aukšte gyvenančių vyrų jokių duomenų nežino, juos žino tik iš matymo. Su jais jokių santykių nepalaiko. Ar buvo tą dieną sutikusi ką nors iš (duomenys neskelbtini) aukšte gyvenančių vyrų, negali pasakyti. Galėjo ir susitikti per dieną, galėjo susitikti ir net po kelis kartus. Ji turi šunį, todėl dažnai veda šunį į lauką, leidžiasi ir kyla liftu. Su daug kuo iš namo gyventojų galėjo kartu leistis ar kilti liftu. Kad kažkas būtų įstrigę į atmintį, kad kažką atsimintų kaip reikšmingą dalyką, pastebėjimą, negali pasakyti, nepamena. Apie O. S. sutuoktinio santykius su kitais namo gyventojais nieko nežino, tokiais dalykais nesidomi. O. S. yra jų namo pirmininkė. Jos darbu nesiskundžia, jai atrodo, kad ji pareigas atlieka sąžiningai. Visi namo klausimai yra sprendžiami visuotino namo gyventojų susirinkimo metu. Kaip gyventojų dauguma nusprendžia, toks ir būna priimtas sprendimas. Nežino, kad O. S., kaip namo pirmininkė, ką nors darytų savavališkai. (t. 1, b. l. 91-94 ).

28. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. G. paaiškino, kad sakė, ne S., o S. (parodymuose blogai nurodyta pavardė). O. S. pasakojo jai, kad sumušė jos vyrą, ji verkė. Nurodė, kad jį sumušęs asmuo gyvena mūsų namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Ji pati nieko nematė. Atpažįsta kaltinamąjį, jis gyvena jų namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Tą dieną gal ir leidosi liftu kartu su kaltinamuoju, dabar jau nebepasakys. Tikriausiai, kad sakė apklausos metu, jog važiavo vienu liftu. Galėjo būti tarp 13-14 val., kai važiavo liftu kartu su kaltinamuoju, gal ir vėliau, nes kai grįžo iš sodo, gal po poros valandų, jau policija ir greitoji buvo kieme, įvykis buvo įvykęs. Tikrai neatsimena.

29. Liudytoja V. P. parodė, kad tą dieną grįžo vyras ir paskambino, kad nusileistų žemyn paimti daiktus, jis išėjo, po kiek laiko atvyko policija ir viską papasakojo. Pamena, kad vyras nuėjo į (duomenys neskelbtini) pirkinių namams, padavė arbūzą ir pirkinių maišelį, nuėjo dar į (duomenys neskelbtini) prieskonių. Po to grįžo į namus. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo namo greitai, gal per pusvalandį. Jau laukė policija. Apie konfliktą sužinojo iš policijos, vyras jai nieko nepasakojo. Lyg užsuko į alaus barą, eidamas į (duomenys neskelbtini), nes grįžo su „kvapu“. Sakė, kad išgėrė alaus bokaliuką bare šalia (duomenys neskelbtini). Policija sakė, kad įvyko konfliktas su kaimynais, gal už 10 min. grįžo vyras namo. Vyras grįžęs pamatė policiją ir iš karto pasakė, kad jokio smurto nebuvo, paliko juos bendrauti, kadangi pas ją buvo anūkė, policijai išvykus jai vyras pasakė, kad įvyko konfliktas, susijęs su namo reikalais, nedetalizavo, apie tai daugiau nekalbėjo.

30. Vyras nebuvo girtas, tik išgėręs. Pirko maistą į namus, mėsos daug, arbūzą, pati vos panešė pirkinių maišą. Arbūzas buvo gan didelis, didesnis už krepšinio kamuolį. Gal 10 kg, taip pat padavė pirkinių maišelį, mėsos jame galėjo būti keli kilogramai, kas buvo dar nepamena, viską nešė dvejomis rankomis, arbūzas nebūtų tilpęs į maišelį, maišelis buvo didelis. Kartais nusileidžia paimti pirkinių, tai nebuvo pirmas kartas, gyvena (duomenys neskelbtini). Policininkams vyras pasakė, kad žino, dėl ko policija atvykusi, tačiau nurodė, kad jokio smurto nebuvo.

31. Su vyru gyvena 24 m., anksčiau jis nebuvo teistas, kai atvyko policija, pirmiausia pagalvojo, kad jam kažkas atsitiko. Buvo nesutarimų tarp kaltinamojo ir kaimynų. Vyras nebuvo gydomas dėl psichikos sutrikimų, paprasčiausiai kilo krizė šeimoje ir jis palūžo. Jai buvo baisu, paliko jį su dukra iškvietė greitąją pagalbą dėl jo psichinės būklės. Butas, kuriame gyvena, priklauso jai. Apie pinigų plovimą įtarimų neturi, pasako tiesiog savo nuomonę, yra girdėjusi iš savo vyro pasakymą apie namo pirmininkės pinigų plovimą. Vyras minėjo, kad konfliktas kilo dėl pakeistų namo durų. A. S. yra namo pirmininkės sutuoktinis dėl to jie ir susiginčijo. Klausimus dėl namų ūkio reikalų tvarko vyras. Yra buvusi namo susirinkime ne vieną kartą.

32. Liudytoja D. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. dirbant ekipaže kartu su vyr. tyrėja R. K., apie 14.37 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad reikalinga nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjui ( namo pirmininkės vyrui) į krūtinę kelis kartus smogė namo gyventojas, neva dėl namo remontui švaistomų pinigų. Pranešėjas turi pretenzijų, laukia lauke. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko blaivus pranešėjas A. S., kuris paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) pas savo žmoną, kur ji prekiauja maisto produktais. Po to iš ten išėjo, o grįžtant link turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini) priešais (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jis sutiko kaimyną iš (duomenys neskelbtini). Kaimynas jam pradėjo priekaištauti, kad neva jis be reikalo leidžia pinigus namo remontams. A. S. paaiškino, kad jis yra šio namo pirmininkės sutuoktinis. Namo gyventojas spyrė jam vieną kartą iš kairės kojos į krūtinę. Atrodo, kad sakė, į krūtinės kairę pusę. Po smūgio jis krisdamas ant žemės susižalojo kairės rankos alkūnę. Bendraujant su A. S. akivaizdžiai matėsi, kad šis buvo labai susijaudinęs, drebėjo, skundėsi sveikata, nurodė, kad neseniai jam buvo keisti du širdies vožtuvai. Akivaizdžiai matėsi, kad A. S. šviežiai nubrozdinta kairės rankos alkūnė. Dėl A. S. sveikatos būklės, prastos jo savijautos, buvo iškviesti medikai. Atvykusi medikė bendravo su A. S., jį apžiūrėjo. A. S. medikai išsivežė tolimesnei apžiūrai. Jam alkotesteriu buvo patikrintas blaivumas. A. S. buvo blaivus. Jam buvo paaiškinta, kad po apžiūros ligoninėje, jei turės pretenzijų, galės kreiptis pareiškimu į policiją. Bendraujant su A. S. sutuoktine O. S., ši nurodė, kad kaimynas, kuris sumušė jos vyrą, pavarde P., gyvena (duomenys neskelbtini) namo bute. Nuėjus į minėtą butą, duris atidarė moteris, pristačiusi V. P., su kuria bendraujant į namus sugrįžo jos sutuoktinis S. P.. Bendraujant su S. P., šis paaiškino, kad einant link namų, netoli (per langą nurodė vietą ties šalia esančio turgelio) susitiko namo pirmininkės vyrą, kuriam turėjo priekaištų dėl name pakeistų bendro naudojimo durų. S. P. sakė, kad jis priekaištus išsakė žodžiu, jam nespyrė, jo nelietė, šis nebuvo parvirtęs, tuo metu šalia aplinkinių asmenų nebuvo. S. P. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARPK-0134, buvo nustatytas 1,27 promilės girtumas. S. P. sutiko pasitikrinti blaivumą, tačiau nurodė, kad grįžo ką tik iš baro, kur vartojo alkoholį. Siekiant nustatyti galimus įvykio liudytojus, kolegė R. K. nuėjo pabendrauti su šalia automobilių aikštelėje esančiame turgelyje prekiaujančiais žmonėmis. Grįžusi kolegė pasakė, kad bendravo su Z. P. ir I. L., kurios nurodė, kad jokių muštynių nematė. Z. P. nurodė, kad ji matė pagyvenusį stamboką vyrą, kuris skundėsi, kad buvo sumuštas. Vyras nurodė, kad jam po krūtine smūgiavo. Ji matė kruviną vyro alkūnę. Taip pat buvo nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nėra filmuojama. ( t. 1, b. l. 103-106 )

33. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. P. papildomai paaiškino, kad pati bendravo su nukentėjusiuoju, rodė A. S. gal dešinę kūno pusę, neseniai buvo jam daryta operacija širdies, šviežių žaizdų nesimatė.

34. Liudytoja Z. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tiksliai datos nepamena, po pietų, tiksliai valandos negali pasakyti, prekiavo daržovėmis turgavietėje, kuri įsikūrusi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) sankryžos. Prekiaujant iš savo automobilio, vienu momentu pakėlusi akis pamatė, kad prie netoliese jos automobilio stovėjusio automobilio, kuris buvo raudonos spalvos, prie kurio prekiavo moteris, priėjo vyriškis. Pamatė, kaip greitai iš savo vietos pašoko prie automobilio buvusi moteris, kuri priėjo prie minėto vyriškio ir išgirdo ją šaukiant, kad gal reikia kviesti greitąją pagalbą. Priėjusi prie jų pamatė, kad vyras stovėjo apsiėmęs save kaire ranka per pilvą, stovėjo atsirėmęs į automobilį. Pastebėjo, kad jis buvo išbalęs, drebėjo. Dar pastebėjo, kad buvo nubrozdinta viena ranka, kuri tiksliai, dabar nepamena, galėjo būti kairė, kuria ir buvo susiėmęs save per pilvą. Ji kartu buvusios moters paklausė kas atsitiko. Ji pasakė, kad primušė jos vyrą. Paklausus kur primušė, moteris jai rankos mostu parodė kampu (duomenys neskelbtini), link esančių šiukšliadėžių. Dar prieš tai ji matė nuo tos pusės ateinantį būtent tą vyrą, bet jį tuo metu matė per atstumą. Smulkiau nieko jai ta moteris nepakomentavo, pats vyras nieko nepasakojo, nes jis stovėjo atsirėmęs į automobilį, išbalęs, buvo išsigandęs, drebėjo. Kadangi matė, kad tas vyras susiėmęs ranka ties krūtine, todėl numanė, kad jį galėjo sumušti į krūtinę. Po kiek laiko prie jos priėjo pareigūnė, kuri pradėjo klausinėti ar ji nematė kokių nors muštynių. Suprato, kad pareigūnė domėjosi dėl jos paminėto vyriškio sumušimo. Todėl ką tuo metu žinojo, ką buvo pastebėjusi ir pasakė pareigūnei. Ji pati nematė nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis, nei koks asmuo, nei dėl kokių priežasčių sumušė. Minėtą vyriškį matė pirmą kartą. Jo iki tol nebuvo mačiusi, neatpažintų, neįsidėmėjo. Tik atsimena, kad buvo apkūnus ir neaukšto ūgio. Daugiau tuo įvykiu nesidomėjo ir daugiau nieko negali pasakyti. (t. 1, b. l. 109-112 ).

35. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Z. P. papildomai paaiškino, kad ji prekiavo turgelyje savo užaugintomis daržovėmis, šalia stovėjo raudona „Mazda“, pakėlė vienu metu akis, pamatė, kad ateina žmogus nuo konteinerių pusės, ranka susiėmęs krūtinę, pagalvojau, kad gal traukia piniginę kažką pirkti, bet nebepriėjo prie manęs, nuėjo prie tos raudonos mašinos. Išgirdo, kad kažkoks moteriškas balsas klausia ar iškviesti greitąją pagalbą, nuėjo pažiūrėti, pamatė stamboką vyrą, jis buvo atsirėmęs į mašiną, ranka susiėmęs už krūtinės. Buvo išbalęs, lyg drebėjo, susirietęs, paklausė kas atsitiko, moteris atsakė, kad jį čia prie konteinerių primušė. Gal rugpjūčio mėnesį, 2022 m. tai nutiko. Mano, kad buvo po pietų. Ji dar pusvalandį paprekiavo ir išvažiavo namo. Daugiau apie tą įvykį sakė ta moteris. Pamačiusi, kad jos pagalbos nereikia, ji nuėjo, buvo priėję policijos pareigūnai, klausė ar ką matė, tuo metu žmonių buvo nedaug. Prie vyro ir moters buvo priėjusi gan arti, matė nubrozdinimą ant alkūnės, jis buvo ką tik padarytas. Vyras buvo išbalęs, išsigandęs. Pasilenkęs žiūrėjo į tą moterį.

36. Liudytoja O. S. parodė, kad važiavo iš sodų į (duomenys neskelbtini) turgelį, vyras nuėjo į namus pailsėti, o ji kaip visada, baigusi prekiauti paskambino, kad jis ateitų. Tai įvyko rugpjūčio mėnesio pabaigoje, gal apie 14 val., tuo metu prekiavo gėrybėmis iš savo sodo. Pamatė, kad jis ateina susiėmęs už krūtinės. Jam ateinant pamatė, kad kažkas negerai. Atėjo susiėmęs dešinę pusę. Alkūnė dar buvo šviežiai nubrozdinta. Atėjo nuo namų pusės palei konteinerius. Yra ten takelis, dviračių takas. Klausė, kas nutiko, buvo visas išbalęs, sukrėstas, pasakė, kad sumušė kaimynas S. P.. Vyras pasakojo, kad spyrė jam dėl durų. Paklausė ar galės parvairuoti namo mašiną, atsakė – gal kaip nors. Turgelyje vyras sakė, kad jam bloga, siūlė greitąją kviesti, bet važiavo namo. Parvyko namo, vyrui pasidarė labai negera ir jis prisėdo ant laiptų lauke. Iškvietė policiją, policija atvažiavusi iškvietė medikus, nes pasidarė jam labai negera, namo į vidų vyras nebegrįžo.

37. Greitoji jį išsivežė, o ji parėjo namo, taip negera buvo, nuėjo pas kaimynę pasipasakoti. Ji jai pasakė, kad žino apie ką kalba, kad leidosi su tuo kaimynu liftu žemyn ir užuodė alkoholio kvapą. Santykiai su kaimyne J. G. nėra blogi, bendrauja, priekaištavo, ji jai, kad buvo įtraukta į procesą.

38. Naktį vėl vyrui pasidarė negera, nukrito pulsas, visą naktį budėjo prie jo. Kai vyras grįžo iš priimamojo, ji prie jo budėjo, jautėsi blogai, nukrito labai pulsas. Nebūtų reikėję vykti į Vilnių pas gydytojus, jei ne šis įvykis. Nukritus jam ant asfalto, galėjo sustoti širdis.

39. Ji kaip namo pirmininkė tuo rūpinosi, sutvarkė pirmą aukštą. Sutuoktinis jai sakė, kad viskas įvyko dėl vidinių durų, kaltinamasis priekaištavo, kad plauna pinigus, klausė, kodėl nedažo koridoriaus sienų. Kaltinamasis jai pažįstamas. Ji yra namo bendrijos pirmininkė, anksčiau retai bendraudavo.

40. Ji pinigų neplauna, visada nusideri geresnę kainą, sutaupo, dirba sąžiningai. Skaudu girdėti tokius kaltinimus. Mano, kad šitie žodžiai įžeidė jos vyrą. Ji daugiau nebebus namo pirmininkė, jeigu dedasi tokie dalykai.

41. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-4); pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 5-6); A. S. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 7-17); įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 20-26); UAB „Kardiolita“ klinikos konsultacijos išrašas (t. 1, b. l. 67); akistatos protokolas (t. 1, b. l. 78-82); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada (t. 1, b. l. 117-119); VĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 120-122); civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 131-134); informacija iš policijos duomenų bazės apie gautą iškvietimą (t. 1, b. l. 148-152); kitų objektų apžiūros protokolas (Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas) (t. 1, b. l. 153-155); CD diskas su garso įrašu iš BPC (t. 1, b. l. 156); kitų objektų apžiūros protokolas (Bodycam įrašai) (t. 1, b. l. 160-166); tarnybinis pranešimas dėl iškvietimo (t. 1, b. l. 167-168); alkotesterio panaudojimo žurnalo kopija (t. 1, b. l. 169-171); alkotesterio patikros sertifikatas (t. 1, b. l. 172); tarnybinis pranešimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų (t. 1, b. l. 173-174); specialisto išvada (t. 2, b. l. 147).

III. Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

42. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

43. Kaltinamasis S. P. kaltu neprisipažino, teigia, kad jis nukentėjusiojo buvęs apkalbėtas jam ant jo supykus dėl netinkamai naudojamų daugiabučio namo savininkų bendrijos pinigų, tačiau jo veika dėl nukentėjusio sužalojimo yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų O. S., Z. P., D. P. parodymais, pateikta teismo medicinos eksperto specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jam nustatyto sveikatos sutrikdymo mąsto, teismo medicinos eksperto G. S. parodymais teisme, byloje pateiktais nukentėjusiojo medicininiais dokumentais iš gydymo įstaigos, „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir įrašu iš BPC.

44. Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nemato pagrindo abejoti ir atmesti nuoseklių nukentėjusiojo A. S. parodymų apie tai, kad jam nustatytus sužalojimus padarė kaltinamasis, nes būtent šie parodymai atitinka kitą bylos medžiagą. Juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 905/2022 ( 05) (t. 1, b. l. 117), kurioje konstatuotos aplinkybės, jog nukentėjusiajam nustatyti odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžis A. S. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-08-26. A. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui. Dešinės pusės aštunto šonkaulio lūžis A. S. galėjo būti padarytas vieno smūgio pasėkoje, o odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą. Sužalojimai A. S. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. S. P. veiksmai sukėlė A. S. fizinį skausmą.

45. Iš byloje pateiktų Body kamerų vaizdo įrašų, medicininėje dokumentacijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. S. nuo pat įvykio nuosekliai tvirtino, kad buvo sužalotas kaltinamojo S. P. po jų žodinio konflikto šiam priėjus ir spyrus kairės kojos keliu. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad A. S. laiko susiėmęs būtent dešinę pusę, todėl atmestini kaltinamojo ir jo gynybos teiginiai, kad A. S. duoda nenuoseklius parodymus ir iš pradžių teigė, jog jam buvo spirta į kairę pusę. Nukentėjusysis nurodė, kad jis nuo pat pradžių teigė aplinkybes, kad spirta jam buvo į dešinės pusės sritį, tyrėja blogai užrašė pusę, vėliau sakė bus ištaisyta.

46. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus bei kitą objektyvią bylos medžiagą – BPC garso įrašą, Body kamerų vaizdo įrašus, nukentėjusiojo teiginiai laikytini teisingais bei pažymėtina, kad stebėta ir daugiau tyrėjų klaidų, nurodyta neteisinga nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės pavardė „S.“. Taip pat filmuotoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis yra paneigiami kaltinamojo ir jo gynybos teiginiai, jog spyrio metu S. P. turėjęs maišelį, nes jis kalbėjo tik apie tai, jog kaltinamasis turėjo arbūzą.

49. Be to, pažymėtina, kad įvykio vieta, buvo visai šalia automobilių aikštelės, kur prekiavo nukentėjusiojo žmona, visas minimas vietas skiria labai nedideli – tiksliai nenustato kiekio metrų atstumai. Nukentėjusiojo skambutis BPC buvo fiksuotas 14. 37 val., šį laiką V. P. taip pat įvardino, kaip kaltinamojo grįžimo namo laiką. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas visai šalia žmonos prekiavimo vietos ir ten atsidūrė praėjus labai trumpam laiko tarpui.

52. Teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis apkalbėtų kaltinamąjį padarius nusikaltimą, nes jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai, jam po konflikto su kaltinamuoju nustatyti sužalojimai ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų buvęs sužalotas kitų asmenų ar kad būtų susižalojęs pats. Kaip ir minėta, nukentėjusysis nuo pat pradžių viso proceso metu nuosekliai teigė buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, jis parodymus davė įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jo nurodytą sužalojimo mechanizmą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, todėl apkalbėjimo motyvas yra atmestinas, nes nukentėjusiojo parodymus pagrindžia byloje surinktų įrodymų visetas, o kaltinamojo parodymai juo yra paneigiami.

53. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa ir išsiskiria tik dėl veiksmų sudarančių nusikaltimo sudėtį – t. y. fizinio smurto panaudojimo ir dėl aplinkybių, kuriomis kaltinamasis grindžia savo gynybines versijas. Byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo susitikę, šiek tiek išsiskiria susitikimo vieta – nukentėjusysis teigia, kad jie susitiko ant dviračių tako, o kaltinamasis, kad ant žolėje išminto takelio šalia dviračių tako. Kaltinamasis dėl šios aplinkybės galimai duoda kitokius parodymus, nes nurodo nematęs, jog nukentėjusysis būtų nukritęs bei iškėlė aukščiau aprašytą versiją, kad nukentėjusysis nukrito vėliau ir pats susižalojo. Aplinkybės dėl pokalbio ir žodinio konflikto sutampa – abu patvirtina, kad kaltinamasis apkaltino nukentėjusįjį pinigų plovimu, netinkamu bendrijos lėšų panaudojimu, dėl ko nukentėjusysis įsižeidė ir iš pradžių bandęs diskutuoti, tačiau supratęs, kad tai beprasmiška, pasiuntė necenzūriniu žodžiu ir nuėjo tolyn.

55. Teismas sprendžia, kad galimai po prieš jį panaudoto fizinio smurto nukentėjusysis galėjo kaltinamajam pasakyti, kad prisidirbo ar kitus žodžius, kuriais galėjo nurodyti gresiančia kaltinamajam atsakomybę už atliktus veiksmus, tai būtų logiška, tačiau ne po žodinio konflikto kaip, kad nurodo kaltinamasis.

56. Versija dėl maišelio su 10 kg. pirkinių laikymo rankoje kartu su kitoje rankoje laikomu 10 kg. arbūzu (20 kg. bendrai) buvo iškelta siekiant parodyti, kad kaltinamasis negalėjo su tokiu pirkinių kiekiu atlikti kaltinime nurodytų veiksmų, tačiau šią versiją paneigė nukentėjusysis nurodęs, kad kaltinamasis turėjęs tik arbūzą ir jis jokio pirkinių maišelio prieš smūgio sudavimą pas jį nematęs. Sutiktina, kad kaltinamasis galėjo šį maišelį padėtį ant žemės kai bėgo link nukentėjusiojo dėl jo pasakytų jį įžeidusių žodžių.

57. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo iškelta versija dėl to kokį kiekį pirkinių jis turėjo (20 kg.) ir tai, jog prašė žmonos nusileisti iš (duomenys neskelbtini) aukšto paimti šių pirkinių sunkiai logiškai paaiškinama, be to, iš „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, kad po įvykio pokalbio su policijos pareigūnėmis metu V. P. nieko nenurodė apie tai, kad buvo nusileidusi pasiimti pirkinių, o atsakydama į policijos pareigūnės klausimą ar vyras buvo grįžęs namo nurodė, kad taip, grįžo namo apie 14. 37 val. Bendraujant bute su policijos pareigūnėmis jau esant S. P. V. P. dar kartą nurodo, kad jis buvo grįžęs čionai. Nėra aiškus S. P. veiksmo tikslas – kam prašyti žmonos leistis iš (duomenys neskelbtini) aukšto paimti 20 kg. pirkinių ir kilti su jais aukštyn, kai šiuos pirkinius vyras galėjo užvežti pats. Iš minimo vaizdo įrašo matyti, kad V. P. negalėjo policijos pareigūnėms paaiškinti ko S. P. antrą kartą išėjo į parduotuvę nors ką tik buvo iš jos grįžęs.

58. Iš liudytojos V. P. parodymų, „Body“ kamerų vaizdo įrašų ir pačio kaltinamojo parodymų matyti, jog S. P. nenustebo bute pamatęs policijos pareigūnus ir pasakė, kad žino dėl ko jie atvyko. Teisme kaltinamasis aiškino, kad supratęs, jog policijos pareigūnai atvyko dėl jo žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, tačiau, jei imant už pagrindą, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį jokio fizinio smurto, necenzūrinių žodžių nevartojo, lieka neaišku, kokie, jo veiksmai ar žodžiai, jo nuomone, sudarė pagrindo tikėtis policijos pareigūnų vizito.

59. Kaltinamasis iškėlė versiją, kad jis policijos pareigūnų tikėjosi, nes nukentėjusysis po konflikto pasakė, kad jį „užsodins“ bei sakė, kad pažįsta aukštas pareigas užimančių policijos pareigūnų. Ši kaltinamojo iškelta versija, vėlgi, buvo paneigta nukentėjusiojo parodymais, kad jis jokių aukštas pareigas užimančių policijos pareigūnų nepažįsta, o po kaltinamojo prieš jį pavartoto smurto jam pasakė, kad prisidirbo, į ką kaltinamasis atsakė, kad jei dar aiškins gaus į galvą.

60. Byloje kaltinamasis ir jo gynyba pareiškė, kad procesas buvęs šališkas, kad neva nukentėjusysis aukštas pareigas užimančių policijos pareigūnų pagalba inicijavo procesą, jis buvo atliktas tendencingai, renkami tik kaltinimą palaikantys duomenys, jam taikomos neproporcingos kardomosios priemonės ir kt. Teismas su šiais argumentais sutikti negali ir byloje surinktų duomenų pagrindu daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas iš esmės nešališkai, nes nenustatyta priešingą išvadą patvirtinančių duomenų, be pateiktų deklaratyvių argumentų, tokių duomenų nepateikė ir kaltinamasis.

61. Nors galima matyti tam tikrų ikiteisminio tyrimo trūkumų – netiksliai aprašyti nukentėjusiojo parodymai, parodymuose klaidingai nurodytos pavardės, pirminiu tyrimo etapu, reaguojant į pranešimą ir atvykus į įvykio vietą nesurinkti detalūs proceso dalyvių paaiškinimai dėl nusikaltimo aplinkybių, neatlikti kiti veiksmais tikrinant nurodytas aplinkybes. Tai galėjo turėti įtakos proceso operatyvumui ir leido praėjus kuriam laikui po nusikalstamos veikos kaltinamajam kelti įvairias versijas, kurias detaliai patikrinti praėjus laiko tarpui ne visada yra galimybė. Visgi, teismas sprendžia, kad tai yra bendri proceso trūkumai ir jie nukentėjusiajam šiuo atveju nėra naudingi. Taipogi, pažymėtina jog iš „Body“ kamerų filmuotos medžiagos matyti, jog su policijos pareigūnais nukentėjusysis buvo nepažįstamas, jiems nieko neminėjo apie jokias pažintis, elgėsi santūriai, atsakinėjo į pareigūnų užduodamus klausimus.

62. Teismas daro tikėtiną prielaidą, kad kaltinamojo išėjimas iš namų, po jo konflikto su nukentėjusiuoju, galėjo būti sąlygotas supratimo, kad jis padarė nusikalstamą veiką ir buvo reikalingas susidėlioti mintims ir gynybinei pozicijai, nes iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, kad grįžęs namo kaltinamasis iš karto pareiškia, kad žino dėl ko pas jį atvyko policijos pareigūnai, paaiškino, kad susikapojo. Alkoholį nurodo pavartojęs ką tik bare ir tai primygtinai ir ne kartą kartoja, kai policijos pareigūnės prašo jo pasitikrinti girtumą, šią aplinkybę prašo pažymėti, tuo bandydamas paneigti aplinkybę, jog veikos padarymo metu buvęs neblaivus. Po patikrinimo alkotesteriu S. P. nustatomas 1, 27 promilių girtumas, nors jis bare nurodo išgėręs tik vieną bokalą 5 laipsnių stiprumo alaus. Pateikė susikurtą gynybinę versiją, pripažindamas žodinį konfliktą, bet neigdamas smurto panaudojimo faktą ir jau pačioje pradžioje iškeldamas versiją apie susidorojimą su juo ir grasinimą „užsodinti“.

63. Nors kaltinamasis teisme ir viso ikiteisminio tyrimo metu atkakliai tvirtino, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir jis su A. S. aiškinosi dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos reikalų, kaip šio buto savininkas, neigė nukentėjusiojo tvirtinimą, kad nei jis nei jo žmona nėra buto savininkai, tačiau iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų matyti, kad minimo buto savininku jis nėra jau nuo (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5307-1137/2023 pagal buto savininko (duomenys neskelbtini) ieškinį S. P. dėl jo ir kitų jo šeimos narių iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais dėl V. P. iškeldinimo iš minimo buto sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-7432-1103/2022 sudarius taikos sutartį ir ją patvirtinus teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi.

64. Teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina kaltinamojo kaltę nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju, nors nėra daugiau asmenų mačiusių tiriamą įvykį, tačiau spręstina, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, o būtent pateikta teismo medicinos specialisto išvada, netiesiogiai liudytojų O. S., Z. P. parodymai, vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų. Byloje nėra nustatytas apkalbėjimo motyvas bei pagrindas netikėti nuosekliais, viso proceso metu nekitusiais nukentėjusiojo A. S. parodymais, kuriuos, be to, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tuo metu, kaip ir minėta aukščiau kaltinamojo parodymai yra paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais, jie yra nelogiški ir neįtikinami, todėl atmestini.

65. Surinktų įrodymų visetas, teismo vidiniu įsitikimu, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikalstamą veiką, todėl jis pripažintinas kaltu.

66. Pagal BK 138 str. 1 d. kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. S. bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Sveikatos sutrikdymo mastą pagrindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 905/2022 (05).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

67. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. gali būti skiriamos laisvės apribojimo, areštu, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

68. Skirdamas S. P. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).

69. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

70. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad S. P. šį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis šią aplinkybę kategoriškai neigia, nurodydamas, kad įvykio metu buvo blaivus, tačiau jam netrukus po nusikaltimo padarymo 15. 11 val. buvo nustatytas artimas vidutiniam 1, 27 promilės girtumas, nors kaltinamasis nurodė įvykio metu buvęs blaivus ir tik vėliau po įvykio išgėręs 1 bokalą 5 laipsnių stiprumo alaus. Įtarimus, kad kaltinamasis buvo neblaivus iš karto po nusikaltimo padarymo išsakė ir nukentėjusysis, kuris pirmoje apklausoje nurodė, kad įtaria, jog kaltinamasis buvo vartojęs alkoholio, nes elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus, o anksčiau niekada taip nesielgdavo, nors jį pažįsta beveik 20 metų.

71. Nustatant S. P. bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai. Jis neteistas (t. 2, b. l. 10-15), administracine tvarka baustas už nusižengimus susijusius su transportu ir kelių ūkiu (t. 2, b. l. 16-29), dirba (duomenys neskelbtini), įmonės charakterizuojamas kaip pareigingas darbuotojas (t. 2, b. l. 9, 116), kaltinamasis buvo konsultuotas gydytojo psichiatro jam buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, tačiau teismo psichiatrijos ekspertizę jam atlikti netikslinga (t. 2, b. l. 147). Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas artimas vidurkiui, skiriant jam įpareigojimus, kurie geriausiai padėtų pasiekti bausmei keliamus tikslus – tęsti darbą, ir nevartoti alkoholio.

V. Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

72. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

73. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

74. Byloje nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį prašydamas iš kaltinamojo priteisti 50 Eur turtinės ir 2000 Eur jam padarytos neturtinės žalos.

75. Žala remiantis CK 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 50 Eur kadangi dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jam lūžo šonkaulis reikėjo atlikti krūtinės ląstos magnetinį rezonansą dėl galimų pakitimų vidaus organuose.

76. Reikalavimą atlyginti žalą nukentėjusysis pagrindė pateikdamas įrodymus, t. y. UAB „Kardiolita“ 2022-09-01 kvitą ( t. 1, b. l. 69). Iš įrodymų turinio matyti, kad patirta nukentėjusiojo žala tyrimams yra pilnai įrodyta, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

77. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

78. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

79. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika.

80. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

81. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

82. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajam nusikalstamais kaltininko veiksmais sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl ko ji neteko darbingumo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Jam buvo sukeltas stresas, jis buvo pažemintas, jautė fizinį skausmą.

83. Nukentėjusysis nurodė, kad yra gerbiamas namo gyventojų ir po nusikaltimo prieš jį pasijuto pažemintas. Jis yra senatvės pensininkas jam (duomenys neskelbtini). Po nusikaltimo turėjo lankytis pas gydytojus, jam dažniau sutrinka širdies ritmas. Po nusikaltimo ritmas sutriko jau 4 kartus.

84. Iš pateiktų su civiliniu ieškiniu medicininiu dokumentų, susipažinus su nukentėjusiojo sveikatos istorija, matyti, kad jis turi daug problemų su širdimi: jam įdėti širdies vožtuvų protezai, atlikta korekcija dėl širdies vožtuvų nepakankamumo, jis dėl turimų ligų yra neįgalus (t. 1, b. l. 65-68). Po sulaužyto jam šonkaulio nukentėjusysis ilgą laiką turėjo gulėti tik ant nugaros, nes ant kairio šono negalėjo gulėti dėl problemų su širdimi, o ant dešinio dėl sulaužyto šonkaulio.

85. Tai, kad po nusikaltimo nukentėjusiajam buvo labai negera dėl ko jis buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų patvirtino ir jo sutuoktinė liudytoja O. S.. Ji nurodė, kad kai grįžo nukentėjusysis iš priimamojo ji prie jo budėjo, jam nukrito pulsas, reikėjo vykti pas gydytojus į Vilnių.

86. Iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamajam buvo žinoma apie nukentėjusiojo ligas, tačiau tai jo nuo smurto panaudojimo – smūgio sudavimo nukentėjusiajam į krūtinės sritį, kas atsižvelgiant į jo turimas širdies problemas galėjo grėsti ir rimtesnėmis pasekmėmis, nesustabdė.

87. Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis iki šiol jaučia nepatogumus. Nukentėjusiajam buvo sukelti ir dvasiniai išgyvenimai, stresas, jį kankina nemiga, nerimas. Bylos duomenimis kaltinamasis dirba vairuotojų – ekspeditoriumi dirba Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo.

88. Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas nuo prašomų priteisti sumų.

89. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

90. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad procesinės palūkanos privalo būti priteisiamos tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

91. Išaiškinta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Palūkanos priteistinos nuo priteistų žalų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

92. Taigi atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistinų sumų laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

93. Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 52, 29 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kadangi dėl nukentėjusiojo gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa turėjo 52, 29 Eur išlaidų, civilinis ieškinys laikytinas įrodytu ir tenkintinas visiškai.

VI. Procesiniai klausimai

94. Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą. Byloje advokatė V. S. atstovavo nukentėjusįjį. Byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai bendrai 800 Eur sumai (t. 1, b. l. 70; t. 2, b. l. 156; t. 3, b. l. 44 ). Taigi, nuketėjusiojo patirtų išlaidų, advokato pagalbai, dydis, pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes byloje surašytas civilinis ieškinys, patikslintas civilinis ieškinys, nukentėjusiajam buvo atstovaujama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, vyko 4 teisiamieji posėdžiai. Atsižvelgiant į išdėstytą nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai priteistinos jam iš kaltinamojo.

95. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą bei per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti A. S. pareikštą civilinį ieškinį ir jam priteisti iš S. P. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo.

Pripažinti proceso išlaidomis ir iš S. P. A. S. naudai priteisti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. P. 52, 29 Eur (penkiasdešimt du eurus 29 ct) žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąja sąskaitą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.