Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. D., S. G., garažų bendrijai „Š.“, Valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įregistravimo pripažinimo negaliojančiu, įgyjamosios senaties fakto nustatymo bei pagal atsakovo V. D. priešieškinį ieškovei I. K. dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti (duomenys neskelbtini) Garažų bendrijos „Š.“ Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, pripažinti jos pagrindu VĮ Registrų centro atliktą veiksmą – atsakovo V. D. nuosavybės teisių į garažo patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), įregistravimą Nekilnojamojo turto registre neteisėtu bei įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti šias nuosavybės teises iš Nekilnojamojo turto registro; 2) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į garažo patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pagal įgyjamąją senatį; 3) atnaujinti ieškovei nežymiai praleistą 1 mėnesio procesinį terminą ieškinio reikalavimui dėl VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) atlikto veiksmo – V. D. nuosavybės teisių į garažo patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), įregistravimo pripažinimo neteisėtu; 4) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento, netaikant restitucijos, (duomenys neskelbtini) perdavimo aktą dėl garažo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), perdavimo, tariamai sudarytą tarp atsakovų V. D. ir S. G.. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) yra garažo patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), faktinė naudotoja ir vienintelė teisėta savininkė. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovo V. D. nuosavybės teises į šią patalpą nepagrįstai ir galimai sąžiningai klysdamas įregistravo VĮ Registrų centras. Atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą garažų bendrijos „Š.“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje be jokio faktinio pagrindo nurodoma, jog atsakovas V. D. neva yra šios bendrijos narys, visiškai išmokėjęs pajų, jam priklauso garažas Nr. (duomenys neskelbtini) pastate (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) garažas nebuvo įregistruotas viešajame registre nei kaip nekilnojamojo turto objektas, nei buvo įregistruotos kieno nors nuosavybės ar kitokios teisės į šią patalpą. 1992-11-26 buvo atlikta pagrindinė viso garažų boksų Pastato 1G1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacija, papildomai 2000-03-31 nustatant tik ginčo patalpos (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Taigi, atsakovas V. D. ginčo patalpą įgijo ne CK 4.47 straipsnyje leidžiamu būdu (pirkdamas, pastatydamas ar kitais teisėtais būdais), o klaidos ar kitų neteisėtų pastangų ar jų pasekmių pagrindu gaudamas ginčijamą (duomenys neskelbtini) Garažų bendrijos „Š.“ bendrijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nors niekada iki šiol bei šio ieškinio pateikimo momentu atsakovas neturi šio garažo raktų, jo fiziškai nevaldo, niekada jame nėra buvęs, jokių jo daiktų niekada ten nebuvo laikoma. Taigi, atsakovas neturi jokio – nei faktinio, nei teisėto ryšio su ginčo garažo patalpa (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) sutartimi pirkdama butą adresu (duomenys neskelbtini), iš šio buto pardavėjo E. L. gavo ir ginčo garažo patalpos valdymo galimybę bei jos raktus. Šis asmuo šio garažo valdymo galimybę bei jos raktus 2012-10-05 gavo iš ankstesnio šio buto savininko D. B.. Pastarasis 2007-11-12 juos gavo iš R. Ž., o pastarasis – 2002-11-13 juos gavo iš S. G.. Visi šie asmenys ir ieškovė valdė ginčo garažo patalpą daugiau kaip 10 metų, nors ir neįregistravę nuosavybės teisių į ją, tačiau atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai, kaip jokiame registre neįregistruotą „priedą“ prie savo buto (duomenys neskelbtini), vieninteliai turėjo šios patalpos raktus, ir, išskyrus juos pačius, atitinkamais laikotarpiais niekas daugiau šia ginčo garažo patalpa nesinaudojo ir nesinaudoja iki šiol. Jie ir po to ieškovė prižiūrėjo ginčo garažo patalpą, pagal aplinkybes ir poreikį ją tvarkė, remontavo, joje laikė savo automobilius, niekas kitas be jų to nedarė ir nedaro. Atsakovas V. D. niekada neturėjo ir neturi net galimybės naudotis ginčo patalpa kokioms nors savo reikmėms. Dėl to ieškovei pripažintinos nuosavybės teisės į ginčo patalpą pagal įgyjamąją senatį.

(duomenys neskelbtini) metų statybos. Kieno lėšomis jis buvo statomas ir kokios įstaigos ar įmonės buvo pradėtas eksploatuoti į bylą pateikta nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jį valdė AB „M.“, tačiau, kad ši įmonė iki jos bankroto paskelbimo ir 2004-06-16 nutarties dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo garažą buvo perdavusi teisės aktų nustatyta tvarka ieškovei ar atsakovui nuosavybės teise vienareikšmiškai teigti negalima. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra aišku, ar šis statinys buvo galutinai inventorizuotas iki minėtos įmonės pabaigos. Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2025-10-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) irgi nurodė, kad Kėdainių valstybinės melioracijos statybos valdybos (nuo 1992-12-30 AB „M.) archyvinių dokumentų apie garažą, esantį (duomenys neskelbtini), nerasta. Nurodytas nekilnojamojo turto objektas galėjo išlikti viešosios nuosavybė objektu. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti patikslintą ieškinį, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. iš E. L. įsigijo butą, tačiau bute iki tol faktiškai gyveno D. B.. D. B. prašė, kad ji leistų dar kurį laiką garaže laikyti daiktus. Ji leido. 2020 m. D. B. pasiėmė savo daiktus iš garažo. Tada ji garaže laikė automobilį. Garažo raktus jai davė D. B.. Kol D. B. naudojosi garažu, jis tebeturėjo antrą garažo raktų komplektą. Kai pasiėmė savo daiktus, jai atidavė antrąjį raktų komplektą. S. G. niekada neturėjo garažo raktų ir nesinaudojo garažu. Ji išsiskyrė su S. G. 2019 m. balandžio ar gegužės mėnesį, su kuriuo vedė bendrą ūkį nuo 2017 m. S. G. jai pardavė savo buto dalį. Garažo kadastrinių matavimų bylą ji gavo iš ankstesnio buto savininko S. G.. Maždaug po vienerių metų nuo buto įsigijimo, ji surado S. G. ir paprašė tos bylos. S. G. žinojo apie garažo kadastrinės bylos paieškas. Nuo 2022 m. garažu naudojasi jos brolis M. Ž., kuris ir gyvena jos bute. 2024 m. ji gavo V. D. laišką, kad jis yra garažo savininkas. Prašo netenkinti priešieškinio, nes nėra įgyjamosios senaties sąlygų.

Teismo posėdyje atsakovas V. D. prašė netenkinti patikslinto ieškinio, tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad garažu faktiškai nesinaudoja, nes neturi rakto ir negali į jį patekti. Garažu šiuo metu naudojasi M. Ž.. 2019-06-10 jis nuvažiavo pas S. G., su kuriuo yra pažįstamas nuo vaikystės. Pasiteiravo, kaip S. G. sekasi įteisinti garažą. Šis atsakė, kad visai nesiseka ir atsibodo tą daryti. S. G. pasiūlė jam perimti garažo įteisinimą. Jis sutiko, nes jam reikėjo garažo, kadangi savo garažo neturi. S. G. pasiūlė pasirašyti dokumentą, kad kaip savininkas galėtų kreiptis į institucijas dėl garažo įteisinimo. Jie pasirašė perdavimo aktą. Tada jis kreipėsi į Ž. R., kuris pasakė, kad Registrų centrui šio akto ir kadastrinių matavimų bylos neužteks, dar reikėtų pirminių dokumentų. Jis tuomet kreipėsi į S. G., kuriam anksčiau priklausė butas ir kuris naudojosi tuo garažu, tačiau S. G. atsakė, kad jokių garažo dokumentų neturi. 2020 m. seniūnijoje jam pasakė, kad garažas priklausė AB „M.“. 2022 m. spalį jis kreipėsi į matininką dėl garažo kadastrinės bylos. Kreipėsi į archyvus, tačiau pirminių garažo dokumentų ten nebuvo. 2022 m. gruodžio mėnesį pamatė, kad į garažą atvažiavo ieškovės brolis M. Ž. ir jame pastatė automobilį. Paklausus M. Ž., ką jis čia veikia, šis atsakė, kad pirko butą kartu su garažu. Paprašius parodyti dokumentus, atsakė, kad tai ne jo reikalas. 2023 m. buvo svarstoma steigti garažų bendriją. 2024 m. paskambino bendrijos pirmininkė ir paklausė, ar jam reikia pažymos. Tuomet išrašė jam pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tada jis kreipėsi į Registrų centrą ir jam buvo įregistruota garažo nuosavybės teisė. Ji sumokėjo bendrijai mokestį. Tuomet pasakė S. G., kad jam pavyko įteisinti garažą ir pasiūlė atsiskaityti. S. G. pasakė, kad paskambins I. K. dėl garažo raktų. Tuomet S. G. pasakė, kad M. Ž. nori, kad šis nueitų pas jį su dokumentais. Jis nuėjo pas M. Ž. ir parodė garažo dokumentus bei pareikalavo atiduoti raktus. M. Ž. atsakė, kad raktus jam atiduos I. K.. 2024-07-16 jis sužinojo, kad I. K. reikalauja iš garažų bendrijos pažymos. Jis pareikalavo, kad I. K. grąžintų garažo raktus, tačiau ši ėmėsi veiksmų, kad įregistruotų garažą savo vardu. Jis nežinojo, kad S. G. pirko butą kartu su I. K.. Mano, kad S. G., pirkdamas butą, už garažą nemokėjo. Jis laiko save garažo savininku nuo perdavimo akto pasirašymo. Jei vis tik teismas panaikintų jo nuosavybės teisės registraciją, prašo tenkinti priešieškinį ir pripažinti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į garažą pagal įgyjamąją senatį. 2019-06-10 jis įgijo garažą iš S. G. ir jį valdo kaip savo. Valdymas pasireiškė tuo, kad jis ieškojo dokumentų, rūpinosi ir jį įregistravo. Jam nebuvo reikalo naudotis garažu kol jis ieškojo dokumentų ir bandė įteisinti. Įteisinus, naudotis garažu negali, nes juo naudojasi M. Ž.. Jis moka darbininkams, kad šienautų žolę apie garažą.

Teismo posėdyje atsakovas S. G. paaiškino, kad, vesdamas bendrą ūkį su I. K., kartu su ja nusipirko butą su garažu iš E. L.. Su I. K. gyveno kartu iki 2019 m. nei viena iš jų neturėjo garažo raktų ir juo nesinaudojo, nes garažu naudojosi D. B.. Po pusės metų prašė D. B. grąžinti garažo raktus. Tas pareikalavo už garažą 5 000 Eur ir raktų neatidavė. Kai jie išsiskyrė, jis pardavė I. K. savo buto dalį, o garažas abiejų sutarimu liko jam. Jis perleido garažą V. D.. Perdavimo aktą pasirašė jo tėvų namuose. Pinigų iš V. D. už garažą negavo. Apie garažo perleidimą nesakė I. K., nes jie buvo susipykę, be to, ji garažu nesinaudojo, jie buvo susitarę, kad garažas lieka jam. Jis tik paskambino I. K. už V. D., kad ši V. D. atiduotų garažo raktus.

Teismo posėdyje atsakovės garažų bendrijos „Š.“ atstovė S. V. paaiškino, kad yra bendrijos pirmininkė nuo 2024 m. Mokesčius bendrijai už garažą sumokėjo I. K. ir V. D.. Nežino, kas iš jų dviejų naudojosi garažu. Žino, kad anksčiau D. B. tikrai naudojosi garažu, nes vogė elektrą. Šiuo metu garažu naudojasi I. K. brolis. V. D. išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinga, nes jokių pajų už garažą mokėta nebuvo, todėl ši pažyma yra panaikinta. 2019-06-10 perdavimo akto V. D. jai nebuvo pateikęs.

Teismo posėdyje trečiojo asmens VĮ Turto banko atstovas nedalyvavo. Apie posėdį informuota tinkamai.

Teismo posėdyje liudytoja O. B. paaiškino, kad yra šalių kaimynė. Ji turi garažą kitoje garažų bendrijoje. Ginčo garažą mato pro savo buto langą. Tas garažas yra kraštinis masyve. Tame name ji gyvena 39 metus. Kai atsikraustė, garažų masyvas jau buvo. Iš pradžių niekas nesinaudojo ginčo garažu, o vėliau naudojosi tas, kas gyveno bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo V. S., L. Š., S. G., Ž., kurio vardo neprisimena, D. B., I. K.. E. L. nežino, mano, kad I. K. pirko butą iš D. B.. Žmonės tame garaže laikė mašinas, daiktus. Niekas jiems dėl to nepriekaištaudavo. Kai bute gyveno I. K., pusę metų garažu dar naudojosi D. B.. Yra mačiusi, kad I. K. tame garaže laikė automobilį. Dabar garažu naudojasi I. K. brolis. S. G. ir V. D. tame garaže nėra mačiusi. Nežino, ar S. G. ir V. D. turėjo garažo raktus. Nežino, ar butą I. K. pirko kartu su S. G., ar ne.

Teismo posėdyje liudytoja V. K. nurodė esanti kaimynė. Garažus statė Melioracijos statybos valdyba, vėliau tapusi AB „M.“. Priešais ginčo garažą yra jos garažas. Bute gyveno V. S., L. Š., S. G., Ž., D. B., I. K.. E. L. nežino. I. K. garaže niekada nėra mačiusi. Dabar mato, kad garažu naudojasi M. Ž.. Prieš tai yra mačiusi kaip garažu naudojosi D. B.. V. D. ir S. G. garaže nėra mačiusi. Kas naudojosi garažu tarp D. B. ir M. Ž. nežino. Taip pat nežino, kas turėjo garažo raktus, nieko nežino apie jų ginčą. M. Ž. prašė, kad ji pasirašytų raštą, jog jis naudojasi garažu. Nežino, kas yra garažo savininkas.

Teismo posėdyje liudytojas M. Ž. nurodė, kad nuo 2022 m. pavasario naudojasi garažu. Jam leido sesuo I. K., kuri 2017 m. įsigijo butą ir leido jam jame gyventi. Anksčiau jis gyveno užsienyje. I. K. įgijo garažą kartu su butu. Nežino, ar buvo garažo dokumentai. Garažo raktus jam davė I. K.. Garažo durų spyna yra surūdijusi, sena, tačiau lengvai atsirakino. I. K. pirko butą iš D. B., kuris turbūt ir davė garažo raktą. I. K. naudojosi garažu, laikė ten savo įrankius, nes dirba apželdintoja. Nežino, ar ji garaže laikė automobilį. Šiuo metu garaže dar yra sesers baldų. Tarp jo ir V. D. konfliktų nebuvo. 2022 m. vasarą V. D. yra klausęs jo, ar jis turi garažo dokumentus. Jis atsakė V. D., kad tai ne jo reikalas. V. D. nesakė jam, kad tai jo garažas. I. K. prašė jo surinkti kaimynų parašus, kad šie patvirtintų, jog jis naudojasi garažu. Visi sutiko pasirašyti. S. G. garaže nėra matęs. Kiek žino, kurį laiką garažu dar naudojosi D. B..

Teismo posėdyje ekspertas A. B. nurodė, kad lyginamieji pavyzdžiai pasižymi dideliu variantiškumu. Tiriamasis parašas yra neinformatyvus, todėl lyginamieji pavyzdžiai neturi koreliacijos su tiriamuoju parašu. Dauguma asmenų gali taip pasirašyti.

Teismo posėdyje liudytoja K. N. paaiškino, kad yra kaimynė. Nurodė, kad gal prieš 5 metus bute gyveno I. K.. Visada bute gyveno viena. Trejus metus bute gyvena I. K. brolis M. Ž.. Prie I. K. buto visada buvo garažas. Prieš I. K. garažą valdė D. B.. Kai melioracijos statybos valdyba (AB „M.“) pastatė garažus, iš pradžių šis garažas buvo kaip šiukšlių konteineris. Melioracijos statybos valdybos ūkvedė S. K. jame laikė savo inventorių. Nežino, kaip pirmieji valdytojai perėmė to garažo valdymą. Seniau yra kelis kartus mačiusi I. K. įeinant į garažą. S. G., V. D. tame garaže nėra mačiusi. Apie jų konfliktą nieko nežino. I. K. prašė jos pasirašyti dokumentą, kad jos brolis naudojasi garažu.

Teismo posėdyje liudytojas D. B. nurodė, kad 2007-2014 m. jam priklausė butas, kuris varžytynių metu buvo parduotas E. L.. Jis butą nusipirko iš A. Ž. kartu su garažu. Kada įsigyja ir garažą buvo nurodyta buto vertinimo byloje, nors garažo dokumentų nebuvo. A. Ž. jam sakė, kad garaže buvo S. G. daiktų, kuris atvažiavo juos pasiimti ir sakė, kad lyg turi garažo kadastrinę bylą, tačiau jos taip ir neatidavė. Kai pats pardavė butą, garaže dar kurį laiką, gal iki 2021-2022 m., laikė savo daiktus. Nežino kam E. L. pardavė butą. Vėliau butą įsigijo I. K.. Neprisimena, ar yra bendravęs su S. G.. Garažo raktų jis E. L. nebuvo davęs, nes šis butą perpardavė. Garažo raktus jis atidavė I. K.. Antrą raktų komplektą galimai padavė savo darbuotojui, kuris dalyvavo išvežant daiktus iš garažo. Tame dalyvavo M. Ž.. V. D. kartą yra jo klausęs, ar šis parduotų garažą.

Teismo posėdyje liudytoja G. C. nurodė, kad yra kaimynė. Šiuo metu bute gyvena I. K. brolis M. Ž., kuris naudojasi ir garažu. Garažas yra prieš jos buto langus. Kelis kartus yra mačiusi I. K. garaže. 2021 m. I. K. iš garažo atnešė jai vaikišką kėdutę. Nežino apie ginčus dėl garažo tik girdėjo, kad dėl garažo konfliktavo V. D. su M. Ž.. S. G. garaže nėra mačiusi. Prieš I. K. bute gyveno D. B.. Iš savo tėvų pasakojimų žino, kad D. B. naudojosi tuo garažu dar kurį laiką po to, kai butą įsigijo I. K..

Teismo posėdyje liudytojas S. G. paaiškino, kad 1994-2000 m. gyveno bute. Neformaliai prie šio buto priklausė kampinis garažas. Butą įsigijo iš moters, kurios pavardės neprisimena, mainų sutarties pagrindu. Garažo kadastrinės bylos neturėjo. Naujesni buto savininkai yra teiravęsi jo garažo kadastrinės bylos. To klausė A. Ž., V. D., I. K.. Garažų masyvas buvo pastatytas gal 1988 m. Melioracijos statybos valdybos. Nepriklausomybės metais ją privatizavo AB „M.“. Garažai jau buvo parduoti savininkams, privatizavus juos už čekius. O tas garažas taip ir buvo likęs neprivatizuotas, neturintis dokumentų.

Teismo posėdyje liudytoja E. Ž. nurodė, kad apie garažą nieko nežino. G. C. ir M. Ž. atnešė jai pasirašyti lapą, kad ji patvirtintų, jog M. Ž. naudojasi garažu. Ji neskaitė, kas parašyta tame lape, nes jos regėjimas prastas. Tas garažas yra prieš jos virtuvės langą. Gal nuo praeitų metų prie garažo mato tamsų automobilį. Žmogaus neatpažintų. Iki tol nieko nepastebėjo. Prieš teismo posėdį pas ją atvyko M. Ž. ir paklausė, ar V. D. kvietė ją vykti į teismą. M. Ž. pasakė jai, kad V. D. yra neteisus ir kad jai nebūtina vykti į teismo posėdį, nes ji pasirašiusi raštą. I. K. nėra mačiusi. Jokios moters tame garaže niekada nematė.

Teismo posėdyje liudytoja G. P. paaiškino, kad namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena jos mama V. K.. Pati kelis metus yra gyvenusi šiuose tėvų namuose, todėl žino tą garažą, tačiau nežino kam jis priklauso. Kelis kartus yra mačiusi automobilį prie to garažo. Žmonių prie garažo nėra mačiusi. Kiek matė, garažas visada buvo uždarytas. Kartą, jai lankant mamą, pas mamą buvo atėjęs vyras, kuris prašė mamą pasirašyti, kad jis galėtų laikyti savo mašiną ant keliuko. Tuo metu jai atėjus, mama ir tas vyras jai taip perfrazavo prašymą. Mama paprašė, kad ji pasirašytų už ją, nes tuo metu mama neturėjo akinių. Suprato, kad mamai ta situacija yra žinoma, ir jis pasirašė už mamą neskaičiusi kas lape parašyta. Prieš savaitę ji paprašė V. D. parodyti tą dokumentą. Jį perskaičiusi, ji suprato, kad negali to tvirtinti, nes V. D. jai parodė Registrų centro išrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis netenkinamas.

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.

I. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise su S. G. nuo 2017-01-26 nuosavybės teise priklausė po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 2019-11-22 I. K. nuosavybės teise priklauso visas minėtas butas.

2019-06-10 raštu sudarytas perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad S. G. perduoda V. D. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pirmame garažų bloke) su pirmumo teise įregistruoti šį statinį. Pastaba – nėra statinio dokumentų.

2024-01-26 įsteigta garažų bendrija „Š.“.

Nuosavų garažų bendrija „Š.“ 2022-10-12 išdavė leidimą V. D. įregistruoti garažą Nr. (duomenys neskelbtini).

Garažų bendrija „Š.“ (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą VĮ Registrų centrui, kurioje nurodė, kad V. D. yra garažų bendrijos „Š.“ narys, jam priklauso garažas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrijai skolų neturi, pajus pilnai išmokėtas.

V. D. vardu registruota nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) garažų statybos bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Garažų bendrija „Š.“ (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą VĮ Registrų centrui, kurioje nurodė, kad I. K. yra garažų bendrijos „Š.“ narė, jai priklauso garažas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrijai skolų neturi, pajus pilnai išmokėtas.

V. D. 2024-07-18 raštu pareikalavo, kad I. K. per 5 dienas iškraustytų savo daiktus iš jam priklausančio garažo ir atiduotų raktus.

I. K. atsakyme V. D. nurodė, kad atsisako vykdyti 2024-07-18 reikalavimą iškraustyti savo daiktus ir atiduoti garažo raktus, nes jo nuosavybės teisė į garažą įgyta neteisėtai.

VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs I. K. 2024-07-24 prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2024-07-25 priėmė sprendimą prašymą atmesti, nes nuosavybės teisė į garažą įregistruota kitam fiziniam asmeniui pagal (duomenys neskelbtini) garažų statybos bendrijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nėra panaikinta ar kitaip pripažinta negaliojančia.

2024-08-01 V. D. pateikė prašymą garažų bendrijai „Š.“ priimti jį į garažų bendriją. V. D. mokėjo rinkliavą už atliekų surinkimą už garažą, mokesčius bendrijai.

Garažų bendrija „Š.“ 2024-08-05 atsakyme į 2024-07-31 advokato D. V. raštą nurodė, kad 2024-05-10 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. D., ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), išduota I. K., yra klaidingos ir prašoma jomis nesivadovauti. V. D. ir I. K. tuo metu nebuvo bendrijos nariai, jie negalėjo ir nesumokėjo jokių pajų, nes tokių pajų bendrijoje nėra. Tokių pažymų šabloną gavo iš VĮ Registrų centro. Neturi duomenų apie tai, kad V. D. ar I. K. priklausė garažas.

Garažo techninės apskaitos byloje, sudarytoje 1992-11-26 nurodyta, kad garažo savininkas yra AB „M.“, garažo statybos metai 1987 m.

2024-08-13 pasirašytas gyventojų pareiškimas, kuriame V. K., K. N., O. B., G. C., A. A., E. M., E. Ž., V. K. savo parašais patvirtino, kad „I. K. nuolat ir atvirai naudojasi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo visą laiką viena naudojasi šiuo garažu, visą laiką jame laikė savo automobilį, turi ir turėjo jo raktus, jį prižiūrėjo, atsirakindavo ir užrakindavo, valdė bei valdo šį garažą nepertraukiamai, sąžiningai ir atvirai. Nėra žinomi kiti asmenys, kam kitam priklausytų garažas. Paskutinius metus juo naudojasi ir I. K. bute gyvenantis jos brolis. Jokių kitų asmenų šiuo garažu besinaudojant nematėme“.

2025-02-24 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Garažų bendrija „Š.“ prašė teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis. Pateiktas bendrijos pirmininkės S. V. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažįstama, kad pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos V. D. ir I. K. yra klaidingos.

2025-05-08 ekspertizės akte konstatuota, kad negalima nustatyti, ar 2019-06-10 perdavimo akte ties atsakovo S. G. pavarde pasirašė S. G..

1990-09-28 Lietuvos gamybinio melioracijos susivienijimo įsakymu „Dėl mokslinio gamybinio susivienijimo „Lietuvos melioracija“ likvidavimo“ nutarta likviduoti mokslinį gamybinį susivienijimą „Lietuvos melioracija“ ir nuo 1990-09-28 laikyti savarankiškai veikiančiomis šiame susivienijime buvusias organizacijas, tarp jų – Kėdainių melioracijos statybos montavimo valdybą.

1992-12-23 Kėdainių rajono valdybos potvarkiu nutarta įregistruoti AB „M.“ įstatus.

1992-12-30 įregistruota AB „M.“. Paaiškinamajame rašte prie finansinės ataskaitos ir metinio balanso už 1993 m. nurodyta, kad bendrovės įregistruotas kapitalas yra 392 570 Lt, iš jų 141 048 Lt yra valstybinės akcijos.

AB „M.“ 1993-02-10 generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl ūkinių pastatų ir garažų privatizavimo“ leista AB „M.“ nuosavybėje esančius ūkinius pastatus ir garažus privatizuoti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams. Už garažą nustatyta mokėti 5 600 talonų.

AB „M.“ 1994 m. ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyta, esant garažų, autogaražų.

1994-05-30 AB „M.“ generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl garažų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, privatizavimo“ įsakyta garažus, esančius (duomenys neskelbtini), išparduoti garažus nuomojantiems asmenims pagal pridedamą sąrašą.

1995-07-17 priimtas AB „M.“ generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl tolesnio butų privatizavimo“.

2000-12-12 neeiliniame AB „M.“ akcininkų susirinkime nutarta mažinti įstatinį kapitalą ir parduoti ilgalaikį bendrovės turtą, tarp jų – garažus (inventoriaus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš akcininkų sąrašo matyti, kad valstybei priklauso 28 002 akcijų. Visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei atstovavo VĮ Valstybės turto fondas.

2001-05-18 AB „M.“ visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta likviduoti įmonę. Visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei atstovavo VĮ Valstybės turto fondas.

2001-08-16 Panevėžio apygardos teismas iškėlė AB „M.“ bankroto bylą.

2002-01-11 Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį likviduoti bankrutuojančią AB „M.“.

2004-06-16 Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą pripažinti, kad BAB „Melkomsta“ veikla pasibaigė dėl bankroto.

2004-09-09 AB „M.“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Dėl bylos rūšinio teismingumo

Atsakovai baigiamųjų kalbų metu iškėlė klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio ir priešieškinio, pagrindiniai keliami reikalavimai yra dėl nuosavybės teisės į garažą pripažinimo. Garažų bendrijos „Š.“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų V. D. bei S. G. perdavimo aktas savo esme yra sandoriai, kurie šioje byloje ginčijami. Tai yra civiliniai teisiniai ginčai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimai atsakovei VĮ Registrų centrui yra išvestiniai reikalavimai, kurių likimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kaip bus išspręsti pagrindiniai reikalavimai dėl civilinių teisinių santykių (sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės pripažinimo). Tad byloje vyraujant civiliniams teisiniams santykiams, byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Dėl garažų bendrijos „Š.“ pažymos

Garažų bendrija „Š.“ (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą VĮ Registrų centrui, kurioje nurodė, kad V. D. yra garažų bendrijos „Š.“ narys, jam priklauso garažas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrijai skolų neturi, pajus pilnai išmokėtas.

Garažų bendrijos „Š.“ pirmininkės S. V. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos V. D. ir I. K., yra klaidingos.

Atsakovės garažų bendrijos „Š.“ pirmininkė patvirtino ieškovės atstovo teiginius, kad pajai už garažą nebuvo mokami. Išduodama pažymą, bendrijos pirmininkė neturėjo duomenų apie tai, kas faktiškai valdo ginčo garažą. Negana to, skirtingiems asmenims išdavė tokio paties turinio pažymas dėl to paties garažo, kas yra neteisėta. Pačiam pažymą išdavusiam subjektui pripažinus, kad pažyma išduota nebuvus faktinio pagrindo, teismas pripažįsta garažų bendrijos „Š.“ (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia.

Dėl teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti nuosavybės teisę

Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018).

Teismui pripažinus (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, savaime netenka teisinės galios ir šios pažymos pagrindu atlikta ginčo garažo nuosavybės teisės registracija atsakovo V. D. vardu. Patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti V. D. nuosavybės teisės į garažą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre neteisėtu bei įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti šias nuosavybės teises yra pertekliniai, nes šį teismo sprendimą pateikus VĮ Registrų centrui, bus pagrindas panaikinti V. D. nuosavybės į garažą teisės teisinę registraciją, todėl šie reikalavimai netenkinami.

Teismui iš kitų faktinių bylos aplinkybių nustačius, kad ginčijama garažų bendrijos „Š.“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėta ir pripažinus ją negaliojančia, kartu naikinama ir jos pagrindu atlikta atsakovo V. D. nuosavybės teisė į garažą, todėl nėra faktinio pagrindo spręsti dėl vieno mėnesio termino ieškovei atnaujinimo, nes šiuo atveju savaime taikomi sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai, t. y. įrašo apie nuosavybės teisę panaikinimas Nekilnojamojo turto registre.

Dėl ieškovės nuosavybės teisės į garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį

Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Ištyrus bylos duomenų visetą, konstatuotina, kad ieškovė nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į garažą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. nėra daikto savininkė. Buto pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė kartu su butu neįgijo nuosavybės teisės į garažą (nei kaip bendrasavininkė su S. G., nei vėliau nupirkusi iš S. G. jo buto dalį). Garažo valdymas yra sąžiningas ir teisėtas, t. y. garažas pradėtas valdyti aplinkoje esant žinomai susiformavusiai praktikai, kad ginčo garažu naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Garažas pradėtas valdyti nesant indikacijų, kad į garažą pretenzijų turi kiti asmenys, tarp jų ir V. D.. Liudytojos K. N., G. C., O. B. nurodė mačiusios ieškovę naudojantis garažu, tai sudaro pagrindą vertinti, kad garažas buvo valdomas atvirai, nesislapstant. Ieškovė buvo (ir yra) įsitikinusi, kad nėra kito asmens, kuris yra garažo savininkas.

Visgi, ištyrus kitus bylos duomenis, vertintina, kad nėra likusių būtinųjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų.

Ieškovė nurodė, kad faktiškai garažu pradėjo naudotis 2020 m., kai ankstesnis buto savininkas D. B. pasiėmė iš garažo jame laikytus savo daiktus. D. B. nurodė, kad daiktus iš garažo pasiėmė 2021-2022 m. Kadangi ieškovė 2017 m. garažo kartu su butu nenusipirko, nebuvo pagrindo laikyti save garažo savininke. Taigi, garažo valdymas buvo atskira daiktinė teisė, nesusieta su buto nuosavybės teise ir faktiškai bei teisiškai garažo valdymas prasidėjo 2020-2021 m. (tiksliau – tada, kai daiktus pasiėmė ir raktą atidavė D. B.). Iš to seka, kad teismo sprendimo priėmimo metu valdymas nesitęsia CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. valdomas mažiau nei 10 metų. Be to, tiek ieškovė, tiek liudytojai nurodo, kad nuo 2022 m. pavasario garažu faktiškai naudojasi ieškovės brolis M. Ž.. Ieškovė išsikėlė ir gyvena kitur. Taigi, nėra objektyviojo valdymo teisės požymio – faktinio daikto turėjimo. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovės garažo valdymas nutrūko.

Įvertinus liudytojo S. G. parodymus, archyvinius likviduotos AB „M.“ duomenis, darytina išvada, kad ginčo garažas savo laiku nebuvo privatizuotas, jokiu kitu būdu jis netapo privačia fizinių asmenų nuosavybe. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, Kėdainių melioracijos statybos montavimo valdybai persitvarkius į AB „M.“, valstybė tebeturėjo savo akcijų paketą, t. y. buvo įmonės akcininkė. Įmonės valdyme valstybė dalyvavo, veikdama per VĮ Valstybės turto fondą. Kadangi AB „M.“ yra likviduota, pasibaigus bankroto procesui, archyvuose išlikę tik tiek dokumentų, kiek pateikta byloje, nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių bankroto administratorius, vykdydamas įmonės bankroto procedūras, neapskaitė ginčo garažo ir jo nerealizavo bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalį (galiojusią ir AB „M.“ likvidavimo metu), likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Kadangi valstybei bendrovės likvidavimo metu priklausė 28 002 akcijos, kitų buvusių akcininkų statusas nėra žinomas (ir tai nėra šios bylos dalykas), vertintina, kad ginčo garažas nuosavybės teise liko valstybei ir, proporcingai turėtų akcijų skaičiui, kitiems buvusiems AB „M.“ akcininkams.

Nesant visų būtinųjų sąlygų, nėra faktinio pagrindo nustatyti, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo garažą įgyjamosios senaties būdu.

Dėl atsakovo V. D. nuosavybės teisės į garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį

Priešieškiniu atsakovas V. D. prašo nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo garažą pagal įgyjamąją senatį, jeigu ieškiniu ginčijama garažų bendrijos „Š.“ pažyma būtų pripažinta negaliojančia.

Kaip jau minėta – įvertinus tai, kad ginčo garažas nuosavybės teise liko valstybei ir, proporcingai turėtų akcijų skaičiui, kitiems buvusiems AB „M.“ akcininkams, netenkinama viena iš būtinųjų sąlygų.

Valdymo teisės atsiradimas siejamas su dviem privalomais požymiais: objektyviuoju (faktinis daikto turėjimas) ir subjektyviuoju (daikto valdymas kaip savo, suvokiant, kad niekas neturi teisių į šį daiktą). Atsakovas faktiškai garažu niekada nesinaudojo, neturi jo rakto ir nėra patekęs į garažo vidų. Dokumentų, siekiant įregistruoti garažą Nekilnojamojo turto registre, ieškojimas nėra daikto valdymas. Pats atsakovas savo teisės į garažą pradžia laiko ginčijamo 2019-06-10 perdavimo akto su S. G. pasirašymą. Tai reiškia, kad, net jeigu ir būtų kitos minėtos salygos, teismo sprendimo priėmimo metu valdymas nesitęsia CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. valdomas mažiau nei 10 metų.

Netenkinus minėtų būtinųjų sąlygų, apie kitas sąlygas atskirai nepasisakoma.

Dėl (duomenys neskelbtini) perdavimo akto

Patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) garažo perdavimo aktą, sudarytą tarp atsakovų V. D. ir S. G..

Nors ieškovė siekė įrodyti, kad perdavimo akte parašas nėra atsakovo S. G., ekspertas, atlikęs rašysenos ekspertizę, negalėjo pateikti išvados dėl tiriamo parašo neinformatyvumo. Todėl byloje nėra įrodymų, kad minėtą aktą pasirašė ne atsakovas S. G..

Nepaisant to, (duomenys neskelbtini) garažo perdavimo aktas pripažintinas negaliojančiu dėl kitų priežasčių. Atsakovas S. G., 2017 m. bendrąja daline nuosavybe su ieškove įsigydamas butą, kartu su juo neįgijo nuosavybės teisės į ginčo garažą. Išsiskyrus su ieškove, ši nupirko iš atsakovo jam priklausiusią buto dalį, tačiau garažą tuo metu (2019 m.) dar valdė D. B.. Atsakovas S. G. nei iš pradžių neturėjo, nei pardavęs savo buto dalį neįgijo garažo valdymo teisės, todėl negalėjo perduoti atsakovui V. D. teisės į daiktą, kurio pats nebuvo įgijęs ir faktiškai nevaldęs. Tai, kad atsakovas S. G. nevaldė garažo patvirtino beveik visi teisme liudiję liudytojai. Dėl minėtų aplinkybių ginčijamas (duomenys neskelbtini) garažo perdavimo aktas pripažįstamas negaliojančiu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2024-08-16 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 6 010 Eur (žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos ir ekspertizės išlaidos).

Atsakovas V. D. patyrė 3 160 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos).

Atsakovas S. G. patyrė 2 150 Eur dydžio atstovavimo išlaidas.

Garažų bendrija „Š.“ nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės patikslintame ieškinyje buvo pareikšti keturi reikalavimai. Patenkinus du reikalavimus iš keturių, laikoma, kad patenkinta 50 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų. Tad ieškovei priteisiama pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 005 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų V. D., S. G. ir garažų bendrijos „Š.“ ieškovei lygiomis dalimis priteisiama po 1 001,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos iš VĮ Registrų centro nepriteisiamos, nes reikalavimai VĮ Registrų centrui yra pertekliniai, jų patenkinimas nėra susijęs su priverstiniu teismo sprendimo vykdymu.

Tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies, iš ieškovės atmestų reikalavimų daliai (50 procentų) atsakovui S. G. priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis (50 procentų) – 1 075 Eur.

Netenkinus atsakovo V. D. priešieškinio, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Byloje susidarė 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovės ir atsakovo V. D. lygiomis dalimis – po 15,86 Eur.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei jos pateiktus buto pirkimo-pardavimo sutarčių originalus (vokas priedas Nr. 3, DOK-40510) ir garažo kadastrinę bylą (DOK-37174).

Atsakovui S. G. grąžinti jo pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos-faktūros, Luminor banko dokumentų) originalus (vokas priedas Nr. 4, DOK-40253).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinio netenkinti.

Pripažinti garažų bendrijos „Š.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia.

Panaikinti atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į patalpą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti (duomenys neskelbtini) garažo perdavimo aktą, sudarytą tarp atsakovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

Likusių patikslinto ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir garažų bendrijos „Š.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 1 001,66 Eur (vieną tūkstantį vieną eurą 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 075 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei lygiomis dalimis – po 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2024-08-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei I. K. jos pateiktus buto pirkimo-pardavimo sutarčių originalus (vokas priedas Nr. 3, DOK-40510) ir garažo kadastrinę bylą (DOK-37174).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovui S. G. jo pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos-faktūros, Luminor banko dokumentų) originalus (vokas priedas Nr. 4, DOK-40253).

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą nedelsiant išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.