Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-119-464/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-18
Bylos Nr.: e2A-119-464/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00513-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės X
Atsakovas: Y

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-119-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00513-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.5; 2.8.1.3; 2.6.11.4.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės X ieškinį atsakovams Y ir uždarajai akcinei bendrovei Z dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė X kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi ir sumažinusi savo reikalavimus, prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų Y ir Z ieškovei 27 048,96 Eur nuostolių atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo Y ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės Z ieškovei priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas Y iki 2017 m. balandžio 7 d. darbo sutarties darbuotojo pareiškimu nutraukimo ėjo X (duomenys neskelbtini) aptarnavimo padalinio darbų vadovo pareigas. Informacija apie ieškovės klientus yra laikoma konfidencialia. Be darbo sutarties ir pareiginių nuostatų, Y taip pat buvo supažindintas ir įsipareigojo laikytis X Darbo tvarkos taisyklių ir Taisyklių dėl konfidencialios informacijos teikimo, valdymo ir naudojimo (toliau – ir Konfidencialumo taisyklės). Iš karto po darbo sutarties nutraukimo Y įsidarbino pas buvusio darbdavio (ieškovės) tiesioginį konkurentą – Z, užsiimantį analogiška komercine veikla ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2017 m. balandžio 20 d., t. y. nepraėjus nei mėnesiui nuo darbo sutarties su ieškove nutraukimo, Y pradėjo eiti Z direktoriaus pareigas.

3. Ieškovės teigimu, atsakovė Z, pasinaudodama ieškovės konfidencialia informacija, viešame pirkime pateikė 305 775,96 Eur su PVM vertės pasiūlymą ir laimėjo (duomenys neskelbtini) 2017–2018 m. organizuotą viešąjį (duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimą, su šiuo ieškovės buvusiu klientu pasirašydama sutartį. Ieškovės pasiūlymas, kurio suma yra 314 384,90 Eur su PVM, liko antras. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovės Z pripažinimą šio viešojo pirkimo laimėtoja lėmė būtent atsakovo Y darbo santykių pas ieškovę metu sužinota konfidenciali informacija, sudaranti X komercinę paslaptį, ir kurią Y atskleidė Z, o ši, nesąžiningai konkuruodama, ja neteisėtai pasinaudojo, taip padarydamas žalos ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės X ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės X atsakovams Y ir Z po 1 500 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Byloje kilusį ginčą teismas kvalifikavo kaip ginčą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, komercinės paslapties savininko buvusio darbuotojo teisinės atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą kitam ūkio subjektui (naujajam darbdaviui) bei ūkio subjekto atsakomybės, panaudojus informaciją, sudarančią komercinę paslaptį.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė X ir atsakovas Y 2002 m. lapkričio 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 164, pagal kurią Y nuo 2002 m. lapkričio 27 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. ėjo X inžinieriaus pareigas, nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. – X (duomenys neskelbtini) aptarnavimo padalinio darbų vadovo pareigas. Darbo sutartis su Y nutraukta jo paties 2017 m. kovo 20 d. prašymo pagrindu. Y nuo 2017 m. balandžio 20 d. įvardijamas Z direktoriumi; bendrovės veikla – (duomenys neskelbtini). Ieškovės X veiklos sritis – (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovės bendrovės dalyvavo (duomenys neskelbtini) paskelbtame viešame pirkime. (Duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimo komisijos pirmininkas 2018 m. sausio 5 d. paskelbė sudarytą pasiūlymų eilę šiame pirkime, pagal kurią kaip pirmoji tiekėja yra nurodyta atsakovė Z su 305 775,96 Eur pasiūlymu, kaip antroji tiekėja – ieškovė X su 314 384,90 Eur pasiūlymu. 2018 m. sausio 25 d. buvo sudaryta paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) pirko iš Z (duomenys neskelbtini) paslaugas 12 mėnesių laikotarpiui.

7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas Y 2005 m. rugsėjo 26 d. buvo pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais, kurių 30.6 punkte nustatyta, kad aptarnavimo padalinio darbų vadovas yra atsakingas už įmonės konfidencialios informacijos neplatinimą. Y 2004 m. rugpjūčio 4 d. buvo pasirašytinai supažindintas ir su Darbo tvarkos taisyklėmis, o jų 25 punkte numatyta, kad įmonės darbuotojai įsipareigoja užtikrinti konfidencialumo ir komercinės paslapties saugojimo reikalavimus. Nors ieškovė, 2009 m. balandžio 2 d. patvirtindama Konfidencialumo taisykles, įvardijo konkrečius duomenis, kuriuos įmonė laiko konfidencialia informacija (komercine gamybine ar profesine paslaptimi), viena jų – duomenys apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, teiktų (rengtų) dokumentų turinys, paslaugų, prekių kainodara (kaina) (2.1.5.8 punktas), teismas sprendė, kad patikimų duomenų apie tai, kad ieškovės darbuotojai, įskaitant ir atsakovą Y buvo supažindinti su Konfidencialumo taisyklėmis, byloje nėra.

8. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas K. Š. patvirtino, kad buvo supažindintas su Konfidencialumo taisyklėmis, tačiau kokiu konkrečiai būdu, negalėjo nurodyti. Tuo tarpu liudytoju apklaustas M. L. paliudijo priešingas aplinkybes, t. y. kad ieškovės vadovybė neturėjo valios apibrėžti konkrečios konfidencialios informacijos ir su ja supažindinti savo darbuotojus. Tik 2016 metais buvo mėginama darbuotojams įteikti lapelius su antrašte „dėl įmonės mokymų“, kurių tekste, be kita ko, buvo nurodyti ir įsipareigojimai neatskleisti konfidencialios įmonės informacijos bei vienerius metus nedirbti susijusiose įmonėse, tačiau darbuotojų dauguma atsisakė juos pasirašyti dėl klaidinančios informacijos. Tai, kad darbuotojus pradėta pasirašytinai supažindinti su komercinių paslapčių sąrašu tik dabar, patvirtino ir ieškovės vadovas.

9. Teismas nustatė, kad ieškovės tuometinis darbuotojas atsakovas Y vykdydamas savo tiesiogines pareigas, bendravo su ieškovės klientais, taip pat ir su laimėtų viešųjų konkursų pirkėjais, prisidėdavo ruošiant dokumentus viešiesiems pirkimams. Tačiau teismas pripažino, kad atsakovas Y pagal savo pareigas ((duomenys neskelbtini) aptarnavimo padalinio darbų vadovas) nevykdė dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ir dokumentų jiems rengimo funkcijų, jo pareigos apėmė tik kokybiškų (su mažesnėmis sąnaudomis) paslaugų teikimo saugos sistemų, vidaus ryšių, garantinio ir pogarantinio aptarnavimo srityje organizavimą bei užtikrinimą, naujų darbo rinkų ieškojimą. Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo ir liudytojo K. Š. parodymų matyti, kad padalinių vadovai ruošdavo skaičiavimus, o viską patikrindavo ir teikdavo aukštesnes pareigas ėję asmenys, taigi, teismo vertinimu, byloje nepatvirtinti, tačiau ir nepaneigti duomenys, kad atsakovas epizodiškai dalyvavo dokumentų rengimo viešiesiems pirkimams procese, gerai žinojo paslaugų tiekimo kaštus (2017 m. pradžioje).

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių patikimų įrodymų ir apie tai, kokiu būdu komercine paslaptimi pripažinta informacija įmonėje buvo saugoma. Nors ieškovės atstovai bei liudytoju apklaustas K. Š. teigė, kad prie sistemos buvo prisijungimai, o duomenys pašaliniams asmenims nebuvo prieinami, tačiau šias aplinkybes neigė atsakovas ir liudytoju apklaustas M. L., kurie tvirtino, kad prie informacijos apie klientus, prie jų bylų galėjo prieiti visi įmonėje dirbę asmenys, ne tik tiesiogiai su klientais dirbantys darbuotojai, be to, tie duomenys, kuriuos ieškovė laiko slaptais (apie prekių, įrangos įsigijimo savikainą), buvo žinomi visiems analogiškas paslaugas teikiantiems asmenims, nes buvo perkama iš esmės iš tų pačių tiekėjų.

11. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės poziciją, kad atsakovui Y dėl darbo santykių su ja buvo žinoma informacija apie ieškovės strateginius ir taktinius planus, investicinius projektus, įmonės rinkos strategiją, kainų politikos strategiją ir taktiką, jos metodiką, struktūrą ir nuolaidų lygį, kad jis žinojo, kaip veikia kainų nustatymo skaičiuoklė, rengė pasiūlymus viešiesiems pirkimams, buvo susipažinęs su pasiūlymų turiniu, duomenimis apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, teiktų (rengtų) dokumentų turiniu, paslaugų, prekių kainodara (kainomis), žinojo esamų ir potencialių klientų bei su jais susijusią viešai neskelbiamą informaciją, buvo susipažinęs sus sudarytomis ieškovės sutartimis, žinojo jų turinį (sąlygas, įsipareigojimus ir kt.), sutiko, kad aptarta informacija iš esmės atitinka komercinės paslapties požymius.

12. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis, bet nagrinėjamoje byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad ieškovė tinkamai ir aiškiai apibrėžė jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir su ja supažindino darbuotojus.

13. Kita vertus, kaip pažymėjo teismas, nepriklausomai nuo to, ar buvo sudarytas susitarimas saugoti komercines paslaptis, ar ne, darbuotojas, paviešinęs įmonės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, visų pirma atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją egzistuoja, kai ji nustatyta darbo sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo, todėl, nesant sudarytų susitarimų dėl komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos apsaugos, darbuotojas pagal įstatymą (CK 1.116 straipsnio 3 dalis) gali atsakyti tik paviešinęs (panaudojęs) įmonės komercinę paslaptį.

14. Teismas pripažino, kad ieškovė neįvardijo jokių konkrečių duomenų, kuriuos galėjo panaudoti atsakovas tam, kad būtent jo vadovaujama bendrovė laimėtų viešąjį pirkimą. Ieškovė vien remiasi savo įsitikinimu, kad viešąjį pirkimą atsakovė Z laimėjo būtent dėl atsakovo Y darbo santykių pas ieškovę metu sužinotos konfidencialios informacijos. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo individualioje veikloje taikė tokią pačią kainodarą, kaip ir ieškovė. Šioje situacijoje aktualia teismas pripažino dar ir tokią aplinkybę, kad dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra viešas procesas, vykstantis pagal viešai visiems skelbiamus duomenis, skatinantis konkurenciją. Ieškovė, pasibaigus darbo santykiams su atsakovu, nesudarė nekonkuravimo susitarimo. Todėl net jei atsakovė Z ir konkuravo su ieškove, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Iš ieškovės pateikto 2017 m. gruodžio 13 d. pasiūlymo (duomenys neskelbtini) teismas nustatė ir tai, kad pati ieškovė neprašė perkančiosios organizacijos laikyti jos pateiktą informaciją konfidencialia.

15. Tokiu atveju ieškovei neįrodžius, kokius konkrečiai duomenis, sudarančius komercinę ieškovės paslaptį, atsakovai panaudojo ir nepatvirtinus, kad būtent tie duomenys lėmė atsakovės laimėjimą viešajame pirkime, teismas priėjo prie išvados, kad nėra galimybės spręsti nei apie atsakovų neteisėtus veiksmus, nei apie jų ir civilinę atsakomybę. Todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė X apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai (atsižvelgiant į sumažintą reikalavimą), bei (1) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų Y ir Z 27 048,96 Eur nuostolių atlyginimą, (2) priteisti iš atsakovo Y ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės Z – 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, (3) priteisti iš atsakovų Y ir Z ieškovei jos pirmosios instancijos teisme patirtų 5 118,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat prašo ieškovei iš atsakovų priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis bus patikslintas vėliau, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Teismas, klaidingai taikydamas ir aiškindamas komercinių paslapčių apsaugą nustatančias teisės normas (CK 1.116 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 3 dalį ir 37 straipsnio 10 dalį), nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, o kartu ir civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

16.2. Spręsdamas dėl duomenų, kurie laikytini ieškovės komercine paslaptimi, teismas nepagrįstai didelę reikšmę skyrė aplinkybei, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie atsakovo Y supažindinimą su Konfidencialumo taisyklėmis. Nors ieškovė tokių duomenų ir negalėjo pateikti, visi kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis suprato ir žinojo, kokie duomenys yra laikytini ieškovės komercine paslaptimi. Paaiškinimus davę liudytojai D. M. ir K. Š. patvirtino ieškovės konfidencialios informacijos apimtį ir turinį, nurodydami, kad darbų, įrangos savikaina, darbų atlikimo kaštai, kainodara, jos paskaičiavimo metodika, duomenys apie ieškovės klientus yra konfidenciali, dėl ko suteikia ieškovei komercinį ir konkurencinį pranašumą. Be to, pats atsakovas Y bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad tokio pobūdžio informacija įmonėje, kurioje jis šiuo metu dirba, yra saugoma kaip konfidenciali, taip pat galėjo įvardinti kas sudaro tokio pobūdžio informaciją, taip patvirtindamas savo suvokimą apie ieškovės saugomą komercinę paslaptį sudarančius duomenis.

16.3. Priešingai nei nustatė teismas, byloje esantys įrodymai leidžia įsitikinti atsakovo Y prisidėjimu prie dokumentų viešiesiems konkursams, kurių pirkėjas buvo (duomenys neskelbtini), rengimo bei tokių pasiūlymų kainodaros išmanymu. Iš bylos medžiagoje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad Y prieš pat darbo santykių su ieškove pasibaigimą dalyvavo rengiant dokumentus 2017 m. vykusiam kitam viešajam konkursui, kurio pirkėjas taip pat buvo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Y išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei liudytojų parodymai patvirtina, kad Y buvo žinoma ir prieinama visa informacija, susijusi su šio kliento duomenimis, t. y. informacija apie (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, paslaugų užsakymo poreikį, mokumą, patikimumą, ieškovės sutarčių su šiuo klientu kainodarą, išrašomų sąskaitų dydžius ir kt.

16.4. Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ieškinys grindžiamas tik vienu viešuoju pirkimu, kurį laimėjo atsakovo Y atstovaujama bendrovė, bei tai, kad tarp atsakovo Y ir ieškovės nebuvo pasirašytas nekonkuravimo susitarimas. Atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmams konstatuoti nėra būtinas sistemingas ieškovės teisių pažeidinėjimas, o visiškai pakanka nustatyti bent vieną nesąžiningos konkurencijos atvejį. Be to, nekonkuravimo susitarimas ir susitarimas dėl konfidencialios informacijos saugojimo nėra tapatūs, susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos yra galiojantis nepriklausomai nuo susitarimo dėl nekonkuravimo (ne)buvimo fakto. Taigi, nors Y ir turėjo teisę įsidarbinti Z, tačiau jis neturėjo teisės ne trumpiau kaip 1 metus nuo darbo santykių su ieškove pasibaigimo, t. y. ne trumpiau kaip iki 2018 m. balandžio 7 d., atskleisti ir / ar pasinaudoti ieškovės konfidencialia informacija, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau (ir atsakovei Z) ir tokiais veiksmais padarant žalą ieškovei.

16.5. Atsakovų neteisėtiems veiksmams paneigti teismo aktualia įvardinta aplinkybė, kad nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2014 m. liepos 2 d. Y buvo tėvystės atostogose, niekaip nepaneigia jo neteisėtų veiksmų, nes, kaip teismo posėdžių metu pažymėjo ir patys atsakovai (jų atstovas), ieškovė dalyvavo ne viename viešajame konkurse. Ieškovės pateiktos Y (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitų faktūros ir elektroninis susirašinėjimas dėl dalyvavimo viešajame pirkime, kurio pirkėjas yra (duomenys neskelbtini), yra vėlesnės datos, nei atsakovo Y tėvystės atostogos.

16.6. Ieškovės komercinę paslaptį sudarantys duomenys atitiko ir slaptumo bei protingų pastangų ją išsaugoti reikalavimus. Konfidencialią informaciją žinojo tik ieškovės aptarnavimo padalinių darbų vadovai (tarp jų ir Y ir kiti ieškovės darbuotojai, su kurių darbo funkcijomis buvo tiesiogiai susijusi ši informacija. Teismas, nepagrįstai neatsižvelgdamas į ieškovės kompiuterių sistemų analitiko / architekto (duomenų ir fizinės saugos valdymo įgaliotinio) A. G. 2018 m. gegužės 28 d. rašte Nr. B18/162 nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino ir liudytoju apklaustas K. Š., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 suformuotos praktikos dėl techninę komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsaugos pripažinimo pakankama, apsaugant ją individualiu slaptažodžiu.

16.7. Teismas, neatsižvelgdamas į šios kategorijos bylų specifiką, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, sprendimą grįsdamas tuo, kad byloje nėra tiesioginių duomenų, esą atsakovai savo veikloje taikė tokią pačią kainodarą kaip ir ieškovė. Tokie duomenys, kaip įmonės kainodara, pagal teismų praktiką yra laikytini konkrečios įmonės konfidencialia informacija (komercine paslaptimi), todėl ieškovė tiesioginių duomenų apie atsakovės Z veikloje taikomą kainodarą ir neturi (jie nėra viešai prieinami), taigi negalėjo jų pateikti ir į bylą. Akivaizdu, kad priešingus interesus turintys atsakovai, saugodami savo komercinės paslapties slaptumą, nebuvo suinteresuoti tokių duomenų viešinimu ar pateikimu ieškovei ar teismui.

16.8. Teismas taip pat neįvertino bylos įrodymų (įskaitant liudytojų parodymus) kaip visumos. Nepateikdamas jokių motyvų ir teisinių argumentų, teismas ignoravo ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų D. M. ir K. Š. parodymus, grindė sprendimą vien subjektyviais, priešiškai prieš ieškovę nusiteikusio liudytojo M. L. (dar darbo santykių pas ieškovę metu įsteigusio su ieškove konkuruojančią, iš dalies tapačias paslaugas teikiančią įmonę (duomenys neskelbtini)) paaiškinimais – jo nuomone dėl ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos turinio ir tokios informacijos apsaugos. Liudytojo M. L. paaiškinimai negali būti pripažinti labiau patikimu įrodymu, nei kitų byloje esančių įrodymų – Pareiginių nuostatų, Darbo tvarkos taisyklių, Taisyklių dėl konfidencialios informacijos apsaugos, liudytojų D. M. ir K. Š. paaiškinimų – visuma.

16.9. Ieškovės pateikti įrodymai sprendime įvertinti vos keliais sakiniais (dėl kai kurių iš jų iš viso nepasisakyta), nepagrįstai argumentuojant, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad ieškovė tinkamai ir aiškiai apibrėžė savo komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir su ja supažindino darbuotojus bei kokiu būdu ši informacija buvo saugoma.

Atsiliepimas

17. Atsakovai Y ir Z atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

17.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas Y žinojo, kokie duomenys sudaro jos komercinę paslaptį, kad buvo atsakingas už tokių duomenų neatskleidimą, neplatinimą ir / ar neteisėtą jų panaudojimą. Nei pareiginių nuostatų 30.6 ir 30.7 punktuose, nei darbo tvarkos taisyklių 25 punkte nėra nuorodų, kokius duomenis bei informaciją ieškovė laiko savo bendrovės komercine paslaptimi, juose neapibrėžtas komercinės paslapties turinys, dėl ko ši informacija ieškovei slapta ir vertinga. Todėl informacija, kuria disponavo atsakovas Y negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji nebuvo slapta (nevieša), neturėjo komercinės vertės ir ieškovės nebuvo saugoma.

17.2. Atsakovės Z ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 25 d. paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis su priedais, kuriuose yra nurodytos (duomenys neskelbtini) kainos (122 pozicijos), tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė bando kaip konfidencialią apibrėžti informaciją, kuri yra viešai prieinama. Informacija, kurią ieškovė vadina konfidencialia, yra neatsiejama nuo atsakovo Y išsilavinimo, gebėjimų, įgūdžių ir žinių. Be to, ieškovė, dalyvaudama viešojo pirkimo konkurse, nėra nurodžiusi ar prašiusi perkančiosios organizacijos tam tikrą ieškovės teikiamame pasiūlyme nurodytą informaciją laikyti konfidencialia.

17.3. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išaiškinimą, kuriame nurodo, kad konfidencialia informacija nelaikoma: prekių, paslaugų ar darbų kaina; įkainiai (prekės, paslaugos ar darbo vieneto kaina), informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus.

17.4. Ieškovė (duomenys neskelbtini), kaip kliento, neprarado, jis perviliotas nebuvo, o ieškovė netrukdomai galės dalyvauti šio kliento organizuojamuose kituose viešuosiuose pirkimuose. Todėl akivaizdu, kad ieškovė dėl nelaimėto viešojo pirkimo neigiamų padarinių nepatyrė. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, neįrodė, kad Y dirbant pas ieškovę sužinotą informaciją perdavė Z, kuri panaudojo šią informaciją dalyvaudama viešajame pirkime. Nesant nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės nelaimėto viešojo pirkimo ir nuostolių atsiradimo.

17.5. Teismas tinkamai vertino bylos įrodymus. Ieškovė nepateikia jokių duomenų apie tai, kodėl liudytojas M. L., kuris nebėra ieškovės darbuotojas, gali turėti priešiškumą, šis argumentas grindžiamas spėlionėmis. Tokia ieškovės pozicija kelia abejonių jau vien dėl to, kad liudytojai D. M. ir K. Š. yra dabartiniai ieškovės darbuotojai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

17.6. Teismas 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė nutartį, kuria atnaujino bylos nagrinėjimą, akcentuodamas, kuri aplinkybė byloje surinktų įrodymų įvertinimui nėra pakankamai pagrindžiama, t. y. teismas suteikė galimybę šalims teikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė naujų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos argumentus, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktų, ginčo esmės ir jo teisinės kvalifikacijos

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, buvusiam apeliantės darbuotojui įsidarbinus konkuruojančioje bendrovėje ir pasinaudojus apeliantės komercinę paslaptį sudarančia informacija dalyvaujant viešajame pirkime, atlyginimo.

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas Y nuo 2002 m. lapkričio 27 d. ėjo apeliantės X inžinieriaus pareigas; nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ėjo apeliantės (duomenys neskelbtini) aptarnavimo padalinio darbų vadovo pareigas; su aptarnavimo padalinio darbų vadovo pareiginių nuostatais atsakovas supažindintas 2005 m. rugsėjo 26 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d. atsakovui Y buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytinai supažindintas su X darbo tvarkos taisyklėmis. Darbo santykiai nutrūko nuo 2017 m. balandžio 7 d. atsakovo prašymo pagrindu. Atsakovas Y 2017 m. balandžio 20 d. paskirtas eiti atsakovės Z direktoriaus pareigas.

20. Apeliantė X 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė pasiūlymą dalyvauti (duomenys neskelbtini) organizuojamame (duomenys neskelbtini) paslaugų viešajame pirkime. Remiantis viešai prieinamais Centrinės Viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) duomenimis, skelbimas apie viešąjį pirkimą (duomenys neskelbtini) (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio 1 d., nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 13 d. ((duomenys neskelbtini); CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis šio pirkimo procedūrų ataskaita Atn-1, jame iš viso pareiškė norą dalyvauti penki dalyviai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), X, Z) ((duomenys neskelbtini)).

21. Atsakovė Z su pasiūlymu, kurio kaina 305 775,69 Eur su PVM pripažinta laimėjusia šį viešąjį pirkimą, todėl (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 25 d. su ja sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės pasiūlymas su pasiūlyta 314 384,90 Eur su PVM kaina liko antras, (duomenys neskelbtini) su 331 290,03 Eur su PVM kaina liko trečia, likusių dalyvių pasiūlymai atmesti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

22. Taigi, toks faktas, kad abi šalys kartu su kitais juridiniais asmenimis buvo tiesioginiais konkurentais pagal (duomenys neskelbtini) viešai paskelbtą ofertą pirkti atitinkamas paslaugas, yra nustatytas. Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad būtent tokios formos paslaugų pirkime tiekėjų konkurencija nėra draudžiama, bet, priešingai, ji yra skatinama. Tačiau byloje dalyvaujančių abiejų subjektų konkuravimą ginčo viešajame pirkime apeliantė vertina kaip neteisėtą, nes, pasak apeliantės, jos buvęs darbuotojas atsakovas Y atskleidė dėl vykdytų pareigų jam žinomą komercinę ieškovės paslaptį, kuria pasinaudojusi kita atsakovė ir laimėjo šį pirkimą. Kitaip tariant, apeliantė laikosi pozicijos, kad būtent ji, o ne atsakovė (ar kiti šio viešojo pirkimo dalyviai) turėjo laimėti / ir neabejotinai būtų laimėjusi šį pirkimą, o to neįvykus, patyrė nuostolių negautų pajamų forma (t. y. nesudarė viešojo pirkimo sutarties su (duomenys neskelbtini)).

23. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.) buvo nustatyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius turi ir darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

24. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) (šio įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. pasiūlymų viešajam konkursui teikimo metu) 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis ūkio subjektams draudžiamų atlikti veiksmų sąrašas. Vienas iš šiame straipsnyje įtvirtintų draudimų apima ir informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatyme įtvirtintų fizinio asmens, kaip ūkio subjekto, sampratos formaliųjų požymių būtinasis elementas yra atitinkamo asmens konkurencinis savarankiškumas. Toks asmens konkurencinis savarankiškumas visų pirma gali būti nukreiptas į faktinį ūkinės veiklos vykdymą arba galimybę tokią ūkinę veiklą vykdyti savarankiškai, atitinkamam fiziniam asmeniui nesant susaistytam darbo ar kitokiais teisiniais santykiais su kitu subjektu, kurio valia, naudai ir interesais toks fizinis asmuo veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 30 punktas). Nesant konkurencinio savarankiškumo, asmuo negali būti pripažįstamas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme, todėl kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad darbuotojai nepatenka į Konkurencijos įstatyme įtvirtintą ūkio subjekto sąvoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 83–84 punktai). Tokie asmenys įprastai veikia darbdavio naudai ir interesais ir konkurencinio savarankiškumo neturi.

26. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovas Y veikdamas kaip apeliantės konkurentės Z vadovas, neturėjo konkurencinio savarankiškumo, jo veiksmai priskirtini minėtam juridiniam asmeniui, todėl atsakovas Y negali būti laikomas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme ir jam atsakomybė dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą netaikytina. Nepaisant to, už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto. Šią aplinkybę tinkamai atskleidė ir ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Taigi atsakovo Y veiksmai vertintini tik CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostatų galimo taikymo aspektu, o atsakovės Z, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, ir Konkurencijos įstatymo, konkrečiai – 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto galimo taikymo aspektu.

Žemesnės instancijos teismas

27. Apeliantės teigimu, atsakovas Y po darbo santykių su ja nutraukimo įsidarbinęs pas atsakovę Z, atskleidė X komercinę paslaptį sudarančią informaciją, sudariusią galimybę atsakovei X (duomenys neskelbtini) vykdomame viešajame pirkime pateikti mažesnę pasiūlymo kainą ir tokiu būdu nesąžiningai laimėti viešąjį konkursą. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas Y neprisidėjo prie apeliantės dalyvavimo pirmesniame (duomenys neskelbtini) skelbtame viešajame pirkime ar kituose viešuosiuose pirkimuose, neatliko dokumentų jiems rengimo funkcijų, arba prie to prisidėjo tik epizodiškai, apeliantės ieškinį kaip nepagrįstą atmetė konstatavęs, kad atsakovui nebuvo tinkamai apibrėžta komercinę paslaptį sudaranti informacija, o apeliantė nenurodė, kokius konkrečiai duomenis atsakovas galėjo panaudoti tam, kad jo vadovaujama Z laimėtų ginčo viešąjį pirkimą.

28. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodomasis argumentais iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimą, siekdama įrodyti, kad, priešingai nei yra pripažinęs teismas skundžiamame sprendime, byloje pakanka duomenų (įrodymų), iš kurių visumos galima spręsti, kad atsakovas Y atskleidė, o antroji atsakovė neteisėtai panaudojo apeliantės komercinę paslaptį sudarančią informaciją dalyvaujant viešajame pirkime, kuriame dalyvavo ir pati apeliantė. Todėl pirmiausia aptartina, kokie apeliantės kaip komercinė paslaptis saugomi duomenys (jeigu buvo saugomi) buvo / galėjo būti panaudoti atsakovei Z dalyvaujant viešajame pirkime, kokia šių duomenų reikšmė viešųjų pirkimų kontekste.

Dėl komercinės paslapties sampratos ir požymių viešojo pirkimo kontekste

29. Apeliantė šioje byloje įrodinėjo, kad informacija, susijusi su jos klientės – (duomenys neskelbtini) – duomenimis, t. y. su jos vykdoma veikla, paslaugų užsakymo poreikiu, mokumu, patikimumu, apeliantės sutarčių su šia kliente kainodara, išrašomų sąskaitų dydžiais, yra jos komercinė paslaptis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.116 straipsnio 1 dalies, ABĮ 34 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 10 dalies nuostatas, nepagrįstai didelę reikšmę skirdamas aplinkybei, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie atsakovo Y supažindinimą su Konfidencialumo taisyklėmis.

30. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. ABĮ 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija.

31. Kasacinio teismo praktika dėl komercinių paslapčių sampratos ir jos požymių yra pakankamai išplėtota ir suformuota, pažymint, kad tam, kad informacija galėtų būti laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos formaliuosius požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Taigi, reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Plėtodamas praktiką dėl pirmiau nurodytų požymių kasacinis teismas yra nurodęs, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45, 52 punktai).

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad X komercinę paslaptį, be kitų duomenų, vadovaujantis Konfidencialumo taisyklėmis, sudarė šie X duomenys, su kuriais dirbo ir kuriuos žinojo atsakovas Y 1) investiciniai, strateginiai bei taktiniai planai, įskaitant, bet neapsiribojant, įmonės rinkos strategija, kainų politikos strategija, taktika ir kainų nustatymo skaičiuoklė, metodika, struktūra ir nuolaidų lygis (2.1.3 punktas); 2) pasiūlymai viešiesiems konkursams, duomenys apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, teiktų (rengtų) dokumentų turinys paslaugų, prekių kainodara (kaina) (2.1.5.3 ir 2.1.5.8 punktai); 4) potencialių ir esamų klientų, komercinių partnerių, tiekėjų, tarpininkų sąrašai bei asmeninė ir kita su šiais klientais susijusi viešai neskelbiama informacija (2.1.5.7 punktas); 5) sudarytos sutartys ir susitarimai bei konkrečios juose numatytos sąlygos, šalių įsipareigojimai, duomenys apie tokių sutarčių vykdymą, derybas, nuolaidų lygį ir kitus ypatumus (2.1.5.11 punktas).

34. Viena vertus, sutiktina su apeliante, kad remiantis kasacinio teismo praktika, ABĮ 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia teisę pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, ir kad ūkio subjektui nėra keliamas reikalavimas tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme viename materialiame arba elektroniniame dokumente.

35. Kita vertus, komercinės paslapties savininkas, įgyvendindamas savo teisę pasirinkti būdą, kuriuo darbuotojus supažindina su komercinę paslaptį sudarančia informacija, turi užtikrinti, kad pasirinktas būdas leistų suformuoti aiškų ir nedviprasmišką asmens suvokimą, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis ir nustatyti tokio žinojimo faktą.

36. Nagrinėjamu atveju X aptarnavimo padalinio darbų vadovo pareiginių nuostatų, su kuriais atsakovas Y buvo supažindintas 2005 m. rugsėjo 26 d., 30.5 ir 30.6 punktuose nustatyta, kad aptarnavimo padalinio darbų vadovas, be kita ko, atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų, bendrovės darbo tvarkos taisyklių, direktoriaus įsakymų ir nurodymų, kitų galiojančių taisyklių vykdymą, bendrovės konfidencialios informacijos neplatinimą. Apeliantės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2008 m. rugpjūčio 29 d. bendrovės direktoriaus įsakymu, 25 punkte nustatyta, kad bendrovės darbuotojai įsipareigoja užtikrinti bendrovės konfidencialumo ir komercinės paslapties saugojimo reikalavimus. Su darbo tvarkos taisyklėmis atsakovas Y supažindintas 2014 m. rugpjūčio 4 d. (t. y. iš karto jam sugrįžus iš vaiko priežiūros atostogų). Tuo tarpu nors pirmiau aptartos Konfidencialumo taisyklės patvirtintos dar apeliantės direktoriaus 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu, tačiau atsakovas su jomis pasirašytinai nesupažindintas.

37. Įvertinus aplinkybes, kad atsakovas Y pas apeliantę pradėjo dirbti jau nuo 2002 m., kad lokaliniai teisės aktai, apibrėžiantys komercinių paslapčių turinį ir nustatantys darbuotojų pareigas jų išsaugojimo kontekste, buvo priimti žymiai vėliau (2008 m. rugpjūčio 29 d. ir 2009 m. balandžio 2 d. įsakymais), be to, su vienu iš jų – darbo tvarkos taisyklėmis – atsakovas buvo supažindintas tik 2014 m., jam grįžus iš vaiko priežiūros atostogų (po 2 dienų), o su Konfidencialumo taisyklėmis jis taip ir nebuvo supažindintas, teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės pastangos išviešinti darbuotojui saugotiną ir komercinėmis paslaptimis pripažintą informaciją (jos turinį) šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamomis ir protingomis, juolab kad komercinių paslapčių sąrašas, nors ir nereikalaujama, tačiau visgi jis buvo sudarytas, patvirtinant Konfidencialumo taisykles.

38. Šio sąrašo patvirtinimo atveju toks nustatytas faktas, kad atsakovas Y nei iki vaiko priežiūros atostogų, nei po jų iki pat darbo santykių nutrūkimo nebuvo su juo supažindintas, teisėjų kolegijai leidžia labiau tikėtinai spręsti apie apeliantės pasyvumą, formuojant savo darbuotojų, įskaitant ir atsakovo Y suvokimą apie tai, kokią konkrečią informaciją apeliantė priskiria saugotinoms komercinėms paslaptims. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę skyrė aplinkybei, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie atsakovo Y supažindinimą su Konfidencialumo taisyklėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

39. Byloje analizuojama situacija yra išskirtinė dar ir tuo, kad apeliantė įrodinėja atsakovus panaudojus jos komercinę paslaptį apie klientę bei informaciją apie šiai klientei taikomą kainodarą dalyvaujant viešajame pirkime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija (jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013).

40. VPĮ 86 straipsnio 9 dalis nustato prievolę perkančiajai organizacijai viešinti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, taip pat nustato išimtinius atvejus, kuomet sutarčių viešinti neprivaloma. Vadinasi, kai viešojo pirkimo procedūros pasibaigia, viešai prieinama tampa net ir jame sudaryta pati viešojo pirkimo sutartis su visomis tiekėjo nurodytomis prekių ar paslaugų kainomis, t. y. tokia informacija savaime tampa žinoma ne tik tiekėjos darbuotojams, bet ir kitiems, tiek dalyvavusiems šiame pirkime tiekėjams, tiek ir jame nedalyvavusiems ar pašalintiems, arba tik potencialiems konkurentams, teikiantiems / galintiems teikti tokias paslaugas (prekes). Perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas (VPĮ 6 straipsnio 1 dalis). Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai, tačiau apeliantė neįvardija turėjusi tokių ketinimų ankstesniame (duomenys neskelbtini) organizuotame pirkime, kurį ji buvo laimėjusi ir kurio dalyvavimo metu buvusios komercinės paslapties žinojimu bei jos atskleidimu konkurentei, atsakovei Z, naujame viešajame pirkime ji kaltina atsakovą Y.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, labai natūralu bei įprasta, kad kiekvienas subjektas, ketinantis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, prieš teikdamas savo pasiūlymą atlieka rinkos analizę, peržvelgia istorinius perkančiosios organizacijos pirkimų duomenis, perkančiųjų organizacijų CVP IS paskelbtus panašius pirkimus, laimėtojus, sutartis ir pan. Kadangi ir šiuo atveju vyko būtent tiekėjų viešas varžymasis dėl palankiausio pirkėjui pasiūlymo, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad (duomenys neskelbtini) buvo būtent jos klientas, apie kurį duomenis atskleidė vienas atsakovas, o jais neteisėtai pasinaudojo antroji atsakovė. Dar daugiau, pasiūlymai su kainomis ir jų detalizacijomis buvo teikiami pagal minėto viešojo pirkimo konkurso dokumentus (skelbimą, sąlygas, techninę specifikaciją ir t. t.), iš kurių buvo aiškiai matyti, kokioms paslaugoms ir kokia maksimalia apimtimi viešai išreiškiamas poreikis, nurodomas kontaktinis asmuo ir pan. Be to, ir pati šiame viešajame pirkime dalyvavusi, bet jo nelaimėjusi apeliantė, teikdama (duomenys neskelbtini) savo pasiūlymą su kainomis (jų detalizacijomis), neprašė perkančiosios organizacijos šio pasiūlymo informacijos laikyti konfidencialia.

Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (ne)atlikimo

42. Apeliantė savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šios kategorijos bylų specifiką ir nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, sprendimą grįsdamas vien tuo, jog byloje nėra tiesioginių duomenų apie atsakovės veikloje taikytą tokią pačią kainodarą, kaip ir taikytą apeliantės. Tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

43. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante tuo aspektu, kad nesąžiningo konkuravimo bylose reikšmingi yra ir netiesioginiai įrodymai, todėl neabejotinai svarbus jų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, juolab kad gauti tiesioginių įrodymų apie konfidencialios informacijos atskleidimą patvirtinančius veiksmus ar neveikimą yra sunku. Tokiose bylose teismai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryšio turi spręsti vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų – ir netiesioginių, viseto duomenis. Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad teismų formuojama praktika dėl įrodinėjimo specifikos nesąžiningos konkurencijos bylose nedaro išimties iš bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

44. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo paties įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pripažįstant, kad nesąžiningo konkuravimo bylose tiesioginių įrodymų gali ir nebūti, įrodymų vertinimo procese teismas turi vadovautis ne tik bendromis įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bet kuriuo atveju įrodymų vertinimas priskirtas teismo diskrecijai, o vien šalies nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis ar pateiktu įrodymų visumos įvertinimu pats savaime dar nereiškia, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos ar taikytos netinkamai.

45. Apeliantė X bylos nagrinėjimo metu taip ir nekonkretizavo, kokius būtent duomenis, sudarančius jos komercinę paslaptį, atsakovai atskleidė ir neteisėtai panaudojo konkuruodami viešajame pirkime, nepateikė ir jokių objektyvių duomenų, išskyrus savo teiginius, apie tai, kokius konkrečius duomenis apie (duomenys neskelbtini), jos poreikius ir pan. apeliantė kaupė bei saugojo. Todėl darytina išvada, kad kompiuterių sistemų analitiko A. G. 2018 m. gegužės 28 d. rašte dėl X prieigos prie informacijos saugyklos (duombazės) valdymo įvardijamos aplinkybės apie atsakovui Y asmeninės prieigos su slaptažodžiu prie itin svarbių duomenų, tokių kaip apeliantės klientų sąrašai, viešųjų pirkimų pasiūlymai, sutartys, prekių ir paslaugų pirkimo sąlygos bei įkainiai, vykdomi darbai, suteikimą, pačios savaime nepatvirtina tokio apeliantės deklaruojamo fakto, kad Y neteisėtai perdavė, o Z neteisėtai pasinaudojo informacija, sudarančia apeliantės komercinę paslaptį apie jos klientę. Taigi nenustačius, kokie konkretūs duomenys, apeliantės vertinimu, galėjo lemti atsakovės laimėjimą viešajame pirkime ir, atitinkamai, pačios apeliantės pasiūlymo nelaimėjimą, nėra galimybės nustatyti atsakovų veiksmų neteisėtumo ir taikyti jiems civilinę atsakomybę ar taikyti CK 1.116 straipsnio 4 dalyje nustatytus tokio neteisėto veikimo padarinius (t. y. nepagrįsto praturtėjimo institutą).

46. Tokie apeliantės skundo teiginiai, kad sprendžiantis ginčą pirmosios instancijos teismas patikimais pripažino tik atsakovų naudai duotus priešiškai prieš ieškovę nusiteikusio liudytojo (buvusio darbuotojo) M. L. paaiškinimus, o liudytojų V D. M. ir K. Š. parodymus ignoravo, yra tik apeliantės nuomonė. Vien tai, kad tiek pati apeliantė, įrodinėdama ieškinio pagrįstumą, tiek ir atsakovai, gindamiesi nuo ieškinio reikalavimų, rėmėsi ir liudytojų parodymais, nesuponuoja išvados, kad išimtinai atsakovų pakviesto liudytojo duoti parodymai lėmė būtent tokią bylos procesinę baigtį. Faktas, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų D. M. ir K. Š. parodymus įvertino kritiškai, nereiškia, kad teismas šių asmenų paaiškinimų ar į bylą surinktų rašytinių įrodymų iš viso nevertino kaip įrodinėjimo priemonės. Priešingai, teismas visus juos įvertinęs nurodė, kuriuos bylos duomenis jis laiko patikimesniais ir kokių duomenų (įrodymų) pagrindu jam susiformavo nuomonė dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.

47. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovo Y (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei liudytojų parodymai pagrindžia jos įrodinėjamą aplinkybę, kad Y buvo žinoma ir prieinama visa informacija, susijusi su šio kliento duomenimis, t. y. informacija apie (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, paslaugų užsakymo poreikį, mokumą, patikimumą, ieškovės sutarčių su šiuo klientu kainodarą, išrašomų sąskaitų dydžius ir kt. Jos įsitikinimu, tai suteikė atsakovei Z konkurencinį pranašumą, varžantis dėl galimybės sudaryti viešojo pirkimo paslaugų sutartį.

48. Nesutikdama ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų dalyviai, prieš dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, nekliudomai gali analizuoti tiek paskelbto viešojo konkurso dokumentus, tiek visą viešai prieinamą istorinę informaciją, kurios pagrindu gali daryti atitinkamas išvadas apie perkančiąją organizaciją, jos poreikius, finansines galimybes. Apeliantės akcentuojamos atsakovo Y (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) apsaugos sistemų techninio aptarnavimo ir remonto darbų aktus išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Visos šios sąskaitos išrašytos pagal 2014 m. su (duomenys neskelbtini) pasirašytą sutartį. Akivaizdu, kad tiek įrangos kaina, tiek darbų atlikimo kaina 2014 m. ir 2017 m. pabaigoje (kai buvo paskelbtas naujas viešasis pirkimas, kurio laimėtoja pripažinta Z) objektyviai negalėjo būti tokia pati (identiška).

49. Pažymėtina taip pat tai, kad minėtas viešasis pirkimas buvo vykdomas dėl paslaugų pirkimo (17 pozicijų) ir atsarginių dalių (122 pozicijų) įsigijimo. Palyginus apeliantės X 2017 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) pateiktame pasiūlyme ir atsakovės Z su (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 25 d. sudarytoje sutartyje nurodytas kainas, matyti, kad 10 iš 17 pozicijų atsakovė Z pasiūlė mažesnes, nei siūlė X, kainas. Tačiau tik 37 iš 122 atsarginių dalių pozicijų atsakovės Z siūlyta kaina buvo mažesnė negu siūlyta apeliantės. Vadinasi, esant tokios apimties viešajam pirkimui mažai tikėtina, kad galima viską iš anksto taip detaliai apskaičiuoti, jog siūloma kaina neabejotinai būtų mažesnė nei potencialių konkurentų (ar konkurento). Taip pat mažai tikėtina, kad įvairiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujanti apeliantė visuose juose visuomet siūlo tas pačias kainas, juolab kad po viešojo pirkimo sutarčių sudarymo pirkime nurodyti prekių ar paslaugų įkainiai paprastai tampa žinomi visiems toje pačioje rinkoje konkuruojantiems asmenims. Priešingai elgdamasi viešojo pirkimo dalyvė visuomet būtų nuspėjama ir neturėtų jokios galimybės laimėti pirkime.

50. Reikšminga dar ir tokia aplinkybė, kad apeliantė su atsakovu Y nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimo. Taigi vien faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje bendrovėje ir įsidarbino konkuruojančioje bendrovėje, savaime nepakankamas padaryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Nėra pagrindo vertinimui, kad atsakovas Y nesant jokio nekonkuravimo susitarimo ir kompensacijos už jį, negali eiti vadovo pareigų jokioje bendrovėje, kuri potencialiai galėtų būti apeliantės konkurentė bet kurios perkančiosios organizacijos (ne tik (duomenys neskelbtini)) organizuojamuose pirkimuose, negali atstovauti tokios bendrovės šiuose santykiuose.

51. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso ar materialiosios teisės normas ir todėl padarė neteisingas išvadas, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių apeliantės ieškinyje nurodomų nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Apeliantės X apeliacinį skundą atmetus, ji neįgyja teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos apeliantei nekompensuojamos (CPK 93 straipsnis).

53. Atsakovai Y ir Z prašė priteisti po 500 Eur kiekvienam patirtų bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, atlyginimą, pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

54. Abiejų atsakovų prašomos atlyginti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose nurodyto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iš apeliantės priteistina kiekvienam atsakovui po 500 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Y (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės X (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei Z (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės X 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Artūras DriukasDalia KačinskienėDanguolė Martinavičienė