Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-180-732/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
II-180-732/2019
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00097-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Pažeidėjas
R. O.
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-180-732/2019
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00097-2019-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.1.; 21.10.4.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 3 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. O., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, turinčio neįgalumą, nedirbančio, skundą dėl Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK 2019-10-08 nutarimo Nr. 74-ANR N-1054-2019 nuobaudos skyrimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

R. O. kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus su skundu, prašydamas panaikinti 2019-10-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 74-ANR N-1054-2019, arba taikyti jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad pažeidimas padarytas atsitiktinai. Prašė atsižvelgti į jo sveikatos būklę. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų neteisinga ir neproporcinga nuobauda.

Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Reagavimo skyrius su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad R. O. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta minimali - 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui. R. O. įvykdė vieną iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – lenkė automobilį sankryžoje, taip sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams. Toks elgesys rodo nepagarbą įstatymui, bei blogą pavyzdį kitiems eismo dalyviams. Be to, R. O. buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sankcijoje numatytam minimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. O. ir jo atstovas advokatas Gintaras Černiauskas skundą palaikė.

Šalies argumentai

R. O. paaiškino, kad sekmadienio popietę apie 19 val. važiavo su žmogumi ir žmona. Automobilių srautas į Vilnių buvo didelis. Greitis to srauto buvo apie 80 km/h. Likus iki tos sankryžos 10-15 km, važiavęs automobilis, pateiktoje schemoje pažymėtas indeksu „B“, važiavo keistokai, nestabiliai. Artėjant link sankryžos likus apie 200 metrų, automobilis, pateiktoje schemoje pažymėtas indeksu „A“, ėmė staigiai ir agresyviai stabdyti. Iš paskos jo važiavęs B automobilis taip pat stabdė staigiai. Susidarė toks įspūdis, kad tas automobilis užgeso. Jis važiavo dideliu atstumu 40-50 m. Jo automobilis, pateiktoje schemoje pažymėtas indeksu „C“. Buvo punktyrinės linijos ir jis nusprendė aplenkti „B“ automobilį. Jam lenkiant matomumas buvo labai geras gal 1 km matomumas ir nusprendė kad užteks to atstumo aplenkti kitą automobilį, nes ir „D“ automobilis pradėjo lenkti. Tada atrodo, kad „B“ automobilis užsivedė ir įjungė pavarą ir šoko į priekį. Todėl lenkimo atstumas užsitęsė. Kai pradėjo lenkti jis tą ženklą matė. Bet padarė prielaidą, kad aplenkti spės. Pradėjo, kai buvo punktyras, baigė pravažiavęs sankryžą. Lenkė iš kairės pusės. Mano, kad „B“ automobilis pradėjo trukdyti lenkimą, todėl gavosi, kad jis buvo priverstas pažeisti kelių eismo taisykles. Kadangi jis yra po (duomenys neskelbtini) operacijos, tai gydytojai pasakė, kad negalima nervuotis. Pareigūnai paklausė ar žino už ką sustabdė, pasakė, kad taip. Pareigūnai liepė palaukti ir atnešė protokolą gal už 20 minučių. Atnešė ir jis pasirašė. Dar žmona prašė nesinervuoti. Jam bet koks teisių atėmimo terminas yra didelis. Gyvena miesto pakrašty. Jam judėti labai sunku.

Žemesnės instancijos teismas

Advokatas Gintaras Černiauskas palaikė skundą ir nurodė, kad mano, jog šiuo atveju nesąmoningai dėl blogo matomumo ir tos situacijos įvertinimo sudėtingumo, pareigūnai užfiksavo lenkimą sankryžoje. Jei atsistotume į pareigūnų stovėjimo vietą, tai automobilių koloną judančią link Molėtų, policijos patrulis vargiai galėjo matyti, kad vienas automobilis pradėjo manevruoti. Nėra standarto kaip arti yra sankryža, kai pastatytas ženklas. Kelių eismo taisyklėse yra išvardinti 5 atvejai, kada negalima lenkti. Priešais važiuojantis automobilis „B“ jis pradeda greitėti ir tokiu būdu aplenkimo atstumas ilgėja. Automobilis „D“ irgi įvertino, kad R. O. automobilis bando aplenkti kliūtį ir taip pat pradėjo lenkti. R. O., įvertinęs, kad kelio matomumas yra geras atlieka manevrą, kurį reikia užbaigti. Užbaiginėjo manevrą, kad nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Manevras buvo pradėtas ne sankryžoje. Mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į visas aplinkybes, įvertinti tai, kad kelių eismo taisyklės galioja visiems. Prašė tenkinti skundą. Pripažinti, kad šioje situacijoje pažeidimo nebuvo.

Liudytojas A. D. paaiškino, jog jis kartu važiavo R. O. automobilyje. Tas nusižengimas buvo padiktuotas aplinkybių, nebuvo piktybinis. Važiavo kolona, priekyje važiuojanti mašina lyg su defektais važiavo ir vienu momentu, gavosi, kad ji sustojo ir R. lenkė nenorėdamas sukelti avarinės situacijos. Lenkimas gavosi pagal aplinkybes. Galimybės grįžti atgal nebuvo, nes tos mašinos vėl pagreitėjo. Nematė, kas darosi iš paskos, tik matė, kad nėra kur įsisprausti ir reikėjo lenkti. Čia buvo manevro pabaiga 100 procentu. Jam pačiam tenka, kad išeini ant punktyrinės linijos, o gaunasi taip. Buvo sekmadienis. Beprotnamis tame kelyje.

Vyriausiojo patrulio Dmitrijaus Čašuno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog jam stovint sankryžoje, pastebėjo automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo nuo Molėtų pusės link Vilniaus ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ sankryža su šalutiniais keliais iš kairės ir dešinės. Sustojusių automobilių sankryžoje nebuvo, R. O. automobilis važiavo normaliu greičiu (b.l.29).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistu.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Reagavimo skyriaus 2019 m. spalio 8 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 74-ANR N-1054-2019 R. O. nubaustas 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 8 d. 19 val. 20 min. kelio Vilnius-Utena, 49,50 kilometre vairuodamas automobilį, sankryžoje su šalutiniais keliais iš kairės ir dešinės, lenkė kitą tą pačią kryptimi važiuojantį automobilį.

Kaip matyti iš R. O. skundo turinio bei jo pozicijos teismo posėdyje, jis neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau mano, jog nepadarė jam inkriminuoto teisės pažeidimo. Tačiau teismui nustačius, kad nėra pagrindo nutraukti pradėtą administracinės bylos teiseną pagal LR ANK 420 str. 1 d., prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinti, t.y. paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatytą sankcijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą, kurio minimalus terminas yra trys mėnesiai, o toks terminas ir buvo paskirtas skundžiamu nutarimu, skundą padavusio asmens prašymas netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės reiškia apeliavimą į švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimą.

ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

Teismas daro išvadą, jog R. O. padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. R. O. iš karto prisipažino, kad baigė lenkimo manevrą pravažiavęs sankryžą, nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog R. O. lenkimo manevrą pradėjo prieš sankryžą ir matė ženklą „Šalutinis keliai iš kairės ir dešinės“, bet tikėjosi, jog spės aplenkti automobilį.

Pažymėtina, jog R. O. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

LR ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas priskiriamas prie padarytų tyčia. LR ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. 2 d. nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu; 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarynių, ir jų norėjo. 3 d. nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Nagrinėjamu atveju R. O. padarytas nusižengimas priskyrimas prie nusižengimų, padarytų netiesiogine tyčia. R. O. pradėjo lenkimo manevrą leidžiamoje vietoje. Tačiau važiuodamas automobilių ir lenkdamas kitą automobilį, matydamas įspėjamąjį ženklą Nr. 108 , jis turėjo suvokti, jog gali nespėti baigti manevrą. Formaliai R. O. veiksmai turėjo būti tokie: pamatęs įspėjamąjį ženklą Nr. 108, kuris įspėja apie priekyje esančią sankryžą, jis negalėjo daryti lenkimo manevro, arba pradėję manevrą, turėjo grįžti į savo eismo juostą. KET 140.1 p. nurodyta, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Esant įspėjamajam ženklui, vairuotojas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės.

Pažymėtina, kad R. O. už KET pažeidimus yra baustas 4 kartus ir turi 2 galiojančias nuobaudas.

Nagrinėjamoje byloje R. O. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tai patvirtina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Todėl šiuo konkrečiu atveju R. O. negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas R. O. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK Reagavimo skyriaus 2019-10-08 nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. O. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Liudvikas Myško