- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 1-1974-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18707-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- K. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-18707-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., Lietuva, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2001 m. sausio 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo, atleistas nuo neatliktos bausmės dalies;
2) 2003 m. gruodžio 8 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės atėmimo;
3) 2004 m. spalio 27 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė prijungta prie 2003 m. gruodžio 8 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir galutinė bausmė paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo;
4) 2006 m. balandžio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2009 m. sausio 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
6) 2009 m. balandžio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2009 m. sausio 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu – galutinė bausmė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2012 m. balandžio 3 d., teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2019 metais, laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė verandos stiklą ir taip patekęs į namo vidų, pagrobė televizorių „Samsung“ 400 eurų vertės, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. G. 400 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat nurodė, jog jis su M. G. susipažino 2019 metų sausio ar vasario mėnesį, jis buvo neseniai sugrįžęs iš užsienio, juos supažindino jo brolis. Kelis kartus buvo su M. G. susitikę išgerti, yra buvęs ir pas jį namuose, esančiuose Žalgirio g. 25, Ukmergėje. Kai gėrė pas M. G., jis jokio televizoriaus nematė, gal neatkreipė dėmesio. Šiai dienai niekaip negali prisiminti kas, kada ir kaip nutiko. Dabar tikrai negali pasakyti kaip viskas buvo. Po vagystės su M. G. dar kelis kartus buvo susitikę, gėrė pas jo sugyventinės mamą ir vieną kartą Žalgirio g. 25, Ukmergėje, bet jis jam nieko nesakė apie jokią vagystę. Po kurio laiko sužinojo, kad rasti jo pirštų antspaudai ir kad pavogtas televizorius. Jis siūlė M. G. už tą televizorių pinigus – 600 eurų, bet šis neėmė, norėjo, kad prisipažintų, su kuo buvo vagystės dieną. Bet jis ir pačios vagystės nepamena. Aišku nesiginčija su tuo, kad rasti pirštų antspaudai. Gal buvo stipriai išgėręs, gal ir buvo ne vienas, bet nieko neprisimena. Sutinka, kad galėjo pavogti, norėjo atlyginti M. G. padarytą žalą, bet šis ignoruoja, neatsako nei į skambučius, nei į žinutes. O kai galų gale pavyko susitikti, tai pareikalavo per dvi savaites duoti pinigus. Kai jis juos turėjo ir galėjo jam sumokėti, šis neėmė, o dabar, kai jis jų neturi, nenori šiek tiek palaukti. Jis tokios sumos šiai dienai atiduoti iš karto negali. Neseniai pradėjo dirbti, yra vedęs, turi savo tris vaikus, taip pat dar paėmę dvi žmonos dukterėčias iš vaikų globos namų, nes jų mamai atimtos teisės, ir jie su žmona jau penkerius metus augina. Tai ir išeina, kad turi penkis vaikus. Šiuo meta žmona nedirba, ji vaiko priežiūros atostogose, nes mažiausiai dukrai 1 metai ir 5 mėnesiai. Sunkoka padėtis namuose. Bet per du mėnesius galėtų M. G. atlyginti žalą. Tikrai labai gailisi dėl to kas įvyko, dabar stengiasi mažiau gerti, nes pačiam baisu pasidarė, kad nieko neatsimena. Tikrai nežino nei su kuo buvo, nei kur galėjo padėti tą televizorių (b. l. 94-95).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus, tik nori dar patikslinti, kad vis dėl to nelabai ką pamena, bet kadangi nesenai susidūrė su situacija, kad stipriai išgėręs neprisimena, kas įvyko, tad tikrai gali būti, kad padarė vagystę, bet neprisimena. Jis 2019 m. spalio 22 d. buvo pristatytas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, 2019 m. spalio 31 d. jį išleido ir pats savo noru nuvyko į Aušros vartų ligoninę ir „užsikodavo“. Pasidarė šiek tiek baisu ir dėl savęs, ir dėl šeimos. Pažymą prideda prie šios apklausos. Dar nori pažadėti, kad M. G. už televizorių 400 eurų sumokės iki 2020 m. vasario 1 d. (b. l. 102).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) esantis namas, kuriame jis gyvena, priklauso jo pažįstamiems R. L. ir jos vyrui L. L., gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Jie jam yra leidę gyventi tame name. 2019 m. gegužės 6 d. apie pietus jam paskambino L. L. ir pasakė, kad išdaužyti namo langai, o į namą įeiti negali, nes užrakintos namo antros durys, o rakto jis neturi. Apie 12 val. 10 min. atvažiavęs prie namo atsirakino antras duris ir apžiūrėjęs namą pamatė, kad pavogtas televizorius Samsung, kuris buvo kambaryje. Lauko durys buvo atrakintos iš vidaus, o šalia durų esantis stiklas sudaužytas. To sudaužyto stiklo nevertina. Iš verandos į namą patektą pro kitą langą, kurio stiklas išimtas. Tą stiklą rado verandoje. Dėl išimto stiklo žala nepadaryta. Televizorių dabar vertina 400 eurų. Jį pirko maždaug prieš du metus internetu iš „Telia“. Tuo meta jo vertė buvo apie 600 eurų. Televizorius buvo juodos spalvos, 101 cm įstrižainės. Išskirtinis požymis buvo tai, kad ant jo stovo šiek tiek kairiau buvo pragręžta skylutė medsraigčiui, kad prisukti televizorių prie stalo. Įsigijimo dokumentų neturi. Turtas nedraustas. Paskutinį kartą namuose buvo maždaug 2019 m. balandžio 24 d. Kas pavogė televizorių, jis nežino, bet jam įtarimą jam kelia T. D., apie 40 metų amžiaus. Tikslesnių jo anketinių duomenų nežino, bet žino, kad šiuo meta jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) esančiame name. Jį įtaria, kadangi jis jau vieną kartą bandė iš jo pavogti akumuliatorinį suktuvą, kvepalus ir pan. T. D. paskutinį kartą matė ir bendravo su juo maždaug sausio mėnesį. Dėl vagystės jam padaryta 400 eurų materialinė žala (b. l. 5-6).
Liudytojas T. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jokio televizoriaus iš M. G. nevogė, K. K. nepažįsta (b. l. 73).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą kreipėsi pareiškėjas M. G. pranešdamas, kad 2019 m. gegužės 6 d., apie 12 val. 10 min., atvykęs į namą, kuriame gyvena, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, kad išdaužtas verandos langas ir atrakintos lauko durys. Apžiūrėjęs namą, pasigedo televizoriaus Samsung, kurį vertina 400 eurų. Paskutinį kartą namuose buvo maždaug prieš pusantros savaitės, kas galėjo pavogti televizorių, nėra žinoma (b. l. 5-7).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), matomas vieno aukšto medinis namas. Vartai uždaryti. Kiemas apaugęs žole. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės, pro verandą. Verandos durys praviros. Durų dešinėje yra trijų dalių langas. Kairė lango dalis (arčiausiai durų) be stiklo, matmenys – 30x98. Ant žemės prieš langą yra stiklo šukės. Durų spyna be išorinių laužimo žymių. Iš vidaus atrakinamos suktuku (rakto nereikia). Ant suktuko vizualiai matomi praslydę pirštų pėdsakai, todėl daktiloskopiniais milteliais neryškinti. Įėjus į verandą priekyje matomos durys, vedančios į virtuvę. Durys rakinamos, atidarytos, be laužimo žymių. Durų dešinėje yra langas (į virtuvės pusę). Lango kairėje dalyje stiklo nėra. Matmenys lango dalies, kurioje nėra stiklo – 31x70 cm. Durys vedančios į virtuvę atsidaro į išorę į kairę pusę. Verandoje kairėje pastatytas stiklas 30,05x70 cm dydžio nuskeltu kampu. Ant stiklo juodais daktiloskopiniais milteliais, stiklo apačioje (arba viršuje) išryškinti rankų pėdsakai, panašūs į delnų, jie nukopijuoti ant skaidrios daktiloskopinės plokštelės. Iš kitos stiklo pusės išryškinti pirštų pėdsakai, jie nukopijuoti ant skaidrios daktiloskopinės plokštelės. Ant stiklo rasti rankų pėdsakai nukopijuoti ant keturių daktiloskopinių plokštelių, jos supakuotos į voką Nr. 1. Verandos dešinėje ant spintelės rastos dvi stiklo šukės, pagal formą panašios į nuskelto stiklo dalį. Ant jų juodais daktiloskopiniais milteliais išryškinti pirštų pėdsakų fragmentai, kurie nukopijuoti ant keturių daktiloskopinių plokštelių, jos supakuotos į voką Nr. 2. įėjus į virtuvę, prie dešinės sienos matome šaldytuvą, toliau – skalbimo mašiną. Kairėje – krosnis. Priekinėje sienoje yra durys vedančios į kambarį Nr. 1. Prie priekinės sienos šiek tiek kairiau yra stalas, ant jo kompiuterio monitorius. Prieš stalą ant grindų padėta kartoninė „Samsung“ televizoriaus dėžė. Ant dėžės yra lipdukas ant kurio užrašyta „Model UE40KU6072U“, „S/N 0CD03HDHA00785“. Priekinėje sienoje yra praviros durys vedančios į kambarį Nr. 2. Kambaryje Nr. 2 kairėje yra fotelis ir dvi kėdės, priekyje stalas, ant kurio šiukšlės – vienkartiniai puodeliai, politileniniai maišeliai. Po stalu pristatyta daug tuščių alaus ir degtinės butelių. Dešinėje yra lova. Prie durų dešinėje kampe yra staliukas. Ant jo yra televizijos kabelis su kištuku. Name aplinka netvarkinga. Apžiūros metu panaudotos daktiloskopinės plokštelės su nukopijuotais rankų pėdsakais supakuojamos į voką Nr. 1 ir voką Nr. 2 (b. l. 18-30).
Iš Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 2019 m. birželio 5 d. Nr. 140-(2345)-IS1-2849 nustatyta, kad keturi rankų pirštų pėdsakai, rasti 2019 m. gegužės 6 d. įvykio vietos apžiūros metu Ukmergėje, Žalgirio g. 25, ir nukopijuoti ant tirti pateiktų trijų daktiloskopinių plokštelių (Nr. 1, Nr. 3 iš voko Nr. 1, ir Nr. 1 iš voko Nr. 2), tinkami asmens identifikavimui. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių, netinkami asmeniui identifikuoti. Keturi rankų pirštų pėdsakai yra plikti ne M. G. rankomis (b. l. 50).
Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. rankų atspaudų paėmimo protokolo nustatyta, kad K. K. rankų pirštų ir delnų paviršiai nukopijuoti ant daktiloskopinės kortelės (b. l. 56).
Iš Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados 2019 m. rugsėjo 11 d. Nr. 140-(3845)-IS1-4493 nustatyta, kad du rankų pirštų pėdsakai yra palikti K. K. dešinės rankos nykščiu, du rankų pėdsakai, pirštų pėdsakai yra palikti K. K. dešinės rankos didžiuoju ir bevardžiu pirštais (b. l. 64).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis K. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis K. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 155-156, 157-160).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo K. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 116-122). Baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 110-114). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra nedirbantis, besiregistruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 109, 115). K. K. 2019 m. spalio 22 d. – 2019 m. spalio 31 d. gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, priklausomybės sindromas (b. l. 143).
Įvertinus aptartas aplinkybes, K. K. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnis).
Kaltinamasis K. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, kaltinamajam K. K. skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusysis M. G. pareiškė 400 eurų civilinį ieškinį (b. l. 6, 42), kurį K. K. pripažino ir įsipareigojo atlyginti iki 2020 m. vasario 20 d. (b. l. 106).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su dviem vokais su pėdsakais, paimtais iš įvykio vietos, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 51-53).
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nutaria:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, K. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:
įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. K. 400,00 (keturis šimtus) eurų M. G. naudai turtinei žalai atlyginti, įpareigojant turtinę žalą atlyginti iki 2020 m. vasario 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, voką su dviem vokais su pėdsakais, paimtais iš įvykio vietos, perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.