Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-66-407/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-07
Bylos Nr.: e2A-66-407/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00247-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Manjana“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Volfas Engelman“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-66-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00247-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 3.1.7.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manjana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manjana“ dėl teisės į pavadinimą pažeidimo, prekių ženklų savininko teisių gynimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Volfas Engelman“ prašė uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Manjana“ komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma ar linksniu naudoti žymenį „Volfas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą reklamoje, komercinės veiklos dokumentuose, interneto ir socialiniuose tinklalapiuose, „Facebook“ profilių ir domenų pavadinimuose, prekių ženkluose, taip pat bet kokį kitą naudojimą, susijusį su komercine veikla; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad yra įregistravusi iš viso 77 „Volfas Engelman“ prekių ženklų grupei priklausančius prekių ženklus, kuriuose dominuoja ieškovės alaus daryklos įkūrėjų pavardės (t. y. „Volfas“ ir „Engelman“), kurios visą laiką buvo naudojamos ieškovės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje kaip verslo identifikatorius. Atsakovė panašioms paslaugoms žymėti naudoja žymenį „Volfo fabrikas“, kuris yra panašus į ieškovės prekių ženklus, todėl atsakovė nesąžiningai pasinaudoja ieškovei priklausančių prekių ženklų žinomumu, klaidina visuomenę, taip pat pažeidžia ieškovės teisę į pavadinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį patenkino – uždraudė atsakovei UAB „Manjana“ komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma ar linksniu naudoti žymenį „Volfas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą reklamoje, komercinės veiklos dokumentuose, interneto ir socialiniuose tinklalapiuose, „Facebook“ profilių ir domenų pavadinimuose, prekių ženkluose, taip pat bet kokį kitą naudojimą, susijusį su komercine veikla; priteisė ieškovei iš atsakovės 15 190,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas, remdamasis byloje pateiktais statistiniais duomenimis, konstatavo, kad ieškovės prekių ženklų grupė yra susikūrusi gerą vardą bei atitinkamą reputaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad ieškovei priklausančioje prekių ženklų grupėje iš esmės dominuoja būtent „Volfas Engelman“ žymuo: 72 iš 77 ieškovei priklausančių prekių ženklų (tiek grafinių, tiek žodinių) yra sudaryti iš žodžių junginio ,,Volfas Engelman“. Didžioji dalis žodinių ieškovės prekių ženklų (9 iš 14) susideda iš žodžių junginio ,,Volfas Engelman“. Teismo vertinimu, ieškovės prekių ženklų grupėje vyraujančiam žymeniui, susidedančiam iš elementų „Volfas Engelman“, būdinga didesnė skiriamoji galia ir būtent šio žymens dominavimas prekių ženklų grupėje lemia, jog vidutinis vartotojas ieškovės gaminius tikėtinai geriausiai atpažins būtent dėl pilno žymens. Teismas padarė išvadą, kad tai papildomai neišplečia ieškovės teisės, remiantis prekių ženklo žinomumo bei reputaciniais aspektais, ginti pusę prekių ženklo (t. y. tik pavienį žymenį „Volfas“). Ieškovė, siekdama pasinaudoti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata ginant savo, kaip prekių ženklų grupės savininkės, teises, turėtų ginti visą reputaciją įgijusį prekių ženklą. Dėl to teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė, naudodama žymenį „Volfo fabrikas“, nesąžiningai pasinaudojo ieškovės prekių ženklų grupės „Volfas Engelman“ pranašumais ir pažeidžia skiriamąjį prekių ženklų požymį.

5. Tačiau teismas iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazės duomenų nustatė, kad 2021 m. lapkričio 29 d. registruoti trys žodiniai prekių ženklai („Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“), kuriuose dominuoja elementas „Volfas“; šie ženklai yra registruoti 32 klasės (alus; nealkoholinis alus) bei 41 klasės (švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ir mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos) prekėms ir paslaugoms. Atsakovės prekių ženklas „Volfo fabrikas“ yra įregistruotas 41 klasės paslaugoms, kurios yra panašios į ieškovės prekių ženklų „Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“ registracijose nurodytas 41 klasės paslaugas, t. y. ginčo šalių žymenų registracijose sutampa šios klasifikacijų kategorijos: konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos. Teismas, susipažinęs su ieškovės oficialios interneto svetainės https://volfasengelman.lt/ skiltimi „Renginiai“, nustatė, kad ieškovė, be atsakovės nurodytų renginių, susijusių su ieškovės tiesiogine veikla (alaus gaminių produkcijos gaminimu ir pardavimu, platinimu, reklama ir kita), be kita ko, prisidėjo prie renginio „ArtVilnius‘17“, kuris buvo organizuotas kongresų centre „Litexpo“ ir kuris skirtas meno kūrėjams. Šiame renginyje ieškovė įsteigė apdovanojimus, skyrė premijas. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje abiejų ginčo šalių akcentuotas atsakovei priklausančiame istoriniame komplekse 2021 m. birželio 6–13 d. surengtas renginys „Cirkuliacija“ taip pat buvo meninio pobūdžio renginys. Dar daugiau, ieškovė yra vienos iš populiariausių lietuviškosios „Youtube“ platformos pokalbių šou laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ viena iš pagrindinių rėmėjų. Šios aplinkybės, anot teismo, leidžia spręsti, kad abiem ginčo šalims savo vykdomoje veikloje, be kita ko, būdingas pramoginių / meninių / kultūrinių renginių organizavimas.

6. Spręsdamas dėl ginčo žymenų panašumo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – VPB) direktoriaus 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai). Teismas konstatavo, kad atsakovės naudojamo žymens „Volfo fabrikas“ skiriamuoju elementu laikytinas žodinis elementas „Volfo“, o antrasis žodinis elementas „fabrikas“ yra bendrinis žodis, kuris apibūdina tam tikrą objektą. Ieškovei priklausančius prekių ženklų „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ bei „I. B. Volfo alaus darykla“ akivaizdžiai vyraujantis elementas yra „Volfas“ arba „Volfo“. Abu dominuojantys ginčo šalių žymenų elementai fonetiniu požiūriu yra tapatūs. Žymens elementas „Volfo“ bendrinėje kalboje neturi jokios konkrečios reikšmės. Dėl to teismas nusprendė, kad šiuo atveju tarpusavyje lygintinų ginčo žymenų dominuojantis elementas yra istorinis „Volfo“ giminės asmenvardis (pavardė) ir abi ginčo šalys, pasirinkdamos šį žodinį elementą savo žymenyse ir prekių ženkluose, iš esmės jam suteikė tapačią semantinę prasmę bei susiejo jį būtent su „Volfo“ giminės aludariais, jų istorine reikšme. Visa tai suponuoja, kad semantiniu požiūriu lyginami žymenys turi didelį panašumo laipsnį.

7. Teismas konstatavo, kad ginčo žymuo „Volfo fabrikas“ ir ieškovės prekių ženklai „Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“ yra registruoti panašių paslaugų teikimui ir yra konceptualiai panašūs. Teismo vertinimu, tokia situacija, kai atsakovės komplekse vykstantys renginiai, kurie socialiniame tinkle „Facebook“ reklamuojami paskyroje, pavadintoje „Volfo fabrikas“, taip pat atsakovei naudojantis prekių ženklu „Volfo fabrikas“ bei domenais www.volfofabrikas.lt ir www.volfo-fabrikas.lt, gali sukelti vartotojui įspūdį, kad tam tikrus atsakovės organizuojamus renginius plačiąja prasme, patenkančius į 41 klasės paslaugų apibrėžtį, organizuoja (remia) ieškovė ir tokiu būdu atsakovė pasinaudoja ieškovės, kaip verslo subjekto, įdirbiu bei žinomumu. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtina ieškovės iniciatyva atlikto UAB „RAIT“ tyrimo duomenys. Nustatęs visus reikalingus pažeidimo požymius pagal PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas konstatavo prekių ženklų savininko teisių pažeidimą, kuris yra pagrindas teisių gynimo priemonėms taikyti, o šiuo konkrečiu atveju – tenkinti ieškovės reikalavimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovė UAB „Manjana“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai laikė, kad atsakovė žymenį ,,Volfo fabrikas“ naudoja komercinei veiklai. Būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos, įskaitant tai, jog atsakovė žymenį ,,Volfo fabrikas“ naudoja komercinėje veikloje. Ieškovė šios savo pareigos neįvykdė, t. y. ieškovė byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovės žymuo ,,Volfo fabrikas“ yra naudojamas komercinėje veikloje. Iš ieškovės pateiktos informacijos apie renginį „Cirkuliacija“ nėra matyti, kad atsakovė buvo šio renginio vykdytoja, pardavinėjo bilietus.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė prekių ženklą ,,Volfo fabrikas“ pasirinko išimtinai dėl istorinių ir kultūrinių aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo turto komplektu, kurį atsakovė įsigijo ir kuriame atsakovė planuoja vykdyti savo veiklą. Atsakovės įsigytą nekilnojamojo turto kompleksą, esantį adresu Radvilų Dvaro g. 2 ir 2A, Kaunas, įsteigė ir veiklą jame vystė būtent alaus gamintojai pavarde ,,Volfas“. Atsakovė, įsigijusi šį nekilnojamojo turto kompleksą, siekia Kauno miestui ir visai Lietuvai reikšmingam paveldo objektui išlaikyti jo statytojų pavardę. Tai tiesiog duoklė iškiliai tarpukario Kauno pramoninkų ir labdarių šeimai ir jokio siekio pasinaudoti ieškovės įdirbiu ar jos prekių ženklo žinomumu nėra.

8.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės prekių ženklai, su kuriais teismas lygino atsakovės prekių ženklą, buvo įregistruoti (pateiktos paraiškos) vėliau, nei atsakovės prekių ženklas. PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte expressis verbis (tiesiogiai) yra nurodyta, kad ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti žymenį ,,nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos“. Atsakovė, pirma pateikusi paraišką savo prekių ženklui ,,Volfo fabrikas“ registruoti, niekaip negalėjo pažeisti ieškovės, kaip prekių ženklų ,,Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“ savininkės, teisių. Vienintelis ieškovės prekių ženklas, iš pirmosios instancijos teismo nurodytų, kuris buvo pateiktas registruoti ankščiau nei atsakovės prekių ženklas, yra ,,Volfo alaus darykla“. Šis ieškovės prekių ženklas buvo pateiktas registruoti 2021 m. gegužės 27 d., t. y. viena diena ankščiau nei atsakovės prekių ženklas. Tačiau atsakovė tai pačiai veiklai žymėti dar 2021 m. gegužės 13 d. buvo pateikusi paraišką prekių ženklui ,,Volfo Bravoras“ įregistruoti, kurią vėliau dėl ieškovės nepagrįstų reikalavimų, nenorėdama veltis į ginčus, atšaukė. Tik po atsakovės prekių ženklo ,,Volfo Bravoras“ paraiškos padavimo ieškovė pateikė paraišką prekių ženklui „Volfo alaus darykla“ registruoti, o vėliau ir prekių ženklams „Volfas“ bei „I. B. Volfo alaus darykla“. Iki tol visi ieškovės prekių ženklai buvo išimtinai su žodžių junginiu ,,Volfas Engelman“, o ne pavieniu žodžiu ,,Volfas“ ar ,,Volfo“. Tai iš esmės reiškia, kad šiomis paraiškomis tiesiog buvo siekiama užkirsti kelią atsakovės prekių ženklo registracijai, o ne registruoti prekių ženklus, skirtus realiam naudojimui.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės prekių ženklai ir atsakovės prekių ženklas yra panašūs. Pirma, atsakovės prekių ženklo dominuojantis ir skiriamasis elementas yra ne pavienis žodis ,,Volfo“, o abu prekių ženklą sudarantys žodžiai ,,Volfo fabrikas“. Atsakovės valdomuose pastatuose nebus vykdoma gamyba, todėl tiesioginė žodžio „fabrikas“ reikšmė netaikytina, šis prekių ženklo elementas nagrinėjamu atveju nėra aprašomojo pobūdžio. Antra, teismas nepagrįstai palygino tik pasikartojančius elementus ,,Volfas“ ir ,,Volfo“, o ne žymenų visumą. Trečia, skiriasi ieškovės prekių ženkluose esančių bei atsakovės prekių ženklą sudarančių žodžių bei raidžių skaičius. Atsakovės prekių ženkle esantis ir dominuojantis žodis ,,fabrikas“ nenaudojamas ieškovės prekių ženkluose, o ieškovės prekių ženkluose naudojami inicialai ,,I. B.“ bei žodžiai ,,alaus“ ir ,,darykla“ nėra naudojami atsakovės prekių ženkle. Dėl šių skirtumų lyginamų prekių ženklų bendras vaizdas, nepaisant juose sutampančios žodžio dalies ,,Volf“, nesukuria vizualaus panašumo vidutiniam vartotojui. Tik vienas iš elementų, t. y. žodis ,,Volfas“ ir ,,Volfo“, yra fonetiškai panašūs. Tačiau pridėjus likusias prekių ženklų dalis, bendras sukuriamas įspūdis neleidžia prekių ženklų laikyti fonetiškai panašiais, nes atsakovės prekių ženklas ir ieškovės prekių ženklai neturi nei vienodo skiemenų skaičiaus, nei tarimo ritmo, nei intonacijos. Žodis ,,Volfas“ ar ,,Volfo“ pats savaime nėra stiprus elementas, nes tai yra istorinė aludarių pavardė, asmenvardis ,,Volfo“, kaip verslo indikatorius, yra naudojamas ne tik ieškovės.

8.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės prekių ženklas „Volfo fabrikas“ ir ieškovės prekių ženklai „Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“ yra registruoti panašių paslaugų teikimui. Prekių ar paslaugų priklausymas tai pačiai Nicos klasifikacijos klasei nelemia jų tarpusavio panašumo. Nicos klasifikacija buvo sukurta administraciniais tikslais, o prekių ir paslaugų panašumas yra teisės klausimas. Visa ieškovės veikla yra susijusi su gėrimų (alaus) gamyba ir pardavimu. Ieškovės organizuojami renginiai yra išimtinai susiję su alaus pramone, šie renginiai yra labiau susiję su ieškovės prekių ženklo rinkodara, o ne su ieškovės savarankiška veikla. Tuo tarpu atsakovės žymeniu bus žymima nekilnojamojo turto nuomos nestandartines veiklas vykdantiems menininkams ar kitiems asmenims įvairiems renginiams veikla. Atsakovės teikiamų paslaugų rūšis ir paskirtis – patalpų nuoma, renginių organizavimas, realizavimo kanalai, t. y. paslaugos bus teikiamos išimtinai atsakovei priklausančiame nekilnojamojo turto komplekse.

8.6. Pirmosios instancijos teismas, sprendime atmesdamas atsakovės argumentus, kad ieškovės organizuojami renginiai yra išimtinai susiję su alaus pramone, rėmėsi savo iniciatyva surinktais duomenimis, kurių byloje nebuvo. Atsakovė nebuvo susipažinusi su šiais duomenimis ir neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, todėl ši sprendimo dalis atsakovei yra siurprizinė.

8.7. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė neorganizavo renginių ir jų nevedė, o tiesiog rėmė juos. Renginių ,,rėmimas“ yra vienas iš rinkodaros komplekso elementų. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovei yra būdingas pramoginių / meninių / kultūrinių renginių organizavimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad būtent teismo nurodytais prekių ženklais „Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“ ieškovė save pristatė remdama sprendime paminėtus renginius.

8.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Ieškovės prekių ženklai „Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“ buvo registruoti (pateiktos paraiškos registracijai) vėliau nei atsakovės prekių ženklas ,,Volfo fabrikas“. Atitinkamai, šie ieškovės prekių ženklai atsakovės prekių ženklo atžvilgiu neturi ,,išsaugotos nepriklausomos išskirtinės pozicijos“, dėl kurios visuomenė galėtų painioti atsakovės prekių ženklą su šiais ieškovės prekių ženklais, ar klysti dėl paslaugų teikėjo tapatybės. Ieškovė savo rinkodaros veiklos, susijusios su renginiais, nežymi šiais prekių ženklais, t. y. „Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“, o žymi išimtinai prekių ženklais, kurie savo sudėtyje turi žodžių junginį ,,Volfas Engelmen“, nes būtent šie ieškovės prekių ženklai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, turi gerą vardą ir yra įgiję reputaciją. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės prekių ženklai „Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“ yra įgiję žinomumą ar įdirbį, kuriuo atsakovė galėtų pasinaudoti. UAB ,,RAIT“ atliktoje tyrimo apklausoje atsakovės prekių ženklas taip pat nebuvo lyginamas su pirmosios instancijos teismo pasirinktais prekių ženklais „Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“. Todėl teismo išvados dėl visuomenės suklaidinimo atsakovei naudojantis savo prekių ženklu ,,Volfo fabrikas“ yra klaidingos ir nepagrįstos.

8.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei naudoti domeną www.volfofabrikas.lt. PŽĮ 14 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė prekių ženklo savininkui drausti kitiems asmenims naudoti domeną PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Reglamentas 874/2004), 21 straipsnio nuostatas vien domeno vardo klaidinamas panašumas į kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą pats savaime nėra pakankamas domeno vardui panaikinti (ar uždrausti jį naudoti) – tam turi būti nustatytos papildomos sąlygos: teisėto intereso į domeno vardą neturėjimas ar domeno savininko nesąžiningumas šį domeną registruojant ar naudojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, remdamasis PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, įpareigojo atsakovę nutraukti domeno www.volfofabrikas.lt naudojimą, nekonstatavęs šių Reglamento 874/2004 21 straipsnyje nurodytų papildomų sąlygų.

8.10. Pirmosios instancijos teismas per mažai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą rengiant ieškinį ir dubliką yra akivaizdžiai per didelės bei nepagrįstai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, o papildomos išlaidos už įrodymų rinkimą neturėtų būti priteisiamos atskirai.

Atsiliepimas

9. Ieškovė AB „Volfas Engelman“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

9.1. Priimtu sprendimu nebuvo uždrausta ginčo žymens naudoti ne komerciniais tikslais. Aplinkybę, kad ginčo žymuo „Volfo fabrikas“ yra naudojamas vykdant komercinę veiklą, patvirtina tai, jog šiuo žymeniu buvo reklamuojami komercinio pobūdžio renginiai; atsakovė 2021 m. gegužės 31 d. atsakyme patvirtino, kad šį žymenį ir toliau ketina naudoti patalpų nuomos ir šiose patalpose planuojamų rengti renginių reklamai. Ginčo žymens „Volfo fabrikas“ naudojimą komerciniais tikslais patvirtina ir atsakovės siekis registruoti „Volfo fabrikas“ prekių ženklą.

9.2. Ieškovė kaip prekių ženklo „Volfo alaus darykla“ savininkė turėjo teisę nepažeisdama kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jos sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, esant kitoms PŽĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms. Atsakovė iki 2021 m. gegužės 27 d. nebuvo įgijusi intelektinių teisių į žymenį „Volfo fabrikas“, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisę, remdamasi PŽĮ 14 straipsnio 2 dalimi, drausti atsakovei komercinėje veikloje naudoti žymenį „Volfo fabrikas“.

9.3. Ieškovės vardu registruoti prekių ženklai, kuriuose yra minimas ieškovės alaus daryklos įkūrėjas „Volfas“, sudaro vieną prekių ženklų „šeimą“ („seriją“), nes visi šie prekių ženklai turi pasikartojantį dominuojantį elementą, kuris yra esminė ženklo dalis ir leidžia konstatuoti, kad visi minėti prekių ženklai yra kilę iš ieškovės. Ši aplinkybė sudarė pagrindą taikyti PŽĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškovės kaip prekių ženklų savininkės teisių gynybą nuo neteisėto žymens „Volfo fabrikas“ naudojimo komercinėje veikloje.

9.4. Atsakovės naudojamame žymenyje žodis „Volfo“ pagal užimamą vietą ir išpildymo pobūdį (t. y. parašytas didžiąja raide, pozicionuojamas kompozicijos pradžioje, yra asmens pavardė) yra dominuojantis elementas, o antrasis elementas yra bendrinis žodis „fabrikas“, kuris apibūdina tam tikrą objektą. Specialių žinių turintis asmuo, atlikęs lingvistinę ekspertizę, pažymėjo, kad žodis „fabrikas“ junginyje „Volfo fabrikas“ yra silpnasis elementas. Volfo prekių ženklų grupę sudarantys prekių ženklai yra „stiprūs“ dėl savo išskirtinumo ir konkrečios semantinės reikšmės bendrinėje kalboje neturėjimo.

9.5. Lyginamų žymenų dominuojantys elementai fonetiškai yra tapatūs – juose sutampa žymenų dominuojantis elementas „Volfas“ (skiriasi tik linksnis). Vertinant dominuojančius žymenų elementus, žymenis sudaro identiškas skiemenų skaičius, sutampa žodžio tarimo ritmas ir intonacija. Semantinė reikšmė taip pat sutampa, t. y. abiem atvejais yra siekiama parodyti sąsajas su Volfų giminės atstovais.

9.6. UAB ,,RAIT“ tyrimo duomenys parodė, kad žymuo „Volfas“ didelei visuomenės daliai (71 proc.) kelia asociacijas būtent su ieškove ir jos vykdoma veikla. Šiuo atveju visuomenė gali manyti, jog atsakovės žymeniu „Volfo fabrikas“, kuriame dominuoja elementas „Volfas“, pažymėtos paslaugos yra teikiamos ieškovės ar ekonomiškai su ieškove susijusios įmonės, o tai patvirtina visuomenės suklaidinimo tikimybę.

9.7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad domeno vardas yra žymuo PŽĮ 14 straipsnio prasme, todėl registruoto prekių ženklo savininko teisės gali būti pažeidžiamos ir domeno vardo naudojimu, atitinkančiu PŽĮ 14 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, t. y. jei dėl registruotam ir reputaciją turinčiam prekių ženklui panašaus domeno vardo naudojimo gali būti nesąžiningai pasinaudota reputaciją turinčio prekių ženklo pranašumais arba gali būti pažeidžiamas minėto prekių ženklo skiriamasis požymis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-118-407/2020). Atsakovei naudojant domenus, kurių dominuojantis elementas yra analogiškas ieškovės prekių ženklams, kuriuose dominuojančiu elementu laikytinas žodinis elementas „Volfas“, egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, klaidinant vartotojus dėl paslaugų teikėjo, atsakovės ryšių su ieškove bei silpninant ieškovės prekių ženklų skiriamąjį požymį. Atsakovė, sukurdama „Facebook“ profilį, be to, įregistruodama domenus, kuriuose vartojamas žymuo „Volfas“, akivaizdžiai bando pasinaudoti ieškovės ir jos prekių ženklų sukurta reputacija bei plačiu žinomumu, sąmoningai klaidinant vartotojus. Tokie atsakovės atliekami veiksmai pažeidžia PŽĮ 14 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.42 straipsnį, be to, kartu sudaro Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

9.8. Teismas priimtu sprendimu tinkamai paskirstė nagrinėjamoje byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju ieškinio parengimas, įvertinus kilusio ginčo specifiką ir sudėtingumą, pareikalavo didelių laiko sąnaudų. Negalima sutikti su skundo argumentais, kad ieškinio ir dubliko turinys iš esmės sutampa. Su dubliku buvo pateikti papildomi įrodymai, kurie turėjo esminę reikšmę nagrinėjamai bylai ir dėl kurių įrodomosios reikšmės buvo pasisakyta būtent dublike, o ne ieškinyje. Teisinės paslaugos, susijusios su procesinio dokumento rengimu (advokato sugaištas laikas konkretaus procesinio dokumento rengimui), neturėtų būti sutapatintos su kitomis advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir advokato sugaištu laiku teikiant tokias paslaugas, kurios būtinos siekiant surinkti reikiamus įrodymus procesinio dokumento parengimui ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma ar linksniu naudoti žymenį „Volfas“. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis, kad žymuo ,,Volfo fabrikas“ naudojamas jos komercinėje veikloje, kad atsakovė siekia pasinaudoti ieškovės įdirbiu ar jos prekių ženklo žinomumu; teigia, kad trijų ieškovės prekių ženklų („Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“), kuriuos teismas lygino su atsakovės naudojamu žymeniu, paraiškomis buvo siekiama užkirsti kelią atsakovės prekių ženklo registracijai, o ne registruoti šiuos prekių ženklus realiam naudojimui; ginčija teismo išvadas dėl atsakovės prekių ženklo „Volfo fabrikas“ ir trijų minėtų ieškovės prekių ženklų bei jais žymimų paslaugų panašumo; teigia, kad teismas nenustatė visų būtinų sąlygų taikyti draudimą naudoti domeno vardą; taip pat ginčija teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Ieškovė AB „Volfas Engelman“ yra iš viso 77 grafinių bei žodinių prekių ženklų grupei priklausančių prekės ženklų, kuriuose dominuoja ieškovės alaus daryklos, įkurtos XIX a., įkūrėjų pavardės „Volfas“ ir „Engelman“, savininkė. Dauguma, t. y. 72 iš 77 ieškovei priklausančių prekių ženklų (tiek grafinių, tiek žodinių) turi žodžių junginį ,,Volfas Engelman“. Prekių ženklų grupės prekių ženklai registruoti 2004–2021 m. laikotarpiu pagal Nicos klasifikaciją žymėti šioms prekėms ir paslaugoms: 32 klasė – alus; alaus kokteiliai; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai; Pilzeno alus; alaus kokteiliai; alaus misa; alus; apynių ekstraktai (alui daryti); daržovių sultys (gėrimai); esencijos (gėrimams gaminti); gaivieji alavijų gėrimai; gaivieji aperityvai; gaivieji gėrimai; gaivieji kokteiliai; gaivieji medaus gėrimai; gaivieji vaisių ekstraktai; gaivieji vaisių sulčių gėrimai; gazuotas vanduo; gazuoto vandens gaminimo preparatai; gazuotų gėrimų gaminimo milteliai; gazuotų gėrimų gaminimo pastilės; geriamas vanduo (buteliuose); gėrimų gaminimo preparatai; gira (gaivusis gėrimas); imbierinis alus; išrūgų gėrimai; izotoniniai (netonizuojantys) gėrimai; ličio vanduo (gaivusis gėrimas su ličio druskomis); likerių gaminimo preparatai; limonadai; migdolų pienas (gėrimas); mineralinio vandens gaminimo preparatai; mineralinis vanduo (gėrimas); misa; nealkoholinis alus; nealkoholiniai gėrimai; oršadas (migdolų pieno gėrimas); pomidorų sultys (gėrimas); salyklinė misa; salyklinis alus; sarsaparylius (gaivusis gėrimas); selteris; sidras (gaivieji gėrimai); sirupai (gėrimams); sirupai (limonadui); sodos vanduo; šerbetas (gėrimas); tiršti vaisių kokteiliai; vaisių nektarai (gaivieji); vaisių sultys; vandenys (gėrimai); vynuogių misa (nefermentuota); žemės riešutų pienas (gaivusis gėrimas); 33 klasė – sidras, kokteiliai; 41 klasė – švietimas, mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ir mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos; visos šios paslaugos, teikiamos alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, jų gamybos, degustavimo, edukacijos apie juos srityse; 43 klasė – aprūpinimas maistu ir gėrimais; asmeninio virėjo paslaugos; barų paslaugos; kavinių paslaugos; maisto puošimas; patarimai ir informacija apie maisto gaminimą; restoranų paslaugos; savitarnos restoranų paslaugos; užkandinių paslaugos.

14. Atsakovė UAB „Manjana“ 2019–2020 m. įsigijo nekilnojamojo turto kompleksą, esantį adresu Radvilų Dvaro g. 2 ir 2A, Kaunas. Šiam nekilnojamojo turto kompleksui suteiktas nekilnojamosios kultūros vertybės statusas, Kultūros vertybių registre nurodytas objekto pavadinimas „Alaus daryklos statinių kompleksas“.

15. Atsakovė 2021 m. sausio 26 d. įregistravo domenus www.volfobravoras.lt ir www.volfo-bravoras.lt, 2021 m. gegužės 12 d. pradėjo naudoti „Facebook“ paskyrą pavadinimu „Volfo bravoras“, 2021 m. gegužės 13 d. pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „Volfo Bravoras“, registracijos 36 klasės (bendradarbiavimo centrų (biurų) patalpų nuoma; kontorų nuoma (nekilnojamas turtas); nekilnojamojo turto nuoma; gyvenamųjų patalpų nuoma; nekilnojamojo turto operacijos; nekilnojamojo turto tarpininkavimas; nekilnojamojo turto valdymas) ir 41 klasės (garso aparatūros nuoma; informacija apie poilsio ir pramogų renginius; koncertų rengimas ir vedimas; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; poilsio ir pramogų vietų paslaugos; pramogų paslaugos; seminarų rengimas ir vedimas) paslaugoms, tačiau vėliau šią paraišką atšaukė.

16. Ieškovė 2021 m. gegužės 24 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl prekių ženklo nenaudojimo, į kurią atsakovė atsakė, kad „Volfo Bravoras“ žymenį ketina toliau naudoti įsigyto nekilnojamojo turto komplekso, esančio Kaune, Radvilų Dvaro g. 2 ir 2A, patalpų žymėjimui bei nuomos ir renginių reklamai.

17. Ieškovė 2021 m. gegužės 27 d. pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „Volfo alaus darykla“ registracijos 32 klasės (alus; nealkoholinis alus) bei 41 klasės (švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ir mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos) prekėms ir paslaugoms.

18. Atsakovė 2021 m. gegužės 28 d. pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „Volfo fabrikas“ registracijos 36 klasės (bendradarbiavimo centrų (biurų) patalpų nuoma; kontorų nuoma (nekilnojamas turtas); nekilnojamojo turto nuoma; nekilnojamojo turto operacijos; nekilnojamojo turto tarpininkavimas; nekilnojamojo turto valdymas) ir 41 klasės (informacija apie poilsio ir pramogų renginius; koncertų rengimas ir vedimas; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; poilsio ir pramogų vietų paslaugos; pramogų paslaugos; seminarų rengimas ir vedimas) paslaugoms. Dėl šio prekių ženklo registravimo pareikštas protestas.

19. Ieškovė 2021 m. birželio 1 d. pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „Volfas“, o 2021 m. birželio 2 d. pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „I. B. Volfo alaus darykla“ registracijos 32 klasės (alus; nealkoholinis alus) bei 41 klasės (švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ir mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos) prekėms ir paslaugoms. Šie prekių ženklai, kaip ir pirmiau minėtas prekių ženklas „Volfo alaus darykla“, registruoti 2021 m. lapkričio 29 d.

20. Ieškovė 2021 m. birželio 2 d. pateikė pakartotinę pretenziją dėl neteisėto žymens naudojimo, į kurią atsakovė atsakė, kad nuo 2021 m. birželio 14 d. nebenaudos žymens „Volfo Bravoras“.

21. Atsakovė 2021 m. birželio 14 d. įregistravo domenus www.volfofabrikas.lt ir www.volfo-fabrikas.lt bei pakeitė „Facebook“ paskyros pavadinimą į „Volfo fabrikas“.

22. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė atsakovei dar vieną pretenziją dėl neteisėto žymens „Volfo fabrikas“ naudojimo, į kurią atsakovė atsakė, kad neketina nutraukti šio žymens naudojimo.

Dėl ginčo žymens (ne)naudojimo atsakovės komercinėje veikloje

23. PŽĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią, nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu. Ženklo savininkas, vadovaudamasis PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, be kita ko, turi teisę uždrausti naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje (PŽĮ 14 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė uždrausti atsakovei komercinėje veikloje bet kokiu būdu ir forma ar linksniu naudoti žymenį „Volfas“, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą reklamoje, komercinės veiklos dokumentuose, interneto ir socialiniuose tinklalapiuose, „Facebook“ profilių ir domenų pavadinimuose, prekių ženkluose, taip pat bet kokį kitą naudojimą, susijusį su komercine veikla. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje neįrodyta, jog žymuo ,,Volfo fabrikas“ yra naudojamas atsakovės komercinėje veikloje. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

25. Pirma, byloje nustatyta, kad apeliantė pateikė paraišką dėl prekių ženklo „Volfo Bravoras“ registracijos, vėliau ją atšaukusi pateikė kitą paraišką dėl prekių ženklo „Volfo fabrikas“ registracijos (žr. šios nutarties 15 ir 18 punktus). Tokie veiksmai rodo apeliantės ketinimus naudoti ginčo žymenį komercinėje veikloje. Antra, apeliantės pozicija, išdėstyta 2021 m. spalio 6 d. atsakyme į ieškovės 2021 m. rugsėjo 17 d. pretenziją dėl neteisėto žymens naudojimo, taip pat patvirtina apeliantės ketinimus naudoti ginčo žymenį komercinėje veikloje. Trečia, byloje pateikti duomenys (socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtos paskyros pavadinimu „Volfo bravoras“, vėliau pakeistu į „Volfo fabrikas“, momentinės ekrano nuotraukos) patvirtina, kad ginčo žymuo buvo naudojamas reklamuojant atsakovės komplekse 2021 m. birželio 6–13 d. vykusį „Cirkuliacija“ renginį, į kurį buvo parduodami bilietai, t. y. komercinio pobūdžio renginį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo žymens naudojimas tiek teikiant paraiškas dėl atitinkamo prekių ženklo registracijos, tiek ir sukuriant socialinių tinklų paskyras su atitinkamais pavadinimais bei užregistruojant atitinkamų pavadinimų domenus, reklamuojant atsakovės objektą ir jame vykstančius renginius, iš esmės reiškia šio žymens naudojimą (ar siekį naudoti) komerciniais tikslais.

26. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad iš ieškovės pateiktos informacijos apie renginį „Cirkuliacija“ nėra matyti, jog atsakovė buvo šio renginio vykdytoja, pardavinėjo bilietus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas nepaneigia pirmiau nurodytos teismo išvados, nes, kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovė nepateikė įrodymų, kad šio renginio komercinės naudos gavėjas buvo ne ji pati, o kitas asmuo (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad ginčo žymuo gali būti naudojamas siekiant gauti ir netiesioginės komercinės naudos, o tai taip pat gali pažeisti prekių ženklo savininko išimtines teises.

Dėl ieškovės kaip prekių ženklų „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“ savininkės teisių reikšti reikalavimus atsakovei bei ginčo žymens „Volfo fabrikas“ kaip atsakovės prekių ženklo registracijos

27. Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu siekė apginti savo, kaip „Volfas Engelman“ prekių ženklų grupei priklausančių iš viso 77 registruotų prekių ženklų savininkės, teises. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovės prekių ženklų grupėje vyrauja žymuo, kurį sudaro žodžių junginys „Volfas Engelman“. Anot teismo, šio žymens dominavimas prekių ženklų grupėje lemia, kad vidutinis vartotojas ieškovės gaminius tikėtinai geriausiai atpažins būtent dėl pilno žymens. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi teisės, remdamasi prekių ženklo žinomumo ir reputaciniais aspektais, ginti pusę prekių ženklo (t. y. tik pavienį žymenį „Volfas“). Dėl to teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė, naudodama žymenį „Volfo fabrikas“, nesąžiningai pasinaudojo ieškovės prekių ženklų grupės „Volfas Engelman“ pranašumais ir pažeidžia skiriamąjį prekių ženklų požymį. Tačiau teismas nustatė, kad ieškovės vardu 2021 m. lapkričio 29 d. registruoti trys žodiniai prekių ženklai („Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“), kuriuose dominuoja elementas „Volfas“. Taigi, pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, pripažino ieškovės kaip minėtų trijų žodinių prekių ženklų savininkės teisių pažeidimą.

28. Pažymėtina, kad ieškovė apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo motyvų) dalies, kuria atsisakyta pripažinti, jog atsakovės naudojamas ginčo žymuo pažeidžia kitų ieškovei priklausančių prekių ženklų, kuriuose vyrauja žymuo „Volfas Engelman“, suteikiamas išimtines teises. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, pasisako tik dėl ieškovės kaip minėtų trijų žodinių prekių ženklų („Volfo alaus darykla“, „Volfas“, „I. B. Volfo alaus darykla“) savininkės teisių (ne)pažeidimo.

29. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės prekių ženklų „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“ paraiškomis buvo siekiama užkirsti kelią atsakovės prekių ženklo registracijai, o ne registruoti šiuos prekių ženklus realiam naudojimui. Apeliantė pažymi, kad visų trijų minėtų ieškovės prekių ženklų registracijos paraiškos pateiktos tik po to, kai atsakovė pateikė paraišką dėl prekių ženklo ,,Volfo Bravoras“ registracijos, o prekių ženklų ,,Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“ paraiškos pateiktos tik po to, kai atsakovė pateikė paraišką dėl prekių ženklo ,,Volfo fabrikas“ registracijos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė atšaukė savo paraišką dėl prekių ženklo ,,Volfo Bravoras“ registracijos, jos pačios teigimu, nenorėdama veltis į teisinius ginčus su ieškove. Be to, atsakovė nereiškė protestų dėl minėtų trijų ieškovės prekių ženklų paraiškų, kaip minėta, visi šie ieškovės prekių ženklai registruoti 2021 m. lapkričio 29 d., duomenų, kad jie būtų ginčijami ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra. Dėl to ieškovė, kaip registruotų prekių ženklų „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“ savininkė, turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei, siekdama apginti savo pažeidžiamas teises.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. gegužės 28 d. pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „Volfo fabrikas“ registracijos 36 klasės (bendradarbiavimo centrų (biurų) patalpų nuoma; kontorų nuoma (nekilnojamas turtas); nekilnojamojo turto nuoma; nekilnojamojo turto operacijos; nekilnojamojo turto tarpininkavimas; nekilnojamojo turto valdymas) ir 41 klasės (informacija apie poilsio ir pramogų renginius; koncertų rengimas ir vedimas; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; poilsio ir pramogų vietų paslaugos; pramogų paslaugos; seminarų rengimas ir vedimas) paslaugoms, tačiau dėl šio prekių ženklo registravimo pareikštas protestas.

31. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus viešai skelbiamus Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazės duomenis ir Protestų duomenų bazės duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad VPB Apeliacinis skyrius 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 2Ap-2246 (toliau – VPB sprendimas) patenkino suinteresuoto asmens AB „Volfas Engelman“ protestą ir nusprendė neregistruoti prekių ženklo „Volfo fabrikas“ pagal UAB „Manjana“ paraišką Nr. 2021 1167. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui (VPB 56 straipsnio 6 dalis). Taigi, VPB sprendimo apskundimo terminas jau yra pasibaigęs, o pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis VPB sprendimas per nustatytą terminą nebuvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, tokių įrodymų nepateikė ir bylos šalys, todėl laikytina, kad VPB sprendimas yra įsiteisėjęs.

32. Po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjus nurodytoms naujoms aplinkybėms, t. y. kad įsiteisėjusiu VPB sprendimu prekių ženklą „Volfo fabrikas“ atsisakyta įregistruoti, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji kaip minėto prekių ženklo savininkė nepažeidė ieškovės teisių, kildinamų iš vėliau pateiktų paraiškų registruoti žodinius prekių ženklus „Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“. Be to, kaip minėta, ieškovė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „Volfo alaus darykla“ registracijos pateikė 2021 m. gegužės 27 d., t. y. viena diena anksčiau nei ieškovė pateikė paraišką dėl žodinio prekių ženklo „Volfo fabrikas“ registracijos.

Dėl ginčo žymens „Volfo fabrikas“ ir ieškovės žodinių prekių ženklų „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ bei „I. B. Volfo alaus darykla“ (ne)panašumo

33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis išvadomis, kad jos naudojamas ginčo žymuo „Volfo fabrikas“ ir ieškovės žodiniai prekių ženklai „Volfo alaus darykla“ (registracijos Nr. 85758), „Volfas“ (registracijos Nr. 85780) bei „I. B. Volfo alaus darykla“ (registracijos Nr. 85788) yra panašūs.

34. Kaip minėta, pagal PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu.

35. Sprendžiant dėl atsakovės naudojamo ginčo žymens ir minėtų ieškovės prekių ženklų tapatumo ar panašumo, atsižvelgtina į VPB patvirtintus Metodinius nurodymus ir aktualią teismų praktiką.

36. Ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų (Metodinių nurodymų 2.2 punktas). Žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali būti panašūs: grafinis atlikimas (vizualus panašumas); tarimas (fonetinis panašumas); prasmė (semantinis panašumas). Dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai. Tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs (Metodinių nurodymų 3.1 punktas).

37. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinamo panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017 26 punktą). Ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-469/2017 28 punktą).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovės naudojamo žymens „Volfo fabrikas“ skiriamuoju elementu laikytinas žodinis elementas „Volfo“, o antrasis žodinis elementas „fabrikas“ yra bendrinis žodis, kuris apibūdina tam tikrą objektą. Nors atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad jos naudojamo žymens dominuojantis ir skiriamasis elementas yra ne pavienis žodis ,,Volfo“, o žodžių junginys ,,Volfo fabrikas“, taip pat teigiama, kad atsakovės valdomuose pastatuose nebus vykdoma gamyba, todėl tiesioginė žodžio „fabrikas“ reikšmė netaikytina, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmiau minėtos teismo išvados. Žodinis elementas „Volfo“ yra asmenvardis (pavardė), pačios apeliantės siejamas su istorine asmenybe, t. y. žymiu aludariu, praeityje vykdžiusiu alaus gamybą pastatų komplekse, kuris šiuo metu priklauso apeliantei. Žodinis elementas „fabrikas“ apibūdina bendro pobūdžio gamybinę veiklą, o vien tai, kad apeliantei priklausančiame pastatų komplekse šiuo metu gamybinė veikla nevykdoma, nereiškia, kad kaip ginčo žymenį sudarantis elementas šis žodis turi kitą lingvistinę prasmę. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodyta, kad ieškovei priklausančių žodinių prekių ženklų „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“ akivaizdžiai vyraujantis elementas yra „Volfas“ arba „Volfo“, kuris fonetiniu aspektu yra tapatus ir yra siejamas su ta pačia istorine asmenybe (žinomo aludario pavarde). Be to, dviejų iš minėtų trijų ieškovės ženklų žodinis elementas „alaus darykla“ taip pat yra bendrinis žodžių junginys, apibūdinantis konkrečią gamybinę veiklą – alaus gamybą. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad semantiniu aspektu lyginami žymenys turi didelį panašumo laipsnį. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo žymens ir nurodytų ieškovės prekių ženklų panašumą, neturi esminės reikšmės apeliantės skunde akcentuojamas žymenis sudarančių žodžių ir (ar) raidžių skaičiaus skirtumas.

39. Taip pat negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad bendras sukuriamas įspūdis neleidžia ginčo žymens ir nurodytų ieškovės prekių ženklų laikyti fonetiškai panašiais, nes jie neturi vienodo skiemenų skaičiaus, tarimo ritmo ir (ar) intonacijos. Kaip minėta, pagrindiniai žodiniai elementai „Volfas“ arba „Volfo“, kurie ir lemia ginčo žymens bei nurodytų ieškovės prekių ženklų sukuriamą bendrą įspūdį, iš esmės sutampa. Be to, byloje pateikti ieškovės užsakymu UAB „RAIT“ atlikto tyrimo duomenys patvirtina, kad didžioji dalis respondentų pavadinimą „Volfas“ tiesiogiai sieja su „Volfas Engelman“ (t. y. ieškove ir (ar) jos naudojamų prekių ženklų grupe), o visišką arba dalinį ryšį tarp „Volfo fabriko“ ir „Volfas Engelman“ mato apie pusė apklaustųjų. Nors minėto tyrimo metu nebuvo suformuluoti klausimai respondentams dėl ginčo žymens ,,Volfo fabrikas“ ir trijų ieškovės prekių ženklų, kuriuos lygino pirmosios instancijos teismas (t. y. „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“), panašumo vertinimo, tačiau šio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad būtent žodiniai elementai „Volfas“ arba „Volfo“ yra pagrindiniai, stiprieji elementai, lemiantys ginčo žymens bei nurodytų ieškovės prekių ženklų sukuriamą bendrą įspūdį, kuris, kaip minėta, iš esmės sutampa. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą, t. y. kad ginčo žymuo vartotojams sukuria visiškai kitokį bendrą įspūdį, nei nurodyti ieškovės prekių ženklai, ir dėl to negali būti laikomi panašiais.

40. Byloje nustatyta, kad ieškovės prekių ženklai „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“ registruoti 32 klasės (alus; nealkoholinis alus) prekėms bei 41 klasės (švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ir mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos) paslaugoms. Šioje nutartyje pirmiau jau minėta, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo priimtas ir įsiteisėjo VPB sprendimas, kuriuo atsisakyta įregistruoti atsakovės prekių ženklą „Volfo fabrikas“. Taigi, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota aplinkybė, kad atsakovė pateikė paraišką registruoti prekių ženklą „Volfo fabrikas“ 41 klasės paslaugoms, kurių klasifikacinės kategorijos iš dalies sutampa su nurodytomis tos pačios klasės paslaugomis lyginamų ieškovės prekių ženklų registracijose, viena vertus, nebeturi reikšmės. Kita vertus, po VPB sprendimo apeliantė šiame teisminiame procese toliau laikosi savo pozicijos, jog ginčo žymenį „Volfo fabrikas“ naudoja teisėtai.

41. Vertinant, ar paslaugos, kurioms reklamuoti naudojamas ginčo žymuo, yra tapačios paslaugoms, kurioms yra įregistruoti nurodyti ieškovės prekių ženklai, arba į jas panašios, atsižvelgtina į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė ginčo žymenį naudoja reklamuodama jai priklausantį objektą ir jame organizuojamus komercinio pobūdžio renginius. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo žymuo naudojamas teikiant panašaus pobūdžio paslaugas kaip ir tos, kurioms registruoti minėti trys ieškovės prekių ženklai. Apeliantės argumentai, kad ieškovės organizuojami renginiai yra susiję tik su alaus pramone; kad kitų renginių ieškovė neorganizuoja, o tik remia juos, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmiau nurodytos išvados dėl paslaugų panašumo.

42. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiame VPB sprendime, kurio apeliantė neskundė, taip pat konstatuota, jog protestuojamas ženklas „Volfo fabrikas“ yra panašus į ankstesnius suinteresuoto asmens AB „Volfas Engelman“ prekių ženklus, tarp jų ir „Volfo alaus darykla“.

43. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovės naudojamas ginčo žymuo „Volfo fabrikas“ ir paslaugos, kurioms šis žymuo naudojamas, bei ieškovės žodiniai prekių ženklai „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ ir „I. B. Volfo alaus darykla“, taip pat paslaugos, kurioms šie ženklai įregistruoti, yra panašūs PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme, nes gali suklaidinti dalį visuomenės. Todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas minėtą teisės normą, skundžiamu sprendimu pagrįstai patenkino ieškovės pareikštą ieškinį.

Dėl uždraudimo naudoti ginčo domeno vardą

44. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei naudoti domeną www.volfofabrikas.lt.

45. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčams dėl domeno vardų su plėtiniu .lt naudojimo ir registracijos teisėtumo spręsti, nesant atitinkamo nacionalinio teisinio reguliavimo šiuo klausimu, pagal analogiją taikomas šios nutarties 8.9 punkte nurodytas Reglamentas 874/2004 (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017 21 punktą).

46. Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Taigi, pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio nuostatas vien domeno vardo klaidinamas panašumas į kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą pats savaime nėra pakankamas domeno vardui panaikinti (ar uždrausti jį naudoti) – tam turi būti nustatytos papildomos sąlygos: teisėto intereso į domeno vardą neturėjimas ar domeno savininko nesąžiningumas šį domeną registruojant ar naudojant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 58 punktą).

47. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo ją nutraukti domeno www.volfofabrikas.lt naudojimą, nekonstatavęs Reglamento 874/2004 21 straipsnyje nurodytų papildomų sąlygų.

48. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. spalio 13 d. taikomas 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2019/517 dėl veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu „.eu“, įgyvendinimo ir šio domeno veikimo, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 733/2002 bei panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004 (toliau – Reglamentas 2019/517). Pagal Reglamento 2019/517 4 straipsnį domeno vardas taip pat gali būti panaikintas ir po to prireikus pagal tinkamą alternatyvaus ginčų sprendimo arba teismine tvarką perduotas kitai šaliai, vadovaujantis 11 straipsnyje nustatytais ALD „.eu“ veikimo principais ir procedūromis, tais atvejais, kai tas vardas yra toks pat kaip vardas, į kurį yra nustatyta teisė pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, arba yra į jį klaidinamai panašus ir kai: a) to vardo savininkas jį užregistravo neturėdamas į jį teisių ar teisėtų su juo susijusių interesų arba b) jis buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Kaip matyti, šios nuostatos iš esmės atitinka pirmiau nurodytas anksčiau galiojusio Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl būtinybės nustatyti papildomas sąlygas, sprendžiant ginčą dėl domeno vardo panaikinimo ar uždraudimo jį naudoti. Tačiau skirtingai nei anksčiau galiojusiame Reglamente 874/2004, naujajame Reglamente 2019/517 nebeliko nuostatų, kuriose būtų išsamiau reglamentuota, kokios faktinės aplinkybės gali įrodyti ginčijamą domeno vardą užregistravusio asmens teisėtus interesus.

49. Pagal anksčiau galiojusio Reglamento 874/2004 21 straipsnio 2 dalies a punktą, domeno vardo savininko teisėti interesai gali būti įrodyti, kai prieš bet kokį įspėjimą apie alternatyvią ginčų sprendimo tvarką domeno vardo savininkas naudojo domeno vardą ar pavadinimą, atitinkantį domeno vardą, siūlydamas prekes ar paslaugas, arba rengėsi tai daryti ir tokį rengimąsi galima įrodyti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šia nuostata siekiama apsaugoti sąžiningo komercinių santykių dalyvio, naudojančio domeno vardą kaip savo komercinės veiklos identifikatorių, įgytą teisėtą lūkestį šį identifikatorių ir toliau naudoti savo komercinėje veikloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 60 punktą).

50. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad įsiteisėjusiu VPB sprendimu atsisakyta įregistruoti atsakovės prekių ženklą „Volfo fabrikas“, ir, kaip jau konstatuota pirmiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, jog ginčo žymuo „Volfo fabrikas“ yra klaidinamai panašus į ieškovės registruotus žodinius prekių ženklus „Volfo alaus darykla“, „Volfas“ bei „I. B. Volfo alaus darykla“, galima daryti išvadą, kad atsakovė domenus www.volfofabrikas.lt ir www.volfo-fabrikas.lt užregistravo neturėdama teisių į šį ginčo žymenį ar teisėtų su juo susijusių interesų, todėl yra visos būtinos sąlygos tiek pagal šiuo metu galiojantį Reglamentą 2019/517, tiek ir pagal anksčiau galiojusį Reglamentą 874/2004 patenkinti ieškovės reikalavimą dėl draudimo atsakovei naudoti ginčo žymenį, be kita ko, domenų pavadinimuose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

51. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteista 15 190,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei. Apeliantės teigimu, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą rengiant ieškinį ir dubliką yra akivaizdžiai per didelės bei nepagrįstai viršija šios nutarties 8.10 punkte nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, o papildomos išlaidos už įrodymų rinkimą neturėtų būti priteisiamos atskirai.

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, jog ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

53. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

54. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, kad iš viso turėjo byloje 19 056,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 17 520,81 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 88 Eur žyminis mokestis, kitos išlaidos (79,74 Eur už dokumentų vertimą, 400 Eur už lingvistinę ekspertizę, 969 Eur už internetinę apklausą). Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėjo 2022 m. birželio 22 d. pažyma dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo, 2022 m. gegužės 9 d. sąskaita faktūra, 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra.

55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinio parengimą patyrė 6 549,13 Eur (su PVM) išlaidų, už dubliko parengimą – 3 862,93 Eur (su PVM) išlaidų, o pagal Rekomendacijas maksimali už ieškinį priteistina suma yra 3 995,25 Eur, už dubliką – 2 518,95 Eur. Nors šios ieškovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytas sumas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, minėtų procesinių dokumentų apimtį (ieškinio – 36 lapai, dubliko – 26 lapai) ir išsamumą, kokybę, pasiruošimo tokiems procesiniams dokumentams parengti poreikį, nusprendė, kad yra tikslinga priteisti ieškovės naudai visas už ieškinį ir dubliką nurodytas sumas.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami nauji, teismų praktikoje anksčiau nenagrinėti teisiniai klausimai, kurie pareikalautų itin didelių advokato darbo laiko sąnaudų, ypatingų specialių žinių, kompleksinių teisinių paslaugų ar pan., todėl šios bylos sudėtingumas nėra toks išimtinis atvejis (to negali patvirtinti vien didelė procesinių dokumentų apimtis), kad būtų galima nukrypti nuo bendros taisyklės dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir priteisti ieškovei už ieškinio bei dubliko parengimą sumas, gerokai viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą. Dėl to yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistas sumas už ieškinio bei dubliko parengimą iki pagal Rekomendacijas nustatytų atitinkamų dydžių, t. y. 3 995,25 Eur ir 2 518,95 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

57. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad papildomos išlaidos už įrodymų rinkimą neturėtų būti priteisiamos atskirai, nes šios išlaidos, anot apeliantės, susijusios su minėtų procesinių dokumentų (ieškinio ir (ar) dubliko) parengimu. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės 1 960,20 Eur (su PVM) už prašymo dėl informacijos suteikimo rengimą ir pateikimą Kultūros paveldo departamentui, informacijos lingvistinės analizės atlikimui rinkimą, prašymo dėl lingvistinės ekspertizės rengimą, prašymo dėl procesinio termino dublikui pateikti pratęsimo parengimą ir pateikimą teismui, organizacinių klausimų, susijusių su vartotojų tyrimu, sprendimą, ieškovės nuomonės dėl teisminės mediacijos ir teismo posėdžių formos rengimą ir pateikimą teismui. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijas advokato teikiamas teisines paslaugas, už kurias priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai, apima ir kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimas (Rekomendacijų 8.17 punktas), taip pat paklausimų renkant bylai reikalingus įrodymus rengimas (Rekomendacijų 8.18 punktas). Byloje nenustatyta, kad šios ieškovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės visą šių išlaidų sumą.

58. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista bendra 15 190,51 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 11 292,65 Eur (15 190,51 Eur–(6 549,13 Eur–3 995,25 Eur)–(3 862,93 Eur–2 518,95 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

59. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prekių ženklo savininko teisių gynimo būdus, taip pat tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisykles, nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl, patenkindamas ieškinį visa apimtimi, iš esmės teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas iš esmės netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, tik patikslintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 11 292,65 Eur.

60. Iš esmės atmetus atsakovės pateiktą apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad už advokato suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 4 997,30 Eur išlaidų.

61. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2022 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 780,50 Eur, todėl didžiausia ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 2 314,65 Eur (1 780,50 Eur × 1,3). Ieškovės prašoma priteisti 4 997,30 Eur suma daugiau nei du kartus viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią priteistiną tokių išlaidų sumą. Kaip minėta, šioje byloje nenustatytas išimtinis atvejus, kuomet dėl bylos sudėtingumo būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, viršijantį Rekomendacijose nustatytus dydžius. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina dalis išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2 314,65 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažinant ieškovei akcinei bendrovei „Volfas Engelman“ (juridinio asmens kodas 133990589) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manjana“ (juridinio asmens kodas 134382579) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 11 292,65 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 65 ct).

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Volfas Engelman“ (juridinio asmens kodas 133990589) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manjana“ (juridinio asmens kodas 134382579) 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėAsta RadzevičienėVigintas Višinskis