Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ievai Einorytei, dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „General financing“, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstolis Donatas Kisielius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, į teismo posėdį atvykti ir teikti paaiškinimus teisme, dalyvauti įrodymų tyrime, nepageidavo. Byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, duomenų apie neatvykimo priežasčių svarbumą nepateikė. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „General financing“ atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai.

Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, sutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolė būti pripažinta asmenine ieškovo prievole. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovai neatvyko

Trečiasis asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, atstovai į teismo posėdį neatvyko. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, gautas trečiojo asmens atsiliepimas, tačiau teismas jame nurodytų argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Trečiasis asmuo antstolis Donatas Kisielius atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2011-03-30 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 27 (11 b.l.). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, kad ši juo nesirūpina, neremia materialiai ir moraliai, nutraukė visus ryšius, nelanko laisvės atėmimo vietoje. Atsakovė nurodo, kad ryšiai nutrūko dėl atsakovo grasinimų ir įžeidinėjimų šiai neišgalint pervesti ieškovui piniginių sumų.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Įvertinus atsakovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokia padėtis neleidžia vertinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovės, ar tik dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl vieno sutuoktinio kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Šalys nurodė, kad dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažymos (13, 29 b.l.), VĮ „Regitra“ pažymos (12, 32-33, 110 b.l.).

Gyvendama santuokoje, ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Ūkio banko lizingas“ 2011-10-01 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C110167159 (30, 114-115 b.l.). Atsakovė nurodė, kad piniginės sumos, gautos pagal šią vartojimo kredito sutartį buvo panaudotos asmeninių atsakovės poreikių tenkinimui. Šalys prašo šį kreditorinį įsipareigojimą palikti atsakovei kaip jos asmeninę prievolę, trečiasis asmuo tokio reikalavimo patenkinimui prieštaravimų nepateikė. CK 3.109 str. 3 d. pagrindu nustatytina, kad po santuokos nutraukimo turimi kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2011-10-01 vartojimo kredito sutartį Nr. C110167159 yra asmeninė atsakovės prievolė.

Ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „General Financing“ 2011-09-21 sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1 (31, 111-113 b.l.). Atsakovė nurodė, kad piniginės sumos, gautos pagal šią vartojimo kredito sutartį buvo panaudotos asmeninių atsakovės poreikių tenkinimui. Šalys prašo šį kreditorinį įsipareigojimą palikti atsakovei kaip jos asmeninę prievolę, trečiasis asmuo tokio reikalavimo patenkinimui prieštaravimų nepateikė. CK 3.109 str. 3 d. pagrindu nustatytina, kad po santuokos nutraukimo turimi kreditoriniai įsipareigojimai UAB „General Financing“ pagal 2011-09-21 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. yra asmeninė atsakovės prievolė.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4139-817/2012 iš A. P. AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, priteista 24152,50 Lt skolos, 5 procentų metinės palūkanos, 725 Lt bylinėjimosi išlaidų (57-58 b. l.). Šalys prašo šiuo sprendimu priteisto įsiskolinimo grąžinimą palikti vykdyti ieškovui kaip asmeninę jo prievolę. Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepimu (63 b. l.) su tokiu kreditorinio įsipareigojimo padalijimu sutinka, kadangi sprendimu buvo priteista su eismo įvykio metu A. P. veiksmais padaryta žala. Pažymėtina ir tai, kad šios prievolės pobūdis yra išspręstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimu, įsiskolinimas priteistas tik iš A. P., J. P. į šį procesą įtraukta nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad prievolė AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, yra asmeninė A. P. prievolė ir turi būti vykdoma iš ieškovui priklausančio turto. Pažymėtina, kad prievolė atlyginti vykdymo išlaidas pagal šio sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymą priskirtina ieškovui A. P..

Be to, iš A. P. Vilniaus apygardos teismo 2009-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1328-565/2009 A. Š. ir M. Š. naudai priteista 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, P. Š. naudai – 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, valstybės naudai priteista 5813,86 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo pagrindu valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, išduotas vykdomasis raštas, kuris vykdomas antstolio Donato Kisieliaus. Šis teismo sprendimas priimtas iki ieškovo ir atsakovės santuokos sudarymo, prievolė šiame sprendime kildinama iš ieškovo padarytų nuskalstamų veikų, todėl tai yra asmeninė ieškovo prievolė, dėl kurios teismas išsamiau nepasisako. Prievolė atlyginti vykdymo išlaidas pagal šio sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto vykdymą priskirtina ieškovui A. P..

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nei viena iš jų teisės reikalauti tarpusavio išlaikymo netenka, toks reikalavimas nepareikštas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama ikisantuokinė pavardė – P., atsakovei – ikisantuokinė pavardė V.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Į bylą pateiktas žyminio mokesčio kvitas patvirtina, kad žyminį mokestį už ieškovą sumokėjo atsakovė (22 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (97 b.l.), atsakovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo mokėtina 142 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., Lietuvos statistikos departamento 2012-04-13 informacinis pranešimas Nr. 11 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“). Tenkinus ieškinį iš dalies ir nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 71 Lt žyminio mokesčio. Teismas šioje byloje patyrė 31 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo. Iš viso iš ieškovo priteistina 102 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybė patyrė 370 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 185 Lt valstybės patirtos atsakovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą 2011 m. kovo 30d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 27, santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. P. palikti pavardę - P, atsakovei J. P. grąžinti pavardę - V.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui UAB Ūkio banko lizingas, į.k. 234995490, pagal 2011-10-01 vartojimo kredito sutartį Nr. C110167159, yra asmeninė atsakovės J. P. prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui UAB „General Financing“, į.k. 300515252, pagal 2011-09-21 sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, yra asmeninė atsakovės J. P. prievolė.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-4139-817/2012 kreditoriui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir vykdant šį sprendimą susidariusios vykdymo išlaidos yra asmeninė A. P. prievolė.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-12-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1328-565/2009 ir vykdant šį sprendimą susidariusios vykdymo išlaidos yra asmeninė A. P. prievolė.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 102 Lt (šimtas du Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 185 Lt (šimtas aštuoniasdešimt penki Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Grąžinti atsakovei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 142 Lt (šimtas keturiasdešimt du litai) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-08-20 AB DNB banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.