- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2-11534-1040/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01519-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Ieškovas
- UAB ,,Finansų administravimas“
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui E. J. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB ,,Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. J. 57,53 Eur negrąžintą paskolą, 107,39 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui E. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis) Nr. 809135001 per sistemą www.smscredit.lt, kurios pagrindu atsakovui suteikta 173,77 Eur paskola 30 (trisdešimt) dienų terminui su 114,37 proc. dydžio metine palūkanų norma. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, atsakovas 2012 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą papildomai 28,96 Eur sumai 30 dienų terminui, 2012 m. rugsėjo 2 d. dar pasiskolino 86,89 Eur 30 dienų terminui. Remiantis Sutarties 3.7 punktu, atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2013 m. lapkričio 6 d. ir įsipareigojo grąžinti 289,62 Eur skolos sumą. Atsakovas dalį paskolos grąžino, tačiau pažeidė savo prievoles ir sutartyje nustatytu laiku ir tvarka negrąžino pradiniam kreditoriui paskolos, todėl liko skolingas 57,53 Eur.
2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2016 m. balandžio 25 d. raštu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina nesumokėta 57,53 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 107,39 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, į tai, kad prašomų palūkanų suma yra didesnė už skolos sumą, darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 5,18 Eur (57,53 Eur X (0,05/100) X 180). Taigi, ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 5,18 Eur palūkanų sumą, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, o likusioje dalyje aptariamas reikalavimas atmestinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 62,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pasyvų elgesį, į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro tik žyminis mokestis, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui E. J. tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, 57,53 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 53 centų) kredito sumą, 5,18 Eur (penkių eurų 18 centų) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (62,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).
Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.