Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šimtakojis‘‘ ieškinį atsakovei D. J. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepaisant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė D. J., būdama UAB „Gudjaras" (duomenys neskelbtini) (nuo 2011-05-24 iki 2012-06-20), 2011-12-21 iš UAB „Gudjaras" atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele atsiskaitė degalinėje „Saurida", esančioje (duomenys neskelbtini), už 199,04 Eur; laikotarpiu nuo 2011-12-17 iki 2012-03-22 sumokėjo V. P., S. G., J. J. UAB „Gudjaras" priklausančius 6696,01 Eur; laikotarpiu nuo 2011-12-17 iki 2012-02-29 juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes ar paslaugas per UAB „Gudjaras" atskaitingą asmenį S. I. sumokėjo UAB „Gudjaras" priklausančius 2067,39 Eur; laikotarpiu nuo 2011-12-17 iki 2012-03-28 juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes ar paslaugas per UAB „Gudjaras" atskaitingą asmenį P. G. sumokėjo 3051,17 Eur; laikotarpiu nuo 2011-12-17 iki 2012-02-29 juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes ar paslaugas per UAB „Gudjaras" atskaitingą asmenį A. J. sumokėjo 1652,08 Eur; laikotarpiu nuo 2012-01-26 iki 2012-03-19 sumokėjo IĮ „Zitulė" (duomenys neskelbtini) Z. S. 868,86 Eur; 2012 m. sausio mėn. juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes ar paslaugas pagal UAB „Gudjaras" kasos išlaidų orderius, PVM sąskaitas-faktūras, pinigų mokėjimo kvitus, avansines apyskaitas kaip UAB „Gudjaras" atskaitingas asmuo sumokėjo 3439,04 Eur; 2012-02-24 sumokėjo G. Z. 462,23 Eur; 2012 m. vasario-kovo mėn. juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes ar paslaugas pagal UAB „Gudjaras" kasos išlaidų orderius, PVM sąskaitas-faktūras, pinigų mokėjimo kvitus, avansines apyskaitas kaip UAB „Gudjaras" atskaitingas asmuo sumokėjo 6279,57 Eur; 2011 m. gruodžio mėn. juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes ar paslaugas pagal UAB „Gudjaras" kasos išlaidų orderius, PVM sąskaitas-faktūras, pinigų mokėjimo kvitus, avansines apyskaitas kaip UAB „Gudjaras" atskaitingas asmuo sumokėjo 2313,61 Eur; 2011-12-16 į G. Z., UAB „Enima", UAB „Ertera", UAB „Šerdesa", UAB „Toi Toi Lietuva", UAB „Tele 2", AB „TEO LT", VšĮ „Kelmės profesinio rengimo centras" atsiskaitomąsias sąskaitas iš UAB „Gudjaras" atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė viso 3308,23 Eur. Šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-215/2014 esantys duomenys. Tokiu būdu UAB „Gudjaras" patyrė žalą, kuri pasireiškė turto - 30 337,25 Eur - netekimu. Net jeigu laikyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi buvo uždrausta disponuoti tik sąskaitoje esančiomis lėšomis, atsakovė, žinodama apie pradelstą mokėjimą ieškovei, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, įrodymų, kad šie mokėjimai pradelsti – nepateikė.

Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, todėl nėra pagrindo iš jos reikalauti žalos atlyginimo. Iš pateikto ieškinio neaiškus pats padarytos žalos dydis. Ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio. Teikiant ieškinį atsakovei dėl neteisėtų veiksmų ieškovei gali būti priteistinas tik grynasis pelnas. Pareiga atlyginti padarytą žalą pagal CK 2.87 str. kyla tuomet, kai pati bendrovė teikia ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės nurodytais ABĮ teisės normų pagrindais ieškinį gali reikšti tik juridinio asmens dalyviai.

CK 1.125 str. 1 d. 8 p. nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padalytos žalos atlyginimo. Ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl vadovo neteisėtų veiksmų gali būti teikiamas per trejus metus nuo aplinkybių sužinojimo momento. 2012 m. birželio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi BUAB "Gudjaras" buvo iškelta bankroto byla. Per nustatytą 10 dienų terminą atsakovė buvo įpareigota pateikti visus įmonės dokumentus. Bankroto administratorius apie galimai neteisėtus veiksmus sužinojo beveik prieš ketverius metus, todėl ieškiniui dėl žalos atlyginimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. FNNT specialisto išvados dėl BUAB "Gudjaras" ūkinės finansinės veiklos tyrimo susipažinimo datos yra praėjęs ženkliai ilgesnis, nei trejų metų ieškinio senaties, terminas, todėl ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2012m. birželio 7d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Gudjaras‘‘, bankrutuojančios įmonės administratoriumi buvo paskirta UAB ,,Algsta‘‘. Iš prijungtos Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-62-856/2016 matyti, kad 2016m. balandžio 14d. Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Iš 2016m. balandžio 5d. teismo nutarties matyti, kad bankroto byloje liko nepatenkintas ieškovės reikalavimas 44958,63 Eur sumai (civilinės bylos Nr. B2-62-856/2016). Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei D. J., kuri ėjo UAB,,Gudjaras‘‘(duomenys neskelbtini) pareigas, ir prašo priteisti žalą, nes ieškovės kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje nebuvo patenkinti.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį

Bankrutuojančios įmonės administratoriaus ir kreditoriaus teisė pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės interesais reiškia, kad, siekiant užtikrinti visų kreditorių lygiateisiškumą (įskaitant vienodą teisių apsaugą), įmonės bankroto proceso metu gali būti reiškiami ieškiniai skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu ir gautos sumos panaudojamos proporcingai visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Tačiau ši pozicija neturi būti aiškinama kaip ribojanti kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusią įmonę). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl juridinio asmens vadovams reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą procesinės įgyvendinimo formos yra išaiškinęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį. Tačiau tiesioginis kreditoriaus ieškinys įmonės vadovui nepasibaigus įmonės bankroto bylos procesui negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes neužbaigus bankroto bylos, be kita ko, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. vasario 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-2012). Sprendimas dėl BUAB ,,Gudjaras‘‘ pabaigos yra priimtas 2016m. balandžio 14d. Iš patvirtintų kreditorinių reikalavimų matyti, kad ieškovės kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl ieškovė turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo, o teismas, esant įrodymams, jog ieškovės kreditoriniai reikalavimai pilnai nebuvo ir nebus patenkinti, nagrinėją šį reikalavimą iš esmės.

Tačiau nagrinėjant tokio pobūdžio ieškinius, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai juridinio asmens dalyviams, vadovams dėl jų nesąžiningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo tais atvejais, kai žala jų veiksmais padaryta pačiai bendrovei, o ne konkrečiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. rugsėjo 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Teismų praktikoje pripažįstama iš bendrųjų Civilinio kodekso nuostatų (CK 6.68 straipsnis) išplaukianti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė pareikšti netiesioginį ieškinį dėl žalos bankrutuojančiai bendrovei, padarytos akcininko ir (ar) vadovo atlyginimo, jei bankroto administratorius tokio reikalavimo nereiškia. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis) ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. Pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą bendrovės mokumui neteisėtais įmonės vadovo veiksmais, pažeistų imperatyvųjį Įmonių bankroto įstatymo reguliavimą dėl kreditorių eiliškumo taisyklės. Įstatymų leidėjas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatė vienintelę išimtį, kada kreditorius galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai akcininkui ar valdymo organo nariui – jei bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl darytina išvada, kad kreditorius bankroto proceso metu gali reikšti tik netiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, jei žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei.

Nors kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį akcininkui nelemia bankroto bylos iškėlimo faktas ir neriboja bankroto proceso stadija, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje taisyklėje nėra kreditoriaus pareikšto ieškinio tenkinimo sąlygų. Valdymo organo atsakomybė yra deliktinė atsakomybė ir ji gali būti dviejų rūšių – pirmuoju atveju, jei veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, o kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiu atveju visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu. Kitu atveju neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai valdymo organui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus juridinį reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Šiuo atveju turi būti nustatytas valdymo organų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, šiuo atveju yra reikšmingos aplinkybės, ar atsakovės, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretų kreditorių - ieškovę, ar būtent dėl šių veiksmų ieškovei atsirado žala, nes byloje nėra duomenų apie UAB ,,Gudjaras‘‘ bankroto pripažinimą tyčiniu.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

Ieškovė savo ieškinį grindžia atsakovės neteisėtais veiksmais - atsakovė, būdama UAB „Gudjaras" (duomenys neskelbtini), žinodama apie esamą didelės vertės įsiskolinimą ir būdama dėl jo įspėta raginimu, pasinaudodama J. P. įsteigė UAB „Betech", kuri VĮ „Registrų centras" įregistruota 2011-11-24. Tą pačią dieną - 2011-11-24 - UAB „Betech" su UAB „CCM Baltic" sudarė 42 878,24 Eur vertės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nors UAB „CCM Baltic" ir UAB „Gudjaras" 2011-11-24 taip pat sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau žymiai mažesnės vertės, t. y. skirtumas tarp sutarčių yra 25 618,74 Eur. Tokiu būdu atsakovė perkėlė UAB „Gudjaras" veiklą uždarajai akcinei bendrovei „Betech" ir dėl to UAB „Gudjaras" patyrė žalą, kuri pasireiškė pajamų - 42 878,24 Eur - negavimu. Ieškovė atsakovės neteisėtais veiksmais įvardija ir jos prašymų pateikimą UAB „Techsis" ir UAB „CCM Baltic", kurių pagrindu lėšos, priklausančios mokėti UAB „Gudjaras", būtų pervestos ne UAB „Gudjaras", o UAB „Betech". Šie mokėjimai į UAB „Betech" atsiskaitomąją sąskaitą įskaityti 2011-12-22, 2011-12-23 ir 2011-12-29, o UAB „Gudjaras" patyrė žalą, kuri pasireiškė pajamų -3475,44 Eur - negavimu. Ieškovė teigia, kad tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, jog juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui. Ieškovės teigimu atsakovė pažeidė ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalį, pagal kurią bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Ieškovės nuomone atsakovė, eidama UAB „Gudjaras" (duomenys neskelbtini) pareigas, nebuvo nei lojali, nei veikė šios įmonės interesais. Pati ieškovė savo argumentais įrodinėja, kad tokie atsakovės veiksmai pažeidė įmonės, kuriai ji (duomenys neskelbtini) – UAB ,,Gudjaras‘‘- interesus. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, šiais atsakovės veiksmais gali būti padaroma žala bendrovei, o tokiu atveju visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka arba kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu. Ieškovei nesuteikta teisė šiuo atveju reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui, todėl ieškovės nurodytais pagrindais tenkinti ieškinį nėra galimybės.

Ieškovė nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai jos atžvilgiu pasireiškė tuo, kad ji nesilaikė 2011m. gruodžio 12d. Šiaulių apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pritaikytos ieškovės pareikšto ieškinio atsakovei UAB ,,Gudjaras‘‘ užtikrinimui (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-575-368/2012). Šia nutartimi buvo areštuotas ieškovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą buvo nutarta areštuoti atsakovui UAB ,,Gudjaras‘‘priklausančias lėšas banko sąskaitose. Nutartimi antstoliui buvo pavesta surasti ir aprašyti atsakovo UAB ,,Gudjaras‘‘ turtą. Iš civilinės bylos Nr. 2-575-368/2012, kurioje buvo priteista skola ieškovei iš UAB ,,Gudjaras‘‘, matyti, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įteikta UAB ,,Gudjaras‘‘(duomenys neskelbtini) S. J. 2011m. gruodžio 16d. Visų pirma ne visi ieškovės ieškinyje nurodyti atsiskaitymai, kuriuos UAB ,,Gudjaras‘‘ atliko 2011 metų gruodžio mėnesį, buvo atlikti iš banko sąskaitų. Iš 2012-09-18 specialisto išvados Nr. 5-4/82 dėl UAB ,,Gudjaras‘‘ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuria savo ieškinį grindžia ieškovė, 6 punkto matyti, kad po 2011-12-13, kai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, per 2012m. gruodžio mėnesį UAB ,,Gudjaras‘‘ iš banko sąskaitos nurašė ir pervedė pinigų sumas 2016-12-16 šioms įmonėms: UAB ,,Enima‘‘ - 1210 Lt už automobilio nuomą, UAB ,,Ertera‘‘ - 847 Lt už geodeziniu darbus, UAB ,,Šerdesa‘‘- 1000 Lt už prekes, UAB ,,Toi Toi Lietuva‘‘ - 193,96 Lt už aptvėrimų nuomą, UAB ,,Tele 2‘‘ 265,67 Lt už suteiktas paslaugas, AB TEO LT - 500 Lt, VŠĮ Kelmės profesinio rengimo centrui - 1000 Lt už apgyvendinimo paslaugas, degalinei ,,Saurida‘‘ – 687,25 Lt už degalus. Vadovaujantis šia išvada, kiti atsiskaitymai buvo atliekami per kasą grynaisiais pinigais, tačiau nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB ,,Gudjaras‘‘ atžvilgiu nebuvo pritaikytas piniginių lėšų, esančių kasoje, areštas. Kaip jau buvo minėta, individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. Visų pirma ieškovė nurodė, kad tokiais veiksmais žala buvo padaryta UAB ,,Gudjaras‘‘, tačiau ieškovė šiuo atveju reiškia tiesioginį ieškinį ir žalą prašo priteisti ieškovės naudai. Be to, UAB ,,Gudjaras‘‘ iš banko sąskaitos nurašytų ir atliktų pavedimų bendra suma sudaro 5703,88 Lt, o įplaukos į įmonės sąskaitą nuo 2011-12-15 iki 2011-12-28 sudarė 85430,72 Lt (specialisto išvados 1 lentelė, išvados 6 punktas). Ieškovė teigia, kad atsakovė, nesilaikydama nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atlikdama piniginius atsiskaitymus, padarė ieškovei žalą, nes liko nepatenkinti jos kreditoriniai reikalavimai 43 630,50 Eur sumai. Tačiau įvertinus per 2011m. gruodžio mėnesį UAB ,,Gudjaras‘‘ atliktų piniginių pervedimų ir įplaukų į banko sąskaitą dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovei buvo padaryta žala ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Ieškovė nurodė, kad net jeigu laikyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi buvo uždrausta disponuoti tik sąskaitoje esančiomis lėšomis, atsakovė, žinodama apie pradelstą mokėjimą ieškovei, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, įrodymų, kad šie mokėjimai pradelsti – nepateikė. Ieškovės atstovė paskutinio posėdžio metu (2017-03-14) taip pat nurodė, kad atsakovė tyčia neatsiskaitinėjo su ieškove, nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau CPK 141straispnio 1dalis numato, kad dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas. Kadangi ieškovė nepakeitė ieškinio pagrindo, atsakovė neturėjo nei galimybės, nei pareigos pateikti atsiliepimą ir nurodyti argumentus dėl ieškovės įvardijamų neteisėtų veiksmų.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Ieškovei neįvykdžius pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas neturi pareigos paneigti savo kaltę dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl ieškovės ieškinys atsakovei D. J. dėl žalos atlyginimo atmestinas. Netenkinus ieškovės reikalavimų atsakovams dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų dėl palūkanų priteisimo.

Nors kiti šalių nurodyti argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl žalos atlyginimo. Iš baudžiamosios bylos, prijungtos prie šios bylos, matyti, kad ieškovė iš pradžių savo teise gynė ir civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo buvo pareiškusi baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-06-1-03006-2012-2). Iš bylos duomenų matyti, kad 2015m. gruodžio 23d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo palikta galioti 2015m. lapkričio 30d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria buvo paliktas galioti nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130str.). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį atsakovės atžvilgiu atmetė. Ieškovė skundė nuosprendį apeliacinės instancijos teismui, kuris priėmė nutartį nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokuratūrai. Perdavus bylą prokuratūrai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o galutinė nutartis dėl nutraukimo teisėtumo Šiaulių apygardos teisme buvo priimta 2015m. gruodžio 23d. Kaip matyti iš ieškovės civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (4 t. b.l. 157), baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinio pagrindas nėra identiškas šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindui. Todėl teismas daro išvadą, kad 3 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui šioje byloje pateikti prasidėjo nuo 2015m. gruodžio 23d., ieškinys pateiktas 2016m. kovo 3d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos ir nepriteistinos. Atsakovė D. J. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, tačiau į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Byloje patirtos 7,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šimtakojis‘‘ ieškinį atsakovei D. J. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Šimtakojis“, įmonės kodas 245483420, 7,29 Eur (septynis eurus 29 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.