Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-558-290/2015

2015 m. spalio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam G. K., jo gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: pagal BK 189 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kad G. K. nuteistas už tai, kad įgijo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent 2009 m. spalio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, įgijo:

automobilines oro pagalves, kurių kodai – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), bendros apie 11400,40 Lenkijos zlotų - 9422,66 litų (2728 eurų) vertės, pagrobtas (duomenys neskelbtini) mieste 2009 m. spalio 5 - 6 d. d. iš automobilio ,,Honda Accord“, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos piliečiui D. B.;

automobilinę oro pagalvę, kurios kodas (duomenys neskelbtini), kurios tiksli vertė nenustatyta, pagrobtą (duomenys neskelbtini) mieste 2009 m. spalio 5 – 6 d. d. iš automobilio ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos piliečiui Z. K.;

automobilinę oro pagalvę, kurios kodas (duomenys neskelbtini), kurios tiksli vertė nenustatyta, pagrobtą (duomenys neskelbtini) mieste 2009 m. spalio 5 – 6 d. d. iš automobilio ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos pilietei M. W.;

automobilines oro pagalves, kurių kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių vertė apie 13641 zlotų - 11274,56 litų (3265,34 eurų), pagrobtas (duomenys neskelbtini) mieste 2009 m. spalio 5 – 6 d. d. iš automobilio ,,Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos piliečiui M. K.;

automobilines oro pagalves, kurių kodai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros 9500 Lenkijos zlotų - 7851,94 litų (2274,08 euro) vertės, (duomenys neskelbtini)mieste 2009 m. spalio 6 – 7 d. d. pagrobtas iš automobilio ,,Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos piliečiui R. B.;

automobilines oro pagalves, kurių kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros 4000 Lenkijos zlotų -3306,08 litų (957,51 euro) vertės, pagrobtas (duomenys neskelbtini) mieste 2009 m. spalio 6 – 7 d. d. iš automobilio ,,Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos piliečiui T. B.;

automobilines oro pagalves, kurių kodai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros 8000 Lenkijos zlotų - 6612,16 litų (1915,01 euro) vertės, pagrobtas (duomenys neskelbtini) mieste 2009 m. spalio 6 – 7 d. d. iš automobilio ,,Honda Accord“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos piliečiui P. K.;

automobilines oro pagalves, kurių kodai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 3555 zlotų - 2938,28 litų (850,98 euro) vertės, pagrobtas (duomenys neskelbtini) mieste 2009 m. spalio 6 – 7 d. iš automobilio ,,Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos pilietei M. M.;

automobilines oro pagalves, kurių kodai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros 10900 Lenkijos zlotų - 9009,07 litų (2609,21 euro) vertės, pagrobtas (duomenys neskelbtini) mieste 2009 m. spalio 7 – 8 d. iš automobilio ,,Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos įmonei ,,B.“;

automobilines oro pagalves, kurių kodai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros 10000 Lenkijos zlotų - 8265,2 litų (2393,77 euro) vertės, (duomenys neskelbtini)mieste 2009 m. spalio 7 – 8 d. iš automobilio ,,Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančio Lenkijos Respublikos piliečiui J. K.;

šias 18 automobilinių oro pagalvių laikė automobilyje ,,Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN(duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. spalio 8 d., 16 val. 50 min., kai buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, tokiu būdu bendroje sumoje įgijo didelės vertės – ne mažesnės kaip 58679,95 litų (16994,89 euro) vertės turtą žinodamas, kad jis gautas nuskalstamu būdu;

be to, jis nuteistas, kad disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: 2009 m. spalio 16 d. prie ikiteisminio tyrimo Nr.24-1-00852-09 medžiagos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai suklastotą dokumentą, sąskaitą - faktūrą lenkų kalba Nr. (duomenys neskelbtini) apie tariamai Lenkijos Respublikoje iš įmonės ,,A. (duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 7 d. įsigytas ,,Honda“ automobilių oro pagalves, siekdamas pagrįsti žinomai nusikalstamu būdu gautų 18 oro pagalvių, ir kitų 12 oro pagalvių, kurių priklausomybė nenustatyta, įsigijimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi įrodymais, kurie bylos medžiagoje skamba dviprasmiškai. Kaip įrodymą pagrindžiantį G. K. kaltę įvardino Apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 38-53), kuriame neva teigiama, jog rastos oro pagalvės „Peugeot 406“ automobilyje buvo išslapstytos. Teismas atkreipė dėmesį, kad G. K. būdamas automobilių detalių pardavėjas, nurodė, kad už automobilines oro pagalves mokėjo po 450-500 zlotų, nors neva iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog šių detalių kaina buvo ganėtinai didesnė. Taip pat teisėjo nuomone G. K. pirkdamas padėvėtas oro pagalves turėjo atkreipti dėmesį, jog jos nėra naujos, yra apgadintos. Kadangi pačiam yra tekę kažkada keisti panašias automobilines detales, todėl teismo nuomone turėjo įžvelgti, jog tos detalės yra vogtos. Teismas tai pat mano, jog perkant autolaužyne padėvėtas automobilines detales reikia paprašyti paso, veiklą pagrindžiančio liudijimo ar panašių dokumentų. Lygiai taip pat teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį daug dėmesio kaip įrodymui skyrė Lietuvos teisinės pagalbos raštui kuriame Lenkijos Respublika Bielskio-Biala prokuratūra 2010 m. gegužės 26 d. apklausė liudininkus M. L. ir M. L. ir daugelį kitų byloje nuskambėjusių dviprasmiškų akcentų, kuriais teisėjas priimdamas sprendimą įrodinėjo G. K. kaltę.

Skundo autoriaus teigimu, nupirktos ir parvežtos automobiliu „Peugeot 406“ dėvėtos oro pagalvės buvo dar Lenkijos Respublikoje įpakuotos į nuo susibraižymų saugantį celofaną ir tvarkingai sudėtos automobilio bagažinėje esančiame lagamine, ir tikrai nesuslapstytos. G. K. už padėvėtas oro pagalves sumokėjo po 450-500 zlotų padėvėtomis automobilinėmis detalėmis prekiaujančioje firmoje, kadangi tokios tuo metu buvo rinkos kainos. Teismas vertindamas tai, jog G. K., kaip prekeivis padėvėtomis automobilinėmis detalėmis, turėjo numanyti, pamatyti ar kitaip suprasti, jog įsigytos oro pagalvės yra pavogtos, mažų mažiausia padarė klaidingą vertinimą. Kadangi visos įsigytos detalės jau buvo dėvėtos. Ar jos buvo išmontuotos iš dėvėtų automobilių, ar kaip pasirodė dalis buvo pavogtos, šios detalės nebuvo naujos. Logiška, kad atitinkamai oro pagalvės buvo ir apgadintos-pabraižytos, pablukusios. Todėl numanyti perkant padėvėtą daiktą, kad jis yra vogtas yra neįmanoma. Juo labiau, kai tas detales įsigijo oficialiai prekiaujančioje parduotuvėje-autodetalių laužyne, todėl jokių kitokių apart pirkimą-pardavimą pagrindžiantį dokumentą niekada neprašė. Be to, teismas rėmėsi Lenkijos Respublikos piliečių apklausų protokolu, kuris buvo surašytas Lenkijos Respublikoje. Akivaizdu, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai policija informuoja jog apklausiamojo firma prekiauja vogtomis prekėmis, šiuo atveju vogtomis automobilinėmis detalėmis, negalima atmesti versijos, jog firmos vadovas galimai laikėsi tik gynybinės pozicijos-jog nieko apie tas sutartis nežino, šių čekių neišrašė, ar ne taip juos surašė.

Apelianto teigimu, jam nebuvo leista apsiginti, nebuvo leista akistatoje apklausti prekeivių, užduoti klausimų, ar pateikti savo argumentų. Kas leidžia pagrįstai teigti, jog tai akivaizdus BPK 44 str. 7 p. pažeidimas. Teismas kategoriškai atmetė visus šiai bylai galėjusius būti reikšmingus G. K. prašymus: prašymą leisti atlikti per nepriklausomus turto vertintojus realų, tik oro pagalvių vertės dydį galėjusį būti tą dieną rinkoje; prašymą atlikti jo rašysenos ekspertizę, palyginimus su dokumente buvusiu rašto tipu, bei nustatyti „pirkimą-pardavimą“ grindžiantį lenkiško čekio statusą, ar šis čekis galėjo turėti kažkokią tai juridinę galią ir ar galėjo būti byloje įvardintas kaip „dokumentas“; prašymą leisti, nuotoliniu-ryšiniu būdu apsiklausti, šiuo atveju liudininką M. L., bei liudininkę M. L..

Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamojoje teisėje valstybinį kaltintoją įpareigoja asmens kaltę įrodyti. Akivaizdu, kad to padaryta nebuvo, kadangi niekur byloje nėra nustatyta tiesioginių faktinių duomenų pagrindžiančių G. K. kaltę pagal pareikštus kaltinimus. Visi kiti teismo išvardinti argumentai yra ne įrodymai, o subjektyvus teismo vertinimas. Niekur ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, užfiksuota faktiniais duomenimis, jog G. K. žinojo, galėjo žinoti, numanyti, suprasti, kad perkamos padėvėtos detalės galėtų būti vogtos, ar oficialioje tuo metu veikusioje firmoje išrašytas čekis galėtų būti suklastotas, kad byloje aptariamas dokumentas nepadarė niekam jokios realios žalos, kadangi jis kaip pirkimą grindžiantis čekis neturėjo visiškai jokios juridinės galios. G. K. pateiktos versijos kaltinimą palaikęs pareigūnas nepaneigė.

Kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos advokatės prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti, išskyrus dalyje dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 189 str. 2 d., kurią pagal naujai paaiškėjusią oro pagalvių vertę prašė perkvalifikuoti į BK 189 str. 1 d., bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Siekiant išsamiai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, pagarsino liudytojų M. K. L., M. L. ir S. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pagarsino apeliacinės instancijos teismui papildomai prokuroro pateiktus UAB „G.“ išduotus duomenis apie oro pagalvių vertę.

UAB „G.“ pateikti duomenys patvirtina, kad „Honda Accord“, bei „Honda Civic“ 2003-2007 m. naudotų automobilių vairuotojo oro pagalvių 2009 metais apytikslė vertė buvo 60 eurų vnt., keleivio oro pagalvių 2009 m. apytikslė vertė buvo 40 eurų vnt., dabartinė apytikslė vertė vairuotojo oro pagalvių 40 eurų vnt., o keleivio oro pagalvių 30 eurų vnt.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro pateiktas raštas Nr. 35-64455 patvirtina kiekvienos iš kaltinime nurodytų nusikalstamu būdu įgytų oro pagalvių vertę bei jų bendrą vertę, tai yra 880 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo G. K. parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, laikė jo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytos 18 automobilinių oro pagalvių 2009 m. spalio 5-8 dienomis buvo pavogtos Lenkijos Respublikoje. Šios automobilinės oro pagalvės rastos 2009 m. spalio 8 d. 16.50 – 20.00 val., automobilyje „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame G. K.. G. K. pateikė suklastotą sąskaitą faktūrą, siekdamas pagrįsti minėtų oro pagalvių įsigijimą.

BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu.

BK 300 str. 1 d. nustato atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nors G. K. neigia žinojęs, kad įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, ir teigia, jog jo nežinojimą patvirtina pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi jis oro pagalves pirko Lenkijoje oficialioje naudotų detalių parduotuvėje, kur matė, kaip minėta sąskaita faktūra buvo parašyta, tačiau bylos aplinkybės paneigia šią G. K. versiją.

Skundžiamą nuosprendį G. K. kritikuoja dėl veikos numatytos BK 300 str. 1 d., nurodydamas, jog sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis 2009-10-16 pateikė policijos komisariate, neatitinka BK 300 straipsnyje nurodomo dokumento apibrėžimo. Pažymima, kad BK 300 str. dispozicijoje nurodyto nusikaltimo dalykas gali būti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kurio turiniui keliami atitinkami reikalavimai. Svarbu, kad dokumentas suteiktų informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje, taikant BK 300 straipsnį, dokumento samprata suformuluota. Tai rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimas. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-406/2006, 2-7-200/2008, 2-263/2010 ir kt). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-50-648/2015). Šiuo atveju G. K. disponavo suklastotu dokumentu (sąskaita faktūra lenkų kalba Nr. (duomenys neskelbtini)) apie jame nurodytoje įmonėje įsigytas automobilinių oro pagalves, siekdamas pagrįsti žinomai nusikalstamu būdu gautų 18 oro pagalvių ir kitų 12 oro pagalvių, kurių priklausomybė nenustatyta, įsigijimą, dėl to nagrinėjamu atveju BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinojo požymio – nusikalstamos veikos dalyko – buvimas nustatytas.

Visuma byloje surinktų bei išanalizuotų duomenų patvirtina, kad įmonė, kurioje nuteistasis nurodė pirkęs automobilines oro pagalves ir gavęs sąskaitą faktūrą, 2009 veiklos nevykdė, minėtu adresu nebuvo registruota. Tokia išvada daroma įvertinus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos Tarptautinių ryšių grupės 2009-12-09 raštą Nr. 20-8-S-12322 (t. 1, b. l. 138), kuriame nurodoma, jog įmonė „A.“, (duomenys neskelbtini) registruota nebuvo. Šiuo adresu registruota kita įmonė, užsiimanti automobilių dalių pardavimu. Lenkijos Respublikos Bielsko – Biala apygardos prokuratūros 2010-05-26 raštas ir liudytojų apklausos protokolai (t. 1, b. l. 147-168) patvirtina, kad buvo apklausti įmonės „A.“ savininkė ir jos sutuoktinis, kuris buvo įgaliotas valdyti įmonę, ją likviduoti. Liudytoja M. L. paaiškino, kad firma „A.“ buvo užregistruota jos vardu, firma veikė nuo 1997 m. iki 2006 m. Jai parodyta 2009 m. sausio 7 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti išrašyta 2009 m. spalio 7 d., nes firma „A.“ nustojo veikti 2006 m. Liudytojas M. K. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad firma ,,A.“, buvo užregistruota jo buvusios žmonos M. L. vardu. Ši firma veikė nuo 1997 m. rugpjūčio 5 d. iki 2006 m. Užsienio klientams faktūros buvo išrašomos tik iš anksto pateikus dokumentą Euro-nip ir firmos poreikiams padarius jo kopiją. Jam parodžius 2009 m. spalio 7 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), jis pareiškė jog ,,A.“ sąskaitos nebuvo išrašinėjamos ranka, nes visos spausdinamos kompiuteriu, kur matomas įskaitomas parašas „G. K.“, tai toks asmuo nedirbo. Pateiktos faktūros apačioje po spausdintu tekstu ,,žodžiais“ yra skubus žodinis užrašas, kurį sunku pripažinti kaip užrašą lenkų kalba, taip pat po pozicija ,,prekės arba paslaugos pavadinimas“ žodyje ,,Aerbagy“ yra klaida, nes lenkų kalboje tai rašoma „airbag“. Toliau toje vietoje kur rašoma vietovė, kurioje buvo išrašyta sąskaita-faktūra, buvo įrašyta dalinė jos išrašymo data, tuo tarpu tos faktūros turinyje nėra jos išrašymo vietos, kas yra būtina, kad sąskaita-faktūra galiotų. Be to, liudytojas pažymėjo, kad atspausti firminiai spaudai nėra tokie, kokie buvo naudoti firmoje. Negali pateikti sąskaitos-faktūros su tokiu numeriu, kaip parodyta kopija, kadangi tuo metu firma jau nevykdė ūkinės veiklos, tuo pačiu negalėjo išrašyti sąskaitų – faktūrų. Pažymima, jog liudytojas pateikė spaudų pavydžius, kurie pridėti prie jo apklausos protokolo ir kurie skiriasi nuo G. K. pateiktoje sąskaitoje faktūroje panaudoto spaudo. Byloje esantys spaudai kurie buvo naudojami įmonės veiklos metu patvirtina, kad jie neatitinka ant G. K. pateiktos sąskaitos faktūros uždėto spaudo.

Nors nuteistasis abejoja šių liudytojų parodymais, bei nurodo, jog buvo pažeistos jo teisės, nes jis negalėjo dalyvauti jų apklausoje, užduoti klausimus, tačiau teismas laiko, kad gynybos teisės vis dėlto nebuvo pažeistos iš esmės. Liudytojai buvo apklausti įspėjus juos apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jų nurodomos aplinkybės yra aiškios, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog šie liudytojai nurodė klaidingas aplinkybes, nes galimai slėpė savo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi byloje nustatyta jog ši įmonė veiklą vykdė tik iki 2006 metų, tai patvirtina ne tik, liudytojai, bet ir gauta informacija iš Lenkijos Respublikos, apie tai, jog minėtu adresu tokia įmonė neregistruota, todėl nėra jokio pagrindo šių liudytojų parodymais abejoti. Apeliacinės instancijos teisme liudytojų parodymai buvo pagarsinti, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi šiais duomenimis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog G. K. negalėjo užduoti klausimų liudytojams M. L. ir M. K. L. nepažeidė BPK nuostatų. Liudytojai gyvena Lenkijos Respublikoje, jokių aplinkybių apie minėtos sąskaitos faktūros išrašymą nurodyti negalėjo, kadangi tuo metu įmonė veiklos nevykdė, todėl tenkinti apelianto prašymą dėl liudytojų apklausos netikslinga.

Tai, kad teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog G. K. oro pagalves įgijo Lenkijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste, nes šios aplinkybės nenustatė nagrinėjant bylą, taip pat tai, kad apeliantas nuteistas už tai, kad oro pagalves įgijo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, jo kaltės pagal BK 189 str. nešalina. Kadangi nagrinėjamos veikos prasme, būtina nustatyti, jog turtas buvo įgytas kaltininkui žinomai nusikalstamu būdu, tačiau konkretus asmuo ar asmenys, bei vieta, susiję su neteisėtu turto įsigijimu nėra privalomi šios nusikalstamos veikos požymiai.

Veikai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnį svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jis įsigyja, yra gautas neteisėtu, nusikalstamu būdu. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie nusikalstamą turto, kurį šis įgyja, gavimo būdą (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-267/2014).

Teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog G. K. žinojo, jog automobilinės oro pagalvės buvo vogtos, tai yra įgytos nusikalstamu būdu, duoda pagrindą spręsti visuma aplinkybių, tai yra įvertinus išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir panašiai. Taip pat pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Pats G. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog vertėsi automobilių detalių pervežimu, jam yra tekę keisti oro pagalves, galima pagal nusidėvėjimą pasakyti, kad oro pagalvė išimta iš automobilio, oro pagalves pirko. Taip pat nurodė, jog dauguma pardavinėjamų detalių t.y. devyniasdešimt procentų – vogtos detalės. Byloje nustatyta, kad automobilinės oro pagalvės rastos nuteistajam priklausančiame automobilyje sudėtos į maišą, krepšį, lagaminą, kuriame sudėtos po sportinėmis kelnėmis ir bliuzonu, o tai laikytina papildomai jo kaltę patvirtinančiomis aplinkybėmis.

Kaip yra ne kartą nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Šiuo atveju kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus ir teisingai rėmėsi šiais įrodymais. Teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog apeliantas įvykdė nusikalstamas veikas. Jis įgijo oro pagalves žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, bei policijos komisariate pateikė žinomai suklastotą dokumentą, todėl pagrįstai pripažintas kaltu dėl nusikalstamo būdu gauto turto įgijimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistasis įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 16994,89 eurų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir dėl to yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei neteisingai paskirta bausmė, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.). Už BK 189 str. 2 d. padarytą nusikaltimą yra baudžiamas asmuo, kuris įgyja, naudojasi ar realizuoja didelės vertė turtą, t.y. didesnės nei 250 MGL vertės turtą. Siekiant asmenį nuteisti pagal BK 189 str. 2 d., būtina išsamiai ir konkrečiai nustatyti, ar jo veiksmuose buvo šis būtinasis nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis.

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad G. K. įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 16994,89 eurų (58679,95 litų), rėmėsi Lenkijos Respublikos Gdansko apygardos prokuratūros 2010 m. birželio 26 d. raštu (t. 1, b. l. 169-189). Tačiau apeliaciniame skunde ginčijant įgyto nusikalstamu būdu gauto turto vertę, apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu buvo gautas UAB „G.“ 2015-07-01 raštas, kuriame nurodoma, kaltinime nurodytų automobilių oro pagalvių vertė 2009 metais (t. 4, b. l. 98). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2015-08-25 rašte Nr. 35-64455, nurodytos konkrečios vertės būtent kaltinime nurodytų konkrečių įgytų nusikalstamu būdu gautų oro pagalvių ir apskaičiuota bendra jų vertė 880 eurų (t. 4, b. l. 97). Akivaizdu, jog duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas nustatydamas oro pagalvių vertę buvo neteisingi. Atsižvelgiant į išdėstytą, galima daryti išvadą, jog G. K. įgytų nusikalstamu būdu gautų automobilinių oro pagalvių bendra vertė yra 880 eurų, kas neviršijo 250 MGL dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė kvalifikavimo, kaip ypatingo proceso, esmę, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nuteistajam neteisingai paskirta bausmė.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. K. įgijo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent 2009 m. spalio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų , įgijo 18 automobilinių oro pagalvių, kurių bendra vertė mažesnė nei 250 MGL. Nuteistojo nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 189 str. 1 d. Tačiau tai jokiu būdu neduoda pagrindo tegti, jog kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Perkvalifikavus G. K. nusikalstamą veiką į BK 189 str. 1 d., jam skiriama bausmė, numatyta šioje sankcijoje. Teisėjų kolegija, skiriant bausmę G. K. už nesunkų nusikaltimą, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvus susijusius su ankstesniu G. K. nusikalstamu elgesiu, tai kad nusikalto neišnykus teistumui, į jo asmenybę, niekur nedirbo, ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. K. pagal BK 189 str. 1 d. paskyrus 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri bendrintina su pagal BK 300 str. 1 d. paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Apeliantas prašo grąžinti 12 vienetų oro pagalvių, kurių kilmė nenustatyta. Nors byloje nenustatyta, kad minėtos oro pagalvės buvo įsigytos nusikalstamu būdu, tačiau byloje nustatyta, jog jų įsigijimą patvirtinantis dokumentas yra suklastotas (t. 1, b. l. 93), todėl pagrindo grąžinti G. K. oro pagalves nėra.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagrįstai apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti automobilį ,,Peugeot 406“, kadangi jis buvo panaudotas saugoti žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą, todėl pagrįstai teismas laikė jog automobilis buvo uždraustos veikos priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 3 p., 328 str. 1 p. str.

nusprendė:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį:

perkvalifikuoti G. K. nusikalstamą veiką iš BK 189 straipsnio 2 dalies į BK 189 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausme paskirta už BK 300 str. 1 d. ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.