Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Zigmo Pociaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnį 7 dalį 42 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. K. paskirta 28 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaitytas T. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 11 d. 0.10 val. iki 2018 m. spalio 11 d. 13.48 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir T. K. skirta 27 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, T. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 27 paros arešto ir 50 MGL (1 882,53 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, T. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, nuspręsta išieškoti iš T. K. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 680 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 10 d., apie 21.00 val., Pilies pasienio kontrolės punkte, esančiame adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, iki įvažiavimo į teritoriją vartų vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta, kad kraujyje minimaliai galėjo būti 1,68 promilės, o maksimaliai 2,06 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo T. K. apeliacinio skundo

5.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-795/2014, T. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 17 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-174/2014, atmetė nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nuosprendžio. Taigi aptariamas nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. liepos 17 d., o 2014 m. rugsėjo 22 d. teismas išdavė patvarkymą dėl nuosprendžio vykdymo, kuriuo baudos išieškojimą nutarė pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodė, kad ji vykdomąjį raštą pateiktų vykdyti pasirinktam antstoliui. 2004 m. rugsėjo 22 d. teismas išdavė ir vykdomąjį raštą. Duomenų, jog nuosprendis yra įvykdytas – bauda sumokėta, byloje nėra.

5.3. Remdamasi išdėstytais apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties instituto taikymui aktualiais teisiniais aspektais ir kartu atsižvelgdama į apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimo ir pateikimo vykdyti faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija atmeta kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstus apelianto argumentus, jog aktualiu nuosprendžiu jam skirta arešto bausmė nepagrįstai ir neteisėtai subendrinta su apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu skirta bausme – 50 MGL dydžio bauda.

5.4. Teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu, vykdytini pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas, išieškotojas (jo atstovas) privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Šiuo konkrečiu atveju nėra abejonių, jog apeliantas žinodamas, kad privalo sumokėti nuosprendžiu skirtą baudą, visiškai nesidomėjo, kur ir kaip tai turi padaryti. Tai reiškia, jog apeliantas (skolininkas) neįvykdė pareigos būti aktyviam ir domėtis vykdymo eiga, pranešti išieškotojai ir (ar) antstoliui duomenis apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ar tikslų gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje. Skunde nurodoma apelianto neva baudos sumokėjimo užmiršimo aplinkybė tik sustiprina apygardos teismo vidinį įsitikinimą, jog jis nebuvo aktyvus vykdymo procese, apskritai nesidomėjo vykdymo eiga ir privalomai nebendradarbiavo su antstoliu, nepadėjo jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Apeliantas iki šiol yra nesumokėjęs baudos ir tai pripažįsta, todėl nepagrįstai mano, jog ši situacija patenka į BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyto reguliavimo sritį.

6. Apeliantas, ginčydamas skirtos nuosprendžiu bausmės – arešto neadekvatumą padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumui, kritiškai neįvertina visumos aplinkybių, kuriomis apylinkės teismas rėmėsi parinkdamas tokią bausmės rūšį. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. būtent arešto bausmę, šių įstatymo nuostatų nepažeidė.

6.1. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje (taikyta BK redakcija, galiojusi nuo 2018-10-01 iki 2018-12-12) numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Parinkdamas T. K. bausmės rūšį, apylinkės teismas įvertino jo asmenybę – administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas ir teismo skirtos nuosprendžiu baudos yra nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, turi aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog T. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais kėlė realią grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir eismo saugumui, kadangi būdamas neblaivus vairavo automobilį pasienio kontrolės punkte. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas ankstesniu nuosprendžius skirtos baudos bausmės iki šiol, t. y. net per daugiau kaip ketverius metus, apskritai neįvykdė, apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog dar kartą skirti tokios pat rūšies bausmę už aktualų nusikaltimą būtų mažai efektyvu, todėl jam pagrįstai skyrė BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę ir nustatė mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis dydį. Akivaizdu, jog dėl anksčiau skirtos bausmės apeliantas išvadų nepadarė, elgėsi neatsakingai, abejingai. Todėl, pakartotinai paskyrus apeliantui baudą, tokia bausmės rūšis nebūtų efektyvi ir nepaveiktų jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

6.2. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, kaip deklaratyvūs vertinami apelianto teiginiai, jog dėl arešto bausmės jis patirs nepatogumų gyvenime ar sunkumų vykdydamas veiklą ir pan. Apeliantas padarė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, t. y. būdamas neblaivus (minimaliai kraujyje galėjo būti 1,68 promilės, o maksimaliai 2,06 promilės etilo alkoholio) vairavo didesnio pavojaus šaltinį – automobilį. Todėl apelianto teiginiai, jog neva jis nebuvo tokios būsenos, dėl kurios negalėtų vairuoti automobilio, ar galėjo klaidingai vertinti sveikatos būklę prieš vairuodamas, išties rodo ypač neatsakingą požiūrį į vairuotojo pareigas, kitų eismo dalyvių saugumą. Juolab prieš vairuodamas automobilį apeliantas kavinėje su draugais vartojo alkoholį, o vien tai, jog nusikalstama vairavimo veika nesukėlė sunkių padarinių, savaime nesuponuoja pagrindo skirti jo prašomą minimalią baudą.

6.3. Apeliantui už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirta 42 parų arešto bausmė, o, pritaikius BK 64¹ straipsnyje numatytą procesinę taisyklę ir dar įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, ji sumažėjo iki 27 parų arešto. Kartu su galutine subendrinta bausme paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius ir konfiskuotino turto (automobilio) vertės – 6 680 Eur išieškojimas, leidžia pagrįstai manyti, jog tokia bausmė užtikrina nuteistojo ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyrą.

6.4. Galiausiai, pasisakydama dėl apelianto argumento, jog teismas turėjo nuosprendyje nurodyti taikomą aktualią baudžiamojo įstatymo redakciją, teisėjų kolegija pažymi, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nusikalstamą vairavimo veiką apeliantas padarė 2018 m. spalio 10 d. Veikos padarymo metu galiojo BK 281 straipsnio 7 dalies redakcija, numačiusi, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1871 (nuo 2017-01-01 – remiantis 2016-03-25 įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428) (TAR, 2015, Nr. 2015-11240). Nuo 2019 m. balandžio 1 d. minėtoji BK 281 straipsnio 7 dalis yra panaikinta ir įsigaliojo naujas BK 281¹ straipsnis „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ – „1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.“ Iš išdėstytų BK straipsnio redakcijų turinio matyti, jog baustinos veikos požymiai, turinys nepakito, o sankcijos nesušvelnėjo, todėl kvalifikuoti apelianto padarytą nusikalstamą veiką pagal naujos redakcijos įstatymo nuostatas pagrindo nebuvo ir nėra.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendį apeliantės kvestionuojamos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo aspektu, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – apklaususi transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę – liudytoją A. K., nepritaria apeliantės pozicijai, jog byloje egzistuoja BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuotos konfiskuotino turto konfiskavimo sąlygos ir pagrindai.

8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo formaliai vadovautis apeliantės nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-193-719/2018 pateiktu BK 72 straipsnio nuostatų aiškinimu. Nurodytoje baudžiamojoje byloje aiškintas BK 72 straipsnio (ne)taikymo klausimas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ne nuteistajam, o, be to, nagrinėjamos bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra skirtingi. Nurodytoji ir nagrinėjama baudžiamoji byla panašios tik tuo, kad transporto priemonės, kuriomis asmenys padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, priklausė nuosavybės teise ne jiems, o jų vaikams.

9. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinė nutartis Nr. 2K-34-699/2018). Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

10. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šio straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

11. Taigi, iš išdėstyto teisinio reguliavimo matyti, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose. Nenustačius tokios aplinkybės, privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl trečiajam asmeniui priklausančios nusikalstamos veikos priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimo iš nuteistojo, pirmiausia užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybę, kad T. K. nusikaltimą padarė vairuodamas dukrai A. K. priklausantį automobilį. Teismas, pagrįstai nustatęs, jog konfiskuoti automobilį BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme nėra teisinio pagrindo, teisėtai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarė iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – individualizuotai nustatytą 6 680 Eur sumą. Teismo motyvus, jog nuteistojo dukra nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tėvas vairuos automobilį būdamas neblaivus ir padarys nusikaltimą, patvirtina apygardos teismo posėdyje apklaustos dukros parodymai. Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, jog automobilį jai padovanojo tėvas vestuvių proga. Automobilis įsigytas už tėvo pinigus, ji juo važinėjo, turi vairavimo teises. Kartais duodavo automobilį tėvui, kai jis paprašydavo. Tėvas dirbo Vokietijoje ir ji žinojo, kad jis turi ten važiuoti. Tėvas automobiliu išvažiuodavo tik kelioms dienoms. Jei būtų žinojusi, kad tėvas vairuos išgėręs, nebūtų davusi automobilio. Gyvena su šeima atskirai nuo tėvo, turi ir kitą automobilį. Tėvui automobilį duodavo naudotis retai, kas keletą mėnesių. Jei ilgesniam laikui tėvas išvykdavo, tai vykdavo su autobusu ar keltu.

13. Apibendrindama išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, paskirdamas dvi tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones T. K., kaip ir nurodyta minėtoje BK 67 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą ir konfiskuotino automobilio turto vertę atitinkančios sumos išieškojimą, vadovavosi tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad nuteistajam taikytas konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams. T. K. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, todėl nėra pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl kvestionuojamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šią priemonę vertinti kaip neproporcingą ar neatitinkančią teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, ar varžančią asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pagrindo nėra.

14. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Teismas, nustatęs T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, asmenybę, kaltės rūšį ir formą ir uždrausdamas jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, t. y. nustatydamas tokios poveikio priemonės vidurkio nesiekiantį jos taikymo terminą, parinko proporcingą priemonę (BK 61 straipsnio 4 dalis, 68 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. K. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės apeliacinius skundus atmesti.