- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-527-198/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05516-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Naideka apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-170-488/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui V. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 5006,65 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-26 Prancūzijoje dėl V. Š., vairavusio UAB „SEB VB LIZINGAS“ priklausančią, atsakovės naudojamą, transporto priemonę DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė DAF FT.XF105.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti Belgijos juridiniam asmeniui.
Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės DAF FT.XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas. Jis buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF105.460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodė, kad nukentėjusio eismo įvykyje asmens valstybės – Belgijos nacionalinis draudikų biuras – atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1450,00 EUR (5006,56 Lt) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybei – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Belgijos nacionaliniams draudikų biurui reikalaujamą 1450,00 EUR (5006,56 Lt) sumą, o vėliau kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš UAB ,,Naideka“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro naudai 5006,65 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-08-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 489,40 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 68,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad transporto priemonė, dėl kurio valdytojo kaltės įvyko eismo įvykis, buvo drausta. Teismas nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavusios puspriekabės Nr. WL-EK 2057 draudimas neturi įtakos atsakovo atsakomybei, kadangi iš Belgijos žalos atlyginimo įstaigos rašto nustatyta, jog pagal Prancūzijos teisės aktus už avariją yra atsakinga transporto priemonė B, t.y. atsakovo vilkikas DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Europos Sąjungoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš gyvenamosios vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro ir ieškovas, sumokėdamas nacionaliniam draudikų biurui jo reikalautą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu išlaidas, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo. Teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, nes jokių draudimo sutarčių tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudaryta. Pagrindinis ieškinio dalykas yra susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka, jis kildintinas iš deliktinių teisinių santykių. Teismas nustatė, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikšti regresinį reikalavimą nepraleistas, nes į teismą, kaip minėta, ieškovas kreipėsi 2013-08-06.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras gavęs informaciją apie eismo įvykį, ir susipažinęs su gauta medžiaga, neturėjo užsienio valstybės draudikų biurui apmokėti nepagrįstos arba akivaizdžiai eismo įvykio metu nepadarytos žalos. Jei ieškovas prisiėmė atsakomybę ir atlygino žalą, kuri negalėjo būti padaryta eismo įvykio metu ar padaryta ne dėl vilkiko, o priekabos kaltės, atsakovė UAB „Naideka“ nėra atsakinga už šios žalos atlyginimą, todėl žalos atlyginimo suma turėtų būti tikrinama ir išmokos pagrįstumas vertinamas reiškiant regresinį reikalavimą atsakovui. Nurodo, kad iš ieškovo teismui pateiktos medžiagos neaiškus eismo įvykio kaltininkas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė ieškovo reikalavimams ieškinio senaties termino. Prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo žalos padarymo momento eismo įvykio momento.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į UAB „Naideka“ apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog iš eismo įvykio dalyvių užpildytos ir pasirašytos eismo įvykio deklaracijos kopijos akivaizdu, jog eismo įvykio metu V. Š., važiuodamas atbuline eiga, kliudė Belgijos piliečio vilkiką, todėl apeliantės teiginys, jog eismo įvykio kaltininkas „neaiškus“ yra nepagrįstas. Tai, kad eismo įvykio metu puspriekabė-šaldytuvas buvo prikabinta prie V. Š. vairuojamos transporto priemonės, puspriekabės – šaldytuvo draudimas neturi jokios įtakos apeliantės atsakomybei. Prancūzijos teisės aktai nenumato, kad jog esant sukabintoms velkančiajai ir velkamajai transporto priemonėms, žalą turi atlyginti velkamosios transporto priemonės civilinės atsakomybės draudikas. Nurodo, jog pagrindinė prievolė, kurią įvykdžius atsiranda ieškovo regresinis reikalavimas yra būtent ieškovo pareiga sumokėti išmoką kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai. Pareigą ieškovas įvykdė 2013-04-22, todėl ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pasibaigtų tik 2016-04-22.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Prancūzijoje 2011-04-26 dėl transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios naudotojas yra UAB „Naideka“, su puspriekabe, valst. Nr. WL-EK 2057 vairavusio V. Š. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta Belgijos piliečiui priklausanti transporto priemonė DAF FT.XF105.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.21-24). Nukentėjusio asmens valstybės – Belgijos nacionalinio draudikų biuras, vadovaudamasis 2002-04-29 „Susitarimas tarp žalų atlyginimo institucijų ir garantinių fonų“ 8.3 punktu, išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 1450,00 EUR (5006,56 Lt) sumai (b.l. 30,33-46,137,138). Ieškovas, gavęs šį draudikų biuro reikalavimą dėl transporto priemone DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Belgijos nacionalinio draudikų biuro 1450,00 EUR (5006,56 Lt) (b. l. 47). Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad remonto išlaidos pagal ekspertų išvadą (sąmatą) sudarė 1250,00 Eur. Belgijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sudaro ne tik nukentėjusiajam asmeniui išmokėta išmoka, bet ir Vidaus nuostatų 5 straipsnyje numatytas administravimo mokestis 200,00 EUR. Taigi bendra nuostolių suma yra 1450,00 Eur arba 5006,56 Lt. 2013-05-07 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl 1450,00 Eur (5006,56 Lt) sumos sumokėjimo (b. l. 48). Tretysis asmuo, eismo įvykį sukėlęs V. Š., nurodė, kad jis įvykio metu, UAB „Naideka“ vadybininkės nurodymu pateikė ne transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą patvirtinantį dokumentą, o Vokietijos draudimo bendrovės išduotą puspriekabės valst. Nr. WL-EK 2057 draudimo dokumentą. Šio dokumento atsakovas, grįsdamas savo atsikirtimuose išreikštą poziciją, teismui nepateikė. Į bylą atsakovas yra pateikęs tik transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo poliusą, kuris pagal trečiojo asmens parodymus nebuvo pateiktas prie eismo įvykio deklaracijos.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės atlyginti regreso tvarka išmokėtą sumą, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta su ne Lietuvos Respublikoje registruota ir ne Europos Sąjungoje esančia draudimo bendrove ar jos filialu, registruotu Lietuvos Respublikoje, teisėtumo, priteistinų nuostolių atlyginimo dydžio.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011) ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos ji išdėstė savo atsiliepime į ieškinį ir į kuriuos išsamiai atsakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.
Apeliantė UAB „Naideka“ teigia, kad transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu PCA (Rosgostrch) draudimo bendrovėje „Dvacat pervij vek“ (b.l. 14). Teisėjų kolegija nesutinka su paminėtais apeliacinio skundo motyvais ir sprendžia, kad jie yra nepagrįsti. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Pažymėtina, kad transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-04-26 Prancūzijoje eismo įvykio metu buvo įregistruota Lietuvos Respublikoje (UAB “Naideka” naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu), turėjo Lietuvos Respublikos nuolatinį valstybinį numerio ženklą (b.l. 31), todėl turėjo būti apdrausta TPVCAPDĮ nustatyta tvarka. Bylos įrodymai patvirtina, kad Rusijos draudimo kompanijos PCA (Rosgostrch) draudimo bendrovė „Dvacat pervij vek“ nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narė (t. 1, b. l. 78), o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis eismo įvykio dieną nei vienas draudikas – Biuro narys nebuvo sudaręs draudimo sutarties dėl transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną (2011-04-26) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad eismo įvykyje dalyvavo ne vilkikas DAF FT XF 105.460, v/n 946, tačiau priekaba – šaldytuvas WL-EK2057, priklausanti ne apeliantei, bet trečiajam asmeniui, draustai Vokietijos draudimo kompanijoje. Taip pat, anot apeliantės, iš ieškovo teismui pateiktos medžiagos, neaiškus eismo įvykio kaltininkas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Belgijos transporto priemonių draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, LR Transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2d.), kuris žalą nustatė vadovaudamasis eismo įvykio šalyje (Prancūzijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Iš ieškovo pateiktos teismui eismo įvykio dalyvių užpildytos ir pasirašytos eismo įvykio deklaracijos kopijos bei apeliantės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktais V. Š. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, jog eismo įvykio metu būtent V. Š., važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį Belgijos piliečio vilkiką. (b.l. 21, 70). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Atsakovė nepateikė į bylą jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio kaltininkas yra „neaiškus“. Atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai ir abejodama tuo, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne jos darbuotojas V. Š., turėjo būti aktyvi ir domėtis kas eismo įvyko metu vairavo transporto priemonę, kuria padaryta žala, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms Belgijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Šalių rungimosi procese principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008, ir kt.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Pažymėtina, kad apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pati teikti užklausimus Belgijos kompetentingoms institucijoms ir netgi nuo ieškovo pretenzijos pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo tam turėjo pakankamai laiko, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvi, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl duomenų nepakankamumo sprendimui priimti laikytini nepagrįstais.
Pripažintina, kad apeliantė, pasirinkdama Rusijos draudimo bendrovės pasiūlytą tariamą draudimo apsaugą, veikė savo rizika. Jau minėta, kad atsakovei, kuri yra juridinis asmuo, keliami aukštesni elgesio standartai. Ji turėjo galimybę išsiaiškinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių, bei aplinkybę, jog rusiškos kortelės turėtojai laikomi neapsidraudusiais pagal TPVCAPDĮ. Tokia informacija visiems prieinama, nes skelbiama viešai internete. Abejonę dėl draudimo apsaugos apeliantui turėjo sukelti ir faktas, kad Rusijos kompanija draudimo paslaugas teikė už mažesnę, nei kitos draudimo kompanijos, kainą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas. LR CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju Biuras, išmokėjęs Belgijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantą, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis sieja draudimo teisiniai santykiai. Pagrindinis ieškinio dalykas susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CPK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Biuras, 2013-04-22, išmokėjęs 1450,00 EUR Eur išmokos sumą pagal Belgijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą apeliantei (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., LR CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas, nes į teismą, kaip minėta, ieškovas kreipėsi 2013-08-05. Sutiktina, kad nauja regresinė prievolė tarp šios bylos šalių sudaro pagrindą apeliantei nesutikti su visa ieškovo reikalaujama priteisti žalos suma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju – apeliantė UAB „Naideka“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog nustatytas atlygintinos žalos dydis yra nepagrįstas, neteisingas ar neadekvatus realiam turto sugadinimo mastui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.