Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutarimo, kuriuo G. K. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2020-02-25 G. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020-02-20 apie 14.05 val. socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Pagalba vairuotojams Tauragėje“, paskelbė viešą pranešimą iš savo asmeninės anketos „(duomenys neskelbtini)“ (G. K.), kuriame nufotografuotas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skiriamaisiais policijos ženklais nepažymėtas tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo pastatytas mobilusis greičio matuoklis, o po nuotraukomis įdėtas įrašas: „Tebestovi Svolaciai pinigų renkas“. Nustatyta, kad minėtą automobilį nufotografavo ir įrašą iš savo asmeninės anketos „(duomenys neskelbtini)“ parašė G. K.. Minėtas įrašas („Tebestovi Svolaciai pinigų renkas“), paskelbtas viešojoje erdvėje, yra užgaulaus, žeminančio ir niekinančio, įžeidžiančio ir menkinančio policijos pareigūnų reputaciją ir visos sistemos garbę ir orumą pobūdžio. Tokie G. K. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog G. K. veiksmuose nėra ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas G. K. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 508 straipsnį, padarė neteisingas išvadas dėl G. K. veikoje minėto administracinio nusižengimo požymių nebuvimo.

7. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11. Pagal teismų praktiką, kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

12. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog nenustatyta, kad G. K. savo veiksmais būtų pažeminęs policijos pareigūno ar kito statutinio valstybės tarnautojo, vykdančio tarnybines pareigas, garbę ir orumą, todėl jo veiksmuose nėra ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Toks procesinis sprendimas, apygardos teismo vertinimu, priimtas neteisingai įvertinus bylos duomenis.

16. G. K. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis 2020-02-20 apie 14.05 val. socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Pagalba vairuotojams Tauragėje“, paskelbė viešą pranešimą iš savo asmeninės anketos „(duomenys neskelbtini)“ (G. K.), kuriame nufotografuotas Tauragės apskrities VPK skiriamaisiais policijos ženklais nepažymėtas tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo pastatytas mobilusis greičio matuoklis, o po nuotraukomis įdėtas įrašas: „Tebestovi Svolaciai pinigų renkas“. Reikšdamas nepasitenkinimą policijos pareigūnų darbu, G. K. žodį „svolačiai“ vartojo ne kaip neapibrėžtą, niekuo nereiškiantį pasakymą, o kaip leksikoje vartojamą barbarizmą, turintį paniekinamąją, menkinamą prasmę, įžeidžiantį asmens (šiuo atveju – policijos pareigūnų) garbę ir orumą. Žodis „svolačius“, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žargono žodyne (mokslai.lietuviuzodynai.lt) aiškinamas kaip „paskolintas“ žodis (barbarizmas) iš rusų kalbos, tačiau pažymėtina, jog šio žodžio prasmė, verčiant iš rusų kalbos, reiškia išgama, išsigimėlis, mulkis, nenaudėlis, niekšas, suskis, t. y., priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, akivaizdžiai turintis įžeidžiamą, paniekinamąją, menkinamą prasmę. Taigi, viešojoje erdvėje įdėdamas įrašą: „Tebestovi Svolaciai pinigų renkas“, kuriame nufotografuotas policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtas tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo pastatytas mobilusis greičio matuoklis, G. K., išvadindamas policijos pareigūnus „Svolačiais“, įžeidė jų garbę ir orumą, ir tokie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymius. Pažymėtina, jog duodamas paaiškinimus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme ir teigdamas, kad jam fotografuojant greičio matuoklį ir nežymėtą policijos automobilį, tiesioginio kontakto su policijos pareigūnais nebuvo, G. K. nurodė, kad policijos pareigūnai tuo metu sėdėjo jo fotografuotame nežymėtame policijos automobilyje (b. l. 15), tai patvirtino ir automobilyje tuo metu buvusi policijos pareigūnė M. J. (b. l. 2).

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje pagal ANK 508 straipsnį (anksčiau galiojusio ATPK 187 straipsnio 2 dalis) pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pvz. „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.) vartojimu, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-1908/2011, N62-2327/2011, N62-4473/2011, N261-1190/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2012, 2K-396/2009 ir kt.), todėl G. K. inkriminuoti veiksmai, išvadinant pareigūnus „svolačiais“, neprieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai dėl pareigūnų garbę ir orumą įžeidžiančių žodžių vartojimo ir negali būti vertinami tik kaip kritiška nuomonė dėl bendro pareigūnų darbo.

19. ANK 508 straipsnyje nurodytos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. ANK 508 straipsnio paskirtis – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

20. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, jie vykdė savo pareigas – eismo kontrolę, o G. K. papiktino pats policijos pareigūnų tarnybinių pareigų vykdymo faktas (kai šie, vykdydami eismo kontrolę, naudojo mobilųjį greičio matuoklį). Akivaizdu, jog socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Pagalba vairuotojams Tauragėje“ jo paskelbtas viešas pranešimas: „Tebestovi Svolaciai pinigų renkas“ buvo skirtas ne tik informuoti kitus vairuotojus apie konkrečioje vietoje policijos pareigūnų vykdomą eismo kontrolę, bet ir viešai įžeisti, pažeminti tarnybines pareigas vykdančius policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad ir parašyto orumą žeidžiančio žodžio „svolačiai“ prasmė, ir asmenys, kuriems jie buvo adresuoti, ir viešasis socialinis tinklas, kuriame šie žodžiai buvo paviešinti, jų sakymo tikslas – pažeminti savo pareigas einančius policijos pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą ir tik dėl to, kad šie veikia teisėtai, siekdami nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, užtikrinti saugų eismą – G. K. buvo suprantami ir aiškūs. Taigi pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytus objektyviuosius bei subjektyviuosius veikos požymius G. K. veiksmus įvertino neteisingai, todėl nepagrįstai administracinio nusižengimo bylos teiseną G. K. nutraukė, padaręs neteisingą išvadą, kad jo veikoje nėra ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos duomenis, todėl yra nepagrįstas.

21. Vien tai, kad šiuo atveju G. K. įrašas „Tebestovi Svolaciai pinigų renkas“, kuris nebejotinai yra užgaulaus, žeminančio ir niekinančio, įžeidžiančio ir menkinančio policijos pareigūnų reputaciją ir visos sistemos garbę ir orumą pobūdžio, buvo paskelbtas viešojoje erdvėje, o ne, pvz., esant tiesioginiam konfliktui su policijos pareigūnu (-ais), priešingai apylinkės teismo išvadai, nešalina G. K. atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį. Darytina išvada, kad G. K., nufotografavęs Tauragės apskrities VPK tarnybinį automobilį „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepažymėtą skiriamaisiais ženklais, būnant automobilyje, prie kurio buvo pastatytas mobilusis greičio matuoklis, uniformuotai policijos pareigūnei ir atliekant jai savo tiesiogines funkcijas, iš savo anketos „(duomenys neskelbtini)“ socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje „Pagalba vairuotojams Tauragėje“ parašęs įrašą viešojoje erdvėje: „Tebestovi Svolaciai pinigų renkas“, tokiais savo veiksmais sumenkino ne tik konkrečių eismo saugumo kontrolę vykdžiusių policijos pareigūnų, bet ir visos policijos bendruomenės garbę ir orumą. Žodžiu „Svolačiai“ G. K. viešojoje erdvėje paniekino bei pažemino policininko profesiją visuomenės akivaizdoje. Pažymėtina, jog šį savo įrašą G. K. sukonstravo taip, jog jį skaitantiems asmenims susidarytų įspūdis, neva vykdydami eismo kontrolę mobiliu greičio matavimo įrenginiu policijos pareigūnai siekia neteisėtai pasipelnyti, „pinigų renkas“, nors G. K., kuris pats eilę kartų yra baustas administracine tvarka piniginėmis baudomis už įvairius administracinius nusižengimus, neabejotinai buvo žinoma, jog piniginės baudos už administracinius nusižengimus yra sumokamos arba išieškomos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą valstybės naudai (šios aplinkybės neneigia ir pats pažeidėjas).

22. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareigūno įžeidimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento, todėl šiuo atveju nesvarbu, kada nukentėjusysis sužinojo apie jį, kaip atliekantį valstybės tarnautojo pareigas, įžeidžiantį komentarą, iš to seka, kad įžeidimas gali būti išsakytas pareigūnams ne tik betarpiško tiesioginio kontakto metu, bet ir rašant apie juos įvairius komentarus, skelbiamus viešoje erdvėje. Be to, asmens naudojimusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis minties, sąžinės, saviraiškos laisvėmis negali būti pateisinama priešinga teisei veika – neįtikusių valstybės tarnautojų įžeidimas, nes Konstitucijos 28 straipsnis įpareigoja savo teises įgyvendinantį ir savo laisvėmis besinaudojantį asmenį laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje taip pat nustatyta, kad naudojimasis saviraiškos laisve gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises (LAT nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2014). Taigi G. K. sąmoningai paskleista informacija apie eismo kontrolę teisėtai vykdžiusius policijos pareigūnus savo turiniu ir forma yra akivaizdžiai niekinančio ir įžeidžiančio pobūdžio, ja buvo siekiama viešai pažeminti jų autoritetą, griauti pasitikėjimą jais, o kartu ir policijos institucija, įžeisti jų garbę bei orumą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. K. yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas laiko nustatytu, kad G. K. 2020-02-20 14.05 val. socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Pagalba vairuotojams Tauragėje“, paskelbė viešą pranešimą iš savo asmeninės anketos „(duomenys neskelbtini)“ (G. K.), kuriame nufotografuotas Tauragės apskrities VPK skiriamaisiais policijos ženklais nepažymėtas tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo pastatytas mobilusis greičio matuoklis, o po nuotraukomis įdėtas įrašas: „Tebestovi Svolaciai pinigų renkas.“ Minėtą automobilį nufotografavo ir įrašą iš savo asmeninės anketos „(duomenys neskelbtini)“ parašė G. K.. Minėtas įrašas, paskelbtas viešojoje erdvėje, yra užgaulaus, žeminančio ir niekinančio, įžeidžiančio ir menkinančio policijos pareigūnų reputaciją ir visos sistemos garbę ir orumą pobūdžio. Tokie G. K. veiksmai vertintini kaip ANK 508 straipsnio dispozicijoje numatytas statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas kitokiu elgesiu (atitinkamo pobūdžio įrašo patalpinimu socialiniame tinkle) ir atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėtį.

24. ANK 508 straipsnyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 90 Eur iki 140 Eur.

25. Apygardos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą G. K., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis administracinis nusižengimas, dėl kurio pažeidėjas visiškai nesigaili ir savo elgesio kritiškai nevertina, savo netinkamą elgesį mėgindamas pateisinti nelogiškais argumentais, neva jo viešoje erdvėje paskelbtas įrašas „Tebestovi Svolaciai pinigų renkas“ nėra užgaulus ir išreiškia tik jo nuomonę, kad pastatydami mobilųjį greičio matuoklį policijos pareigūnai tokiais savo veiksmais renka pinigus į valstybės biudžetą (nors visuotinai yra žinoma, kad policijos pareigūnai, vykdydami tiesiogines funkcijas, be kita ko, vykdo eismo priežiūrą ir privalo užtikrinti eismo keliuose saugumą, tokiu būdo vykdo greičio kontrolę ir atlieka kitas eismo saugumo užtikrinimo funkcijas (organizuoja reidus ir kt.); taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – G. K. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, inkriminuotą nusižengimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, iš jų ir šiurkščius administracinius nusižengimus (viešosios rimties trikdymą (ANK 488 straipsnis); neteisėtą daiktų ir reikmenų perdavimą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims (ANK 226 straipsnis) ir kt.). G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nustatyta. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes ir sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, jog G. K. skirtina bauda, lygi sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: G. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, ir nubausti jį 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų bauda.

Nutarimas neskundžiamas.