Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-04 · Civilinė byla Nr. e2S-779-981/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-04
Bylos Nr.
e2S-779-981/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10934-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Trumpulienė
Atsakovas
biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto centro, biudžetinei įstaigai Lietuvos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Munava“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-779-981/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10934-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Munava“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos sporto centrui dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto viešoji įstaiga „Nacionalinis žiedas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės „Munava“ (toliau – UAB „Munava“) pareiškė ieškinį, kuriuo prašo: 1) išreikalauti iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto centro (toliau – BĮ Lietuvos sporto centras) atitvarus (inventorizacinis Nr. 12094014), kuriuos ieškovė UAB „Munava“ įsigijo iš varžytinių Nr. 222280 iš likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos VšĮ „Nacionalinis žiedas“ (toliau – VšĮ „Nacionalinis žiedas“), t. y. įpareigoti atsakovę BĮ Lietuvos sporto centras sudaryti galimybes ir sąlygas ieškovei išsimontuoti ir pasiimti atitvarus (inventorizacinis Nr. 12094014), esančius adresu Nemuno g. 20, Gaižėnėlių k., Ringaudų sen., 53454 Kauno r.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones bei uždraudė atsakovui BĮ Lietuvos sporto centrui disponuoti, modifikuoti ar bet kuriuo kitu būdu naudoti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausančius atitvarus (inventorizacinis Nr. 12094014), kuriuos ieškovas įsigijo iš varžytynių Nr. 222280.

3. Teisme 2022 m. gruodžio 16 d. gautas ieškovės prašymas skirti atsakovui po 300 EUR baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą, baudą paskiriant nuo tos dienos, kai atsakovas sužinojo apie jam pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, už kiekvieną pažeidimo dieną.

4. Nurodė, kad atsakovė valdo VšĮ „Nemuno žiedas“ trasą ir jos infrastruktūrą, taip pat ir atitvarus. Atsakovė nesudarė galimybių ir sąlygų ieškovei išmontuoti ir pasiimti per varžytynes iš trečiojo asmens įsigytus atitvarus. Atsakovės suplanuotuose renginiuose nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. spalio mėn. bus naudojami atitvarai, todėl trasose lenktyniaudami automobiliai daužysis į ieškovei priklausančius atitvarus ir juos gali sunaikinti ar sugadinti. Pažymėjo ir tai, kad „Nemuno žiedo“ trasoje 2022 m. rugsėjo 4 d. vykusio Baltijos žiedinių lenktynių čempionate įvyko 11 automobilių BMW masinė avarija, dėl ko buvo kliudyti ir ginčo atitvarai. Atsakovė nesiima jokių priemonių atitvarams apsaugoti ar įsirengti naujus atitvarus.

Atsiliepimas

5. Atsakovė atsiliepimu prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl baudos skyrimo ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytais būdais atsakovė nedisponavo, nemodifikavo ar bet kuriuo kitu būdu nenaudojo ir nevaldė ginčo atitvarų. Ieškovės prašyme dėl baudos skyrimo nurodomoje eismo įvykio vietoje nurodomi lenktynių trasos atitvarai yra lenktynių trasos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys – „apsauginė tvorelė“, kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre ir kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu t5 (2 311,17 m) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Ieškovės pateiktuose internetiniuose žinių portaluose paviešintuose straipsniuose su nuotraukomis niekur nėra nurodyta, jog atsakovė būtų naudojusi ir avarijos metu buvo kliudyti ginčo atitvarai. Tik nustačius tokius pažeidimus būtų galima konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.

6. Pabrėžė, kad teismai nekonkretizavo ir aiškiai neapibrėžė draudžiamų veiksmų, jų apimties ar masto. Nutartimis nebuvo ir bendrai (ar dalinai) uždrausta atsakovės veikla lenktynių trasoje, nes tokia veikla neturi nieko bendra su byla ar ginčo atitvarais. Vien tai, kad ginčo atitvarai yra atsakovės valdomoje teritorijoje tuo pačiu adresu kaip ir lenktynių trasa, savaime nereiškia ginčo atitvarų disponavimo fakto. Viešajame registre nėra atlikta jokių žymų apie tai, kokioms konkrečiai ginčo atitvarų dalims – atkarpoms buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė atsisakė planuoto didesnės apimties trasos panaudojimo, t. y. neteikė trasos naudojimo paslaugos fiziniams asmenims ne sportininkams profesionalams, o teikė paslaugą tik griežtai įstatymo priskirtoms sporto funkcijoms vykdyti ir įgyvendinti bei socialiniams renginiams. Taigi atsakovė bandė užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies: skyrė atsakovei BĮ Lietuvos sporto centrui 10 EUR baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-735-984/2023 paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, už kiekvieną pažeidimo dieną nuo 2022 m. gegužės 26 d.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei disponuoti, modifikuoti ar bet kuriuo kitu būdu naudoti ir valdyti atitvarus (inventorizacinis Nr. 12094014), kuriuos ieškovė įsigijo iš varžytinių Nr. 222280 iš likviduojamos dėl bankroto VšĮ „Nacionalinis žiedas“. Nutartyje atsakovei išaiškinta, kad už nutartyje nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Atsakovė 2022 m. gegužės 31 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1776-861/2022 atsakovo atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo 2022 m. kovo 16 d. su atsakove pasirašė susitarimą dėl 2022 m. vasario 1 d. nuomos sutarties Nr. PP-12 nutraukimo dėl to, jog ginčo atitvarai buvo parduoti ieškovei. Nutraukus nuomos santykius dėl atitvarų nuomos bei ieškovei teisėtai varžytinėse įsigijus atitvarus atsakovei atsirado pareiga sudaryti galimybes ir sąlygas ieškovei savo pastangomis ir lėšomis išsimontuoti bei pasiimti ginčo atitvarus, esančius atsakovės valdomoje infrastruktūroje. Tačiau atsakovė nesudarė galimybių ir sąlygų ieškovei išmontuoti ir pasiimti atitvarus. Teismas nustatė ir tai, jog trečiojo asmens nemokumo administratoriui darant trečiojo asmens ilgalaikio turto inventorizaciją buvo parodyti ginčo atitvarai kaip priklausantys trečiajam asmeniui.

10. Teismas atsakovės poziciją vertino kaip prieštaringą, nes, viena vertus, atsakovė nurodė, jog ginčo atitvarai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir juos atsakovė valdo patikėjimo teise, tačiau kita vertus, atsakovė su likviduojamu trečiuoju asmeniu buvo sudariusi nuomos sutartį dėl ginčo atitvarų nuomos. Teismas vertino byloje esančią ištrauką iš atsakovės oficialiame tinklalapyje patalpinto renginių kalendoriaus,, kuri patvirtina, jog atsakovė nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. spalio mėn. yra suplanavusi 121 renginį, susijusį su važinėjimu automobiliais „Nemuno žiedas“ trasose ir naudojimu trasose įmontuotais atitvarais, todėl atsakovė, naudodamas atitvarus, jų faktinės būklės gali neišsaugoti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo pareigą vykdyti nutartyje nurodomus reikalavimus: nedisponuoti, nemodifikuoti ar bet kuriuo kitu būdu nenaudoti ir nevaldyti atitvarų (inventorizacinis Nr. 12094014). Pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju teismas dar nėra nustatęs, ar atsakovė trasoje naudoja būtent ginčo atitvarus, tačiau padarė išvadą, kad kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

11. Teismas vertino, kad renginiai minėtoje trasoje yra numatyti po šios nutarties priėmimo, o atsakovės argumentai, kad buvo imtasi priemonių apsaugoti ginčo atitvarus, nėra įrodyti. Atsakovės argumentai, jog internetinių žinių portalų straipsniuose esančiose nuotraukose matomi lenktynių trasos atitvarai yra lenktynių trasos priklausinys – apsauginė tvorelė, įregistruota nekilnojamojo turto registre ir kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu t5, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tačiau daikto perdavimas naudotis neatlygintinai nėra pagrindas pasikeisti ar pasibaigti trečiųjų asmenų teisėms į tą daiktą, jeigu tos teisės buvo įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė nesudaro sąlygų ieškovei pasiimti ginčo atitvarus, o toliau jais disponuoja.

12. Aplinkybė, kad viešajame registre nėra atlikta žymų apie tai, kokioms konkrečiai ginčo atitvarų dalims buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesudaro pagrindo atsakovei nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių nutarties, nes žymos įregistravimas atlieka tik apribojimų išviešinimo funkciją, o apie paskirtus apribojimus atsakovei buvo žinoma.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui neuždrausta naudoti „Nemuno žiedas“ trasą renginių organizavimui, tačiau tai nesuteikia atsakovui teisės disponuoti ginčo atitvarais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14. Atsakovė BĮ Lietuvos sporto centras (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti; 2) teismui nusprendus nepanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties, atsakovei paskirti baudą už dvi (2022 m rugsėjo 4 d. ir 2022 m. gruodžio 18 d.) pažeidimo dienas, baudos dydį sumažinant iki minimalios 1,00 Eur sumos; 3) iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1. Teismai neuždraudė atsakovės veiklos lenktynių trasoje: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi uždraudė atsakovei disponuoti, modifikuoti ar bet kuriuo kitu būdu naudoti ir valdyti atitvarus (inventorizacinis Nr. 12094014), kuriuos ieškovė įsigijo iš varžytinių Nr. 222280 iš likviduojamos dėl bankroto Všį „Nacionalinis žiedas“, tokio sprendimo teisiniu pagrindu nurodydamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

14.2. Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas negalėjo būti aiškinamas bei taikomas plečiamai, išaiškinant, jog draudimas disponuoti, modifikuoti ar bet kuriuo kitu būdu naudoti ir valdyti atitvarus kartu apima ir Lenktynių trasos, kaip atskiro inžinerinio įrenginio valdymą bei naudojimą tiesioginei jos paskirčiai. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su registre neregistruojamu turtu, kuris taip pat nebuvo tiksliai identifikuotas – uždrausdamas valdyti, naudoti ir disponuoti atitvarais (inventorinio Nr. 12094014), kartu pirmosios instancijos teismui nurodant, kad teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Taigi, nesant draudimo atsakovei naudoti „Nemuno žiedas“ trasą renginių organizavimui, ieškovei nesikreipus į antstolį dėl konkrečių atitvarų, kuriais uždraudžiama valdyti, naudoti ir disponuoti, aprašymo, laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti ir prašymas dėl baudos skyrimo neturėjo būti sprendžiamas ir grąžintas ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė nevykdė pareigos nedisponuoti ginčo atitvarais. Tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų galėję sudaryti pagrindą pripažinti, kad atsakovas ginčo atitvarus, kurių inventorinis Nr. 12094014, (ar jų dalį) būtų pardavęs, kitaip perleidęs, išnuomojęs, įkeitęs ar kitu būdu pakeitęs jų teisinę būklę ir nuspręsti, kad dėl to yra pagrindas taikyti atsakomybę už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.

14.4. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog atsakovui neuždrausta naudoti „Nemuno žiedas“ trasos renginių organizavimui, tačiau čia pat iš teisėto atsakovo veiksmo, prieina išvados, kad tokiu būdu jis padaro paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, nes galėjo būti apgadinti ar sugadinti ginčo atitvarai. Akcentavo, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, atsakomybė iš viso negali būti taikoma. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, jeigu atsakovas nebūtų organizavęs lenktynių trasoje įvairių renginių, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams, bendrosios atsakomybės taikymo būtinosioms sąlygoms.

14.5. Be to, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktą, kad galėjo būti apgadinti ar sugadinti ginčo atitvarai, konstatuoja iš pateiktų nuotraukų. Tačiau įvertinus ieškovo pateiktų internetiniuose žinių portaluose paviešintus straipsnius su nuotraukomis, nebuvo (nėra) nurodyta, jog atsakovas būtų naudojęs ir avarijos metu buvo kliudyti ginčo atitvarai, kurių inventorinis Nr. 12094014, ir kurių apsauga užtikrinta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėjo, jog būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atitvarams, kurių inventorinis Nr. 12094014, tokie pažeidimai buvo padaryti, nurodyti jų pobūdį ir mąstą. Todėl ir teismui nebuvo jokio faktinio pagrindo pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo fakto patikint bylos duomenimis neparemtais ieškovo teiginiais ir remtis prielaidomis.

14.6. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas, nutartyje argumentuotai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pažeidimo bei įrodymų, negalėjo suformuluoti teisėtų ir pagrįstų išvadų, atitinkančių įstatymo keliamiems sprendimui turinio ir formos reikalavimams.

14.7. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartį motyvavo tuo, kad atsakovas vykdė renginius, susijusius su važinėjimu automobiliais „Nemuno žiedas“ trasoje, dėl ko atsakovas, naudodamas atitvarus, objektyviai galėjo neišsaugoti jų faktinės būklės, ir jie galėjo būti sugadinti. Nors Renginių kalendoriuje buvo nurodytas 121 renginys, šis skaičius teismui galėjo būti tik atskaitos – pradiniu tašku nagrinėti ir vertinti, ar yra byloje pateikti kiti dėl tomis dienomis realaus renginių organizavimo patvirtinantys įrodymai. Byloje Renginių kalendoriuje nurodyti 121 dieną patvirtinantys objektyvūs ir tiesioginiai įrodymai dėl renginių organizavimo, kurie galėjo būti vertinami sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, bet ne už visą laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki nbutarties priėmimo datos – už 244 dienas.

Žemesnės instancijos teismas

14.8. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog dėl Renginių kalendoriuje nurodytų 121 dienos renginių ieškovas pateikė tik vieno, 2022 m. rugsėjo 4 d. vykusio Baltijos žiedinių lenktynių čempionato renginio duomenis, kurio metu įvyko eismo įvykis, ir kito – 2022 m. gruodžio 18 d. vykusio „Nemunring wintergames 22/23“, čempionato renginio duomenis, kurio metu jokie incidentai neįvyko. Taigi, teismas spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo, turėjo vadovautis ne prielaidomis, kiek dienų galimai atsakovas organizavo lenktynių trasoje renginius ir tokį dienų skaičių laikyti pažeidimu, bet imti tik objektyviais ir tiesioginiais įrodymais pagrįstas atsakovo aktyvaus veikimo – galimai laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo dienas, o ne bendrai dienas, kai ginčo atitvarai yra atsakovo infrastruktūroje. Todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimai nagrinėjamu atveju galėjo būti pripažinti, tik tomis dienomis, kai vyko renginiai ir naudojama trasa. Dėl to byloje buvo pateikti tiesioginiai įrodymai, bet ne dėl lenktynių trasos ir joje galimai esančių ieškovui priklausančių atitvarų buvimo fakto, nes, visų pirma, vien ginčo atitvarų buvimas atsakovo infrastruktūroje nėra susiejamas priežastiniu ryšiu su galima grėsme jiems ir laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimu, antra, todėl ir tokie pažeidimai, nesant įrodymų, negalėjo būti konstatuoti.

14.9. Taigi baudos skyrimas atsakovui už visą laikotarpį – už kiekvieną dieną nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki nutarties priėmimo datos (už 244 dienas) yra neteisėtas, pažeidžiantis bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, nes savo esme pirmosios instancijos teismo šiuo metu bauda paskirta kaip jau už galutinio teismo procesinio sprendimo nevykdymą, tačiau šiuo atveju galėjo būti sprendžiama tik už tarpinio procesinio sprendimo – už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, kai galutinis teismo procesinis sprendimas dėl bylos esmės dar nepriimtas. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad atsakovas jokios galutinio procesiniu sprendimu nustatytos pareigos ieškovo naudai kol kas neturi, todėl buvo iškreiptas CPK 145 straipsnio 9 dalies turinys ir jo taikymui būtinos sąlygos.

14.10. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje iš esmės nemotyvavo, kodėl parenkama 10,00 EUR dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas parinkdamas baudos dydį išskiria du motyvus: 1) teismas atsižvelgia į pažeidimo laikotarpį ir 2) bauda skiriama pirmą kartą, tačiau neįvertino kitų šioje byloje komplekso faktinių duomenų, esančių pagrindu atsakovui sumažinti baudos dydį iki minimumo ar net jos neskirti.

14.11. Spręsdamas dėl baudos ir jos dydžio skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, teismas turėjo atsižvelgti ir į atsakovui nustatytas nurodytas funkcijas bei tikslus, į duomenis, kad buvo organizuoti ne komerciniai, o Baltijos žiedinių lenktynių čempionato bei „Nemunring wintergames 22/23“ čempionato etapų renginiai, kurių neįvertinimas nulėmė, atsakovo nuomone per didelės baudos paskyrimą.

14.12. Be to, spręsdamas dėl baudos ir jos dydžio skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas – Biudžetinė įstaiga – yra valstybei nuosavybės teise priklausanti ne pelno įstaiga, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų (taip pat pajamų, gautų už ginčo Lenktynių trasoje renginių ir kitų įvykių organizavimą bei vykdymą) ir kuriai netaikomas juridinių asmenų nemokumo procedūros (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis).

14.13. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo parinktas 10,00 EUR baudos dydis taip pat negali būti laikomas atitinkančiu baudos dydžio parinkimo pagrįstumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra akivaizdžiai per griežta priemonė nubaudimo, auklėjimo tikslams pasiekti ratio decidendi bei atsakovo teisinio statuso kontekste. Todėl apeliacinės instancijos teismui sprendus Nutarties nepanaikinti aukščiau išdėstytais pagrindais, turėtų taikyti minimalų – 1,00 EUR baudos dydį.

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB „Munava“ atsiliepime į atsakovo BĮ Lietuvos sporto centras atskirąjį skundą nesutinka su jame išdėstytais argumentais ir prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

15.1. Tai, jog atsakovė turi ginčo atitvarus, kurių inventorinis Nr. 12094014. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių apimtis ir mastas pakankamai aiškus, t.y. nedisponuoti, nemodifikuoti ar bet kuriuo kitų būdu nenaudoti ir nevaldyti ginčo atitvarų.

15.2. Atsakovė netinkamai interpretuoja CPK 147 straipsnio 6 dalį, teigdama, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo būtina kreiptis į antstolį. CPK 147 straipsnio 6 dalyje yra klabama apie tokius atvejus, kuomet turtas nėra registre registruojamas registre ir nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiuo atveju, yra žinoma, kokį turtą turi atsakovė, laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos konkrečiam turtui - ginčo atitvarams, kurių inventorinis Nr. 12094014. Todėl atsakovės išvada, jog laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti, o prašymas dėl baudos skyrimo turėjo būti grąžintas, yra nepagrįsta.

15.3. Pažymėjo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta ginčo atitvarais ne tik disponuoti, tačiau ir juos modifikuoti ar kitokiu būdu naudoti ir valdyti. Nors atsakovei nebuvo uždrausta naudoti pačios „Nemuno žiedas“ trasos renginių organizavimui, tačiau tai nereiškia, kad galima naudoti ir valdyti ginčo atitvarus, kurie yra „Nemuno žiedas“ trasoje ir dėl kurių vyksta ginčas.

15.4. Atsakovės teigimu, ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog pažeidimai buvo padaryti būtent ginčo atitvarams, tačiau tokių įrodymų nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi konstatavo, kad ginčo atitvarai yra atsakovės teritorijoje. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2S-1776-861/2022, nurodyta, jog atsakovė valdo „Nemuno žiedas“ trasą ir jos infrastruktūrą, esančią tuo pačiu adresu kaip ir ieškovės įsigyti atitvarai, t.y. Nemuno g. 20, Gaiženėlių k., Ringaudų sen., Kauno r.

15.5. Byloje teismai jau vertino tą aplinkybę, jog „Nemuno žiedas“ trasoje yra naudojami būtent ginčo atitvarai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kaip teisinius santykius laikinai sureguliuojančią priemonę, užtikrinančią asmenų teisių apsaugą, teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi, Vilniaus apygardos teismas, sprendė, jog atsakovei, turint ginčo atitvarus savo žinioje ir teritorijoje, ir numačius 121 renginį „Nemuno žiedo“ trasose (vien tik iki 2022 metų spalio 5 mėnesio), kyla objektyvi grėsmė šių atitvarų esamos būklės neišsaugojimui, dėl ko buvo pagrįstai uždrausta atsakovei disponuoti, modifikuoti ar bet kuriuo kitu būdu naudoti ir valdyti atitvarus.

15.6. Svarbu ir tai, jog „Nemuno žiedo“ trasose vyksta ne tik masiniai renginiai, tačiau ir pavieniai važiavimai, kas leidžia manyti, jog ginčo atitvarai yra naudojami ir valdomi kiekvieną dieną. Taip pat atsakovė nesiima jokių priemonių atitvarams apsaugoti, įsirengti naujus atitvarus ir pan., o tai rodo atsakovės neatsakingumą, galimai sąmoningą siekį ir toliau savo naudai naudoti ir valdyti ginčo atitvarus tokiu būdu nesilaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė naudodama ginčo atitvarus siekė ir gavo iš to ekonominės naudos, nes jai nereikėjo įsigyti ar kitu būdu gauti kitų atitvarų, taigi, ji sutaupė ieškovės sąskaita. Dėl nurodytų aplinkybių, laikinosios apsaugos priemonės buvo pažeistos ir yra pažeidinėjamos nuolatos.

15.7. Pažymėjo tai, jog ieškovei pateikus viešai skelbiamus duomenis apie vykusius renginius, atsakovė nepateikė, jog numatyti renginiai nevyko, buvo atšaukti ar pan. Tai, jog renginių kalendoriuje, kuris yra skelbiamas viešai, yra nurodyti nuolatinai vykstantys renginiai, rodo laikinųjų apsaugos priemonių mastą, dėl ko ir bauda turi būti paskirta už visą pažeidimo laikotarpį. Tikėtina, kad „Nemuno žiedas“ trasoje galėjo vykti daugiau įvairių privačių renginių, važiavimų, kurie buvo nepažymėti kalendoriuje.

15.8. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai ir nepažeisdamas teisės aktų nuostatų baudą atsakovei paskyrė už visą laikotarpį, t.y. nuo 2022 m. gegužės 26 iki nutarties priėmimo, kadangi pažeidimai nebuvo keli, vienkartiniai, tačiau pažeidimai yra didelio masto, nuolatiniai, visiškai nesilaikant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir akivaizdžiai tokiu būdu rodant nepagarbą teismui.

Atsiliepimas

15.9. Atsakovė nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl baudos ir jos dydžio, turėjo atsižvelgti į atsakovei nustatytas funkcijas ir tikslus, į duomenis, kad buvo organizuoti nekomerciniai, o Baltijos žiedinių lenktynių čempionato bei „Nemunring wintergames 22/23“ čempionato etapų renginiai, kurių neįvertinimas nulėmė per didelės baudos skyrimą. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka. CPK 145 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Tuo tarpu teismas skundžiama nutartimi paskyrė ypatingai mažą baudą – 10 EUR per dieną, t.y. vos 3,33 proc. siekiančią baudą palyginti su įstatyme numatytu maksimaliu dydžiu.

15.10. Ta aplinkybė, jog atsakovė yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis yra užtikrinti sportininkų rengimo, aukšto meistriškumo sporto varžybų ir sporto renginių organizavimą, nėra susijusi su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovė šias funkcijas gali vykdyti, jai nėra uždrausta naudoti „Nemuno žiedas“ trasą, tačiau yra uždrausta naudoti ginčo atitvarus, juos valdyti, modifikuoti ir jais disponuoti, kadangi ginčo atitvarai jau yra parduoti.

15.11. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas yra tęstinis, ginčo atitvarus ne tik įprastai valdant ir naudojant savo teritorijoje, bet kartu ir renginių metu, kuriuose kyla reali grėsmė sunaikinti ar iš esmės pabloginti ginčo atitvarų būklę. Kadangi trasose, kuriose yra įrengti atitvarai, lenktyniauja didesnio pavojus šaltiniai – automobiliai, o tokie renginiai yra rengiami periodiškai, galimai šiai dienai ginčo atitvarų būklė yra iš esmės pablogėjusi, o dalis jų gali būti apskritai sunaikinti. Nurodytos aplinkybės sudaro išvadą, jog yra būtina skirti baudą sutinkamai su CPK 145 straipsnio 9 punktu, o atsižvelgiant į pažeidimo tęstinumą ir mastą bei realią grėsmę atitvarų būklės pabloginimui ar sunaikinimui, baudos dydis – 10 EUR už dieną – nėra per didelis.

Apeliacinės instancijos teismaskontatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsakovei BĮ Lietuvos sporto centrui paskirta 10 EUR bauda už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-735-984/2023 paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 26 d., pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas: įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas).

21. Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 43 punktas).

22. Asmuo, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo – baudos skyrimo – turi pateikti teismui įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai), patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo neįvykdymą. Bauda, skiriama pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Skiriant baudą taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 7 d. bankrutavusi VšĮ „Nemuno žiedas“ Pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartimi Nr. 16/10/07 pardavė trečiajam asmeniui VšĮ „Nacionalinis žiedas“ įvairų turtą, nurodytą sutarties Priede Nr. 1, tarp jų ir 80 vnt. atitvarų sijas. Trečiasis asmuo BVšĮ „Nacionalinis žiedas“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Prokesa“ direktoriaus K. S., per www.evarzytines.lt platformą paskelbė varžytinių Nr. 222280 skelbimą dėl parduodamų atitvarų 2022 m. sausio - vasario mėn. Ieškovė UAB „Munava” laimėjo trečiojo asmens BVšĮ „Nacionalinis žiedas“ surengtas varžytines. Varžytinių 2022 m. kovo 16 d. akte Nr. 1 nurodyta, kad varžytinių vykdytojas, t.y. nemokumo administratorius UAB „Prokesa“, atstovaujantis trečiąjį asmenį BVšĮ „Nacionalinis žiedas“, parduoda ir perduoda, o ieškovas UAB „Munava“ perka ir priima atitvarus (inventorizacinis Nr. 12094014), kurių kaina 22 400 EUR. Ieškovė UAB „Munava“ nepasirašė Varžytinių akto Nr. 1 ir Turto perdavimo - prie?mimo akto egzempliorių, tvirtina, kad varžytinėse įsigyti atitvarai ieškovei nebuvo perduoti. Byloje esanti ištrauka iš atsakovės oficialiame tinklalapyje patalpinto renginių kalendoriaus patvirtina, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėn. iki spalio mėn., yra suplanavusi įvairius renginius, susijusius su važinėjimu automobiliais „Nemuno žiedas“ trasose ir naudojimusi trasose įmontuotais atitvarais. Atsakovės renginių kalendoriuje yra nurodytas 121 renginys ir kitokios veiklos adresu Nemuno g. 20, Gaižėnėlių k., Ringaudų sen., 53454 Kauno r. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė tokiam kiekiui renginių naudodama ginčo atitvarus, objektyviai gali neišsaugoti jų faktinės būklės, todėl tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei BĮ Lietuvos sporto centrui disponuoti, modifikuoti ar bet kuriuo kitu būdu naudoti ir valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausančius atitvarus (inventorizacinis Nr. 12094014), kuriuos ji įsigijo iš varžytynių Nr. 222280. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi palikta nepakeista.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad dar nėra nustatyta, ar atsakovė trasoje naudoja ginčo atitvarus, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių identifikuotus tik pagal inventorizacinį Nr. 12094014, remdamasis ginčo atitvarų buvimu atsakovo infrastruktūroje, ieškovei nepateikus patikimų įrodymų, kad ginčo atitvarams šiuo metu kyla galima grėsmė dėl to, kad atsakovė nesilaiko laikinųjų apsaugos priemonių, baudą atsakovei paskyrė nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, už kuriuos skirtina įstatyme nustatyta sankcija.

25. Pažymėtina, kad draudimo atsakovei naudoti „Nemuno žiedas“ trasą renginių organizavimui nėra, todėl bet kokius renginius joje organizuoti atsakovas gali. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nesikreipus į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo – konkrečių atitvarų (nustačius konkrečius atitvarų identifikacinius numerius), kuriuos atsakovei uždrausta valdyti, naudoti ir disponuoti, aprašymo, nustatyti, kuriais konkrečiai atitvarais atsakovui naudotis draudžiama, nėra galimybės. Be to, sutiktina su atsakove, jog vien tai, kad ginčo atitvarai yra atsakovės valdomoje teritorijoje tuo pačiu adresu kaip ir lenktynių trasa, savaime nereiškia ginčo atitvarų valdymo, naudojimo ir disponavimo fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas neturėjo pakankamai įrodymų, kuriais remdamasis galėtų spręsti dėl baudos skyrimo atsakovei už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, todėl baudą atsakovei skyrė nepagrįstai. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės prašymu dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą skyrimo, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas skirti atsakovei po 300 EUR baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą už kiekvieną pažeidimo dieną netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Patenkinus atskirąjį skundą, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei nepateikus teismui prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos pagal atskirąjį skundą išnagrinėjimo iš esmės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto centro atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Munava“ prašymą dėl baudos už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos sporto centrui skyrimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Dalia Trumpulienė