Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A., atstovaujamos advokatės S. J., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. R., S. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja susituokė su A. A., santuoka įregistruota Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai: sūnus S. A.,. duktė I. A. (R.). Šeima gyveno sutuoktinio A. A. tėvui P. A. priklausančiame gyvenamajame name, jį tvarkė ir prižiūrėjo, dirbo aplink pastatus esančią žemę. Sutuoktinio tėvas P. A. 2001 m. spalio 12 d. parašė ir notarine tvarka patvirtino testamentą, kuriuo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)., paliko sūnui A. A.. Uošvis P. A. asmeninės nuosavybės teise valdė 10,9200 ha žemės sklypą, nes jam nuosavybės teisė buvo atkurta pagal įstatymą į jo tėvui priklausiusią žemę. Toje žemėje buvo pastatyti pastatai, kurie nėra įteisinti ir įregistruoti viešajame registre, bet jie visuomet buvo uošvio P. A. nuosavybė, nes tai buvo jo tėvų palikimas. Uošvis P. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po uošvio P. A. mirties sodyboje liko gyventi jo sutuoktinė J. A. ir jos (pareiškėjos) šeima. Žemę dirbo ir pastatus prižiūrėjo jos (pareiškėjos) sutuoktinis A. A., tačiau pas notarą dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą nesikreipė, klaidingai manydamas, kad, turėdamas testamentą, neprivalo niekur kreiptis. Todėl paveldėjimo byla po palikėjo P. A. mirties notaro kontoroje nebuvo užvesta.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. A. sutuoktinio A. A., tėvas P. A.,, kuris nuo 1980 m. gegužės 27 d. iki 2009 m. gegužės 12 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo, registro nustatyta, kad P. A. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas –10,9200 ha žemės sklypas unikalus (duomenys neskelbtini) sav., įgytas (duomenys neskelbtini) d. apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teisę pagal įstatymą į jo tėvui priklausančią žemę. 2001 m. spalio 12 d. testamentu, patvirtintu Šilalės rajono notarų biuro notarės, P. A. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kur priklausys P. A. mirties dieną, paliko sūnui A. A.. Po P. A. mirties (duomenys neskelbtini), vadovaujantis pareiškėjos paaiškinimais, šeima toliau liko gyventi sutuoktinio A. A. tėvui P. A. priklausančiame gyvenamajame name, jį tvarkė ir prižiūrėjo, dirbo aplink pastatus esančią žemę. Šioje sodyboje taip pat liko gyventi ir jo sutuoktinė J. A., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentinis įpėdinis A. A. dėl tėvo P. A. palikimo pagal testamentą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, klaidingai manydamas, jog turėdamas testamentą neturi niekur kreiptis. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. A. sutuoktinis A. A.. Po palikėjo A. A. mirties pareiškėja L. A. liko gyventi jam priklausiusiame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjai liko visi sutuoktiniui A. A. priklausę kilnojamieji daiktai, šeimos relikvijos, t. y. pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai valdyti visą paveldimą turtą, į kurį teisę turėjo sutuoktinis A. A..

Pareiškėja L. A. per tris mėnesius kreipėsi T. T. rajono 3-ąjį notaro biurą, siekdama parašyti pareiškimą apie sutuoktinio A. A. palikimo priėmimą, tačiau notarė V. J. atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodama tuo, kad A. A. išraše apie asmenį nurodyta, kad jis daugiau nei 10 metų negyvena Lietuvoje, tai yra, nuo 2014 m. birželio 4 d. išvyko į užsienį – J. K., todėl jo paveldėjimo byla turėtų būti vedama užsienyje. Taigi pareiškėja turi pateikti teismo sprendimą, kad sutuoktinis A. A. iki mirties nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, t. y., kad jo palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Šis juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas pareiškėjai siekiant paveldėti sutuoktiniui A. A. priklausiusį turtą ir atlikti visas paveldėjimo procedūras, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Gyventojų registre esantis įrašas apie A. A. deklaruotą gyvenamą vietą J. K. vertintinas kaip neatitinkantis tikrovės. Pagal pareiškėjos L. A. paaiškinimą jos sutuoktinis A. A. niekuomet nebuvo išvykęs gyventi ir dirbti į jokią užsienio valstybę, o J. K. iš viso nėra buvęs ir visuomet gyveno savo tėvo P. A. sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Šią faktinę aplinkybę patvirtina 2025 m. vasario 7 d. išduota Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūno pažyma. Dėl kokių priežasčių sutuoktinis A. A. buvo išdeklaravęs savo gyvenamąją vietą ir nurodęs neteisingus duomenis, kad išvyko gyventi į užsienį, pareiškėjai liko nežinoma, nes šias aplinkybes sužinojo tik iš notarės gavusi dokumentus.

P. P. A ir A. A. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnį, palikimą buvo galima priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Nustatyta, kad po P. A. ir A. A. mirties, jo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Tai patvirtina 2025 m. vasario 7 d. ir 2025 m. sausio 27 d. Testamentų registro išrašai.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad po P. A. mirties jo palikimą priėmė sūnus A. A., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties, tai yra iki (duomenys neskelbtini). A. A. su šeima po tėvo mirties liko gyventi sodyboje, esančioje adresu(duomenys neskelbtini), toliau rūpinosi mirusiam tėvui priklausiusiu žemės sklypu, kuriame buvo pastatyti pastatai, kurie teisiškai nebuvo įteisinti ir nebuvo įregistruoti viešajame registre, bet jie visuomet buvo P. A. nuosavybė, nes tai buvo jo tėvų palikimas. Taip pat nustatyta, kad po A. A. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė L. A., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tai yra liko gyventi sutuoktiniui priklausiusiame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, mokėjo mokesčius, rūpinosi žemės sklypo įdirbimu. Tai patvirtina Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos 2025 m. vasario 7 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad A. A. ir L. A. nuo 1990 metų faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nepateikė, todėl konstatuotina, kad ginčo tarp šalių byloje nėra.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta visų Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą (išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje įvardytus asmenis). Lietuvos Respublikos piliečių duomenys yra tvarkomi Gyventojų registre (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis). Asmens gyvenamoji vieta yra vienas iš šiame registre tvarkomų duomenų (Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir E. S. teisės aktų nustatyta tvarka (Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose yra vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi, notaro pareiga patikrinti faktą, ar pareiškėjas kreipiasi dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, reiškia, kad notaras, prieš užvesdamas paveldėjimo bylą, turi pareikalauti paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą patvirtinančių įrodymų, reikalaujamų pagal įstatymo nuostatas, bei atsižvelgti į tokiems atvejams nusistovėjusią notarinę praktiką (Lietuvos A. T. 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).

Iš pareiškėjos paaiškinimų, jog sutuoktinis A. A. niekuomet nebuvo išvykęs gyventi ir dirbti į jokią užsienio valstybę, o J. K. apskritai nėra buvęs, bei iš teismui pateiktos Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos 2025 m. vasario 7 d. pažymos, nustatyta, kad A. A. nuo 1990 metų iki savo mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, nes, kai A. A. 2014 m. birželio 4 d. deklaravo išvykimą į užsienį, jis nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., periodiškai dalyvavo teisminiuose procesuose (baudžiamoji byla Nr. 1-208-761/2018, administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-387-999/2018, civilinės bylos Nr. e2VP-3261-750/2018, e2-4047-213/2024), jo kaip proceso šalies gyvenamoji vieta buvo nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad palikėjo A. A. įprastinė gyvenamoji vieta galėjo būti ne Lietuvos Respublikoje, byloje nenustatyta. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog palikėjas A. A. nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir jo gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo sutuoktinio A. A. vardu į jo tėvo P. A. nekilnojamąjį turtą, dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo pareiškėjos vardu į sutuoktinio A. A. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą ir atlikti visas paveldėjimo procedūras, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šių juridinę reikšmę turinčių faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjos prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirta 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, ši suma priteistina iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas A. A., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje ir jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) r.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė testamentinis įpėdinis sūnus A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo sutuoktinė L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.