Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams antstolei N. G., D. S., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2013-11-28 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-2886 vykdomojoje byloje Nr. 0166/12/00474/1, kuriuo antstolė N. G. iš varžytynių pardavė butą su rūsiu su bendro naudojimo patalpomis name 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56,56 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), už 41 000 Lt bei taikyti restituciją, t. y. priteisti jam nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), o asmenis, gavusius pinigus už šio buto pardavimą bendroje sumoje 41000 Lt, įpareigoti grąžinti D. S.. Taip pat ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolės N. G. žinioje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0166/12/00474/1, kurioje pagal 2012-10-28 išduotą Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro vykdomąjį raštą Nr. 8365 buvo vykdomas jam priklausančio įkeisto turto - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau-Turto), pardavimas iš varžytynių. 2013-02-11 patvarkymu vykdomojoje byloje, remiantis vertintojo UAB „Lituka ir Ko“ atliktais turto vertės paskaičiavimais bei ataskaita Nr. JVO-30120, įkeistas turtas įvertintas 85 000 Lt. Po šio vertinimo buvo paskelbta apie pirmąsias turto varžytynes, tačiau varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nedalyvavus nė vienam dalyviui. Nuo 2013-06-28 iki 2013-07-05 buvo paskelbtos antrosios turto varžytynės, nustatyta pradinė pardavimo kaina 51 000 Lt, tačiau 2013-07-08 antstolės patvarkymu jos taip pat pripažintos neįvykusiomis, į varžytynes neatvykus nė vienam pirkėjui. Neįvykus antrosioms varžytynėms, antstolė AB SEB bankui 2013-07-08 pateikė pasiūlymą paimti iš varžytynių neparduotą turtą, tačiau išieškotojas šia savo teise nepasinaudojo. Netrukus po to, neatlikus pakartotinio Turto vertinimo, laikotarpyje nuo 2013-08-27 iki 2013-09-03 buvo paskelbtos antro rato pirmosios varžytynės (faktiškai - trečiosios varžytynės), nustatyta pradinė pardavimo kaina 40 800 Lt, tačiau 2013-09-05 antstolės patvarkymu jos taip pat pripažintos neįvykusiomis į varžytynes neatvykus nei vienam pirkėjui. 2013-10-07 gautas antstolės pranešimas apie antrojo rato antrųjų varžytynių (ketvirtosios varžytynės) paskelbimą nuo 2013-11-08 iki 2013-11-15, pradinė turto pardavimo kaina – 30 600 Lt. Šių varžytynių metu turtas buvo parduotas vienam iš pirkėjų už 41 000 Lt, po ko buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas šioje vykdomojoje byloje. Tačiau 2013-11-26 atliktoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. JVO-31129, turto vertintojas UAB „Lituka ir Ko“ nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė vertinimo dienai buvo 86 000 Lt. Taigi, antstolė N. G., vykdydama varžytynes, pažeidė jų organizavimo tvarką, kadangi po antrųjų varžytynių ir po neparduoto Turto neperėmimo kreditoriaus nuosavybėn iš naujo nenustatinėjo Turto vertės, toliau organizavo trečiąsias ir ketvirtąsias varžytynes, per kiekvienas varžytynes proporcingai mažindama kainą, nors po antrųjų varžytynių Nr. 11569, vykusių laikotarpyje nuo 2013-06-28 iki 2013-07-05, ir po neparduoto Turto neperėmimo kreditoriaus nuosavybėn, turėjo pakartotinai vertinti turtą ir iš naujo skelbti pirmąsias varžytynes, atsižvelgiant į naujai nustatytą turto vertę. Dėl to turtas buvo parduotas faktiškai per ketvirtąsias varžytynes už nepagrįstai žemą kainą, pažeidžiant ieškovo bei trečiojo asmens turtines teises ir teisėtus interesus, nes turto pardavimo iš varžytynių kaina tesudarė tik 47,7 procentų nuo realios rinkos. Ieškovas taip pat nurodo, kad antstolė N. G., organizuodama antrojo rato pirmąsias ir antrąsias varžytynes veikė savavališkai, tokiu būdu pažeisdama ieškovo, išieškotojo bei varžytynes laimėjusio asmens interesus. Antstolė neturėjo teisės po antrųjų varžytinių toliau pardavinėti turtą vis labiau mažindama jo kainą bei organizuodama varžytynes, kurių nenumato įstatymas. Nepardavus turto per antrąsias varžytynes, kai pradinė turto kaina buvo nustatyta 51 000 Lt, turėjo būti iš naujo nustatoma Turto vertė tai dienai bei varžytynės pradedamos iš pradžių, nustatant 80 procentų pradinę turto kainą. Tačiau antstolė toliau mažino turto pardavimo kainą, kuri trečiųjų (antrojo rato pirmųjų) varžytynių metu buvo 40 800 Lt, o ketvirtųjų (antrojo rato antrųjų) – 30 600 Lt. Kaip minėta, turtas parduotas už 41 000 Lt sumą ir neatitinka turto pardavimo iš varžytynių tvarkos - yra nepagrįstai maža kaina. Ieškovas prašydamas taikyti restituciją nurodo, kad antstolė pardavė už žymiai mažesnę nei rinkos kaina butą, taip pat pažeidė imperatyviąsias CPK normas, nesilaikė varžytynių organizavimo tvarkos.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-10-03 sprendimu ieškovo S. S. ieškinį atmetė. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė varžytynių organizavimo procedūrų. Nurodė, kad po neįvykusių antrųjų varžytinių naujas pirmąsias ir antrąsias varžytines antstolė organizavo išieškotojo prašymu ir nesant ieškovo (skolininko) prieštaravimų, vadovaudamasi tuo, kad hipoteka įkeisto turto realizavimas turi pasižymėti greitomis ir supaprastintomis kreditoriaus patenkinimo procedūromis. Taip pat nurodė, kad po antrųjų neįvykusių varžytynių antstolė iš naujo nustatinėjo turto vertę. Tai patvirtina 2013-07-23 Patvarkymas dėl turto įkainojimo neįvykus antrosioms varžytinėms Nr. S-1763. Be to, antstolė, naujai skelbdama pirmąsias ir antrąsias varžytines, tinkamai vadovavosi CPK 718 str., ir 722 str. 1 d. nuostatomis, nustatydama varžytinėse pradinę turto kainą, atitinkamai 80 procentų ir 60 procentų nuo naujai įkainotos turto vertės (turtas įkainotas 51 000 Lt).

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo atleisti ieškovą nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo; skirti parduoto Turto vertinimo ekspertizę, užduodant ekspertui klausimą - kokia buvo Turto vidutinė rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d.; panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančiu ab initio 2013-11-28 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-2886 vykdomojoje byloje Nr. 0166/12/00474/1, kuriuo antstolė iš varžytynių pardavė butą su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis name lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 56,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), už 41 000 Lt; taikyti restituciją - priteisti ieškovui nuosavybės teise butą su rūsiu, su bendro naudojimo patalpomis name lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 56,56 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), o gavusius pinigus už šio buto pardavimą bendroje sumoje 41 000 Lt asmenis įpareigoti grąžinti D. S.; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pagrindinio ir esminio akto negaliojimo pagrindo-turto pardavimo už žymiai mažesnę kainą, tai yra, neišsprendė ieškovo reikalavimo. Teigia, kad atsakovė neturėjo teisės po antrųjų varžytynių toliau pardavinėti turtą vis labiau mažindama jo kainą, bei organizuodama varžytynes, kurių nenumato įstatymas. Nepardavus Turto per antrąsias varžytynes, kai pradinė Turto kaina buvo nustatyta 51 000 Lt, atsakovė privalėjo nutraukti priverstinį išieškojimą iš Turto. Atsakovė, organizuodama neteisėtas varžytynes, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje 3K-3-71/2011. Aukščiau nurodyta praktika buvo suformuota galiojant CPK 558 straipsniui, leidžiančiam antstoliui organizuoti pakartotines trečiąsias ar ketvirtąsias varžytynes nelaukiant vienerių metų termino, tačiau CPK 558 straipsnis neteko galios 2012 m. liepos 1 d. Kadangi antrojo rato pirmosios varžytynės ir antrojo rato antrosios varžytynės buvo vykdomos 2013 metais, jau daugiau nei metai negaliojant CPK 558 straipsniui, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neturėtų būti vadovaujamasi. Akivaizdu, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, varžytynės buvo vykdomos pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl negali būti laikomos teisėtomis, Turto pardavimo iš varžytinių aktas taip pat laikytinas neteisėtu ir naikintinas. Be to, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, tai, kad atsakovei organizuojant antrojo rato varžytynes, ieškovas nesikreipė į teismą dėl varžytynių sustabdymo ar Turto kainos nustatymo, negali pateisinti atsakovės neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad atsakovė yra valstybės įgaliotas teisinį išsilavinimą turintis asmuo, ieškovas nėra įgijęs teisinio išsilavinimo, nežino savo teisių išieškojimo procese bei pačios varžytynių organizavimo tvarkos. Nepriklausomų turto vertintojų ataskaita akivaizdžiai patvirtina faktines aplinkybes, jog Turto rinkos vertė varžytynių metu buvo 86 000 Lt, taigi turtas parduotas už esmingai mažesnę kainą. Jei, visgi, apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nepriklausomų turto vertintojų ataskaita yra nepakankama, prašo teismo skirti parduoto Turto vertinimo ekspertizę ir užduoti ekspertui klausimą - kokia buvo Turto vidutinė rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. Ekspertizę siūloma paskirti iš teismų ekspertų sąrašo, nes teismas neturės pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija. Ekspertą skirti siūloma iš Klaipėdos apskrityje veikiančių teismo ekspertų – R. I..

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė ir nesiaiškino aplinkybių ar turtas buvo parduotas esmingai mažesne kaina yra atmestini. Teismas pripažino, kad turto įkainojimas realus, nes apeliantas nepasinaudojo savo teise aktyviai rungtis ir įrodinėti priešingą kainą. Be to, apeliantas (skolininkas) ne tik, kad neskundė ir nereiškė pastabų dėl naujo turto įkainojimo, bet ir nesikreipė į teismą dėl varžytynių sustabdymo, nors iki tol visą laiką aktyviai domėjosi bylos eiga ir asmeniškai lankydavosi antstolės kontoroje. Kadangi šioje byloje ginčas yra kilęs būtent iš hipotekos teisinių santykių, todėl minėta kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011 yra ir šio ginčo teisės šaltinis. CPK 602 straipsnis nenumato galimybės turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinti negaliojančiu dėl minėtų priežasčių, kai tęsiami vykdymo veiksmai po neįvykusių antrųjų varžytinių, kai skolininką ir kreditorių saisto Hipotekos teisiniai santykiai. Apeliantas praleido progą turto kainai ginčyti, kai 2013-07-23 antstolė N. G. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo neįvykus antrosioms varžytinėms Nr. S-1763, kuriuo buvo nustatyta pardavinėjamo turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kaina lygi pradinei turto kainai nustatytai antrose varžytynėse t. y. 51000,00 Lt. Apie atliktą antstolės įvertinimą skolininkas buvo informuotas, vertės neskundė, savo pirkėjo nesurado, todėl naujai paskelbtose pirmosiose ir antrosiose varžytynėse turto pradinė kaina nustatyta tinkamai.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismo sprendime pasisakyta dėl visų ieškinio reikalavimų. Pažymi, kad šiuo atveju CPK 723 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikytinas. Pažymi, kad turto vertė nustatyta vertintojų neatitiko realios turto vertės, kuri būtų patraukli pirkėjui.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

Nustatyta, kad antstolė N. G. 2012-11-20 pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0166/12/00474/1 pagal Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 8365 dėl 194 402,25 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojui AB SEB bankui. (vykd. b. l. 1,6,9). Antstolė 2012-11-20 turto arešto aktu ( vykd. b. l. 12-13) areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas per antstolės 2012-11-20 raginime Nr. S/02383 (vykd. b. l.17) nustatytą 1 mėnesio terminą skolos nesumokėjo, todėl antstolė ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų. 2013-02-11 antstolė N. G. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo Nr. S-218, kuriame nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 85 000 Lt. Antstolė informavo išieškotoją ir ieškovę (skolininkę), kad jie gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Antstolė 2013-03-12 paskelbė antstolių informacinėje sistemoje dėl pirmųjų varžytynių, kuriame numatyta pradinė turto pardavimo kaina - 68 000 Lt (vykd .b .l. 26). 2013-04-24 buvo priimtas patvarkymas Nr. S-839 paskelbti pirmąsias varžytynes Nr. 04273 neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (vykd. B .l. 28). Antstolė 2013-05-27 paskelbė antstolių informacinėje sistemoje dėl antrųjų varžytynių, kuriame numatyta pradinė turto pardavimo kaina - 51 000 Lt (vykd. b .l. 33). 2013-07-08 buvo priimtas patvarkymas Nr. S/-1480 paskelbti antrąsias varžytynes Nr. 11569 neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis (vykd. b. l. 36-37). 2013-07-08 antstolė pateikė pasiūlymą išieškotojui AB SEB bankui paimti iš varžytynių neparduotą turtą (vykd. b. l. 38), tačiau išieškotojas šia savo teise nepasinaudojo ir prašė tęsti priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto (vykd. b. l. 39). 2013-07-23 antstolė N. G. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo neįvykus antrosioms varžytinėms Nr. S-1763, kuriuo buvo nustatyta pardavinėjamo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina lygi pradinei turto kainai nustatytai antrose varžytynėse, t. y. 51 000 Lt. Šio patvarkymo ieškovas (skolininkas) S. S. neskundė. Po turto įkainojimo antstolių informacinėje sistemoje buvo paskelbtos 2013-07-26 antrojo rato pirmosios varžytynės, pradinę turto pardavimo kainą nurodant 40 800 Lt (vykd. b. l. 42). 2013-09-05 buvo priimtas patvarkymas Nr. S-1937 paskelbti antro rato pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (vykd. b. l. 44). 2013-10-07 antstolių informacinėje sistemoje paskelbta apie antrojo rato antrąsias varžytynes, pradinę turto pardavimo kainą nurodant 30 600 Lt (vykd.b. l. 46). 2013-11-18 paskelbta apie varžytynių pabaigą, atsiradus laimėtojui, pasiūliusiam didžiausią kainą – 41 000 Lt (vykd. b. l. 48).

Ieškovas argumentuoja, kad nepardavus Turto per antrąsias varžytines, kai pradinė Turto kaina buvo nustatyta 51 000 Lt, atsakovė privalėjo nutraukti priverstinį išieškojimą iš Turto. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pasisakydama šiuo klausimu pažymėjo, kad po 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus hipotekos santykius reglamentuojančių CK ir CPK normų pakeitimams, hipotekos instituto esmė ir jo principai, inter alia: hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumas, jo privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius išieškojimo procese, greitas ir efektyvus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo procesas, išliko nepakitę. Įstatymo leidėjo valia nebuvo nukreipta suvienodinti hipotekos kreditoriaus ir kitų išieškotojų padėtį priverstinio išieškojimo procese, panaikinant hipotekos kreditoriaus teisę, neįvykus antrosioms varžytynėms, tęsti skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto netaikant CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų apribojimo. Galiojančiame teisiniame reglamentavime nėra teisės normos, tiesiogiai įtvirtinančios taisyklę, kad hipotekos kreditoriui netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Tačiau išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad tokia taisyklė vis tik išlieka aktuali ir taikytina išieškojimo procese, nes nurodyta kasacinio teismo praktika dėl išieškojimo ypatumų buvo grindžiama ne tik CPK 558 straipsnio 5 dalimi, bet ir aktualiais hipotekos instituto principais, kurie išliko nepakitę ir šiuo metu. CPK 558 straipsnio 5 dalis panaikinta ne dėl to, kad įstatymo leidėjas ketino pakeisti hipotekos kreditoriaus padėtį išieškojimo procese, o dėl to, kad buvo pakeista išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto proceso tvarka iš teisminės į sumarinę neteisminę. CPK 745 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas CPK ir CK normų konkurencijos klausimas išieškojimo procese, viršenybę suteikiant CK, todėl tiek CK 4.170 straipsnis, tiek CK 4.193 straipsnio 1 dalis ir 4.192 straipsnio 7 dalis yra pakankamas teisinis pagrindas laikyti ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę aktualia ir taikytina esant pakeistam teisiniam reglamentavimui. Dėl visumos aptartų argumentų išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi hipotekos instituto principais, inter alia hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumu, jo privilegijuota padėtimi prieš kitus kreditorius, greito ir efektyvaus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo principu, išaiškino, kad, vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015). Taigi esant nurodytam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, darytina išvada, kad antstolė pakartotinai nukreipusi išieškojimą į turtą, kurį išieškotojas buvo atsisakęs paimti po antrųjų varžytynių, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Ieškovas argumentuoja, kad išieškotojui perduotas turtas buvo ženkliai mažesne kaina, nei rinkos kaina tuo metu. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (1 dalis); jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio kodekso 717 straipsnio 1 punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis šio kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kaip byloje nustatyta, 2013-07-23 antstolė N. G. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo neįvykus antrosioms varžytinėms Nr. S-1763, kuriuo buvo nustatyta pardavinėjamo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina lygi pradinei turto kainai nustatytai antrose varžytynėse, t. y. 51 000 Lt. Taigi ieškovas nepagrįstai nurodo, kad antstolė po antrųjų varžytinių iš naujo neįvertino parduodamo Turto. Šio patvarkymo ieškovas (skolininkas) S. S. neskundė. Po turto įkainojimo antstolių informacinėje sistemoje buvo paskelbtos 2013-07-26 antrojo rato pirmosios varžytynės, pradinę turto pardavimo kainą nurodant 40 800 Lt (vykd. b. l. 42). 2013-09-05 buvo priimtas patvarkymas Nr. S-1937 paskelbti antro rato pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (vykd. b. l. 44). 2013-10-07 antstolių informacinėje sistemoje paskelbta apie antrojo rato antrąsias varžytynes, pradinę turto pardavimo kainą nurodant 30 600 Lt (vykd. b. l. 46). 2013-11-18 paskelbta apie varžytynių pabaigą, atsiradus laimėtojui (vykd. b. l. 48).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2015-04-02 paskirta turto vertinimo ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertei R. I. ir atsakyti į klausimą kokia buvo nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2013 m. liepos 23 d., 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad 2013-07-23 Turto vertė buvo 65 603 Lt (19 000 eurų), 2013-08-27 - 66 397 Lt (19230 eurų), 2013-11-15 - 68 7880 Lt (19 920 eurų). Taigi kaip nurodyta ekspertizės akte, 2013-07-23 Turto kaina buvo 65 603 Lt, antstolė buvo nustačiusi Turto kainą 51 000 Lt, tai yra, antstolė nustatė buto kaina 12 procentų mažesnę nei eksperto nustatyta buto rinkos vertė, taigi teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad antstolės nustatyta buto kaina buvo aiškiai mažesnės nei tuo metu buvusi buto rinkos vertė. Be to, įvertinus turtą 51 000 Lt ir nurodžius 40 800 Lt pardavimo iš varžytinių kainą, į varžytynes neatvyko nė vienas pirkėjas, tik sumažinus buto kaina iki 30 600 Lt, įvyko varžytynės ir butas buvo parduotas už 41 000 Lt. Taigi atsižvelgiant į nustatytą rinkos kainą, buto suvaržymus bei jo pardavimo iš varžytinių aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog Turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė parduodama iš varžytynių turtą CPK nuostatų nepažeidė, todėl pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pagrindinio ir esminio akto negaliojimo pagrindo-turto pardavimo už žymiai mažesnę kainą, tai yra, neišsprendė ieškovo reikalavimo (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl šių aplinkybių sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.