- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- I3-1986-609/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00548-2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybei
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir Klaipėdos rajono savivaldybei dėl rašto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (5.1-23Mr)A5-1915 „Dėl leidimo prisijungti dalį žemės sklypo“ (toliau – ir Raštas) bei jai suteikti leidimą ne aukciono būdu išsipirkti laisvą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), besiribojantį su jos 0,06 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės jai priteisti 15000 Eur neturtinę žalą.
Skunde nurodo, kad Raštas yra neteisėtas, nes Žemės plotas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus tam, kad galėtų būti pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu bei parduotas pareiškėjai.
Pareiškėjos teigimu, nėra pateikta duomenų, jog ginčo valstybinės žemės plotas gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, todėl ginčo teritorijoje, kuri nėra nei gyvenamoji, nei miesto teritorija, ji gali įsigyti 0,4 ha laisvą valstybinės žemės plotą.
Pareiškėja nurodo, kad dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų tyčinių, pasikartojančių veiksmų ji patyrė 15000 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų miestelio bendrojo plano sprendiniai, jis ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, kurio plotas preliminariai sudaro apie 9,97 arus.
Atsakovė teigia, kad ginčo valstybinės žemės plotas yra tinkamas naudoti žemės ūkio veiklai, šiaurinėje pusėje jis ribojasi su žemės ūkio paskirties Žemės sklypu, rytinėje pusėje – su pravažiavimo keliu, pietinėje pusėje – su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje pusėje – su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir laisvu valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.
Atsakovė teigia, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo ploto sąvokos, nurodytos Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, nes jis nėra įsiterpęs tik tarp privačių žemės sklypų, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bet ir ribojasi su laisvos valstybės žemės plotais, neturinčiais nustatytų ribų, be to, ribojasi su privažiavimo keliu, todėl nėra galimybės 0,4 ha žemės sklypo suformavimui bei jo sujungimui su Žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. gegužės 9 d. rašto Nr. (5.1.23 Mr) A5-1915 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio žemės sklypo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Raštą, pareiškėjas prašo, kad jai būtų suteiktas leidimas ne aukciono būdu išsipirkti Žemės sklypą, besiribojantį su jos 0,06 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kad. Nr. 5544/0005:4701), esančiu Dovilų miestelyje.
Be to, pareiškėja prašo jai iš Klaipėdos rajono savivaldybės priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nustatyta, kad būdama Žemės sklypo savininke, pareiškėja 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti jai priklausančio 0,06 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Prašymo motyvu nurodė pastatų statybą.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (5.1.48 E) A5-2185 pareiškėjos prašymo netenkino bei nurodė kad jos žemės sklypo dydis (0,0600 ha) neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų miestelio bendrojo plano grafinėje dalyje nustatyto minimalaus galimo sklypo dydžio (0,1000 ha) gyvenamojo namo statybai, kad ginčo teritorijoje nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, o tai galima padaryti tik rengiant detalųjį planą, todėl, norint pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, detaliuoju planu būtina suplanuoti inžinerinę infrastruktūrą.
Pareiškėja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (5.1.48 E) A5-2185 neginčijo, o 2022 m. gegužės 13 d. kreipėsi su prašymu jai leisti be aukciono įsigyti 0,0400 ha valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su jos žemės sklypu, siekiant suformuoti žemės sklypą, atitinkantį Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų miestelio bendrojo plano sprendinius.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (5.1.48E) A5-2444 pareiškėjos prašymo netenkino bei nurodė, kad pareiškėjos nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka laisvos valstybinės žemės ploto, tinkamo naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, sąvokos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-40-502/2025 panaikino Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. liepos 18 d. sprendimą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštą Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų dėl to, kad jame nėra pateikta detali faktinės situacijos analizė, kad iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 20 d. rašto Nr. (5.1.48 E) A5-2444 „Dėl leidimo prisijungti dalį valstybinio sklypo“ turinio nėra aišku, kodėl ir koks ginčo žemės plotas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, įregistruotų registre, koks ir kur fiksuotas bei esantis privažiavimas prie laisvos valstybinės žemės, kokia to teisinė reikšmė nagrinėjamam klausimui. Atkreiptas dėmesys, kad iš byloje esančios planinės medžiagos matyti, kad vienais atvejais iš dviejų pusių, kitais atvejais iš trijų pusių Žemės sklypas ribojasi su nesuplanuotais laisvos valstybinės žemės plotais, kurie, neaišku kodėl, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.3.3 punkto reikalavimų.
Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą ir Raštu jo netenkino, konstatavęs, jog ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų.
Nesutikdama su Raštu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
Valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės (toliau – ir Pardavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Formavimo taisyklės).
Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota įsiterpusio žemės ploto sąvoka, pagal kurą įsiterpęs žemės plotas – šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyto dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, taip pat nurodytųjų įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), geležinkeliais, miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro šio įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos.
Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą, įvertinami ir nustatomi detalūs duomenys apie naują pertvarkytą žemės sklypą (jo plotas, naudojimo paskirtis, būdas, specialiosios naudojimo sąlygos ir kiti kriterijai), o sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono, atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iš Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pagrindų tą padaryti konkrečiam prašymą pateikusiam subjektui.
Pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 4 dalį valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (7 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1750-415/2019; kt.).
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Nutarimo 2.3.3 papunktį parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų (toliau – įsiterpęs parduotinas laisvos žemės plotas): po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys ne didesni kaip 0,04 ha (2.3.3.1.); valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose esantys ne didesni kaip 1 ha (2.3.3.2.) ir kitose kaimo gyvenamosiose vietovėse ne didesni kaip 3 ha (2.3.3.3.).
Formavimo taisyklių 2.6 papunktyje, įtvirtinta, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Minėtų Formavimo taisyklių 4.4 papunktyje numatyta, jog įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015).
Sistemiškai taikant nurodytas teisės normas darytina išvada, jog teisiniu reglamentavimu yra nustatytos esminės sąlygos valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, siekiant prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo, t. y., kad pageidaujamame prijungti laisvame valstybinės žemės plote turi nebūti galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, žemės plotas turi nesiriboti su kitu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tokie sklypai neturi viršyti įstatyme nustatyto dydžio.
Bylos duomenys, be kita ko, Rašto turinys, patvirtina, jog pagal teritorijų planavimo dokumentus ginčo valstybinės žemės plotas nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas yra įsiterpęs ne tik tarp privačių žemės sklypų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bet ir tarp laisvos valstybinės žemės plotų, kurie neturi nustatytų ribų ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, be to, ribojasi su privažiavimo keliu. Kadangi ginčo teritorijoje yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su atskiru privažiavimu, pagrįstai Raštu pareiškėjos prašymą atsisakyta tenkinti. Raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo panaikinimui pagrindo nėra.
Konstatavus, jog Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniu laikytinas reikalavimas įpareigoti atsakovę spręsti dėl leidimo pareiškėjai ne aukciono būdu įsigyti 0,04 ha laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su pareiškėjos žemės sklypu, netenkintinas.
Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249-6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Be to, CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3337-624/2022).
Konstatavus, jog Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nenustačius vienos iš esminių sąlygų atsakovės atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, kitų Klaipėdos rajono savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimas nebeanalizuotinas. Skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 134 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.