- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- 1-1103-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39191-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2
2022 m. kovo 21 d.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. K., 2021 m. lapkričio 9 d. apie 14.48 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė bei apgadino automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2021-11-09 apie 15.43 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0693 (patikros sertifikato Nr. 1487053) jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių girtumas, tai yra 2,32 promilių neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 221 punktą.
Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Apklaustas teisme kaltinamasis S. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino bei nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis jis su savo automobiliu „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu kitos transporto priemonės vairuotojas apgadino jo vairuojamą automobilį. Po šio eismo įvykio policijos pareigūnams įforminus visus būtinus dokumentus jam buvo leista su savo automobiliu pervaryti į saugią vietą. Jam vairuojant automobilį bei siekiant prisiparkuoti prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) g. jis dėl savo neatidumo kliudė bei apgadino svetimą automobilį „Renault“. Tuo metu jis buvo streso būsenoje, todėl kontakto tarp automobilių nepajuto. Pastačius savo automobilį jis nuėjo į barą, kur vartojo alkoholį – degtinę, išgėrė apie 3 stikliukus. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai, kurie aiškinant įvykio aplinkybės alkotesterio pagalba atliko patikrinimą bei nustatė jam girtumą. Savo kaltę pilnai pripažįsta bei gailisi. Jis dirba bendrovėje projekto vadovo pareigose bei papildomai dirba pavėžėju, todėl teisę vairuoti transporto priemonę jam reikalinga, nes tai turi didelę įtaką jo pajamoms. Papildomai prašo teismo esant pagrindui apsvarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą. Laiduotoja prašo skirti savo sutuoktinę I. K.. Automobilis jam reikalingas kaip priemonė ne tik vykdyti savo darbinės funkcijas, bet ir tenkinti savo šeimos poreikius, todėl prašo neatiminėti jam teisės vairuoti automobilį arba šį atėmimo terminą sumažinti. Labai gailisi, paaiškino, jog daugiau tai nepasikartos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. K. parodė, kad įtarimas paskelbtas, jo esmę suprato, savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad kartu su šeima gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vakar apie 11.00 val. automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) pusės, kai staiga pamatė, kaip į saloną krenta keleivio pusės lango stiklai ir mašiną pradeda "mėtyti" kelyje. Šiaip ne taip sustojo. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad visa keleivio pusė "nunešta". Nubraukta viskas nuo priekinio bamperio iki galinės lempos. Suprato, kad iš greitėjimo juostos jį "užkabino kubovikas“, t. y. furgonas. Paprastai tokiais vežioja „Švyturio“ alų, „Vilniaus duona“, maistą į vaikų darželius. Nuotraukas iš šio įvykio gali atsiųsti elektroniniu paštu. Pradėjo aiškintis su furgono vairuotoju, iš pradžių nesutarė. Jis iš savo telefono numerio surinko 112 ir iškvietė policiją. Girdėjo, kad policiją kviečia ir furgono vairuotojas. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino įvykio aplinkybes, padavė jiems eismo įvykio deklaraciją ir padėjo ją surašyti. Jeigu tuo metu jis būtų išgėręs, tai tikrai jam jau (duomenys neskelbtini) gatvėje lieptų pūsti į alkotesterį. Užpildžius eismo įvykio deklaraciją, jis pareigūnų dar pasiteiravo, ar gali nuvairuoti iki namų taip atrodančią savo mašiną ir jie jam leido. Pareigūnų (duomenys neskelbtini) gatvėje jie laukė gal apie dvi valandas. Vėliau dar pildė deklaraciją. Mano tik apie 13.30 val. - 13.45 val. buvo (duomenys neskelbtini). Savo apdaužytą automobilį Renault, jis pastatė „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje tiesiai priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur anksčiau buvo vadinamas turgelis. Automobilį užrakino ir nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ pastate esantį barą - biljardinę. Kadangi buvo labai susinervinęs, jam buvo pikta dėl sudaužytos mašinos, kuri yra jo darbo įrankis, jis bare išgėrė 0,5 l. „(duomenys neskelbtini)“ markės degtinės butelį. Tai gali paliudyti barmenė ir baro lankytojai, kurie tuo metu bendravo su juo. Kelis kartus ėjo iki savo automobilio, nes jam buvo neramu, mašina be stiklų, ten dar raktai nuo garažo durelėse guli. Gerokai po 14.30 val., jeigu gerai pamena, jis eilinį kartą išėjo iš baro, norėjo prasukti pro automobilį, pagalvoti, kuo uždengti išdaužtus stiklus ir eiti namo. Einant link automobilio, ties parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ jį sustabdė jaunas vaikinukas. Pamena, kad jis buvo su akiniais. Jis jam pareiškė, kad jis kieme netoliese užkabino kažkokią mašiną ir jis jau iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinukui atsakė, kad jeigu užkabino, tai ir atsakys. Buvo įsitikinęs, kad į jokį automobilį jis neįvažiavo, arba bent jau nepajuto, nes tikrai „kitaip“ teko vairuoti automobilį be keleivio pusės veidrodėlio ir abiejų stiklų. Kartu su vaikinuku nuėjo prie automobilio į kurį „įvažiavo“. Apžiūrėjus jį, pamatė, kad yra nubrauktas keleivio pusės galinis sparnas ir bamperio pradžia. Vaikinukui pasakė, kad tikrai nepajuto ir neįsivaizduoja, kaip taip gavosi. Jis jam dar kartą akcentavo, kad policija jau iškviesta. Atsakė, kad niekur nežada bėgti, tiesiog nueis į barą, nusipirks arba „susišaudys“ parūkyti. Vaikinukas pasisiūlė palydėti jį ir jis neprieštaravo. Einant link baro, išgirdo garsą, panašų į automobilio rakinimą. Pasisuko ir pamatė, kad prie automobilio, į kurį „įvažiavo“, stovi moteris. Ji įlipo į automobilį ir jau būtų išvažiavusi, bet jie su vaikinuku pribėgo ir paprašė sulaukti policijos. Po kokių 30 min. į įvykio vietą atvažiavo kelių policijos ekipažas. Vienas iš pareigūnų jo iš karto paklausė, ar toliau be stiklų stovi jo automobilis. Atsakė, kad taip. Toliau pareigūnai bendravo su pranešėju (jaunu vaikinuku), dar buvo sustojusi jauna porelė su vežimėliu. Apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Kol kelių policijos pareigūnai bendravo su kitais žmonėmis, į įvykio vietą atvažiavo dar vienas policijos automobilis (busas). Kelių policijos pareigūnai užpildė kažkokius tai dokumentus, įvykio vietoje patikrino jo girtumą, o antras ekipažas jį išvežė į areštinę. Nori pabrėžti, kad jo automobilis yra draustas civiliniu draudimu, turi neseniai atliktą galiojančią techninę apžiūrą. Jeigu būtų pajutęs, kad (duomenys neskelbtini) užkabino svetimą automobilį, jis tikrai nebūtų niekur važiavęs, o iškviestų policiją. Juolab neitų į barą gerti. Vakar, t. y. 2021-11-09 alkoholį vartojo tik bare - biljardinėje, kuris yra S. S. gatvėje, prie pat „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Daugiau nieko paaiškinti negali, (tomas 1, b. l. 107-108).
Papildomai apklaustas įtariamasis S. K. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato. Prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Lieka prie savo parodymų, duotų pirminės apklausos metu. Dėl to, kas įvyko nuoširdžiai gailisi. Į visus papildomus klausimus atsakys teismo posėdžio metu. Daugiau nieko paaiškinti negali, (tomas 1, b. l. 114)
Apklausta liudytoja policijos pareigūnė K. Š. parodė, kad 2021 m. lapkričio 09 d. pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. M.. Iš VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad gatvėje susidūrė a/m MB ir Renault, nesutaria dėl kaltės, laukia. Važiuojant nuo IKEA link (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi vienas iš dalyvių, paprašė eismo įvykio deklaracijos ir pagalbos ją pildant. Padavė jiems dokumentus, po ko abu vairuotojai priėjo prie jų tarnybinio automobilio ir jie jiems padėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Renault vairuotojas stovėjo prie tarnybinio automobilio keleivio pusės, kur sėdėjo ji. Automobilio langas buvo praviras ir tikrai būtų pajutusi alkoholio kvapą, nes atstumas iki minėto vairuotojo nebuvo didelis. Jokių požymių, kad asmuo būtų girtas, nepastebėjo, dėl to nebuvo pagrindo tikrinti nei asmens dokumentų, nei girtumo. Kai abu vairuotojai užpildė eismo deklaracijas, jie išvažiavo. Daugiau nieko paaiškinti negali, (tomas 1, b. l. 32).
Apklausta liudytoja A. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), priklausančiame bare pavadinimu "(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini). Daugiau nei 3 mėnesius dirba bare viena. Baro darbo laikas yra nuo 08.00 val. ryto iki 21.00 val. Praeitą savaitę, antradienį, ar trečiadienį apie 15.00 val. į barą atėjo iš matymo pažįstamas klientas vardu S.. Dar S. paklausė, ko jis taip anksti, į ką jis atsakė, kad tuoj papasakos. Matė, kad S. buvo susijaudinęs, drebėjo rankos, matėsi, kad jis patyrė stresą. Toliau bendraujant S. jai papasakojo, kad kažkur prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės jis sudaužė mašiną, jį prispaudė "fura". (duomenys neskelbtini) buvo visiškai blaivus, jie bendravo tikrai labai mažu atstumu ir būtų pajutusi alkoholio kvapą. S. bare sutiko pažįstamus V. ir G.. Kadangi į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)" buvo eilė, tai (duomenys neskelbtini) cigaretės paprašė V. ir vyrai trise išėjo į lauką parūkyti. Parūkę jie grįžo į barą ir (duomenys neskelbtini) paprašė įpilti jam 100 gr. degtinės, po ko jis išgėrė dar 100 gr. Išgėręs degtinės, jis, kiek pamena, dar kartą ėjo į lauką rūkyti. Tuo metu į barą užėjo vaikinukas su akinukais ir paklausė, kur yra tas žmogus, kuris neseniai užėjo į barą. Pasakė, kad rūko rampoje. Vaikinukas apsižiūrėjo ir išėjo. Ji nuėjo iki rampos, pasakė S., kad jo ieško kažkoks vaikinukas, (duomenys neskelbtini) atsakė: "žinau" ir kažkur paskubomis išėjo. Tą dieną ji S. daugiau nematė. Kitą dieną jis grįžo ir pasakė, kad įpūtė į alkotesterį, buvo uždarytas į areštinę. Natūralu, kad jis galėjo "pripūsti", nes jis bare išgėrė 200gr. degtinės, po ko iš karto kažkur dingo. Nei baro (duomenys neskelbtini) patalpos, nei pastato prieigos nėra filmuojamos. Daugiau nieko paaiškinti negali, (tomas 1, b. l. (duomenys neskelbtini)).
Apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad S. (pavardės nežino) pažįsta apie metus laiko, jis kartais ateina į barą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli baro. Praeitos savaitės viduryje jis buvo bare, rūkė lauke rampoje, kai apie 15.00 val. į lauką išėjo S.. Jis visas drebėjo, matėsi, kad žmogui šokas. (duomenys neskelbtini) paprašė jo pavaišinti cigarete, sakė, kad jo cigaretes pasibaigė, o į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)" didelė eilė. Pavaišino S. cigarete ir paklausė jo, kas atsitiko. Jis jam papasakojo, kad prie (duomenys neskelbtini) pateko į avariją, fura jam "nuskynė" visą šoną. Į įvykį kvietė policiją, nes su "furos" vairuotoju nesutarė dėl kaltės. Kartu su S. dar priėjo prie pastato kampo ir jis jam parodė savo sudaužytą automobilį, kuris stovėjo ant "(duomenys neskelbtini)" netoli buvusios turgavietės, priešais "(duomenys neskelbtini)". Jis S. patarė išgerti 100 gr., nes tai gali padėti nusiraminti. Jie grįžo į barą, (duomenys neskelbtini) paėmė 100 gr. degtinės, o jis bokalą alaus. Kiek tiksliai (duomenys neskelbtini) išgėrė bare, nežino, neskaičiavo, bet gali drąsiai teigti, kad į barą (duomenys neskelbtini) atėjo blaivus. Jis lauke stovėjo prie pat jo ir alkoholio ar "peregaro" kvapą tikrai būtų pajutęs. Be to (duomenys neskelbtini) į barą atėjo anksčiau nei įprastą, nes po avarijos iš karto važiavo į (duomenys neskelbtini). Išgėręs alaus, jis išėjo į vaistinę, nes jam reikėjo nusipirkti vaistų. Matė, kad kieme, netoli S. namų stovi policijos ekipažas. Dar norėjo prieiti, bet po to persigalvojo. Kai grįžo į barą, S. jau nebuvo, o jo sudaužytas automobilis iš stovėjimo aikštelės dingo. Vėliau barmenė A. jam pasakė, kad po to, kai S. bare ieškojo kažkoks vyras, su kuriuo (duomenys neskelbtini) kažkur išėjo, jis taip ir dingo. Kitą dieną sutiko S. ir paklausė, kur jis dingo iš baro. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jį išsivežė policija. Daugiau nieko paaiškinti negali, (tomas 1, b. l. 39)
Apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad 2021-11-09 apie 14.30 val. buvo (duomenys neskelbtini), kadangi turi antrą darbą, išvežioja maistą. Jam stovint prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), pro šalį pravažiavo "Renault" markės automobilis. Automobilį vairavo vyriškis, jis mašinoje buvo vienas. Matė, kaip jis važiavo keliu, po ko sustojo, įjungė atbulinę pavarą, tai suprato, nes įsijungė automobilio žibintai. Važiuodamas atbulas jis "prabraukė" kieme stovėjusį šviesiai žalios spalvos "Peugeot" markės automobilį, po ko trumpam stabtelėjo ir nuvažiavo į priekį. Jis priėjo arčiau kelio, tuo metu kieme šalia eismo įvykio vietos, stovėjo jauna šeima su mažu vaiku vežimėlyje. Jis jų paklausė, ar tik jam vienam pasirodė, kad "Renault" vairuotojas ką tik kliudė kitą automobilį. Jie patvirtino jo spėjimus. Jis pradėjo eiti ta kryptimi, kuria išvažiavo "Renault" ir pamatė minėtą automobilį jau stovintį aikštelėje. Prie automobilio stovėjo vyriškis, kuris jį ir vairavo. Šalia jo stovėjo kitas, jam nepažįstamas vyras, virš 60 metų amžiaus, tamsiai apsirengęs, su kepure. Kažkokių ypatingų nepažįstamo vyriškio bruožų nepastebėjo, tačiau jis buvo žemesnis už "Renault" vairuotoją. Jis priėjo prie minėto automobilio ir vairuotojo paklausė, ar jis matė, kad nubraukė kitą mašiną. "Renault" vairuotojas jam atsakė: "Taip." Jis, "Renault" vairuotojas ir nepažįstamas vyriškis grįžo į kiemą, kur stovėjo "nubrauktas Peugeot". Vairuotojas apžiūrėjo apgadinimus, tačiau jų nekomentavo. Tada vyras, kuris vis dar stovėjo kieme su savo šeima jo paklausė, ar jis kartais neišgėręs, į ką nepažįstamasis vyras, o ne pats vairuotojas pradėjo sakyti, kad jie išgėrė ką tik, jis girtas nevairavo. Jam paaiškino, kad po eismo įvykio, kol nebus aiškios visos aplinkybės, alkoholio vartoti negalima. Po ko nepažįstamasis pareiškė vairuotojui: "Nu ką, tvarkykis pats". Apsisuko ir išėjo. Stovint įvykio vietoje, jis iš savo telefono surinko 112 ir iškvietė policiją. Nuo to laiko, kai pamatė eismo įvykį iki to momento, kai prie pasišalinusio "Renault" matė jį vairavusį vyriškį, praėjo kelios minutės. Kaip ir sakė, jis priėjo prie jo, paklausė dėl eismo įvykio, jis patvirtino, kad nubraukė svetimą kaimyno mašiną ir jie grįžo į įvykio vietą. Po to, kai iškvietė policiją, jis dar bendravo su tuo vyriškiu. Jis jam pasakė, kad šiandien tai jau antras eismo įvykis, jis labai susinervino, išgėrė ir atvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Kol laukė policijos, vyriškis užsimanė rūkyti ir jis kartu su juo nuėjo link parduotuvės "(duomenys neskelbtini)". "Renault“ vairuotojas užėjo į šalia esantį barą, iš jo išėjo po kokių gerų 5 minučių su cigarete rankoje. Lauke jis pridegė cigaretę ir jie grįžo į įvykio vietą laukti policijos. Ką jis darė bare, jis nematė. Policijos pareigūnų laukė apie valandą laiko, tai puikiai pamena, nes labai skubėjo į pagrindinį darbą ir vis žvilgčiojo į telefoną. Kažkuriuo metu nuėjo iki savo automobilio, kuris stovėjo tam pačiam kieme, nes jam reikėjo pakrauti telefoną. Eidamas pamatė, kad užsidegė "nubraukto Peugeot" žibintai. Jis greitai pribėgo prie automobilio, paprašė, kad vairuotoja atidarytų langą. Ji iš pradžių išsigando, bet vėliau atidarė langą ir jis jai pasakė, kad jie laukia policijos, nes jos automobilį "užkabino" kita mašina. Moteris išlipo, apžiūrėjo savo "Peugeot", pasakė: "velnias, ot nesiseka" ir liko kartu laukti policijos. Dar prisimena, kad "Renault" vairuotojas jai siūlė 1000 (vieną tūkstantį) eurų, tačiau ji atsisakė. Kad laukiant pareigūnų vyriškis darytųsi girtesnis, tikrai nepasakys. Jis koks buvo, kai jis prie jo pirmą kartą priėjo, toks ir liko, kol atvažiavo policija. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai prie jų priėjo aukščiau minėta šeima, pareigūnai paprašė jo ir jų surašyti paaiškinimus, užsirašė jų duomenis. Atvykęs pirmas ekipažas per raciją dar prašė, kad atsiųstų ką nors su alkotesteriu. Jis kito ekipažo nelaukė ir iš to kiemo išvažiavo į darbą. Daugiau nieko paaiškinti negali, (tomas 1, b. l. 51-52).
Apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad 2021-11-09 apie 14.30 val. kartu su žmona ir jų naujagimiu grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Išlipo iš mašinos ir planavo pasivaikščioti netoli namų. Su žmona stovėjo lauke, kai pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantį sidabrinės spalvos "Renault" markės automobilį. Už vairo sėdėjo vyriškis, ar dar kas nors buvo automobilyje, pasakyti negali. "Renault" pravažiavo pro kieme stovintį šviesiai žalios spalvos "Peugeot" automobilį. Tik pravažiavęs "Peugeot", "Renault" vairuotojas sustojo, įjungė atbulinį bėgį (matėsi, kad įsijungė galinės lempos) ir važiuodamas atbulas kliudė "Peugeot" automobilį, girdėjosi net susidūrimo garsas. Po to "Renault" sustojo, 10-15 sek. stovėjo vietoje, vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, po ko vėl įjungė pavarą ir dideliu greičiu "rovė" iš vietos už (duomenys neskelbtini) namo kampo. Tai įvyko 2021-11-09 apie 14.35 val. +/- 2 min, nes pasižiūrėjo į telefoną ir dar pasitarė su žmona, kad reikia kviesti policiją. Spėjo pamatyti Renault valstybinius numerius - (duomenys neskelbtini). Kelios sekundės po eismo įvykio nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-to namo atėjo jaunas vaikinukas ir paklausė, ar jam čia pasigirdo, ar ką tik nuvažiavęs automobilis kažką kliudė kieme. Atsakė: "Taip, jis ką tik kliudė "Peugeot". Vaikinukas pareiškė, kad lyg matė, kur automobilis nuvažiavo. Jis nuėjo link automobilio aikštelės, esančios prie "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės ir maždaug po minutės grįžo su "Renault" vairuotoju. Su "Renault" vairuotoju atėjo ir jo draugas, kaip jam pasirodė asocialios išvaizdos. Jis buvo smulkaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) metų, nes labai jau pragertas veidas, dėl to sunku nuspėti amžių. Atkreipė dėmesį, kad tas draugas buvo žvairas. Kol "Renault" vairuotojas stovėjo šalia įvykio vietos, įtarimų jam nekilo, tačiau kai jis išsižiojo ir pradėjo kalbėti, jis pajuto tokį stiprų alkoholio kvapą, kad jo neužuosti buvo tiesiog neįmanoma. Dar jį pašiepė, kad girtas važinėjasi kiemais. Po jo pastabos "Renault" vairuotojo draugas pradėjo garsiai rėkti, kad nieko jis už vairo negėrė, jie ką tik priparkuotoje mašinoje išgėrė ir išmetė butelį. Tarp to momento, kai pamatė, kaip "Renault" vairuotojas kieme važiuodamas atbulas kliudė "Peugeot" iki to laiko, kai jį atgal į įvykio vietą atlydėjo jaunas vaikinukas, kuris vėliau ir kvietė policiją, praėjo kelios minutės. Ten viskas vyko akimirksniu. Kai stovėjo kartu su kaltininku, jo draugu ir kitu liudytoju įvykio vietoje, po to, kai pasikalbėjo su "Renault" vairuotoju, vaikinukas iš savo telefono numerio į įvykio vietą iškvietė policiją. Vaikinukui jie pasakė kad nelauks pareigūnų, eis netoliese pasivaikščioti ir grįš, kai atvažiuos policija. Prasuko nedidelį ratuką, nuėjo iki kavos aparato, esančio prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" ir pamatė, kad netoli baro, kuris yra tam pačiam pastate, kaip "(duomenys neskelbtini)" stovi vaikinukas, kuris į įvykio vietą atlydėjo eismo įvykio kaltininką. Priėjo ir paklausė, kas atsitiko, ir jis pasakė, kad "Renault" vairuotojas neva nuėjo į barą cigarečių. Kadangi iš baro yra kitas išėjimas, tai vaikinukas jį atlydėjo iki pat baro. "Renault" vairuotojas bare prabuvo apie 10 minučių. Kada tiksliai jis išėjo, nepastebėjo. Kai pamatė į kiemą įvažiuojantį policijos automobilį, grįžo į įvykio vietą, pareigūnai užsirašė duomenis ir kontaktus, trumpai paklausė, kas atsitiko ir jie išėjo. Daugiau nieko paaiškinti negali, (tomas 1, b. l. 44-45).
Apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad 2021 m. lapkričio pradžioje dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. B.. Patruliuojant iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Renault automobilis atsitrenkė į automobilį Peugeot. Vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko įvykio liudytojai K. K. ir M. R., kurie papasakojo, kad matė, kaip automobilio Renault vairuotojas atsitrenkė į kieme stovėjusį Peugeot, po ko išlipo iš mašinos, apžiūrėjo abu automobilius, tiek savo, tiek tą, į kurį atsitrenkė ir ramiai nuvažiavo į netoliese esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pastatė ten automobilį ir norėjo šalintis, tačiau M. R. jį pasivijo ir atlydėjo atgal į eismo įvykio vietą. Po ko iškvietė policiją. Stovint ir bendraujant su Renault vairuotoju, kaip vėliau nustatyta S. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravo ar jis šiandien vartojo alkoholį, jei taip, tai kada ir kiek. S. K. prisipažino, kad yra išgėręs ir degtinę jis gėrė savo automobilyje jau po eismo įvykio, nors liudytoju teigimu, jis po eismo įvykio išlipęs iš savo mašinos jau atrodė girtas. Kadangi neturėjo alkotesterio, į pagalbą atvažiavo ekipažas V1112. S. K. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl eismo įvykio. S. K. buvo sulaikytas atvykusių NVRS pareigūnų ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. S. K. automobilis Renault , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius. Daugiau nieko paaiškinti negali, (tomas 1, b. l. 57-58).
Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK Veiklos skyriaus tyrėjo N. P. 2021-11-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliavimo metu buvo gautas pranešimas iš Vilniaus m. OVS, kad būtiną nuvykti į pagalbą ekipažui V1812, nes jiems reikia alkoholio matuoklio asmens girtumui patikrinti. Atvykus į minėtą vietą pasitiko ekipažas V1812, kurie paaiškino, kad jie nori registruoti eismo įvykį ir jie neturi alkoholio matuoklio. Ekipažas V1812 nurodė į S. K., kuriam alkotesteriu 15.28 val. buvo nustatytas jo 2,60 prom. girtumas, 15.43 val. S. K. buvo nustatytas 2.32 Prom. girtumas, (tomas 1, b. l. 8).
2021-11-09 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmojo patikrinimo metu vairuotojui S. K. 15.28 val. nustatytas 2.60 prom. girtumas, 15.43 val. pakartotinio patikrinimo metu jam nustatytas 2.32 prom. girtumas, (tomas 1, b. l. 12).
2021-11-09 transporto priemonė techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėjus automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai apgadinimai – kebulo defektai su fotonuotraukomis, (tomas 1, b. l. 13-18).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad S. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis S. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai bei teismui nurodė, kad po eismo įvykio kai buvo apgadintas svetimas kieme priparkuotas automobilis „Renault“ jis bare vartojo alkoholį. Tuo metu jis buvo streso būsenoje, todėl kontakto tarp automobilių nepajuto. Pastačius savo automobilį jis nuėjo į barą, kur vartojo alkoholį – degtinę, išgėrė apie 3 stikliukus. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai, kurie aiškinant įvykio aplinkybės atliko alkotesterio pagalbą patikrinimą bei jam nustatė girtumą. Savo kaltę pilnai pripažįsta bei gailisi.
Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros kortelės informacija, priverstinio transporto priemonės nuvežimo protokolas, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį, liudytojų K. Š., A. P., V. S., M. R., K. K., M. K. parodymai. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, S. K. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad S. K. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Dėl laidavimo instituto taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pareikštas I. K. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos sutuoktinį pagal laidavimą ir perduoti S. K. jos atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant jos charakterizuojančius duomenis.
Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu I. K. prašė perduoti jos sutuoktinį S. K. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Paaiškino, kad yra dirbanti, ankščiau nėra teista, administracinėmis nuobaudomis nebausta. Papildomai nurodė, kad suvokia ir supranta savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Tiki, jog sutuoktinis pasikeis, daugiau tokių klaidų nebepadarys.
Kaltinamasis S. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), susijusį su transporto eismo saugumu, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkęs jį keisti. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra vidutinio amžiaus, vedęs, dirbantis, bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka baustas (2021 metais kelis kartus baustas pagal ANK 416 str. 4 d., 417 str. 2 d. – už transporto priemonės vairavimą viršijant leistiną važiavimo greitį bei automobilio parkavimą neleistinoje vietoje), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaip matyti pagal galimos laiduotojos I. K. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu ir pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamojo sutuoktinė, šeimoje augina vaiką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja nurodė, kad ji administracine tvarka nėra bausta, neteista, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbanti (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamą teigiamai. I. K. nuomone, ji sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi jie kasdien bendrauja ir S. K. klauso jos patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad S. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kaltinamojo S. K. padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad atleidžiant S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad S. K. alkoholį vartojo po eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, kai jam nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tokiu būdu S. K. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Nagrinėjamoje byloje vertinant turto konfiskavimo taikymo proporcingumą, teismas įvertina kaltinamojo asmenybę – S. K. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu turi galiojančių administracinių nuobaudų (ANK 416 str. 2 d., 416 str. 3 d. – greičio viršijimas). Tačiau sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad S. K. nusikaltimo padarymo aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas būtų neteisingas. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, S. K. alkoholį vartojo po eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamajam nustatytas neblaivumas – 2,32 prom. (pirmų pūtimų jam buvo nustatytas 2,60 prom. girtumas) gerokai viršijo vidutinio neblaivumo ribą (1,5 prom.). Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, keliančius didelį pavojų kitiems eismo dalyviams bei lemiančius eismo įvykius, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų būtų neįmanomas ir neužtikrintų prevencinio šios baudžiamojo poveikio priemonės pobūdžio (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-481-1020/2017; Nr. 1A-411-468/2018). Tai, jog kaltinamajam automobilis yra reikalingas kaip priemonė nuvažiuoti (grįžti) į darbovietę, tenkinti šeimos poreikius, nesudaro pagrindo nekonfiskuoti šios transporto priemonės.
Byloje nustatyta, kad S. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teisė priklausantį automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.).
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam S. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas, dokumento vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, (b. l. 116-117).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. lapkričio 9 d., nutarimu taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisių apribojimas S. K. į automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021-11-09 iki 2022-05-09 (b. l. 28), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.
Įtariamasis S. K. buvo laikinai sulaikytas 2021-11-09 15:29val.; paleistas į laisvę - 2021-11-10 13:24 val. (b. l. 94, 96).
Proceso išlaidos sudaro 174,60 Eur, už automobilio „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelė bei jo saugojimas.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojai I. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. K. į automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.
Priteisti iš S. K. 174,60 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas, mokėjimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą, pavardę.
Išaiškinti S. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti S. K. ir I. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.