- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- eI2-16458-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05372-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. T. (D. T.) kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 24S208499 (toliau – ir Sprendimas) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas Turkijos Respublikos pilietis D. T. (D. T.) 2024 m. rugsėjo 16 d. gavo Migracijos departamento pranešimą, kuriuo buvo informuotas, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2027 m. rugsėjo 12 d. ir įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pažymi, tai kad pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 14 d. gyvena Nyderlanduose ir jo leidimas gyventi Nyderlanduose galioja iki 2029 m. birželio 14 d. Pareiškėjas gyvena Nyderlanduose kaip įmonės savininkas. Nyderlanduose pareiškėjas gyvena su savo šeima, jo vaikai lanko mokyklą. Atitinkamai, atsakovo priimtas sprendimas padarys pernelyg didelę žalą ne tik pareiškėjui, bet ir jo šeimos nariams, ypač nepilnamečiams vaikams. 2024 m. gegužės mėn. pareiškėjas gavo iš atsakovo el. laišką, kuriame buvo nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas, o vėliau 2024 m. rugsėjo mėn. gavo ginčijamą Sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas dažnai keliauja verslo reikalais ir jau daug metų teisėtai gyvena Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalyje. Nagrinėjamoje situacijoje nesuprantama ir tai, kad Sprendimas įvesti perspėjimą į SIS sistemą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi priimtas 2024 m. rugsėjo 13 d., nors pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas 2024 m. gegužės 7 d. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokių teisinių pagrindų įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikoma Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). 2024 m. rugsėjo 16 d. pranešime Nr. 24SD22798 dėl priimto sprendimo buvo nurodyta, kad šis Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi. Pagal kokius objektyvius kriterijus pareiškėjas buvo įtrauktas į SIS perspėjimą visiškai neaišku. Atkreipia dėmesį, kad šis savavališkas įtraukimas į SIS perspėjimą visiškai prieštarauja proporcingumo principui. Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos nuostatai (toliau – Nuostatai), kurie buvo patvirtinti 2007 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-324, reglamentuoja Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos (toliau – N.SIS) steigimo pagrindą, tikslą, uždavinius, funkcijas, organizacinę struktūrą, informacinę struktūrą, funkcinę struktūrą, N.SIS duomenų naudojimo tvarką, N.SIS duomenų saugą, N.SIS finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Nuostatų 18.2. papunktyje nurodyta, kad Lietuvos perspėjimai rengiami šia tvarka: perspėjimus pagal Reglamento (ES) 2018/1861 (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsnius rengia Migracijos Departamentas pagal Užsieniečių registro duomenis. Atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu pareiškėjo atveju nebuvo tenkinamos jokios SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Pareiškėjas pagrįsdamas savo argumentus cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024). Šiuo konkrečiu atveju įvestas draudimas nepagrįstai ir tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo ir jo šeimos narių teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir yra visiškai neproporcingas, be to, pareiškėjui neturint paties Sprendimo, neaiškūs ir jo motyvai. Atsakovas jokiu būdu nepasvėrė visų esamų interesų ir teisių, neatsižvelgė į pareiškėjo gyvenimo teisėtumą ar trukmę Nyderlanduose, šeimos ir socialinius ryšius Nyderlanduose, pareiškėjo vykdomą profesinę veiklą, disponuojamą nekilnojamąjį turtą ir pan. Atkreipia dėmesį, kad gero administravimo principas reikalauja, jog valstybės institucija, priimdama sprendimą, veiktų greitai, tinkamai, nuosekliai, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, imtųsi visų įmanomų priemonių įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir sprendimą pagrįsti faktais, argumentais, įrodymais, teisės normomis. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Pastebi ir tai, kad pagal Reglamento 28 ir 29 str. valstybė narė, prieš įvedant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba jau tokį perspėjimą įvedus, turi konsultuotis su valstybe nare, kurios leidimą gyventi užsienietis turi. Pagal 28 str. f punktą (atitinkamai ir 29 str. f p.), kai išduodančioji valstybė narė praneša 24 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, sprendimą priėmusi valstybė narė neįveda perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (atitinkamai pagal 29 str. f punktą, jei toks perspėjimas jau įvestas, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi). Pažymi, kad pareiškėjas nėra gavęs jokio pranešimo, kad Nyderlandai būtų panaikinę jam išduotą leidimą gyventi, todėl pareiškėjui apskritai nesuprantama, kaip tokį draudimą atsakovas galėjo įvesti ir ar apskritai jis konsultavosi su išduodančiąja valstybe.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2024 m. gegužės 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S115625 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Pareiškėjui apskundus minėtą sprendimą, 2024 m. liepos 4 d. Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-10586-1161/2024 jo skundą atmetė, sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 19 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, Sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Pirmiausia pastebi, kad skunde netinkamai cituojama Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis. Taip pat pažymi, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjui išsiųstame pranešime, kuriuo jis buvo informuotas apie ginčijamą sprendimą, padaryta apsirikimo klaida ir klaidingai nurodytas Įstatymo pagrindas (vietoje Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies turėjo būti nurodytas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies pagrindas), tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą. Priešingai nei nurodoma skunde, ginčijamame sprendime yra nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo buvo nuspręsta įtraukti perspėjimą į SIS. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S115625, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Regionų administracinio teismo buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Minėtu sprendimu buvo pripažinta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Pastebi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pastebi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2023 d. m. spalio 24 d. ir iki pat sprendimo Nr. 24S115625, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, t. y. daugiau kaip pusę metų nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo, t. y. jis visą šio leidimo galiojimo laikotarpį neatitiko imperatyvių Įstatymo sąlygų. Migracijos departamento vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai (pasyvumas) vertinami kaip piktnaudžiavimas migracinėmis procedūromis. Todėl vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamentas turėjo teisę uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymi, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui užkerta kelią, nustatytą laiko tarpą, veikti priešingai nei nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei atlieka prevencinę funkciją kitų asmenų, siekiančių neteisėtai pasinaudoti galimybe gyventi ir / ar dirbti Lietuvos Respublikoje (taip pat kitose Šengeno valstybėse), atžvilgiu – taigi, atmestini skundo argumentai dėl neproporcingumo (žr. LAVT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1964-556/2024). Kartu pažymi tai, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024, 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje Byloje Nr. eA-2109-1047/2024). Atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nepagrįstai ir tiesiogiai pažeidžia jo ir šeimos narių teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, bei yra visiškai neproporcingas, kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pastebi, kad Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra. Be to, kaip pats pareiškėjas skunde nurodo, jis nuo 2022 m. birželio 14 d. gyvena Nyderlanduose ir jo leidimas gyventi Nyderlanduose galioja iki 2029 m. birželio 14 d., taigi nei jis, nei jo šeimos narai Lietuvos Respublikoje negyvena. Atitinkamai, ginčijamame Sprendime pagrįstai yra taikomos SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktas, nes pareiškėjas piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis (teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė duomenys, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta), buvo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS. Pareiškėjas daugiau nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų teigi kitaip. Atkreipia dėmesį, kad priimant ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas neturėjo duomenų, jog pareiškėjui Nyderlandų Karalystėje buvo išduotas leidimas gyventi, atitinkamai konsultacijos su Nyderlandų Karalystę nebuvo vykdomos.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovės su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 7 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S115625 pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2024 m. spalio 27 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis šis sprendimas buvo apskųstas teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-10586-1161/2024 įsiteisėjo 2024 m. liepos 19 d.
Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 11 ir 14 punktais.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas Sprendimą panaikinti.
7. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nuostatų 18.2 punkte nustatyta, kad perspėjimus pagal Reglamento (ES) 2018/1861 24 ir 25 straipsnius rengia Migracijos departamentas pagal Užsieniečių registro duomenis. Šiuose perspėjimuose nurodomų duomenų apimtis nurodyta Reglamento (ES) 2018/1861 20 straipsnio 2 dalyje.
SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB.
SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad situacijos, kurioms taikomas 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
SIS reglamento 28 straipsnyje numatyta, kad kai valstybė narė yra priėmusi 24 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą ir svarsto galimybę įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi šių taisyklių: f) kai išduodančioji valstybė narė praneša 24 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, sprendimą priėmusi valstybė narė neįveda perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 29 straipsnio f) punkte nustatyta, kad jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 11.1. pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 11.3. tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 11.3.1. jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 11.3.2. užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
8. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Kaip buvo minėta, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau buvo panaikintas. Pareiškėjas teismui tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 14 d. gyvena Nyderlanduose, kartu gyvena pareiškėjo šeima – vaikai ir žmona. Pareiškėjas turi įmonę, vaikai lanko ugdymo įstaigas. Į bylą pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytus duomenis. Teismas pažymi, kad pareiškėjo leidimas gyventi Nyderlanduose galioja iki 2029 m. birželio 14 d.
9. LVAT savo praktikoje nurodo, kad kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Chartijos 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS II proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose ES valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir pan. Prieš įvedant perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį, be kita ko, atitinkamo asmens teisei patekti į Šengeno erdvę, teisei į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt. (LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
10. Teismas pažymi, kad nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjas turi leidimą gyventi Nyderlanduose, teismo vertinimu, Migracijos departamentas prieš nustatydamas Sprendime nurodytus draudimus turėjo įvertinti itin reikšmingas aplinkybes, o būtent, pareiškėjo šeimos, darbo, socialinius, ekonominius ryšius. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Migracijos departamentui buvo žinoma tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi Nyderlandų vizą, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas turėjo prašyti pareiškėjo pateikti prašymo nagrinėjimui svarbius duomenis. Taip pat sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad atsakovo priimtas Sprendimas padarys pernelyg didelę žalą ne tik pareiškėjui, bet ir jo šeimos nariams. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dažnai keliauja verslo reikalais ir jau daug metų teisėtai gyvena Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalyje.
11. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie tai, kad 2024 m. lapkričio 12 d. gavo pranešimą iš Migracijos departamento, kad pareiškėjo prašymo dėl uždraudimo atvykti panaikinimo, sutrumpinimo nagrinėjimas sustabdytas, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui priimti. Taip pat nurodyta, kad gavus atsakymą iš Nyderlandų kompetentingos institucijos nagrinėjimas bus atnaujintas ir nedelsiant priimtas sprendimas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad duomenys iš Nyderlandų kompetetingų institucijų yra svarbūs nagrinėjamu klausimu, kas patvirtina aplinkybę, kad vadovaujantis SIS reglamento 28 ir 29 straipsniais Migracijos departamentas turėjo konsultuotis su Nyderlandų valstybe ir nepaisant to, kad, kaip nurodo atsakovas, duomenų apie pareiškėjo turimą leidimą gyventi Nyderlanduose neturėjo, atsižvelgiant į visas aplinkybes, turėjo sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti prašymo nagrinėjimui svarbius duomenis.
12. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir esamą situaciją, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu pritaikė neproporcingą priemonę.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti atsakovo Sprendimą. Pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Sprendimas naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
14. Pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1641,58 EUR, taip pat pareiškėjas už skundo padavimą teismui yra sumokėjęs 22,50 EUR žyminio mokesčio.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)
Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) atstovavimo sutartį, kuria advokatei G. D. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymus (apmokėta atitinkamai – 400,00 EUR ir 1241,58 EUR); 3) 2024 m. rugsėjo 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23, 2024 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra Nr. GD000044; 3) taip pat sumokėtas 22,50 EUR dydžio žyminis mokestis.
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1641,58 EUR suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, susipažinimas su pateiktais dokumentais, prašymų teismui dėl papildomų dokumentų pateikimo rengimas ir pateikimas, atstovavimas teisme) neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina, taip pat priteistinas ir sumokėtas 22,50 EUR žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 24S208499.
Priteisti pareiškėjui D. T. (D. T.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1664,08 (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 08 euro ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.