- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2-27699-909/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21661-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 450,31 Eur skolą, 471,59 Eur palūkanas, 178,05 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,00 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (450,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2009-09-22 AB „Swedbank“ ir J. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovui suteikė kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Atsakovui netinkamai vykdant minėtą sutartį, AB „Swedbank“ ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių pinigų sumų sumokėjimo.
2012 m. gruodžio 6 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal minėtą sutartį. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus kredito sutartimi, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi tinkamai įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2009-09-22 tarp AB „Swedbank“ ir atsakovo buvo sudaryta kreditinė lanksčių įmokų kortelės sutartis Nr. 06-057670-RK kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5000 Lt (1448,10 Eur) kredito limitas, kurio grąžinimo terminas numatytas 2012-08-31, metinė palūkanų norma – 16,00 proc., delspinigių dydis – 0,10 proc. AB „Swedbank“ siuntė atsakovui pranešimą, iš kurio matyti, kad atsakovas prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai. 2012 m. gruodžio 6 d. pirminis kreditorius AB „Swedbank“ ir ieškovas UAB „Gelvora“ pasirašė Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal minėtą vartojimo kredito sutartį. Naujasis kreditorius 2013-01-30 siuntė atsakovui pranešimą, informuodamas apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą, ragindamas susimokėti skolą.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis).
Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovui nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jo priteistina ieškovui 450,31 Eur pagrindinės skolos ir 471,59 Eur palūkanų.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas 16,00 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pagrindinės skolos (450,31 Eur) už laikotarpį nuo 2019-07-19 (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 16,00 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagrindinės skolos (450,31 Eur) už laikotarpį nuo 2019-07-19 (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius ir atsakovas specialiosiose sąlygose susitarė, jog klientui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų klientas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatyto delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 93,04 Eur delspinigių bei 85,01 Eur palūkanų delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku grąžinti gautą paskolą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1099,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 25,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Valstybei iš atsakovo priteistina 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,31 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 31 ct) skolos, 471,59 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 59 ct) palūkanų, 178,05 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 5 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1099,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,00 (šešiolikos) procentų dydžio metines sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (450,31 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.