- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-942-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12548-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- V. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei V. T. dėl skolininko nesąžiningumo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) kaip galima skubiau iš VĮ „REGITRA“ išreikalauti informaciją apie tai, kam V. T. nuo 2019-01-10 perleido transporto priemonę Volvo S80, 3.0L, T6 AWD, v/n (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kas šiuo metu yra savininkas ir valdytojas minėtos transporto priemonės, visus turimus su nurodytu automobiliu susijusius dokumentus nuo 2019-01-10 (pirkimo-pardavimo sutartis ir kt.); 2) išduoti ieškovui liudijimą apie teisę gauti iš VĮ „REGITRA“ informaciją: kam V. T. perleido transporto priemonę: Volvo S80, 3.0L, T6 AWD, v/n (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kas šiuo metu yra savininkas ir valdytojas minėtos transporto priemonės, visus turimus su nurodytu automobiliu susijusius dokumentus nuo 2019-01-10 (pirkimo-pardavimo sutartys ir kt.), kad ši informacija būtų pateikta teismui; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti automobilį Volvo S80, 3.0L, T6 AWD, v/n (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nusiunčiant nutartį VĮ „REGITRA“ (jos filialams), kad VĮ „REGITRA“ negalėtų registruoti/pakeisti šios transporto priemonės (automobilio) duomenų (savininko, valdytojo ir kt.); 4) pripažinti negaliojančia atsakovės V. T. ir naujo įgijėjo sudarytą automobilio Volvo S80, 3.0L, T6 AWD, v/n (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo sutartį ir taikyti restituciją grąžinant automobilį atsakovei V. T., o nesant galimybės grąžinti automobilio – priteisti atsakovei iš naujo įgijėjo automobilio vertės ekvivalentą pinigais 7 750 Eur; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės žalos atlyginimą 1 055 Eur; 6) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas; 7) leisti ateityje patikslinti ieškinį arba pateikti prašymą dėl naujo atsakovo įtraukimo į bylą (naujojo automobilio įgijėjo).
2. Nurodė, kad neturi duomenų apie naująjį automobilio įgijėją (savininką), o VĮ „REGITRA“ atsisakė pateikti apie jį duomenis, todėl prašo šią informaciją išreikalauti iš VĮ „REGITRA“ ir/arba išduoti liudijimą apie teisę gauti tokią informaciją. Informuoja, kad prieš ieškinio padavimą teismui prašė VĮ „REGITRA“ pateikti informaciją apie tai, kam atsakovė perleido automobilį ir kas šiuo metu yra jo savininkas/valdytojas. VĮ „REGITRA“ atsisakė pateikti duomenis, nurodžiusi, kad juos išreikalauti gali teismas. Kadangi duomenys apie naująjį automobilio savininką būtini byloje siekiant nuginčyti automobilio perleidimą, prašo šiuos duomenis kaip galima greičiau išreikalauti iš VĮ „REGITRA“. Neturėdami informacijos apie savininką negali reikšti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių su draudimu automobilį pakartotinai perleisti. Gavę informaciją apie automobilio naująjį savininką, nedelsiant patikslins ieškinį įtraukiant kitą atsakovą (automobilio įgijėją) arba pateiks papildomą prašymą įtraukti atsakovu naująjį automobilio savininką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-24 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui R. B. sumokėtą 236 Eur žyminį mokestį. Nutartyje nurodyta, kad teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi 1 punktu, atsisako priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nes teismas nėra paieškų tarnyba, kuri surenka ieškovui reikiamus įrodymus, nustato atsakovų gyvenamąsias vietas ir išnagrinėja bylą. Tokie veiksmai būtų šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimas, neatitinka rungimosi principo (CPK 12, 17 straipsniai). Ieškovas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, o ne su ketinimų, siekių raštu. Iš ieškinio turinio matyti, kad prašoma panaikinti sandorį, atlyginti žalą. Rašant tokius siekius, privaloma nurodyti iš ko susideda žala, jos pagrindą, jeigu prašoma panaikinti sutartį, privaloma nurodyti sutarties nuginčijimo pagrindą. Ieškovo pateiktas raštas neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, numatytų proceso kodekse.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo 2019-04-24 nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Tai, kad ieškiniu viena šalis prašo teismo padėti išreikalauti įrodymus arba išduoti liudijimą tiems įrodymams gauti yra įprasta praktika. Tai nėra procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimas ar rungimosi principo neatitikimas.
4.2. Teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinio, kadangi nenurodė nė vieno tinkamo CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyto atsisakymo priimti ieškinį pagrindo ir jų nėra. Skundžiama teismo nutartis apskritai nepagrįsta ieškinio atsisakymo priimti aspektu.
4.3. Ieškiniu prašoma išreikalauti informacija ir dokumentai susiję su ieškiniu. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė iškelti civilinę bylą dėl įrodymų nepakankamo. Ieškovas dar iki ieškinio padavimo kreipėsi į VĮ „REGITRA“ ir prašė tų duomenų, kuriuos prašė išreikalauti teismo. Negavę duomenų, pateikė teismui ieškinį su prašymu išreikalauti duomenis iš VĮ „REGITRA“. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, neskundė jos iš karto, o kreipėsi pakartotinai į VĮ „REGITRA“, pridėję tiek ieškinį, tiek ir skundžiamą teismo nutartį, ir pakartotinai prašė pateikti informaciją. Nepaisant to, VĮ „REGITRA“ vėl nurodė, kad dokumentų ir informacijos nesuteiks. VĮ „REGITRA“ paaiškino, kad tik teismas gali išreikalauti įrodymus arba galima prašyti teismo išduoti liudijimą.
4.4. VĮ „REGITRA“ nesuteikiant duomenų, o teismui atsisakant priimti ieškinį ir nurodant gauti duomenis patiems – užkertamas kelias ieškovui į teisminę gynybą.
4.5. Ieškovas nesutinka ir su nepagrįstais teismo teiginiais, kad neva ieškinyje nenurodyta, iš ko susideda ieškovo patirta žala, jos pagrindas, jeigu prašoma panaikinti sutartį, privaloma nurodyti sutarties nuginčijimo pagrindą. Pagrindas nurodytas – tai actio pauliana pagal CK 6.66 straipsnį dėl skolininko nesąžiningumo: kadangi atsakovė, būdama nesąžininga, perleido savo turtą trečiajam asmeniui ir nėra išieškotino turto, tai ji pažeidė ieškovo teises. Ieškovas taip pat patiria išlaidas savo teisėms apginti, kas taip pat laikoma žala. Ar ieškovo reikalavimai pagrįsti turi būti nustatoma bylos eigoje, o ne atsisakius priimti ieškinį. Gavus iš VĮ „REGITRA“ prašomą informaciją, ieškovas savo poziciją papildytų rašytinių/žodinių paaiškinimų ar kita forma.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2019-04-24 nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą) (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz., CPK 111, 113–114 straipsniai). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatą dėl atsisakymo priimti ieškinį. Pirma, ieškovo ieškinys susideda iš kelių reikalavimų (dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo), taip pat ieškiniu reiškiami ir procesiniai prašymai; antra, CPK nenumato draudimo ieškinyje suformuluoti procesinio prašymo išreikalauti įrodymus ar išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti (CPK 199 straipsnis). Teismas turi spręsti pareikštus procesinius prašymus, tarp jų ir dėl įrodymų išreikalavimo (CPK 199 straipsnis), o nusprendęs, jog prašymas dėl įrodymų išreikalavimo yra nepagrįstas, atitinkamai spręsti, ar ieškinys su trūkumais bei nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai), ar yra CPK 137 straipsnyje numatyti pagrindai atsisakyti ieškinį priimti; trečia, tuo atveju, jeigu, anot pirmosios instancijos teismo, ieškinys yra pateiktas su trūkumais, taikytinas būtent ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 straipsniai), o ne ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tomis aplinkybėmis, kurias nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, pagrindo atsisakyti priimti ieškinį nebuvo.
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, tačiau jeigu teismas vertino, kad ieškovo ieškinys neatitinka nurodyto straipsnio reikalavimų (dėstydamas, kad procesinis dokumentas yra tik ketinimų, siekių raštas, neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, numatytų proceso kodekse) tokiu atveju turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, o nustatyti terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.
12. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad privaloma nurodyti iš ko susideda žala, jos pagrindą, jeigu prašo panaikinti sutartį, privaloma nurodyti sutarties nuginčijimo pagrindą, tačiau pažymėtina, jog bendru atveju įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y., pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
13. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino civilinio proceso taisykles atsisakydamas priimti ieškinį. Kadangi klausimą dėl ieškinio priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-24 nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo R. B. ieškinio atsakovei V. T. dėl skolininko nesąžiningumo ir žalos atlyginimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.