- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2-693-239/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5644,78 Lt skolą, 1456,93 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ieškovui yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, 2012-03-15 gautas ieškovo prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, atsakovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovui prašant, nagrinėjamoje byloje priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, jog šalys 2008-04-23 sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 1 (toliau tekste – Sutartis Nr. 1), 2009-10-04 – sandorį Nr. 2 (toliau tekste – Sutartis Nr. 2), 2009-10-11 – sandorį Nr. 3 (toliau tekste – Sutartis Nr. 3), 2009-11-16 – sandorį Nr. 4 (toliau tekste – Sutartis Nr. 4), 2010-01-06 – sandorį Nr. 5 (toliau tekste – Sutartis Nr. 5), 2010-01-08 – sandorį Nr. 6 (toliau tekste – Sutartis Nr. 6), 2010-01-12 – sandorį Nr. 7 (toliau tekste – Sutartis Nr. 7), 2010-02-06 – sandorį Nr. 8 (toliau tekste – Sutartis Nr. 8) (b. l. 3-25). Pagal Sutartį Nr. 1 ieškovas suteikė atsakovui 1850,41 Lt vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2008-10-02 Sutartyje Nr. 1 nustatyta tvarka ir terminais, pagal Sutartį Nr. 2 – 323,68 Lt vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012-10-28 Sutartyje Nr. 2 nustatyta tvarka ir terminais, pagal Sutartį Nr. 3 - 660,00 Lt vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2010-10-27 Sutartyje Nr. 3 nustatyta tvarka ir terminais, pagal Sutartį Nr. 4 – 1100,00 Lt vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2010-11-28 Sutartyje Nr. 4 nustatyta tvarka ir terminais, pagal Sutartį Nr. 5 - 751,22 Lt vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2011-06-27 Sutartyje Nr. 5 nustatyta tvarka ir terminais, pagal Sutartį Nr. 6 – 278,41 Lt vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2010-04-26 Sutartyje Nr. 6 nustatyta tvarka ir terminais, pagal Sutartį Nr. 7 – 2334,25 Lt vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012-10-28 Sutartyje Nr. 7 nustatyta tvarka ir terminais, pagal Sutartį Nr. 8 – 2597,57 Lt vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2013-02-28 Sutartyje Nr. 8 nustatyta tvarka ir terminais. Bendra atsakovui pagal aukščiau nurodytas sutartis suteiktų vartojimo kreditų suma – 9895,54 Lt.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas aukščiau nurodytomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė (b. l. 26-27). Atsakovui nevykdant sutarčių sąlygų – nemokant įmokų daugiau kaip 60 dienų (Sutarties Nr. 1 6.4.1 punktas, Sutarčių Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 5.4.1 punktai), ieškovui pagal Sutarties Nr. 1 6.4 punktą, pagal Sutarčių Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 5.4 punktus suteikta teisė reikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas pagal sutartis mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių pagal aukščiau nurodytas sutartis, tai yra nemokėjo ieškovui įmokų sutartyse nustatytais terminais ir tvarka. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo skola ieškovui pagal aukščiau nurodytas sutartis yra 5644,78 Lt (b. l. 26-27).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 5644,78 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sąlygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sąlygos. Neabejotina, kad vartotojas visą dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sąlygas, labai dažnai į kitas sąlygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina šalių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Teismas, įvertinęs šalių sudarytų sutarčių dalykus, jų prigimtį, konstatuoja, jog šalių sudarytos sutartys yra vartojimo sutartys.
Sutarties Nr. 1 6.3 punktas, Sutarčių Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 5.3 punktai nustato, kad atsakovas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, moka ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokėtini kas dieną, sudaro net 182,50 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarčių nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.
Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.
Minėta, kad pagal Sutarties Nr. 1 6.3 punktą, Sutarčių Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 5.3 punktus atsakovas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, moka ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šalys sutartis sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, ieškovas teikia vartojimo kreditus ir teismas, atsižvelgdamas į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Byloje esantis delspinigių paskaičiavimas patvirtina, kad pagal sutartis atsakovui priskaičiuoti 0,5 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 1456,93 Lt sumą (b. l. 26-27). Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 145,69 Lt sumą, tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 1456,93 Lt delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų reikalavimų dalis sudaro 81,54 procento. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, ieškovui iš atsakovo priteistina 173,68 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 6,29 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 230 str. str., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiais UAB „General Financing“ ir E. Š. 2008-04-23 sudaryto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 1 6.3 punktą, 2009-10-04 sudaryto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 2 5.3 punktą, 2009-10-11 sudaryto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 3 5.3 punktą, 2009-11-16 sudaryto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 4 5.3 punktą, 2010-01-06 sudaryto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 5 5.3 punktą, 2010-01-08 sudaryto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 6 5.3 punktą, 2010-01-12 sudaryto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 7 5.3 punktą, 2010-02-06 sudaryto vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 8 5.3 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo bendrovei mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius.
Priteisti iš E. Š. 5644,78 Lt skolą, 145,69 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 5790,47 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-02-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 173,68 Lt bylinėjimosi išlaidas UAB „General Financing“.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.