Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Ž. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Ieškovas A. V. ir atsakovė Ž. P., turintys nepilnametį sūnų G. I., dėl vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo institucijai žinomi nuo 2019 metų. Skyriuje gaunami A. V. pranešimai, kad Ž. P. neparuošia nepilnamečio sūnaus bendravimui su tėvu. Nuo 2022 m. vasario 9 d. Ž. P. šeimai taikoma atvejo vadyba, paskirtos bendrosios socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, A. V. socialinės paslaugos neskiriamos. Iš turimos informacijos, iš atsakovės išsakytos nuomonės, iš ieškovo paaiškinimų, žinoma, kad ieškovas nepilnametį sūnų yra matęs tris kartus, pagal nustatytą bendravimo tvarką bendravimas nevyksta, ieškovas nenurodo motyvo dėl ko bendravimo tvarka turi būti keičiama, ieškovas ir šiuo metu nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, todėl netikslinga ją keisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų G. I., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina Ž. P. ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-62-729/2019 nustatyta detali ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. I. tvarka, pagal kurią šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. bendraus su G. I. kiekvieną šeštadienį nuo 15.00 iki 17.00 valandos (šalių susitarimu – kitą savaitės dieną ir/ar kitomis valandomis), dalyvaujant vaiko motinai Ž. P. ar jos deleguotam pilnamečiam asmeniui. Pirmą mėnesį bendravimas vyks G. I. gyvenamojoje (šalių susitarimu – kitoje) vietoje, kitus penkis mėnesius – šalių sutartoje vietoje. Dėl susitikimo vietos, laiko ir kt. A. V. ir Ž. P. susitars telefonu ar SMS žinutėmis ne mažiau kaip prieš vieną dieną, Ž. P. vengiant susitarti, laikoma, kad einamasis susitikimas vyks šeštadienį 15.00 – 17.00 valandomis vaiko gyvenamojoje vietoje; po šio adaptacinio laikotarpio A. V. bendraus su sūnumi G. I. kiekvieno mėnesio nelyginį šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val., kiekvienų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 13.00 val. iki 19.00 val. ir kiekvienų šv. Velykų antrąją dieną nuo 13.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš jo buvimo vietos ir pristatant atgal arba į vaiko motinos Ž. P. nurodytą vietą; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. V. šalių suderintu laiku ir dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę turi teisę bendrauti su sūnum G. I. nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, elektroniniu paštu, Skype ir pan.), o Ž. P. įpareigojama tam netrukdyti. Minėtas teismo sprendimas buvo patikrintas ir apeliacine tvarka 2018 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1218-460/2018 palikus sprendimą nepakeistą. Ieškovas prašo pakeisti šią bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad bendravimas vyks nustatyta tvarka tik ne šeštadienį, o sekmadienį.

J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetas vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką. Kilęs tarp tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. G. I. savo nuomonę išreiškė bendraudamas su institucijos atstove, nedalyvaujant motinai. Jis nurodė, kad su tėvu bendrauja bent kartą per savaitę telefonu, kartais susiskambina vaizdo skambučiu per Skype programą. Pokalbių metu tėvas vis žada atvažiuoti, klausia ką veiks kai susitiks, tačiau pažado susitikti nevykdo ir į susitikimus neatvyksta. Paskutinį kartą su tėvu susitikęs buvo 2021 metų vasarą, o matėsi tik tris kartus. Vaiko nuomone, būtų daug geriau, jei tėvas pas jį atvažiuotų šeštadieniais, o ne sekmadieniais.

Ieškovo teiginys, kad jam patogesnė diena bendrauti su vaiku yra sekmadienis, nes po darbo savaitės jis nori susitvarkyti namus ir pailsėti, vertintinas kritiškai, kaip niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Kitų svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti jo ir sūnaus bendravimo dieną, nenurodė. Iš byloje pateikto antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos pagal ieškovo pateiktą vykdomąjį raštą užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nustatyta, kad pats ieškovas nesiekia vykdymo tikslų – bendrauti su vaiku, nuo vykdomosios bylos užvedimo 2020 m. rugsėjo 11 d. tik vieną kartą susitiko su vaiku, nors nuolat jam buvo siūloma susitikti, jo paties prašymu vaikas buvo atvežtas į Klaipėdą 2021 m. gruodžio 26 d., tačiau pats tėvas į susitikimą neatvyko.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų nenustatyta, kad ieškovo nurodytos aplinkybės duotų pagrindą keisti teismo nustatytą ir jau nusistovėjusią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kad tokia ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka neatitiktų tėvo teisių ir teisėtų interesų, todėl nėra pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką ir tokiu būdu nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogi tik ieškovui, o ne geriausiai užtikrintų vaiko interesus. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių, atstovų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-222-2035 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.