Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-06-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-15614-600/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
e2YT-15614-600/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurogida“
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurogida“ skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Vytautas Mitkus, I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja (skolininkė vykdymo procese) pateikė skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2022 m. balandžio 4 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/21/01741 ir priimti naują patvarkymą, kuriuo ekspertizę būtų pavesta atlikti turto vertintojui ir teismo ekspertui Darijui Grigui.

2. Nurodo, kad pareiškėjai kyla abejonių dėl antstolio paskirto turto vertintojo – jai nėra aišku, kodėl yra pasirinktas būtent uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Negrita“ turto vertintojas K. K..

3. Pareiškėjai vykdymo procesą reglamentuojančios normos suteikia visumą teisių. Viena iš jų – pasiūlyti turto vertintoją, kuris nešališkai ir kompetentingai atliktų savo funkcijas ir nebūtų nuo nieko priklausomas, kadangi skolininkas vykdymo procese negaus jokios naudos. Iki skundžiamo patvarkymo priėmimo pareiškėjai vykdymo procese nebuvo suteikta galimybė pačiai pasiūlyti turto vertintoją.

4. Antstolis Vytautas Mitkus su pareiškėjos skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

5. Antstolis nurodo, kad jis vykdo 2021 m. lapkričio 3 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. APS-19066 dėl 3 963,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Eurogida“ išieškotojui I. K.. Antstolio kontoroje taip pat vykdomos kitos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš UAB „Eurogida“. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2022 m. balandžio 4 d. areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – 4 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) – ir turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Skundžiamu 2022 m. balandžio 4 d. patvarkymu antstolis paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir pasirinko ekspertizę atliksiantį turto vertintoją.

6. Antstolis laikosi pozicijos, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Visų pirma, pareiškėja per CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepareiškė antstolio paskirtam ekspertui nušalinimo, nors apie tokią galimybę ji buvo informuota skundžiamu patvarkymu. Antra, pareiškėja praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Trečia, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad proceso įstatymas suteikia jai teisę siūlyti eksperto kandidatūrą vykdymo procese – vykdymo procese eksperto kandidatūrą savo nuožiūra parenka antstolis, o teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų antstolio skiriamam ekspertui.

7. Suinteresuotas asmuo I. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje dalyvaujantys asmenys nesutaria, ar skolininkas vykdymo procese turi įstatymo nustatytą teisę siūlyti turto vertei nustatyti pasirinkto eksperto kandidatūrą. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis.

Dėl bylai reikšmės turinčių faktinių aplinkybių

9. Nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/21/01741 dėl 3 963,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Eurogida“ išieškotojui I. K., išieškojimo pagrindas – 2021 m. lapkričio 3 d. Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas Nr. APS-1-19066. Per raginime nustatytą terminą skolininkė gera valia sprendimo neįvykdė. Vykdymo proceso metu antstolis 2022 m. balandžio 4 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-22-240-2733, kuriuo areštavo skolininkei priklausantį turtą – žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte antstolis nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tą pačią dieną antstolis surašė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S22-4273, kurio paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, o ją atlikti pavedė UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertintojui K. K. (duomenys neskelbtini). Patvarkymo 3 punkte antstolis išaiškino proceso šalims jų teisę per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti paskirtam ekspertui nušalinimą. Pareiškėja 2022 m. balandžio 29 d. elektroniniu paštu pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų.

Dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų pateikti (ne)praleidimo

10. Antstolis patvarkyme, kuriuo jis atsisakė tenkinti skolininkės skundą, teigia, kad pareiškėja praleido proceso įstatyme nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, todėl civilinė byla pagal pareiškėjos skundą turėtų būti nutraukta.

11. Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas įtvirtintas CPK 512 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 (devyniasdešimt) dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Minėtoje normoje įtvirtintas 90 dienų terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas, o 20 dienų terminas yra procesinis terminas, kuris gali būti atnaujinamas. Taigi, tik praleidęs 90 dienų naikinamąjį terminą asmuo netenka teisės teikti skundą dėl antstolio veiksmų, o teismas bylą, pradėtą pagal tokį skundą, turi nutraukti (žiūrėti pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).

12. Nagrinėjamu atveju antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė 2022 m. balandžio 4 d., o skundą dėl šio patvarkymo pareiškėja pateikė 2022 m. balandžio 29 d. t. y. po 25 dienų nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos negalima nustatyti, kada tiksliai patvarkymas buvo įteiktas pareiškėjai. Antstolis teigia, kad patvarkymas įteiktas pareiškėjai elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 5 d.

13. Iš bylos aplinkybių darytina vienareikšmiška išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja naikinamojo 90 dienų termino skundui dėl 2022 m. balandžio 4 d. patvarkymo pateikti nepraleido, todėl antstolio patvarkyme išdėstyti argumentai dėl bylos nutraukimo pripažintini nepagrįstais. Iš bylos duomenų nėra aišku, kada skundžiamas patvarkymas buvo įteiktas pareiškėjai – antstolis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad šis patvarkymas skolininkei įteiktas būtent 2022 m. balandžio 5 d. Be to, net ir tuo atveju, jei patvarkymas skolininkei iš tikrųjų buvo įteiktas būtent antstolio nurodytą dieną, skolininkė terminą skundui pateikti praleido labai nežymiai, vos kelias dienas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos galimas nežymus termino skundui pateikti praleidimas nesąlygoja būtinybės palikti jos pateiktą skundą nenagrinėtą.

Dėl antstolio pareigos derinti paskirto eksperto turto vertei nustatyti kandidatūrą su skolininku

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

15. Proceso įstatymas detaliai reglamentuoja skolininkui priklausančio turto įkainojimo tvarką vykdymo procese. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1–2 dalimis, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

16. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), nėra nustatyta detali eksperto vykdymo procese parinkimo tvarka. Iš esmės, ekspertui vykdymo procese taikomi tik du reikalavimai – nešališkumo ir kompetencijos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkte nustatyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, o CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vykdymo proceso šalių teisė reikšti ekspertui nušalinimą, jei egzistuoja CPK 67 straipsnyje nustatyti pagrindai.

17. Skolininko teisė teikti eksperto kandidatūrą atliekant išieškojimą iš skolininko turto vykdymo procese nėra expressis verbis (pažodžiui) įtvirtinta proceso įstatyme. CPK 643 straipsnyje nurodyta, kad Skolininkas turi teisę: 1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą; 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą; 4) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą; 5) apskųsti antstolio veiksmus; 6) reikšti prašymus, nušalinimus; 7) sudaryti taikos sutartis;8) kitas šiame Kodekse numatytas teises. Teisė teikti eksperto kandidatūrą nėra paminėta nei CPK 643 straipsnyje, nei CPK 681 straipsnyje.

18. Pažymėtina, kad iš esmės analogiško aiškinimo yra laikomasi ir teismų praktikoje. Štai Vilniaus apygardos teismas vienoje iš nutarčių nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirtą ekspertą bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimai ekspertams yra pakankami saugikliai, kad turto vertinimą atliktų kvalifikuoti vertintojai ir nebūtų pažeidžiamos vykdymo proceso šalių teisės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teisės aktuose nėra nustatytų kitų turto vertintojams taikytinų reikalavimų, išskyrus kvalifikacijos reikalavimą (...). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, jog teisės aktai nenumato pareiškėjo teisės pasirinkti turto vertintoją, ekspertą. Be kita ko, CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė skolininkui ar išieškotojui pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kurių pagrindu antstolis gali paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2163-866/2021).

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja antstolio patvarkymo neteisėtumą grindžia argumentu, kad jai nebuvo leista pasirinkti jai priklausančio turto vertę nustatysiančio eksperto. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, sąlygojančių išvadą, kad antstolio paskirtas turto vertintojas yra šališkas ar kad jo kompetencija yra nepakankama turto vertinimui atlikti. Išanalizavęs teisinį ekspertizės paskyrimo vykdymo procese reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Kaip minėta, antstolis, skirdamas ekspertą turto vertei nustatyti, neturi atsiklausti vykdymo proceso šalių nuomonės – jo paskirtas ekspertas turi atitikti tik nešališkumo ir kompetencijos reikalavimus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, sąlygojančių išvadą, kad antstolio paskirtas turto vertintojas yra šališkas ar kad jo kompetencija yra nepakankama turto vertinimui atlikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eurogida“ skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus procesinių veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė