- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-2163-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00590-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Vandentvarkos sprendimai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) V. V. skundą dėl antstolės Jūratės Blažienės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje – išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Vandentvarkos sprendimai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) V. V. (toliau – pareiškėjas) skundu dėl antstolės Jūratės Blažienės (toliau – antstolė) veiksmų, reiškė nušalinimą ekspertizės įstaigai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslavita“ (toliau – ekspertizės įstaiga, UAB „Verslavita“). Nurodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-86-6200 dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo paskyrė ekspertizę 10,4200 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), vertei nustatyti.
2. Atlikti ekspertizę pavedė ekspertizės įstaigos UAB „Verslavita“ ekspertams. Nurodė, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Pažymėjo, jog pareiškėjui nebuvo suteikta teisė nušalinti ekspertą, nes nežinoma kas atliks ekspertizę, ar ekspertas turės tinkamą kvalifikaciją, todėl prašė panaikinti 2021 m. gegužės 18 d. patvarkymą Nr. S-21-86-6200, nes antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0086/20/05148, pažeidė turto areštą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, bei tuo pačiu neproporcingai suvaržė ir pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
3. Teigė, jog pareiškėjas nebuvo informuotas iš anksto apie antstolio norą paskirti turto vertintoją, nebuvo suteikta galimybė dėl klausimų ekspertui uždavimo bei pačios ekspertinės įstaigos parinkimo. Be to, nurodė, jog net nebuvo svarstoma ekspertizės atlikimo kaina, kurią po to teks apmokėti pareiškėjui iš savo lėšų. Patvarkyme antstolė tik nurodė, kad nepavykus įvertinti iš varžytynių parduodamo turto bus kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo.
4. Pareiškėjas pabrėžė, kad nebuvo išlaikytas rungtyniškumo principas. Pareiškėjas pažymėjo, kad abejoja UAB „Verslavita“ nešališkumu.
5. Antstolė Jūratė Blažienė netenkindama pareiškėjo skundo nurodė, kad pareiškėjo skunde nušalinti ekspertą, nėra nei vieno iš CPK 65, 67 straipsniuose nurodytų pagrindų. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad neaišku ar UAB „Verslavita“ turi turto arba verslo vertinimo kvalifikaciją, todėl turi būti nušalinta nėra pagrįsta jokiais argumentais, išskyrus bendro pobūdžio pasvarstymus.
6. Pažymėjo, jog UAB „Verslavita“ įkurta 2001 m. Bendrovė turi pažymėjimą, leidžiantį verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Ši informacija yra vieša ir pareiškėjas prieš reikšdamas tokio pobūdžio nušalinimą turėjo galimybę tuo įsitikinti. Antstolė pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad paskirta ekspertizės įmonė neturi kvalifikacijos turto vertei nustatyti ir kiti skunde nurodyti teiginiai ir prielaidos nesudaro pagrindo nušalinti ekspertą CPK 67 straipsnyje numatytais pagrindais.
7. Antstolė pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjo nuomone, nebuvo svarstoma ekspertizės atlikimo kaina bei, kad nėra aiškūs ekspertizės įstaigos pasirinkimo kriterijai, nėra pakankamas pagrindas nušalinti ekspertizės įstaigą bei pripažinti antstolio patvarkymą negaliojančiu. Tiek ekspertizės įstaiga, tiek konkretus ekspertas gali būti parinkti atsitiktinės atrankos būdu, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta detali eksperto kandidatūros parinkimo tvarka. Taip pat pažymėjo, kad įstatymai nenumato teisės skolininkui reikalauti, kad ekspertizę atliktų vykdomojoje byloje jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju jis gali būti šališkas. Kaip ir buvo minėta vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo bei parinkti ekspertizės įstaigą. Vadovaudamasi šiomis aplinkybėmis, antstolė nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą, o vykdomąją bylą persiuntė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolės Jūratės Blažienės veiksmų.
9. Teismas nustatė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu bei siekdamas tinkamai įvertinti areštuotą turtą, patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo 2021 m. gegužės 18 d. paskyrė ekspertizę. Ekspertizę atlikti pavedė nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Verslavita“. Pažymėjo, jog teisės aktai nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, dėl kurių ekspertas gali ir turi būti nušalintas.
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašo nušalinti ekspertą, tačiau nenurodo nei vieno iš įstatyme numatytų pagrindų, be to konkretus ekspertas nepaskirtas. Antstolė nurodė tik UAB „Verslavita“. CPK nenustato tokio vykdymo proceso instituto kaip vertintojo išsirinkimas. Skiriant vertintoją areštuoto turto rinkos vertei nustatyti antstoliui svarbiausia du kriterijai: turto vertintojo kvalifikacija ir nešališkumas. Įstatymai nenumato teisės skolininkui reikalauti, kad ekspertizę atliktų vykdomojoje byloje jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju jis gali būti šališkas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo bei parinkti ekspertizės įstaigą. Taigi, įstatymai nenumato jokių kitų parinkimo kriterijų, tik kaip turėjimas reikiamos kvalifikacijos. Teismui nėra pateikta duomenų, jog nagrinėjamu atveju egzistuotų bent vienas iš CPK įtvirtintų eksperto nušalinimo pagrindų, dėl kurių paskirtas ekspertas galėtų būti nušalintas, o pareiškėjas teigdamas priešingai – nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų pareiškime išdėstytas abejones.
12. Teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo naikinti antstolės 2021 m. gegužės 18 d. patvarkymo dėl ekspertizės vykdomojoje byloje Nr. 0086/20/05148.
III. Atskirojo skundo esmė
13. Pareiškėjas (apeliantas) V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų – panaikinti 2021 m. gegužės 18 d. patvarkymą Nr. S-21-86-6200.
14. Atskirajame skunde nurodo, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad UAB „Verslavita“ turi pažymėjimą, leidžiantį verstis turto ir verslo vertinimo veikla, ir jog ši informacija yra vieša.
15. Pažymi, kad UAB „Verslavita“ veiklos elektroniniame puslapyje yra nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie bendrovės veiklos specifiką, tačiau nėra objektyvių duomenų, jog minėta įmonė turi galiojančią licenciją verstis šiuo verslu; nėra nurodytų potencialių ekspertų duomenų bei jų teisė verstis ekspertine veikla, jų kvalifikacija.
16. Nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad antstolė apklausė nors kelis turto vertintojus (ekspertus). Visa tai pareiškėjui sudaro pagrįstas abejones dėl turto vertintojo kvalifikacijos ir profesionalumo, nes neaišku kokiais kriterijais antstolė vadovavosi skirdama būtent šią bendrovę.
17. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju antstolė skirdama ekspertu privatų juridinį asmenį neįtrauktą į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir CPK 212 straipsnio 2 dalį, nes ekspertų sąraše yra ne vienas ekspertas, kuris atlieka turto vertinimo ekspertizes (turto rinkos vertei nustatyti). Anot pareiškėjo, antstolė neteisėtai paskyrusi asmenį ekspertizei atlikti iš esmės užkirto kelią teisėtos ekspertizės skyrimui bei operatyviam, teisėtam vykdomosios bylos nagrinėjimui.
18. Be to, pažymi, jog prieš priimant patvarkymą nebuvo atlikta analizė dėl ekspertinio tyrimo darbo apimties ir kainos, bei nesuformuluoti klausimai. Kadangi pareiškėjui (skolininkui) ekspertinio tyrimo kaina yra aktuali, jam yra nesuprantama, kodėl būtent ši bendrovė yra pasirinkta.
19. Anot pareiškėjo, nėra aišku, kokiu kriterijumi ir/ar metodika buvo vadovaujamasi turto rinkos vertės nustatymo vertinimą pavedant atlikti antstolio pasirinktam ekspertui ar ekspertams, šio eksperto/ų kandidatūra nebuvo derinta su pareiškėju, nėra aišku, ar jis sugebės nešališkai ir objektyviai atlikti savo funkcijas.
20. Be to, pareiškėjui kaip skolininkui nėra žinoma ekspertizės atlikimo kaina, klausimai dėl tyrimo, nes skolininkas yra suinteresuotas racionaliu lėšų panaudojimu, kadangi nepagrįstai brangus turto vertinimas, sukels skolininkui dar didesnius neigiamus padarinius ir padidins jo mokėtinų sumų mastą.
21. Nurodo, jog pagal CPK 65 ir 67 straipsnių nuostatas nėra galimybės objektyviai pareikšti nušalinimą, nes nėra žinomas ekspertas, kuriam bus pavestas tyrimas.
22. Būtina akcentuoti, kad turto vertės nustatymo procedūra gali būti atlikta netinkamai, turto vertintojas neaišku koks (nes paskirta įmonė), neatitinka eksperto reikalavimų, dėl to reikėtų naikinti patvarkymą, nes manydama, kad antstolė turto vertinimą pavedė atlikti netinkamam subjektui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
24. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolės patvarkymą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo (eksperto parinkimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
25. Bylos medžiagą sudaro antstolės Jūratės Blažienės vykdoma vykdomoji byla Nr. 0086/20/05148 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išduotą 2020 m. spalio 30 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. 2VP-4831-759 dėl 75 000 Eur išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojo UAB „Vandentvarkos sprendimai“ naudai (toliau – vykdomoji byla).
26. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-20-86-13222 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir kartu su Raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-20-86-13233 išsiuntė 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui V. V. el. paštu (duomenys neskelbtini) bei registruota pašto siunta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad registruota pašto siunta siųsti dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti, grąžintas vokas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“.
27. Nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 15 d. antstolė surašė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-86-14003. Taip pat vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2021 m. sausio 8 d. turto arešto aktu Nr. S-21-86-365, areštavo skolininko turtą – žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
28. Nustatyta, jog 2021 m. gegužės 18 d. priimtas antstolės patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-21-86-6200, kuriuo patvarkoma skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, būtent 10,4200 ha žemės ūkio paskirties sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė atlikti ekspertizę pavedė ekspertizės įstaigos UAB „Verslavita“ ekspertams.
29. Vykdomosios bylos medžiagą taip pat sudaro Turto vertinimo priežiūros tarnybos išduotas įrašymo į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimas Nr. 000125, kuriame nurodoma, kad juo įrodoma, jog UAB „Verslavita“ į išorės turto arba vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą įrašyta 2012 m. rugpjūčio 1 d., vadovaujantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38.
Dėl atskirojo skundo esmės
30. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
31. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Viena iš tokių priemonių yra tinkamas areštuoto turto įkainojimas.
32. CPK 681 straipsnyje numatyta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (4 dalis).
33. Pateikdamas atskirąjį skundą apeliantas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties argumentais, prašo ją panaikinti. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti turto vertinimo eksperto parinkimo procedūroje. Nurodo, jog nėra tikras dėl antstolės parinktų ekspertų kvalifikacijos, dėl tokios ekspertizės kainos racionalumo, pareiškėjui kelia abejonių parinktos ekspertizę atliksiančios bendrovės nešališkumas.
34. CPK 682 straipsnis numato ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (1 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (2 dalis).
35. CPK 682 straipsnis nustato, kad antstolis patvarkymu ekspertizę atlikti paveda ekspertui ar ekspertizės įstaigai ir nenumato, kad parenkant ekspertą turėtų būti išklausoma šalių nuomonės. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog dėl to vykdymo proceso šalių teisės nėra pažeidžiamos, nes CPK 682 straipsnio 1 dalyje šalims yra numatyta galimybė pareikšti ekspertui nušalinimą. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų nenurodo pagrindų, kuriais vadovaujantis turėtų būti nušalinta ekspertizės įstaiga, savo skundą grindžia vien deklaratyviais teiginiais dėl galimo nešališkumo, ekspertų kompetencijos nebuvimo.
36. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytus reikalavimus.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirtą ekspertą bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimai ekspertams yra pakankami saugikliai, kad turto vertinimą atliktų kvalifikuoti vertintojai ir nebūtų pažeidžiamos vykdymo proceso šalių teisės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teisės aktuose nėra nustatytų kitų turto vertintojams taikytinų reikalavimų, išskyrus kvalifikacijos reikalavimą, kurį, bylos duomenimis, UAB „Verslavita“ atitinka. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, jog teisės aktai nenumato pareiškėjo teisės pasirinkti turto vertintoją, ekspertą. Be kita ko, CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė skolininkui ar išieškotojui pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kurių pagrindu antstolis gali paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
38. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė paskirdama ekspertizę turto vertei nustatyti nepažeidė ekspertizės skyrimo tvarkos vykdymo procese, antstolė vykdymo procese neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, taigi nėra pagrindo panaikinti antstolės priimti patvarkymą, o pareiškėjo atskirasis skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. V. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.