Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminiam atstovui D. L. ir įgaliotajam atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., išsiskyrusi, dirbanti UAB "R.", virėja, neteista,

kaltinama padariusi keturias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji D. L. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui:

2017 m. balandžio 28 d. apie 08.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini) D. L. tyčia vieną kartą ranka trenkė ant laiptų pakopos sėdinčiai mažametei savo dukrai G. L., gim. (duomenys neskelbtini), į kaktą, dėl ko ji viršugalviu atsitrenkė į laiptų pakopą ir patyrė paviršinę muštinę žaizdą kairėje pakaušio pusėje. Taip mušdama ji nežymiai sužalojo mažametę.

Be to, ji mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui:

2021 m. balandžio 22 d., laikotarpiu nuo 17:00 iki 18:00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), D. L. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė mažametei savo dukrai G. L., (duomenys neskelbtini), į kairiąją veido pusę ir pieštuku ne mažiau kaip du kartus dūrė į dešinės rankos žastą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

2021 m., spalio mėnesį, ne vėliau kaip iki spalio 22 d., ryte, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo adresu: (duomenys neskelbtini), kieme D. L. tyčia vieną kartą koja spyrė automobilyje "Toyota Avensis", valst. nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiam mažamečiui savo sūnui A. L., (duomenys neskelbtini), į kairę koją pakinklio srityje ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.

2021 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), D. L., stovėdama už sėdinčio ant kėdės mažamečio sūnaus A. L., (duomenys neskelbtini), nugaros, tyčia, staiga rankomis patraukė kėdę už atlošo, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindų ir susimušė kaklą bei sėdmenis ir taip smurtaudama sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.

Nežymus sveikatos sutrikdymas G. L. 2017 m. balandžio 28 d.

Kaltinamoji D. L. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad dukra pati susižalojo, nukritusi nuo laiptų. Jai tuo metu buvo beveik 4 metukai, tą rytą kaltinamoji ruošėsi vežti dukrą į vaikų darželį, išėjo į lauką užvesti automobilio, o grįžusi į namus pamatė savo dukrą G. sėdinčią ant laiptų ir verkiančią. Atėjusi arčiau jos, pamatė porą lašiukų kraujo, tuomet paklausė, kas jai nutiko, o ji atsakė, kad nukrito nuo laiptų. Ją apžiūrėjusi pastebėjo, kad vaiko pakaušyje yra šiek tiek kraujo. Sūnus A. tuomet buvo mažas, dar nekalbėjo. Pamačiusi dukrą sužalotą, pati labai išsigando, greitai paskambino savo sesei S. K. ir paprašė, kad ji atvažiuotų, pasakė, kad G. nukrito nuo laiptų ir susižeidė, kad ją reikia parodyti medikams. Pati tuo metu turėjo vairuotojo pažymėjimą, bet jį buvo neseniai įgijusi, labai jaudinosi, turėjo pasirūpinti dviem mažamečiais vaikais, todėl bijojo vairuoti, o vyras D. L., su kuriuo jie tebebuvo susituokę, buvo (dirbo) užsienyje. Ji tą pačią dieną pranešė vyrui apie šį įvykį telefonu. Sesuo atvažiavo per 10-15 minučių, klausė ir jos, ir G., kas nutiko ir ji girdėjo, kaip G. S. sakė, jog nukrito nuo laiptų. Ligoninėje G. buvo apžiūrėta, jai buvo padaryta galvos nuotrauka ir išleista namo. D. L. jos nemušė ir nestūmė, G. niekada niekam ir nebuvo sakiusi, kad mama ją sužalojo, tik praėjus keliems metams G. apklausos metu pasakė, kad ją mama nustūmė nuo laiptų. G. šiuo metu daugiau laiko praleidžia su tėvu, su kuriuo pastaruoju metu ir gyvena; gal tai turėjo įtakos vaiko parodymams, ji pati su savo vaikais gali susitikti tik dalyvaujant D. L. arba socialinei darbuotojai 2 valandas per savaitę, dažniausiai susitikimuose dalyvauja D., todėl su vaikais atvirai pakalbėti negali. Pripažįsta, kad yra vaikus aprėkusi, bet prieš juos nesmurtavo, išskyrus vienintelį atvejį ( antrasis kaltinimas šioje byloje), dėl kurio labai gailisi, dukters atsiprašė ir jos susitaikė. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji prašė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų pagalbos, lankė pozityvios tėvystės kursus, perskaitė ne vieną siūlytą knygą, kad tik suprastų, kaip bendrauti su vaikais, nes nori pati toliau dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime.

Liudytojas ir nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminis atstovas D. L. parodė, kad prieš kokius 3-4 metus, galbūt vasarą, jam būnant Norvegijoje paskambino jo mama J. L. ir papasakojo, kad G. buvo pas ją, lauke ant žolės prisėdo ir kai ji anūkei perbraukė ranka per galvą, G. pravirko ir pasakė, kad jai ten skauda, nes mama ją trenkė į laiptus. Močiutė jos paklausė, kas tada atsitiko, kur buvo tėtis. G. pasakė, kad ji nemokėjo užsirišti batų, o tėtis buvo Norvegijoje. Po mamos skambučio tą pačią dieną jis paskambino D. L. ir pasiteiravo apie šį įvykį. Ji pasakė, kad G. siuto ir nukrito nuo laiptų. Sakė, kad vyko pas gydytojus, siuntė nuotrauką, kurioje matėsi, kad G. ant galvos užklijuotas tvarstis, kaip jis pamena, toką nuotrauką ji buvo atsiuntusi jam anksčiau, dar prieš mamos pasakojimą, jau tada pranešė, kad G. siusdama nukrito nuo laiptų ir susižalojo galvą. Jis šio įvykio nesureikšmino, vaikai siusdavo, tikrai namuose buvo laiptai, tikėjo, kad vaikas galėjo nuo jų nukristi. Jis pats tuo laikotarpiu nuo 6 iki 10 savaičių dirbdavo Norvegijoje ir 2 savaitėms grįždavo į Lietuvą. Važinėjosi į Norvegiją apie 15 mėnesių. Būdamas užsienyje, per "Skype" kalbėdavosi su G., tačiau vos tik duktė jį pamatydavo, paklausdavo, kada grįš, pradėdavo verkti ir pasikalbėti nepavykdavo. Grįžęs iš Norvegijos keletą kartų klausė G., kas jai nutiko galvai, ji sakė, kad mama ją pastūmė į laiptus, nes nemokėjo užsirišti batų. D. vis tiek sakė tą patį, kad dukra siuto su broliu ir nukrito nuo laiptų. D. L. tada niekam apie tai nepranešė, nes netikėjo, kad D. gali smurtauti prieš vaiką, taip pat netikėjo G., galvojo, kad ji išsigalvoja, bet ilgainiui pastebėjo, kad vos tik D. pradėda rėkti ant G., dukra atbėga pas jį. Yra matęs, kad D. trenkė delnu per sėdmenis G., ją papurtydavo. Laikui bėgant, matydamas žmonos elgesį su dukra, jis suprato, kad G. galėjo būti D. L. pastumta į laiptus, kai jai buvo praskelta galva. Pastebėjo, kad dukra po šio įvykio pradėjo prasčiau kalbėti, jos kalba pradėjo trūkčioti, atsirado baimė kažką pasakyti ne taip, iš to daro išvadą, kad vaikas yra psichologiškai sutraumuotas. Pas psichiatrus G. nebuvo konsultuota, bendravo mokykloje su psichologu.

Liudytoja J. L.parodė, kad G. L. yra jos anūkė, o jos tėtis D. L. yra liudytojos sūnus, išsituokęs su D. L. nuo 2019 m. Jų vaikų G. ir A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama, D. iš pradžių su tuo sutiko, nes jokių blogybių niekas neįtarė, o D. ir šiaip visada nusileisdavo D., kuri dažnai jam būdavo grubi ir reikli. 2016-2017 m., A. jau buvo gimęs, sūnus išvyko metams su trupučiu dirbti į Norvegiją. Tuo laikotarpiu ji su vyru R. L. kas savaitę lankydavo marčią ir anūkus. Vieną savaitgalį, berods pavasarį, ar sausio - vasario mėn., D. tuo metu buvo Norvegijoje, atvykus pas D., D. apgailestaudama sakė, kad vakar G. nukrito nuo laiptų, važiavo į priėmimą į Klaipėdą. Kaip tai įvyko, G. nepasakojo, sakė, kad apie šį įvykį buvo pasakyta ir D.. Praėjus kokiems 5 mėnesiams, kai A. su G. buvo pas ją namuose, ji atsisėdo ant žolės, o jai ant kelių atsisėdo A. ir G.. Ji ranka perbraukė G. per plaukus ir G. pratrūko raudoti, pasakė, kad mama trenkė jos galvą į laiptus. Paklausė A., ar jis matė, atsakė, kad ne. Paklausė, kur buvo tėtis, sakė, kad Norvegijoje. Paskui bandė išsiaiškinti, kaip viskas įvyko, G. papasakojo, kad kai ji sėdėjo namuose ant laiptų ir rišosi batus. Jai nepavykus užsirišti batų, mama ją pastūmė ir G. sėdėdama trenkėsi galva į kitą laipto pakopą. Nei ji, nei D., sužinoję apie tai, niekam nepranešė, nes tikėjo, kad tai gavosi netyčia.

Iš pirminių nukentėjusiosios mažametės G. L. parodymų 2021-05-19 nustatyta, kad tada ji parodė, kad kai buvo trijų metų, mama trenkė į laiptus galvą, kai nemokėjo užsirišti batus. Bėgo kraujas, važiavo pas gydytojus. Niekam nepasakojo apie tai. (2 t., b.l. 156-159).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021-12-01, mažametė nukentėjusioji G. L. parodė, kad anksčiau gyveno su mama, o savaitgaliais būdavo pas tėtį. Dabar gyvena pas tėtį, su mama gyventi nenori, nes mama kartais elgiasi blogai. Būna, kad ir su broliu susimuša, jai būna mėlynių, tačiau kai ji buvo maža, jai buvo 4 metai, ir ji nemokėjo batų užsirišti, mama jai praskėlė galvą. Namie be jų buvo tik brolis, jis galėjo tai matyti. Mama paėmė jos galvą ir pastūmė į laiptus, tada jai buvo sugipsuota galva, labai skaudėjo. Ji atsitrenkė į laiptus galva (mergaitė rodo galinę galvos dalį - pakaušį), nes sėdėjo ant pirmo laiptelio ir mama pastūmė jos galvą į pačius laiptus, kur reikia lipti kojomis. Tuo metu mama buvo pikta, susinervinusi. Tada ji važiavo pas gydytoją. Į ligoninę nuvežė mamos sesė, nukentėjusiosios kūma. Tuo metu mama su tėčiu buvo išsiskyrę. Kažkur reikėjo važiuoti ir taip buvo. Paskui su mama gražiai bendravo, bet mama neatsiprašė. Norėtų, kad mama jos atsiprašytų. Senelis su močiute atvažiavo su A. aplankyti jos. Mama jiems melavo ir sakė, kad ji paslydo, pati nukrito ant laiptų. Daugiau apie pastūmimą laiptų niekam nesakė, pasakė tik policijai (3 t., 18-21).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021-12-01 mažametis nukentėjusysis A. L. parodė, kad mama taip pat sesę skriaudžia, yra paėmusi už kasos ir nustūmusi nuo laiptų. Nematė, kaip mama sesę nustūmė nuo laiptų. Viskas įvyko namuose. Į apklausą atvyko su tėčiu ir sese. Tėtis sakė, kad jis sakytų ką mama daro, kad skriaudžia, kad reikia viską atsiminti, ką mama daro, sakė sakyti tiesą. Jis pats viską atsimena (3 t., b.l. 14-17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1459/2021 (03) nustatyta, kad vienas iš tyrimui tyrimui pateiktų medicininių dokumentų - VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 4530101-17071195, iš kurios matyti, kad G. L. atvyko 2017-04-28 08.40 val. Skundžiasi galvos skausmu. Trauma apie 8 val. buityje. Apžiūros duomenys: kairėje pakaušio pusėje apie 0,5 cm muštinė paviršinė žaizda. Diagnozė: galvos muštinė žaizda. Žaizda dezinfekuota, uždėtas sterilus tvarstis. Specialistas teikia išvadą, kad VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenų apie 2017-04-28 G. L. patirtą traumą. 2021-04-28 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje G. L. konstatuotas sužalojimas - paviršinė muštinė žaizda kairėje pakaušio pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griūvant ar krentant be pašalinės jėgos poveikio arba po gauto smūgio bei kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Medicininių dokumentų duomenimis sužalojimas galėjo būti padarytas 2017-04-28. Kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis padarytas sužalojimas iš turimų medicininių duomenų atsakyti nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. 2015-11-11 G. L. konsultuota logoterapeutės, nustatyta diagnozė - kalbos išraiškos sutrikimas. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis G. L. buvo gydoma Neurologijos skyriuje nuo 2017-04-10 iki 2017-04-14. Nustatytos diagnozės: mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, kalbos išraiškos sutrikimas. Nėra teismo medicininių duomenų, kad G. L. nustatytos diagnozės yra galvos traumų pasekmė (1 t., b.l. 145-146).

Liudytoja S. K.parodė, kad D. L. yra jos sesuo, su kuria, kol jos vaikai gyveno pas ją, jos bendravo dažnai, dabar – labai mažai. Pamena, kad 2017 metų pavasarį (tikslaus laiko pasakyti negali), pirmoje dienos pusėje, jai paskambino jos sesuo D. L. ir pasakė, kad jos dukra G. L. nukrito nuo laiptų ir prasiskėlė galvą. Jautė, kad sesuo yra panikoje, todėl pasakė, kad tuoj atvažiuos ir abi nuveš į Klaipėdos vaikų ligoninę. G. tuo metu buvo 3 metai, A. tuo metu buvo 2 metai, todėl žinojo, kad sesei reikės pagalbos pabūnant ir su A.. Ji greitai atvažiavo pas sesę. Apžiūrėjo G., pamatė, kad viršugalvyje yra šiek tiek kraujo. Didelio kraujavimo nebuvo, žaizdos didelės taip pat nebuvo. G. atrodė guvi, žvali, tik verkė. Atvykusi G. klausė, kas nutiko jai, o ji pasakė, kad nukrito nuo laiptų. Jos klausė, kaip nukrito, tačiau ji pasakė "nežinau, nukritau". D., matėsi, buvo išsigandusi. Visi sėdo į liudytojos automobilį ir išvažiavo į ligoninę. Vairavo ji, kartu vyko D. su A. ir G.. Visos kelionės metu G. neužsiminė, kad ją būtų pastūmusi mama, ji jokių priekaištų mamai neišreiškė. A. tuo metu dar nekalbėjo. Nuvažiavus į gydymo įstaigą, G. apžiūrėjo gydytojas, nustatė žaizdą viršugalvyje. Siūti žaizdos nereikėjo, D. liepė vaiką stebėti namuose ir patarė neleisti į darželį. Po kurio laiko G. buvo susitikusi ir su jos su D. mama, ji taip pat klausė, kaip taip atsitiko, kad G. susižeidė. G. vis sakė, kad nežino, nukrito ir tiek. (2 t. b. l. 143-146).

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2022 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad G. L. bendravimo su ekspertėmis metu paklausta, ar ją mama skriaudė, mergaitė nurodo, kad daug kartų : trenkė į žandą, tempė už plaukų, dūrė pieštuku į petį, praskėlė galvą, kai trenkė į laiptus suėmusi jai už galvos (rankos judesiu parodo, kaip pastūmė jos kaktą). Teiraujantis, kada tai vyko, nurodo įvykių aplinkybes, bet ne laiką: „Kai tvarkėmės kambarį, kai aš skaičiau knygą, kai aš dariau lietuvių, kai nemokėjau batų užsirišt trenkė laiptus į galvą“. Pasiteiravus apie savijautą tuo metu nurodo, kad jautėsi liūdna, verkė. Įtariamąją apibūdina: „Mama griežta, kartais būna linksma, kartais būna pikta. Visada būna linksma, o kartais būna pikta.“ Paklausus, su kuo labiau patinka gyventi - tėčiu ar mama - sako: „Su tėčiu“, - ir iš karto spontaniškai priduria: „Bet jeigu mama atsiprašytų, tai tikrai gyvenčiau su ja." Ekspertizės metu tiriamoji pakartoja savo parodymų, duotų 2021-12-01 apklausoje, esmę. Apie byloje tiriamus įvykius paaiškina: „Mama mus skriaudžia, aš jos bijau, aš jai sakiau, kad mama, aš bijau, kai muši mane. Ji sakė, tai skambink tėčiui, bet paskui apgavo, neleido jam skambinti. Vieną kartą senai, kai buvau maža, aš nemokėjau batų užsirišti, ji stūmė mane už plaukų į laiptus, praskėlė man galvą, labai skaudėjo. Tada važiavome su kūma į ligoninę, man galva buvo čia apvyniota. Esu tėčiui apie tai pasakojusi. Aš noriu, kad mama atsiprašytų. Norėčiau vėl su mama gyventi, jeigu ji neskriaustų ir atsiprašytų” (4 t., b.l. 44-53).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios D. L. kaltė padarius šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., nes nustatyta, kad ji smurtaudama nežymiai sutrikdė savo mažametės dukters sveikatą. Nors pati kaltinamoji savo kaltės visiškai nepripažino, tačiau teismas, vadovaudamasis įrodymų analizės bei sisteminio vertinimo taisyklėmis ( BPK 20 straipsnio 5 dalis), daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai vienas kitą papildančių įrodymų, pagrindžiančių D. L. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Visų pirma tai pačios mažametės nukentėjusiosios G. L. parodymai, duoti ir ikiteisminio tyrimo institucijoje, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant vaiko teisių gynimo specialistui – psichologui, ir atliekant teismo psichiatrinę/ psichologinę ekspertizę - ekspertėms psichiatrei ir psichologei, kuriuose mergaitė vienareikšmiškai parodė, kad jos mama, susinervinusi dėl to, kad mažametė nemokėjo užsirišti bato, suėmė jai už galvos ir trenkė jos galva į laiptus, ant kurių mergaitė sėdėjo, taip prakirsdama jai viršugalvį. Objektyvų faktą, kad tą dieną G. L. buvo sužalota galva, patvirtina ir pati kaltinamoji, ir į ligoninę vežusi jos sesuo S. K., ir medicininių dokumentų įrašai, ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje įvertintas šių sužalojimų pobūdis ir mastas, o mergaitės parodymus apie šių sužalojimų padarymo aplinkybes ir kad juos smurtaudama padarė mama patvirtina tik vėliau iš pačios G. L. apie šį įvykį sužinojusių jos tėvo D. L. ir močiutės (tėvo mamos) J. L. parodymai. Nors šių liudytojų santykiai su kaltinamąja šiuo metu yra priešiški, gali būti, kad jie netgi darė tam tikrą poveikį jau kurį laiką nebe su mama (kaltinamąja), o su tėvu gyvenančiai mažametei, siekdami išryškinti visus jos atmintyje likusius įvykius, susijusius su netinkamu motinos elgesiu vaikų atžvilgiu, tačiau šios aplinkybės, vertinant visą šiuo klausimu surinktų įrodymų visumą, nepaneigia jos kompleksiškumo ir juo pagrįsto teismo įsitikinimo, kad šis smurto atvejis buvo, kaltinamoji bandė jį nuslėpti, naudodamasi tuo, kad tiesioginių liudytojų (suaugusių asmenų) šalia nebuvo, vienintelis liudytojas – dviejų metų amžiaus jos sūnus ir nukentėjusiosios brolis – tuo metu dar net nekalbėjo ir jo parodymai tikrai gali būti vertinami kaip netikslūs ir nepatikimi, o pati nukentėjusioji – taip pat mažametė kaltinamosios dukra, gyvenanti su ja nuo gimimo ir todėl – visiškai nuo jos priklausoma. Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme bei BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nežymus mažamečio šeimos nario sužalojimas todėl ir pripažįstamas nusikaltimu – veika, šiurkščiai pažeidžiančia valstybės saugomas vertybes, kad juo daromas kompleksinis fizinis - psichologinis – vertybinis poveikis dar nesusiformavusiai asmenybei, artimoje aplinkoje, kurioje dažnai nebūna išskirtinai vaiką palaikančių liudytojų, todėl būtina valstybės mastu jį saugoti, visų pirma – suteikiant deramą svarbą jo duodamiems parodymams. Nors šioje byloje kaltinamoji ir jos gynėjas bandė įrodinėti, kad nukentėjusioji galėjo pameluoti, išsigalvoti jos nurodytas aplinkybes, siekdama pateisinti dabar su ja gyvenančio tėvo ir kitų asmenų lūkesčius, šių aplinkybių teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertės nenustatė ir nepatvirtino, nurodė mergaitę sugebant papasakotio tiesą ir būtent tai padarius. Byloje nenustatyta, kad mergaitė būtų nusiteikusi priešiškai mamos atžvilgiu, ji ne kartą nurodė, kad norėtų su mama bendrauti, jei mama atsiprašytų – su ja ir gyventi, kad su mama gyvenant jai buvo ir gerų dienų, ir dienų, kai mama buvo pikta ir tada kartais smurtaudavo prieš vaikus dėl mažareikšmių priežasčių. Tai, kad mergaitė atvykusiai vežti į ligoninę S. K. (kaltinamosios seseriai) pasakė pati nukritusi nuo laiptų ir, kaltinamosios nurodymu, niekam po šio įvykio nesiskundė, kad ją sužalojo mama, nepaneigia vėliau mergaitės papasakotų tikrųjų šio įvykio aplinkybių teisingumo; būdama maža ir visiškai priklausoma nuo kaltinamosios, nukentėjusioji galėjo būti ir jos paliepta, ir pati instinktyviai, bijodama susipykti su mama, slėpti tiesą apie smurtinius kaltinamosios veiksmus, ypač nuo asmenų, artimų kaltinamajai (jos sesers ar tėvo) ar situacijose, kur dalyvavo pati D. L. ( ligoninėje), tačiau išsaugotus ryškius dėl traumuojančio pobūdžio prisiminimus apie šį įvykį vėliau visiškai teisingai išdėstyti kitiems asmenims, nesuinteresuotiems nuslėpti netinkamus kaltinamosios veiksmus. Tai patvirtino ir teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės išvados, ir teisme apklausots jas davusios ekspertės. Netgi iš civilinės bylos teismui pateiktame 2022-12-14- 2023-01-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, kur pažymėta, kad G. L. pasisakymuose nustatyti lojalumo konflikto abiems tėvams ir jai daromo poveikio (formuojant neigiamas nuostatas manos atžvilgiu) požymiai, taip pat pažymėta ir tai, kad nenustatytas jos padidintas polinkis įtaigumui, mergaitė siekia vienodai teigiamai atsiliepti apie abu tėvus, vengia pasakoti apie bet kokias neigiamas patirtis su abiem iš tėvų, jos tarpasmeniniai santykiai su motina ir tėvu grįsti pasitikėjimu – tai rodo, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusioji apkalba kaltinamąją, pasakodama apie ją išsigalvotus neigiamus dalykus. Todėl netikėti mažametės nukentėjusiosios parodymais, kuriuose išdėstytas nusikaltimo prieš ją padarymo aplinkybes siauresne apimtim patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, teismas neturi jokio pagrindo ir, įvertinęs visa tai, kas čia aptarta, pripažįsta kaltinamąją D. L. padarius šią inkriminuotą jai nusikalstamą veiką.

Fizinio skausmo sukėlimas G. L. 2021 m. balandžio 22 d.

Kaltinamoji D. L. teismo posėdžio metu iš dalies pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Ji parodė, kad po to, kai išsituokė su D. L., vaikų G. ir A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, o D. L. kas antrą savaitgalį praleisdavo su vaikais. Ji su abiem vaikais sutarė pakankamai gerai, tačiau kartais pasipykdavo dėl atsikalbinėjimo, nesimokymo, nenoro skaityti, mokytis. 2021-04-22 ji buvo namuose su abiem vaikais. Vakarop, apie 17:00-18:00 vai. dukrai G. liepė eiti skaityti, G. labai nenorėjo tuo užsiimti, vis trukdė ruošiančiai vakarienę D. L., prašydama pagalbos, todėl jai trūko kantrybė ir ji delnu norėjo G. suduoti ranka per petį, bet dukra pasuko galvą ir taip gavosi, kad kaltinamoji delnu sudavė jai į kairią veido pusę. Vaikas pradėjo verkti. D. L. suprato, kad negerai pasielgė ir pradėjo raminti dukrą, jos atsiprašė. Dukra nusiramino. Po suduoto smūgio iš karto nepastebėjo kraujosruvos, tik kitą dieną pastebėjo nedidelę kraujosruvą paakyje. Tą pačią dieną, kai mokėsi su G. skaityti, ji pieštuku du kartus dūrė dukrai į petį, nes tuo pieštuku knygoje žymėjo skiemenis ir pritrūko kantrybės su dukra. Pirmiau G. sudavė ranka per veidą, o paskui dūrė pieštuku. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Tai pirmas ir vienintelis kartas, kai ji panaudojo smurtą prieš dukrą. Pažada, kad daugiau taip nedarys. Kaltinamoji nurodė, kad taip atsitiko dėl to, kad jai buvo sunku vienai rūpintis abiem vaikais, namu ir visu šeimos ūkiu, ji sakė apie tai vaikų tėvui, bet jis daugiau pagalbos jai nesuteikė. Šiuo metu dėl to su dukra yra susitaikiusios. Šeimos gerovės centras jai sudarė planą ir ji jį vykdo. Lankosi pas psichologus, išklauso seminarus nuotoliu apie vaikų auklėjimą. Tuo metu turėjo daug rūpesčių ir darbe, ir asmeniniame gyvenime, ir finansinių problemų, įtampą dėl to, kad L. turėjo išmokėti skyrybų metu priteistą kompensaciją už remonto darbus, visos problemos susidėjo, ji patyrė didelę tampą, todėl neteko kantrybės ir sudavė G..

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji D. L. patvirtino savo parodymus bute, adresu: (duomenys neskelbtini) parodydama vietą svetainėje prie stalo, kur smurtavo prieš G. L. (4 t., b.l. 90-97).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2021-04-24 tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus kvietimo adresu: (duomenys neskelbtini), D. L. paaiškino, kad 2021-04-23 apie 18 val. buvusi sutuoktinė D. L. jam į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvežė savaitgaliui jų vaikus A. L. ir G. L.. Vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su jų mama D. L., adresu: (duomenys neskelbtini). Vaikams atvykus pastebėjo ant dukters G. žando paraudimą, o ant rankos kraujosruvas. Duktė paaiškino, kad mama trenkė jai ranka į veidą, o rašikliu dūrė į ranką. Jis dukrą nufotografavo mobiliuoju telefonu. 2021-04-24 vakare vaikams pasakius, kad mama atvažiuoja jų pasiimti, G. pradėjo verkti sakydama, kad su mama į namus nevažiuos, nes jos bijo. Tada ir sūnus A. pasakė, kad su mama nevažiuos, nes mama jam griebė už kaklo ir spaudė. Atvykus buvusiai sutuoktinei jai pasakė, kad vaikų neduos, o ši pasakė, kad "pasitaisys". D. L. policijos pareigūnams paaiškino, kad dukrai netyčia ranka sudavė vieną kartą į veidą dėl pamokų ruošimo, o ranką G. galėjo susižaloti pati, ji prieš dukrą nesmurtavo. Su vaikais nebendrauta, nes jie pradėjo verkti. Atvykę Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai bendravo su vaikais bei tėvais ir priėmė sprendimą, kad G. L. liks su tėčiu, o A. L. vyks su mama (1 t., b.l. 5-11).

Ta pati pirminė informacija pagal D. L. pareiškimą nurodyta ROIK 012000263992 (1 t., b.l. 15-16).

Liudytojas ir nepilnametės nukentėjusiosios įstatyminis atstovas D. L.parodė, kad 2021-04-23 vakare buvusi sutuoktinė D. L. atvežė jam jų mažamečius vaikus: G. L., (duomenys neskelbtini), ir A. L., (duomenys neskelbtini). pabūti per savaitgalį, kaip nustatyta skyrybų byloje teismo sprendimu. Jis parsivedė vaikus į butą, kuriame gyvena su sugyventine K. G. bei jos dviem mažamečiais vaikais, G. ir A. pradėjo su jais žaisti ir tada jis pastebėjo ant G. kairiojo skruosto kraujosruvas ir šiek tiek pamėlusią kairiąją akytę. Jis paklausė G., kas jai atsitiko, o G. pasakė, kad jai trenkė mama. Jis paklausė, kaip jai trenkė mama, o G. suspaudė ranką į kumštį ir pasakė, kad taip. Taip pat G. pasakojo, kad ji nesimokino ir todėl mama jai trenkė, kai buvo namuose ((duomenys neskelbtini)). Kada jai trenkė mama, nesakė, bet pagal sužalojimą matėsi, kad neseniai. Po to G. pati jam pasakė, kad mama jai su buku pieštuko galu spaudė į dešinės rankos petį ir šiek tiek žemiau, parodė ranką ir jis pamatė tris pageltusias mėlynes, kurios buvo panašios į dūrimo pieštuku pasekmes. Kada mama jai dūrė, duktė neminėjo, bet sakė, kad tai irgi buvo namuose. Po G. pasakojimų jis iš karto paskambino D. ir paklausė dėl G. sužalojimų. D. neigė, kad būtų skriaudusi dukrą, sakė, kad galimai susižeidė mokykloje ir pan. 2021-04-25 apie 15:00 val. D. L. pasakė G., kad netrukus atvažiuos mama ir vešis ją namo. Tai išgirdusi G. susigriebė už veido, pradėjo verkti ir pasakė, kad bijo mamos, kad ji ją skriaudžia, pasakė, kad nenori pas ją važiuoti, o nori pasilikti pas jį. Kai pasakė A., kad G. pasiliks pas jį, A. irgi pradėjo verkti, kad G. nevažiuos namo, nes jam nebus ką veikti, taip pat nurodė, kad bijo mamos, kad ji jį skriaudžia, šaukia. D. L. nurodė, kad G. tiki, nes ji niekada neišsigalvoja tokių dalykų. Kai 2021-04-25 atvažiavo D. pasiimti vaikų, jis pasakė, kad vaikai su ja nevažiuos, nes jos bijo, o D. pradėjo prašyti duoti dar vieną šansą, kad ji pasitaisys ir pan. Suprato, kad D. kalbėjo apie tai, kad smurtavo prieš G.. Nepriėjus kompromiso, kur turėtų likti vaikai, iškvietė policiją. D. paskambino savo tėvui G. B., jis paskambino savo tėvams R. ir J. L., kurie visi atvyko. Jis visiems paaiškino, kad vaikų neatiduoda, nes D. smurtauja prieš G.. Atvykę vaikų teisių apsaugos specialistai nurodė, kad G. pasiliktų su juo, o A. išvažiavo su mama. Girdėjo, kaip D. vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui pripažino, kad trenkė G. per žandą, bet sakė, kad netyčia, nes norėjo pataikyti į petį, bet praslydo ranka, o dūrius pieštuku G. į ranką neigė. Liudytojas nurodė, kad supranta, kad D. L. yra sunku prižiūrėti ir rūpintis dviem vaikais, juolab kad A. turi specialių poreikių, dažnai nesivaldo, elgiasi agresyviai, o G. sunkiau sekasi mokytis. Kai jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia VTAS specialisto išvada, pamatė, kad joje yra neatitikimų - paklausta, kuriuo pieštuko galu jai buvo durta, G. atsakė, kad smailiuoju, o išvadoje VTAS parašyta, kad bukuoju galu. Dar G. VTAS specialistams sakė, kad jos mama jai trenkė kumščiu, o išvadoje nurodyta, kad delnu trenkė į petį, bet pataikė į akį. Ikiteisminiame tyrime jis yra pateikęs 2021-04-26 savo telefonu darytą garso įrašą, kur girdisi jo ir D. L. pokalbis. Taip pat prideda du garso įrašus, darytus lapkričio 7 d., kur girdisi A. ir G. pokalbis su mama, įrodančius, kaip D. L. bendrauja su vaikais.

Apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro ( toliau – ir BPC) pateiktą įrašą nustatyta, kad į BPC kreipęsis vyras, vėliau prisistatęs D. L., nurodė, kad nori išsikviesti ekipažą dėl vaikų. Yra išsiskyręs ir vaiko nenori duoti mamai, t.y. jo buvusiai žmonai, nes vaikas šį savaitgalį atvažiavo su mėlyne ir tai jau ne pirmas kartas. Turi nuotraukų ir balso įrašą, kaip ji prisipažįsta, kad negerai padariusi. Skriaudžia. Sakė, kad nesimokino raidžių, dėl to trenkė kumščiu vaikui į veidą, tušinuku ar pieštuku dūrė į ranką, trys mėlynės yra ant rankos. Buvo pasiėmęs vaikus savaitgaliui, o kai pasakė, kad mama atvažiuoja pasiimti, vaikas puolė į kruvinas ašaras, sako nenori važiuoti pas mamą. Sūnus neapsisprendžia, kaip ir nori važiuoti namo, dukra verkia, nenori (1 t., b.l. 121-123).

Iš Body kameros vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus įrašus užfiksuota, jog D. L. atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, kad vaikai atsisakė važiuoti, vaiko žandas paraudęs ir tai ne pirmą kartą, turi kelias nuotraukas. D. L. pasakoja, kad vaikus atvežė penktadienį, o kai reikėjo važiuoti namo – vaikai į ašaras ir čia ne pirmas kartas. Iš pradžių sūnus sakė, kad nevažiuos, paskui sakė, kad važiuos, nes tėtis negeras. D. L. pasakoja, jog jam sūnus sakė, kad mama smaugė. Dukra sakė, kad su pieštuku ar tušinuku dūrė. Penktadienį pamatė mėlynes, žandas violetinis. Kai paklausė kas nutiko, sakė, kad mama trenkė. Tuo tarpu D. L. pasakoja, kad atvažiavo pasiimti vaikų ir jai jų neatiduoda. Į pareigūno klausimą dėl paraudimų, dūrių pieštukais, D. L. atsako, kad "aš tikrai vaikui su pieštuku nedursiu, gal ir gali būti mėlynė atsiradus, vaikai žaidžia. Jisai sūnui yra ir su diržu uždavęs per užpakalį, jo naujoji draugė yra vaikui ir už ausies patempusi ir sakiusi klauptis ant kelių rankas iškelti. Vaikų globa priskirta man. Jis nori vaikus prisiteisti, lyg vaikams yra blogai pas mane gyventi. Dukra sako "mama aš tavęs bijau", sūnus dabar atvažiavus "aš tėčio bijau". Sūnus dabar nori su manimi važiuoti, o dukra nenori." Pareigūnui su D. L. ir D. L. įėjus į butą, matosi du vaikai. Mergaitės paklausus, kas jai nutiko, ši pradėjo verkti. Pareigūnai pasiūlė mergaitę nuvesti į kitą kambarį. Pareigūnai telefonu į įvykio vietą kviečia VTAS, pasiūlo D. L. ir D. L. nusistatyti girtumą. Atvykęs VTAS specialistas kalbina vaikus. Girdisi, kaip vaikas sako: - "Mes bijom, aš nebijau mamos". Girdisi, kaip vaikas sako: - "Aš nežinojau raidės, dėl to trenkė man". VTAS specialistas sako, kad vaikinas nori būti su mama, G. nori būti su tėčiu. Pareigūnas išsikviečia D. L. į laiptinę ir pasiūlo papasakoti, kaip čia viskas nutiko. D. L. nurodo: "Dėl žando tai aš netyčia. Norėjau per ranką, bet ji pasisuko ir gavosi per žanduką". Į pareigūno klausimą dėl taškiukų, mėlynių ant rankos, D. L. tvirtina, kad "ant rankos ne nuo manęs. Kai vaikas būna nusirengęs, sakau: G. iš kur pas tave mėlynės, tai mokykloj, tai dar kas nors. Namuose su broliu siunta". Taip pat nurodo, kad su dukra susipyko dėl skaitymo, dėl pamokų. (1 t., b.l. 115-117).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad D. L. pateikė šešias dukters G. L. nuotraukas, fotografuotas asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu SAMSUNG GALAXY A70, kuriose matomi galimi vaiko sužalojimai ir pareiškė, kad dvi nuotraukos su matomais veido paraudimu ir kraujosruvomis G. L. rankoje nufotografuotos 2021-04-23 vakare (1 t., b.l. 164-166).

Iš pateiktų nuotraukų fotolentelės ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nuotraukose Nr.1 ir 2, D. L. fotografuotose 2021-04-23, užfiksuotos keturios apvalios formos kraujosruvos G. L. dešiniame žaste, o nukentėjusiosios veide - kairio skruosto paraudimas, patinimas (1 t., b.l. 167-171, 172-174).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-05-11 rašto Nr. (1.8) SD-03-124 matyti, kad vadovaujantis VTMT Kokybės vadybos procedūra PR-18 "Gyvų asmenų tyrimai", teismo medicininis tyrimas yra galimas tik apžiūrint gyvą asmenį bei pateikus medicininio pobūdžio informaciją (originalius medicininius dokumentus arba jų patvirtintas kopijas (gali būti siunčiamos el. paštu), kurios būtų įskaitomos, rentgeno nuotraukas, kompiuterines tomografijas, papildomų tyrimų išvadas ir kt.). Vaizdo įrašai, foto nuotraukos nėra teismo medicinos eksperto tyrimo objektas, todėl teismo medicininio tyrimo skyrimas pagal foto nuotraukas yra negalimas (1 t. b.l. 128).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti garso įrašai, kuriuos pateikė liudytojas D. L. prie 2021-11-16 apklausos protokolo. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „G. pokalbis su mama“. Girdisi kaip moters balsas, tyrimui žinoma, kad tai D. L. sako: - "Labas G., nu kas yra blogai?" G.: - "Niekas". D. L.: - "Niekas? O kas, mama muša, bara". G.: - "Mama pyksta". D. L.: - "Pyksta... o kodėl pyksta?" G.: - "Nes bara mumis". D. L.: - "Kodėl bara, kad labai geri esat, ožiai". G.: - "Nežinau". D. L.: - "Tai gal dėl to, kad mokytis nenorit, pas tėtį labai gerai, nereikia mokytis." Į pokalbį įsiterpia D. L., kuris sako: - "Reikia mokytis, mama neturi vaikų daužyti, nuo kėdžių mėtyti ir tu nepasakok nieko, nes neturiu tau ką pasakyti."

Liudytoja J. L.parodė, kad G. L. yra jos anūkė, o jos tėtis D. L. yra liudytojos sūnus. D. L. su G. L. mama D. L., yra išsituokę nuo 2019 m. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. 2021 balandžio 25 d. vakarą apie 21:00 val., kai į D. namus atvyko vaiko teisių budėtojai, I. K. apklausė vaiko ir uždavė tokius klausimus: "Ar mama tave pirmą kartą mušė?" G. atsakė, kad pirmą kartą. "Ar tau su delnu trenkė?". G., atsakė, kad su kumščiu. "O ką tu padarei?" - paklausė I. K.. G. atsakė, kad "nieko aš nepadariau, aš nežinojau raidės". D. apibūdintų kaip pasipūtusią, arogantišką, gruboką moterį, bet nei karto nėra mačiusi, kad ji smurtautų prieš vaikus ar kitą asmenį ir sūnus jai nėra sakęs, kad D. smurtauja prieš vaikus. G. kiekvieną kartą atsisveikindama su tėčiu verkia, sako, kad nori gyventi su tėčiu, mama ją skriaudžia (2 t., b.l. 108-111).

2021-12-07 liudytojas R. L.parodė, kad kad 2021-04-24, tikslaus laiko pasakyti negali, jam paskambino sūnus D. L. ir pasakė, kad jis šiandien vaikų G. L. ir A. L. neveš namo pas jų mamą D. L. į Dituvos sodus, kadangi G. L. atsisakė vykti pas mamą, bijo jos, nes ją muša. Tada jis su savo žmona J. L. nuvažiavo pas sūnų į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Būnant sūnaus namuose atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasikalbėjo su D., po ko iškvietė vaikų teisių apsaugos specialistus. Atvažiavę specialistai bendravo su vienais vaikais, paskui su jo sūnumi, po ko jie bendrame kambaryje, girdint liudytojui, jo žmonai, sūnui ir D. L. tėvui G. B., paklausė anūkės G. L. „tai kaip mama tave skriaudė, ar su delnu mušė“. Anūkė vaikų teisių apsaugos specialistams parodė savo ranka ir pasakė, kad mama jai kumščiu sudavė tiesiai į veidą. Vaikui minėtoje pusėje ant veido buvo mėlynė. Po to vaikų teisių apsaugos specialistai dar kartą paklausė „vaikai, ar tikrai nenorite važiuoti dabar pas mamą?“ Vaikai atsakė, kad ne. Tuomet specialistai nurodė D., kad vaikai trims dienoms lieka pas jį.

Liudytojas G. B.parodė, kad D. L. yra jo dukra. Ji su vaikais A. ir G. gyveno jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Jis žino apie 2021-04-22 įvykį, kai D. L. G. sudavė per veidą ir dūrė pieštuku į ranką. D. jam pati papasakojo apie tai, sakė, kad labai gailisi, kad jai nesmagu ir gėda tokio savo poelgio, pažadėjo, kad daugiau taip nedarys. Ankščiau nei karto nėra buvę, kad D. L. panaudotų fizinį smurtą prieš vaikus. Dukra yra stipri ir tvirta. Ji pajėgi rūpintis vaikais, dirba, stengiasi dėl vaikų gerbūvio, dalyvauja programose dėl smurtinio elgesio. D. L. nėra linkusi smurtauti. Tuo metu, kai panaudojo fizinį smurtą prieš G., jai buvo sunkus metas, o pagalbos neturėjo.

Iš nukentėjusiosios mažametės G. L. apklausos ikiteisminiame tyrime protokolo nustatyta, kad ji davė parodymus 2021-05-19 ir parodė, kad buvo savaitgalį pas tėtį ir nenorėjo važiuoti namo pas mamą, nes mama dūrė jai pieštuku į ranką ir trenkė kumščiu į veidą, kai ji nežinojo raidės. Brolis kitame kambaryje žiūrėjo televizorių ir to nematė. Ant žando atsirado mėlynė, kai tėtis ją pamatė, skambino jos mamai. Kai mama jai trenkė ir įdūrė, mergaitei skaudėjo, ji verkė, o mama pyko, bet paskui padėjo skaityti ir jos atsiprašė. Paprašė tėčio duoti dar vieną šansą, tėtis nedavė, o ji davė. Paskui atvyko policija, vaikų teisės. Brolis išvažiavo su mama, ji liko pas tėtį. (2 t., b.l. 156-159).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021-12-01 mažametė nukentėjusioji G. L.parodė, kad anksčiau gyveno su mama, o savaitgaliais būdavo pas tėtį. Dabar gyvena pas tėtį, nori su juo gyventi. Su mama gyventi nenori, nes mama kartais elgiasi blogai. Kada ji nemokėjo raidės parašyti, jai tada mama su kumščiu trenkė per žandą, buvo mėlynė. Buvo tada nuotolinis mokymas, buvo užteptu veidu. Po trenkimo juto skausmą. Mama dar įdūrė su pieštuku į ranką, kada sėdėjo kambaryje ir nemokėjo rašyti. (Parodė į kairio peties šoną). Mama dūrė į petį: „bakst, bakst, bakst“. Skausmą juto ir verkė. (3 t., 18-21).

Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-05-04 pranešimo Nr. 5SD-2809 matyti, kad 2021-04-26 VTAS Klaipėdos rajone gavus informaciją iš Kretingos rajono PK, kad D. L. galimai naudojo fizinį smurtą prieš mažametę dukrą G. L., specialistai iš karto susisiekė su minėta šeima. Vadovaujantis LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, VTAS įvertino šeimoje augančių nepilnamečių vaikų situaciją. Vaikų tėvai gyvena skyriumi - D. L. gyvena Klaipėdos rajone, o D. L. Kretingoje. Vertinant vaikų situaciją ir aiškinantis aplinkybes buvo bendrauta su abiem tėvais, D. L. ir D. L. bei su abiem jų nepilnamečiais vaikais - G. L. ir A. L.. Bendraujant su G. ši patvirtino, kad mama yra ją mušusi ranka, kai ši nenorėjo mokytis ir nedarė namų darbų (3 t., b. l. 84)

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2022 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad bendravimo su ekspertėmis metu A. L. nurodė, kad mama sesę daugiau mušė, jį mažiau. Jis jau užmiršo, kaip ir kada sesę mušė. Sesei mama pieštuku badė ranką - jis buvo viršuje, girdėjo, kaip sesė klykė. Per laiptus nuleido galvą ir matė, kad sesė klykė. (4 t., b.l. 32-43).

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2022 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad G. L. bendravimo su ekspertėmis metu paklausta ar ją mama skriaudė, nurodo, kad daug kartų. Trenkė į žandą, tempė už plaukų. Dūrė su pieštuku į petį, dar galva buvo praskelta, kai trenkė į laiptus (rankos judesiu parodo, kaip pastūmė jos kaktą). Teiraujantis, kada tai vyko, nurodo įvykių aplinkybes, bet ne laiką: „Kaip tvarkėmės kambarį, kaip aš skaičiau knygą, kaip aš dariau lietuvių, kai nemokėjau batų užsirišt trenkė laiptus į galvą“. Pasiteiravus apie savijautą tuo metu nurodo, kad jautėsi liūdna, verkė. Įtariamąją apibūdina: „Mama griežta, kartais būna linksma, kartais būna pikta. Visada būna linksma, o kartais būna pikta.“ Paklausus, su kuo labiau patinka gyventi - tėčiu ar mama - sako: „Su tėčiu“, - ir iš karto spontaniškai priduria: „Bet jeigu mama atsiprašytų, tai tikrai gyvenčiau su ja. Ekspertizės metu tiriamoji pakartoja savo parodymų, duotų 2021-12-01 apklausoje, esmę. Apie byloje tiriamus įvykius paaiškina: „Mama mus skriaudžia, aš jos bijau, aš jai sakiau, kad mama, aš bijau, kai muši mane. Ji sakė, tai skambink tėčiui, bet paskui apgavo, neleido jam skambinti. Dar mane mušė per žandą, trenkė per žandą kumščiu, man skaudėjo, buvo mėlynė, kai nemokėjau raidžių parašyti. Dar su pieštuku dūrė į ranką (rodo žąstą) vieną kartą, kai nemokėjau rašyti. Aš verkiau. Esu tėčiui apie tai pasakojusi. Aš noriu, kad mama atsiprašytų. Norėčiau vėl su mama gyventi, jeigu ji neskriaustų ir atsiprašytų” (4 t., b.l. 44-53).

Įvertinus pagal šį kaltinimą byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamosios kaltė padarius šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, pavartojant prieš jį fizinį smurtą. Kaltinamoji ir pati iš esmės pripažino savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tik bandė ją sušvelninti, tvirtindama, kad trenkė dukrai ne kumščiu, o delnu, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma įgalina teismą daryti išvadą, kad suduota buvo būtent kumščiu, kaip nurodyta kaltinime; kita vertus, šios aplinkybės kaltinamosios veiksmų kvalifikavimui didesnės reikšmės neturi, nes bet kuriuo atveju ji smurtavo prieš mažametę dukrą ir sukėlė jai fizinį skausmą, kurį mergaitė kelis kartus patvirtino ją apklaususiems asmenims.Taip pat šio nusikaltimo padarymo faktą įrodo objektyvūs duomenys – D. L. pateiktos G. L. fotografijos, kuriose užfiksuoa mėlynė jos paakyje ir dūrių žymės peties odoje, ir liudytojų parodymai apie pastebėtus šiuos sužalojimus ir mergaitės pasakojimą, kaip juos patyrė. D. L. bandė pateisinti savo veismus neva netinkamu dukters elgesiu ir savo pačios sudėtingomis gyvenimiškomis aplinkybėmis tuo metu; tai jos veiksmų kvalifikavimo taip pat nekeičia, tiesiog leidžia teismui susidaryti pilną vaizdą, paaiškinantį visas įvykio aplinkybes, ir į tai bus galima atsižvelgti, sprendžiant dėl kaltinamajai skirtinos bausmės ir/ar baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui A. L. 2021 m. spalio mėn.

Kaltinamoji D. L.neprisipažino padariusi šį nusikaltimą, tvirtino, kad prieš sūnų A. nesmurtavo. Pamena, kad buvo kažkoks rytas, kad visi susėdo į automobilį, o A. pamiršo kaukę, kurios tuo metu reikėjo mokykloje. Tuomet ji šiek tiek susinervino, nes jie jau turėjo skubėti, o reikėjo grįžti į namą. Nuėjo į kambarį, paėmė kaukę ir ją atnešusi į automobilį, padavė A. ir stipriau trinktelėjo automobilio dureles, bet jokio smūgio nesudavė. Kodėl A. nuėjęs į mokyklą pasakė, kad ji jam spyrė, negali atsakyti. Parėjęs namo, A. pasakė, kad jį auklėtoja fotografavo, pasakė, kad numovė kelnes ir fotografavo koją. Ji tada pati apžiūrėjo jo koją (jei neklysta, kairę), bet ant jos nieko nebuvo. Apie tą įvykį, t. y., kad A. pasakė mokykloje, jog ji smurtavo prieš jį, vakarop jai pasakė socialinė darbuotoja L. B.. Tą dieną, atvažiavusi į mokyklą pasiimti vaikų, kaltinamoji buvo sutikusi tą auklėtoją, kuri fotografavo sūnų, tačiau ji jai neužsiminė, kad A. būtų skundęsis dėl spyrio. Sužinojusi, kad A. šitaip pasakė, kad ji prieš jį smurtavo, ji vaiko paklausė, kodėl jis taip pasakė, kodėl pamelavo. Jai A. pasakė vieną žodį - "nežinau". Tuo metu ji su vyru jau buvo išsiskyrusi, dalijosi vaikų globa. Jis su vaikais būdavo savaitgaliais, švenčių dienomis. Mano, kad vaikai kalba netiesą dėl jiems daromos tėvo įtakos.

2021-10-22 D. L. protokole-pareiškime ir ROIK pranešime Nr. 0121000680486 nurodyta, kad 2021-10-22 dieną 12:20 val. jam paskambino Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos socialinė darbuotoja A. K., kuri pranešė, kad jo sūnus A. L. (duomenys neskelbtini), jai papasakojo, kad jo buvusi žmona D. L. maždaug prieš dvi savaites sūnui išeinant iš namų adresu: (duomenys neskelbtini), spyrė į kojos pakinklius (1 t., b.l. 34-41, 45-47)

Liudytojas ir mažamečio nukentėėjusiojo įstatyminis atstovas D. L.parodė, kad 2021-10-22 dieną 12:20 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos socialinė pedagogė A. K., kuri pasakė, kad sūnus A. L., (duomenys neskelbtini), jai papasakojo, kad buvusi žmona D. L. maždaug prieš dvi savaites, jo sūnui išeinant iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), spyrė į kojos pakinklius. Taip pat socialinė pedagogė paminėjo, kad dukra G. L. jai papasakojo, kad A. buvo išėjęs į lauką užmiršęs pasiimti iš namų veido dengiančios kaukės, tai išgirdusi mama supyko ir spyrė A. į koją. Po pokalbio su socialine pedagoge jis atvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo dėl galimai sūnaus mušimo, pats su savo sūnumi ir dukra apie tai nebendravo.

Iš 2022-08-01 apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad įvykio vieta yra sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuri aptverta, vartų į teritoriją nėra. Teritorijoje stovi automobilis "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kurio priekinė dalis yra į kiemo pusę, o galinė dalis į (duomenys neskelbtini). Nufotografuota vieta, kur nurodė įvykio metu sėdėjęs A. L., t.y. galinė keleivio sėdynė kairėje automobilio pusėje (1 t. b. l. 109-114).

2021-10-22 Klaipėdos r. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos rašte "Dėl A. L." Nr. D3-V4-106 nurodyta, kad Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos 1 c klasės mokinys A. L., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., 2021-10-21 pamokos pas spec. pedagogę K. G.metu sėsdamas ant kėdės sušuko "oi, kaip skauda". Pedagogė pasiteiravo, kas nutiko, kur skauda. A. paaiškino, kad kažkurį rytą nepasiėmė apsauginės veido kaukės, kai skubėjo į mokyklą, todėl mama spyrė jam į koją, nes turėjo vėl atrakinti namų duris, kad A. galėtų pasiimti kaukę. Socialinė pedagogė bendravo su A. dėl minėtos situacijos, jis patvirtino tą patį, t.y. kad mama jam spyrė, nes A. buvo pamiršęs pasiimti kaukę. Taip pat dėl šio įvykio bendrauta ir su A. seserimi, 2 b klasės mokine G. L., kuri patvirtino, kad toks įvykis buvo praėjusią savaitę, tik negalinti pasakyti kokią dieną. G. atsakė, kad viskas buvo gerai, tik jis pamiršo pasiimti kaukę, o kadangi mamai reikėjo grįžti atrakinti duris, ši supyko ir spyrė A. į koją. Susidarė įspūdis, kad mokiniai bijo daugiau pasakoti, nes A. sakė, kad "mama labai greitai supyksta, aš tėčiui negaliu tokių dalykų pasakoti" (klausta, ar sakė tėčiui dėl spyrio). Kadangi anksčiau iš tėvo D. L. buvo gauta informacija apie mamos smurtinį elgesį prieš G. (trenkė per veidą ir G. tai patvirtino), nuspręsta apie šį įvykį informuoti VTAS specialistus (3 t., b.l. 111).

Liudytoja A. K.parodė, kad dirba Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje socialine pedagoge. 2021-10-21 iš mokyklos specialiosios pedagogės K. G. sužinojo, jog užsiėmimų metu Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos 1 c klasės mokinys A. L., gim. 2015 m., pasiskundė pedagogei, jog sėdant ant kėdės jam skauda, o jai paklausus, kur jam skauda ir kodėl, vaikas jai atsakė, jog kažkurį rytą važiuojant į mokyklą jis pamiršo pasiimti veido apsauginę kaukę ir jam grįžus į namus mama koja spyrė jam į koją ties pakinkliu. Tą patį A. papasakojo ir jai, kai ji 2021-10-22 pabandė su berniuku pasikalbėti apie tai. A. pasakė, jog kažkurį rytą jam pamiršus važiuojant į mokyklą veido apsauginę kaukę ir grįžus jos pasiimti į namus, mama jam iš kojos spyrė jam į kairę koją bei ranka parodė užpakalinę kelio pusę. Paklausus, ar skaudžiai, atsakė, jog skaudžiai ir kad jis verkė dėl to. Taip pat nurodė, jog mama jo atsiprašė, jiedu susitaikė, kojos jam jau nebeskauda. Norėdama pasitikslinti išgirstą informaciją tą pačią dieną, pasikvietė A. sesę G. L., (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad viską matė pati ir papasakojo viską tą patį, ką pasakojo A.. Patikslina, jog iš G. sužinojo, kad mama veža vaikus automobiliu, o tą rytą dėl kaukės mamai teko grįžti atgal į namus ir dar kartą atrakinti duris, dėl ko mama susinervino ir spyrė. A. K. nurodė A. paklaususi, ar jis apie tai kalbėjosi su tėčiu, o jis atsakęs, jog ne, nes tada tėtis praneštų vaikų teisių apsaugos tarnybai ir tada mama vėl turėtų problemų. Pagal vaiko pasakojimą buvo labai neramu, kas vyksta šeimoje ir ar vaikų mama nebevaldo savo emocijų; kėlė nerimą ir G. pokalbio metu apgalvojami sakiniai, pauzės ir akių kontakto vengimas; atrodė, jog vaikai kažką slepia. Ji pranešė apie tai vaikų tėčiui, prašė pasikalbėti su vaikais ir pasitikslinti, kas nutiko. Tą pačią dieną apie gautą informaciją apie galimą smurtą šeimoje perdavė raštu Vaiko teisių apsaugos tarnybai, telefonu informavo šeimos atvejo vadybininkę S. Ž., kuri nurodė, jog perduos informaciją šeimą prižiūrinčiai socialinei darbuotojai ir priims sprendimą. Vaikų tą dieną į mokyklą pasiimti atvažiavo mama. A. K. palydėjo A. su mama iki durų ir jau nueidama girdėjo, kaip berniukas sakė mamai : “mama, tik tu ant manęs nepyk, kad aš papasakojau, kaip tu spyrei man į koją”. Liudytoja abejoja, ar vaikų tėvas galėjo turėti kokios nors įtakos jų parodymams, nes vaikai abu taip pat papasakojo apie tą įvykį būdami mokykloje, pasikviesti pabendrauti atskirai, o A. tuo metu net telefono neturėjo. Šis vaikas turėjo elgesio sutrikimų, tačiau niekada neturėjo problemų dėl melavimo, fantazavimo ir pan., nebuvo jokio pagrindo juo netikėti.

Liudytojas R. L.parodė, kad anūkas A. L. yra jam pasakojęs, kad mamai vežant jį į mokyklą, jis jai pasakė, kad pamiršo pasiimti kaukę, tai tada mama jam už tai spyrė į koją.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021-12-01 mažametis nukentėjusysis A. L.parodė, kad tėčio vardas yra D. L., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mamos vardas D., ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ankščiau gyveno pas mamą, o dabar gyvena pas tėtį. Juos mama ne kartą gąsdino ir skriaudė, jis net bandė apginti sesę G., kad mama jos neskriaustų, kai kartais labai supyksta. Nuskriaudusi juos, mama neatsiprašo, nesikalba. Kai jis pamiršo kaukę, mama mašinoje jam spyrė į koją. Viskas vyko rudenį, ryte, buvo tamsu, jis su G. važiavo į mokyklą. Mama spyrė vieną kartą į koją ir jis susitrenkė galvą. Mama spyrė į kairę koją virš kelio (parodė kairės kojos šoną virš kelio). Tada blogai jautėsi, nes mama jį nuskriaudė. Buvo liūdnas, nes jam skaudžiai spyrė, skaudėjo. Skaudėjo kol išgijo. Kada mama spyrė, jis sėdėjo mašinos gale, toje pusėje, kur mama vairuoja. Sesė viską matė. Mokykloje apie tai jis papasakojo savo mokytojai, dar viską papasakojo „Dienos centre". Tėtis sakė, kad jis sakytų ką mama daro, kad skriaudžia, kad reikia viską atsiminti, ką mama daro, sakė sakyti tiesą, bet jis pats viską ir atsimena. Su sese G. jis sutaria gerai, kartais su ja susipeša, sesė vieną kartą stipriai nustūmė jį ant lovos. Mama drausmindama jį varydavo į viršų arba statydavo į kampą stovėti (3 t., b.l. 15-17).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021-12-01 mažametė nukentėjusioji G. L.parodė, kad broliui mama spyrė į koją, kada jis pamiršo kaukę. Viskas vyko ryte, jie tada važiavo iš Dituvos. Buvo mašinoje, kada mama stipriai spyrė broliui vieną kartą į koją. A. sėdėjo mašinos gale už mamos sėdynės, ji taip pat gale sėdėjo. A. tada verkė, jam skaudėjo. Po spyrimo A. su mama nesusitaikė. Apie spyrimą jie papasakojo tėčiui. A. tada buvo apsirengęs mokykliniais rūbais, džinsais, jis pajuto spyrį. Mama tada buvo pikta (3 t., 18-21).

Iš 2021-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1466/2021 (03) matyti, kad tiriamasis nurodė, kad įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje maždaug prieš dvi savaites mama spyrė į kairę koją pakinklio srityje. Teigia, kad kairę šlaunį nusibrozdino pats, kada ir kokiomis aplinkybėmis-neatsimena. Nugriuvęs, sąmonės praradęs nebuvo, medicininės pagalbos nesikreipė. Remiantis A. L. apžiūros ir specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis teikiama išvada, kad A. L. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytas paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu, daiktu (-ais) 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios tesimo medicininės apžiūros, vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. L. nustatytas sužalojimas neatitinka užduotyje nurodytam laikui ir aplinkybėms (1 t., b.l. 136).

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-61/2022 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad bendravimo su ekspertėmis metu A. L. nurodė, kad mama sesę daugiau mušė, jį mažiau. Jam koja spyrė į jo dešinę koją dešinę vieną kartą. (Parodo į blauzdos užpakalinį paviršių). Sėdėjo mašinoje, tokia pilka audi, už mamos sėdėjo ir pasakė mamai, kad pamiršo kaukę, tai ji jam spyrė į koją. Mama išlipo iš mašinos ir spyrė jam. Kiek vėliau pasitaisė ir pasakė, kad mama dar nebuvo įlipusi į mašiną, kad atidarė mašinos duris ir spyrė į koją. Verkė, jam skaudėjo, jautė per kelnes. Pasiteiravus, kada tai vyko, nurodė, kad kai senoje mokykloje mokėsi. Dar nuo kėdės nustūmė, jam kaklą skaudėjo. Daugiau jo mama nemušė (4 t., b.l.32-43)

2022-03-25 - 2022-04-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-62/2022 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad G. L. bendravimo su ekspertėmis metu tiriamoji nurodė, kad "broliui mama spyrė į koją mašinoje, kai važiavome į mokyklą. Jis pamiršo kaukę ir mama supyko, atidarė duris ir jam spyrė į koją. Mes jau sėdėjome mašinoje, abu gale, brolis už mamos, aš šalia brolio. Kai spyrė broliui, jam skaudėjo, nes jis verkė." (4 t., b.l. 44-53).

Įvertinus pagal šį kaltinimą byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat pripažįstama, kad D. L. kaltė dėl šios jai inkriminuotos ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuotinos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta. Šioje teisės normoje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba; baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Mažametis nukentėjusysis A. L. nuo pat pirmo pasisakymo mokykloje apie tai, kad vieną 2021 m. spalio darbo dienos rytą susinervinusi dėl jo užmaršumo kaltinamoji D. L. jam, sėdinčiam automobilyje, įspyrė į užpakalinį kairės kojos paviršių (pakinklį) nuosekliai taip pat pasakojo apie šį įvykį ir visiems kitiems jį apie tai klaususiems asmenims, parodydamas smūgio sudavimo vietą ir patvirtindamas, kad dėl to jam skaudėjo. Berniuko parodymus patvirtino ir šį įvykį mačiusi jo mažametė sesuo G. L., taip pat nuosekliai nurodydama jo aplinkybes – mamos (kaltinamosios) veiksmus (spyrį broliui į koją) ir nukentėjusiojo reakciją į tai ( verksmą, skundimąsi, kad skauda). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. K., dirbančios socialinės pedagogės darbą mokykloje ir objektyviai stebinčios mokinių elgesį bei besistengiančios išsiaiškinti visus neigiamus su jais vykstančius dalykus, parodymais apie tai, kaip ji iš šių vaikų sužinojo apie šį įvykį ir kad A. L. ir mamai mokykloje pasisakė apie tai pranešęs. Byloje atliktos psichiatrinės – psichologinės ekspertizės išvados bei kita surinkta A. L. charakterizuojanti informacija niekaip nepatvirtina kaltinamosios versijos, kad jos sūnus, veikiamas tėvo ir gal būt – kitų asmenų, ją apkalba, melagingai pranešdamas apie jos nusikalstamus veiksmus; labiau yra išryškėjusi tokia tiesa, kad D. L. yra smurtavusi prieš savo nepilnamečius vaikus mažiausiai tiek kartų, kiek jai yra pareikšta kaltinimų, greičiausiai - dėl blogos psichologinės savikontrolės, susidėjus sudėtingoms gyvenimo aplinkybėms, tačiau nenori to pripažinti, tikėdamasi, kad trūkstant objektyvių (suaugusių, ne šeimos narių) liudytojų parodymų ir kitų įrodymų byloje jos kaltė liks neįrodyta. Vis dėl to teismas, vertindamas visą turimą įrodymų visumą, yra linkęs kritiškai vertinti ne galimus ir savaime suprantamus mažamečio liudytojo parodymų netikslumus, nekeičiančius nusikalstamos veikos esmės, ar tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti A. L. sužalojimai neatitinka D. L. jo atžvilgiu pavartoto smurto aplinkybių. Byloje paaiškėjo, kad iki teismo specialisto apžiūros A. lingys patyrė nežymių sužalojimų į tą pačią koją ir kitomis aplinkybėmis, tačiau tai nepaneigia jo tvirtinimo, kad fizinį smurtą, galimai nepalikusį jokių pėdsakų ant jo kūno, jo atžvilgiu jo nurodytomis aplinkybėmis pavartojo ir fizinį skausmą jam sukėlė mama. Tai, kad A. L. nemelavo, siedamas specialisto išvadoje nurodytus nežymius sužalojimus su mamos suduotu smūgiu, tik patvirtina vaiko, pagal į bylą pateiktą teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės, atliktos civilinėje byloje, neturinčio padidinto polinkio įtaigumui ir vienodai emociškai prisiriškusio prie abiejų tėvų, parodymų teisingumą. Šiuo atveju teismas kritiškai vertina pačios kaltinamosios užimtą savigynos poziciją, vengiant pripažinti savo kaltę ir atsiprašyti savo vaiko už jam padarytą skriaudą, kaip beatodairišką siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus veiksmus.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui A. L. 2021 m. spalio mėnesį

Kaltinamoji D. L.neprisipažino padariusi šį nusikaltimą ir parodė, kad tokio įvykio nebuvo, jog ji būtų tyčia patraukusi kėdę, ant kurios sėdėjo A., todėl nieko apie tai pasakyti negali. Nebuvo nei tyčinių, nei netyčinių veiksmų, kodėl vaikas taip sakė, ji nurodyti negali, mano, kad tam galėjo turėti įtakos jo tėvas, įkalbėjęs vaikus apkaltinti ją nebūtais dalykais.

Liudytojas D. L.parodė, kad per 2021 m. vaikų rudens atostogas jo vaikai A. ir G. buvo pas jį namuose ir pasakojo, kad mama grubiai nustūmė A. nuo kėdės. Baigiantis atostogoms reikėjo vaikams važiuoti su mama į namus, jie pradėjo verkti ir nenorėjo su ja važiuoti. Kai D. L. pasakė apie tai, kad negrąžins jai vaikų, nes jie nenori ir jo manymu jiems su ja nesaugu, D. L. atvyko su policijos pareigūnais, o jis iškvietė Kretingos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, kad įvertintų situaciją. Kai atvyko specialistai, jie pasikalbėjo su vaikais ir buvo priimtas sprendimas, kad abu vaikai lieka pas jį. Abu vaikai pasakė, kad bijo mamos ir nenori su ja važiuoti. Kai jis paskambina D. L., ji kalba gražiai, ramiai, be agresijos, tačiau iš vaikų jis girdi visai ką kitą. Prie apklausos pateikia du garso įrašus, darytus lapkričio 7 d., kur girdisi A. ir G. pokalbis su mama, įrodančius, kaip D. L. bendrauja su vaikais. Taip pat yra pateikęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą G. ir A. "Vaiko situacijos vertinimo anketą" (2 t., b.l. 17-19).

Liudytojas R. L.parodė, kad kiek jam žinoma, anūkai ne vieną kartą yra buvę sužaloti. Anūkas A. L. yra pasakojęs, kad mama vieną kartą buvo jį numetusi nuo kėdės.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021-12-01 mažametis nukentėjusysis A. L.parodė, kad jo tėčio vardas yra D. L., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mamos vardas D., ji gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau gyveno pas mamą, o dabar gyvena pas tėtį, nes mama jį ir sesę gąsdino ir skriaudė. Kartą, kai jis sėdėjo ant kėdės ir ruošė pamokas, mama patraukė už kėdės atlošo ir jis susitrenkė (parodo kaklą iš nugaros pusės). Jam tada skaudėjo kaklą. Tėtis prieš apklausą sakė, kad jis pasakytų visą tiesą, ką mama negerai darė, kaip juos skriaudė, kad reikia viską atsiminti, o jis pats viską, ką pasakoja, ir atsimena. Su sese G. sutaria gerai, kartais su ja susipeša, sesė yra vieną kartą jį stipriai nustūmusi ant lovos, nes yra vyresnė. Mama drausmindama jį varydavo į viršų arba statydavo į kampą stovėti, jam tada būdavo nuobodu (3 t., b.l. 15-17).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021-12-01 mažametė nukentėjusioji G. L.parodė, kad juos mama gąsdina, skriaudžia, ją tempė už kasos, brolį numetė nuo kėdės. Ji matė, kaip mama A. pastūmė nuo kėdės. Viskas vyko namuose (duomenys neskelbtini), jie visi buvo apačioje, ji tada rašė, o mama patraukė kėdę ir brolis nukrito nuo kėdės ant žemės, verkė, jam tada skaudėjo užpakalį, galvos jis nesusitrenkė (3 t., b.l. 18-21).

Įvertinus pagal šį kaltinimą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, patvirtinančią visų BK 140 straispnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elementų buvimą kaltinamosios veiksmuose, jos kaltė padarius ir šią nusikalstamą veiką pripažįstama visiškai įrodyta. BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba; baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.

Tai, kad šis įvykis įvyko prieš kurį laiką iki pareiškimo dėl jo ikiteisminio tyrimo pateikimo, nepaliko aiškių pėdsakų ant vaiko kūno, vyko uždaroje namų erdvėje ir jį liudija vėlgi tik mažamečiai kaltinamosios vaikai, nepaneigia paties smurto panaudojimo ir fizinio skausmo juo sukėlimo mažamečiui fakto, nustatyto iš nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, nuosekliai atkartotų visose jų apklausose, ir netiesiogiai patvirtintų kitais byloje surinktais įrodymais -asmenų, kuriems vaikai papasakojo ir apie šį įvykį, liudijimais, telefoninio kaltinamosios ir sūnaus pokalbio įrašu ir teismo ekspertų – psichologų bei psichiatrų išvadomis, kad A. L. neturi padidinto polinkio įtaigumui, fantazavimui, geba atsiminti ir atpasakoti svarbiausias su juo įvykusių įvykių detales ir yra nuoseklus tai darydamas. Visa tai pakankamai tvirtai įrodo kaltinamosios kaltę ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo – momentinio smurtinio elgesio prieš sūnų, sukėlusio jam fizinį skausmą, net jei ir nesiekiant tokių pasekmių, tai gerai suprantant, kad jos gali kilti ir leidžiant joms atsirasti. Vertinti šią veiką kaip mažareikšmę neleidžia byloje nustatytos aplinkybės, kad tai buvo ne vienkartinis įvykis, o gana sistemingo kaltinamosios smurtinio elgesio prieš savo mažamečius vaikus dalis, šis įvykis traumavo vaiką net ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai, versdamas konfrontuoti su mama, kaip matyti iš D. L. pateikto jų telefoninio pokalbio įrašo, bijoti jos tolimesnių veiksmų ir net pakeisti nuo gimimo įprastą gyvenamąją vietą.

Skiriant kaltinamajai bausmę (bausmes) už jos padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgtina į jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus ir stadijas, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, būdama anksčiau neteista, 2021 metais kelis kartus bausta administracine tvarka už smulkų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi D. L. neišreiškė nuoširdaus prisipažinimo ir gailėjimosi nei dėl vienos iš savo padarytų nusikalstamų veikų; nors ji ir prisipažino dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai G.i 2021-04-22 vakare, tačiau tik dėl nenuginčijamų objektyvių įrodymų – fotografijų, įrodančių jos smurtavimo požymių išlikimą ant vaiko kūno, ir tik iš dalies, neigdama tyčia sudavusi dukrai į veidą kumščiu ir pateikdama savo veiksmus kaip nepaklusnaus vaiko auklėjimo priemonę, sukėlusią pasekmes (kraujosruvą ant veido) tik dėl pačios dukters staigaus pasisukimo. Sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių irgi nenustatyta. Vertinant jos asmenybę šių nusikalstamų veikų padarymo metu, pažymėtina, kad D. L. tuo metu iš esmės viena augino du mažamečius vaikus, kurie, kaip vėliau nustatyta, turėjo tam tikrų mokymosi (dukra) ir elgesio (sūnus) sutrikimų, ir dažniausiai tinkamai atlikdavo motinos pareigas, tačiau dėl pagalbos jai pačiai trūkumo ir su tuo susijusių asmeninių sunkumų šiuos nustatytus keturis kartus nesusivaldė ir panaudojo prieš savo vaikus fizinį smurtą, nepadariusį jiems žymesnės fizinės žalos, tačiau padariusį neabejotiną psichologinę žalą. Iš esmės dėl šio smurto pavartojimo D. L. yra netekusi galimybės pati auginti šiuos savo vaikus, jos bendravimas su jais, gyvenančiais pas tėvą, yra apsunkintas ir tai teismo pripažįstama kaip labai sunki tiek nukentėjusiesiems, tiek pačiai kaltinamajai jos nusikalstamo elgesio pasekmė, į kurią būtina atsižvelgti, skiriant kaltinamajai dar ir valstybinio poveikio priemones. Įvertinus visas šias bei bylos aplinkybes, D. L. už jos padarytas nusikalstamas veikas skirtina arešto bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nustatant kaltinamajai tikslingus įpareigojimus. Teismo vertinimu, netikslinga skirti kaltinamajai ir su arešto atidėjimu siejamą intensyvų stebėjimą, nes tai nepasitarnaus baudžiamosios atsakomybės tikslų pasiekimui.

Kaip matyti iš byloje gautos Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2021-11-16 raštu Nr. (6.6)-R-611 informacijos, nuo 2021-05-06 iki 2022-04-06 D. L. šeimai taikytas atvejo vadybos procesas ir skirtos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, D. L. vykdė ir stengėsi įgyvendinti visas 2021-05-18 pagalbos plane numatytas rekomendacijas ir priemones, bendradarbiavo su specialistais, lankėsi pas psichologą, siekė įgyti naujų žinių vaikų auklėjimo klausimais (klausėsi seminarų, skaitė knygas, atliko psichologo paskirtus namų darbus) (3 t., b.l. 160-161). Įvertinus šią informaciją ir atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie nusikalstamais pripažintų D. L. veiksmų nedidelį pavojingumo mastą bei faktą, kad nuo 2021 m. spalio mėn. nukentėjusieji gyvena atskirai nuo kaltinamosios, baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su kaltinamosios įpareigojimu gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ar dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose D. L. netaikytinos.

Kadangi kaltinamoji šiuo nuosprendžiu pripažįstama kalta keturių nusikaltimų padarymu, o savo kaltę yra pripažinusi tik dėl vieno, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nėra pagrindo svarstyti jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą, klausimo, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Nukentėjusiųjų atstovo prašymas priteisti jam atstovavimo šioje byloje išlaidas – 800 Eur – yra visiškai pagrįstas, atitinkantis šios bylos apimtį ir sudėtingumą, advokato darbo ir laiko visame procese sąnaudas, todėl tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d.,teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ( dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. L. 2017 m. balandžio 28 d.) ir paskirti jai bausmę – 45 paras arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ( dėl fizinio skausmo sukėlimo G. L. 2021 m. balandžio 22 d.) ir paskirti jai bausmę – 30 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ( dėl fizinio skausmo sukėlimo A. L. 2021 m. spalio mėn. (iki 22 d.) ir paskirti jai bausmę – 20 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ( dėl fizinio skausmo sukėlimo A. L. 2021 m. spalio mėn.) ir paskirti jai bausmę – 20 parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu į 90 parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 4 punktus, 6 dalį, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, įpareigojant D. L. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų G. L. ir A. L. už jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti šių savo nepilnamečių vaikų auklėjime bei teikti jiems išlaikymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš D. L. D. L. 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – nuotraukas ir DVD bei CD laikmenas – palikti saugoti byloje

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.