- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-320-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Skolininkas
- UAB „Ringas“
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Ringas“ ir pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20319-435/2007, kuria pareiškėjos antstolės Rimos Gražienės prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė Rima Gražienė pareiškimu teismo prašė priteisti iš skolininko UAB „Ringas“ 3 112,92 Lt vykdymo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad 2003-10-10 tarp skolininko UAB „Ringas“ ir išieškotojo AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ (dabar AB DnB NORD bankas) sudaryto susitarimo pagrindu, išieškotojas 2003-10-14 pateikė prašymą antstolei panaikinti areštą skolininko sąskaitoms. Antstolė 2004-05-25 išsiuntė du patvarkymus panaikinti areštą sąskaitoms. AB DnB NORD bankas 2007-01-03 informavo antstolę, jog skolininkas išieškotojui skolas sumokėjo. Antstolė 2007-02-12 papildomai išsiuntė patvarkymą panaikinti areštą sąskaitai. Atsižvelgiant į tai, kad CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 4 d. numatytų veiksmų antstolė vykdomojoje byloje neatliko (turtas nebuvo areštuotas) vykdomoji byla turi būti užbaigiama vykdyti pagal procesines teisės normas galiojusias iki 2002 m. CPK įsigaliojimo (CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d.). Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog minėtas vykdomasis dokumentas yra įvykdytas po raginimo skolininkui įteikimo. Realūs antstolės vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje, perėmus ją iš antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo, buvo pradėti tik 2004-05-25 išsiuntus arešto banko sąskaitoms panaikinimo patvarkymus, kai pati vykdomoji byla antstolei buvo perduota 2002-2003 m. (tikslios datos iš byloje esančių duomenų nustatyti negalima). Kadangi, skolininkas ir išieškotojas susitarė tarpusavyje, antstolė vykdomojoje byloje vykdė tik dalį vykdymo veiksmų (3 patvarkymai dėl arešto panaikinimo, raštas išieškotojui, pasiūlymas dėl vykdymų išlaidų sumokėjimo), todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais vykdymo išlaidos mažintinos iki 1 556,46 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Ringas“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl 1 556,46 Lt priteisimo. Motyvuose nurodo, kad 2003-10-10 tarp skolininko ir išieškotojo buvo sudarytas susitarimas dėl 62 258,45 Lt skolos grąžinimo. Visa skola buvo grąžinta 2006 m. gruodžio mėn., todėl antstolei nereikėjo vykdyti išieškojimo. Išieškotojas 2007-01-03 pranešė antstolei, kad skolininkas skolą grąžino, todėl antstolė turėjo panaikinti UAB „Ringas“ direktorei ir akcininkei N. K. nuosavybės teise priklausančio buto (esančio (duomenys neskelbtini) ) areštą. Jokių vykdymo veiksmų dėl areštuoto aukščiau nurodyto turto ir dėl skolos išieškojimo iš skolininko antstolė neatliko, todėl nėra jokio pagrindo priteisti vykdymo išlaidas.
Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė Rima Gražienė prašo 2007 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-20319-435/2007 pakeisti ir priteisti antstolės R. Gražienės kontoros naudai visą prašomą sumą – 3 112,92 Lt. Motyvuose nurodo, kad vykdomasis raštas dėl 108 231,96 Lt išieškojimo iš UAB „Ringas“ išieškotojui AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ (dabar AB DnB Nord bankas), teismo antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo buvo pateiktas vykdyti 2001-10-12. Jau sekančią dieną UAB „Ringas“ buvo išsiųstas raginimas iki 2001-10-25 geruoju sumokėti minėtą sumą, kartu nurodant, kad neįvykdžius šio reikalavimo nurodytu terminu, išieškojimas bus vykdomas priverstinai, išieškant 5% nurodytos sumos dydžio vykdymo išlaidų. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, skolininkas į šį raginimą nereagavo ir skolos nesumokėjo. Vadovaujantis tuo metu galiojusio CPK 391 str. 2002 m. balandžio mėn. buvo areštuotos visos UAB „Ringas“ sąskaitos, esančios AB Vilniaus banke ir AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“. UAB „Ringas“ priklausantis nekilnojamas turtas buvo areštuotas kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0090/02/00987, kurioje skolininkas ir išieškotojas tie patys asmenys. Tik atlikus šiuos priverstinius vykdymo veiksmus, 2003-10-10 tarp skolininko ir išieškotojo buvo sudarytas susitarimas pagal kurį, UAB „Ringas“ direktorė ir įkaito davėja N. K. įsipareigojo numatytais terminais ir tvarka grąžinti išieškotojui 62 258,45 Lt, o išieškotojas įsipareigojo nereikalauti likusios skolos dalies. Po šio susitarimo, išieškotojo prašymu buvo panaikintas areštas UAB „Ringas“ sąskaitoms, esančioms AB Vilniaus banke ir AB DnB NORD banke. Tačiau šio susitarimo užtikrinimui liko bankui įkeistas N. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Antstolės R.Gražienės kontora 2007-01-03 gavo AB DnB NORD banko raštą, kad N. K. baigė mokėti UAB „Ringas“ skolą. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje turėjo įvertinti ne tik antstolės R. Gražienės, bet ir prieš tai vykdžiusios bylą teismo antstolės atliktus priverstinius vykdymo veiksmus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2005). Taip pat remiantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007 antstolis turi teisėtą pagrindą manyti, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, jis gaus nustatytą atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Kaip matyti iš šios vykdomosios bylos, skolininkas UAB „Ringas“, ne tik, kad nesumokėjo skolos per raginime nustatytą terminą, bet ir ilgą laiką po to nesirūpino skolos grąžinimu, su antstoliu nebendradarbiavo. O skundžiamoje teismo nutartyje paminėtas skolininko ir išieškotojo susitarimas atsirado tik atlikus visas įmanomas aukščiau paminėtas priverstinio vykdymo priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos antstolės R. Gražienės atskirąjį skundą skolininko UAB „Ringas“ atstovė direktorė N. K. prašo atmesti antstolės R. Gražienės skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-20319-435/2007, tenkinti UAB „Ringas“ atskirąjį skundą ir išspręsti klausimą iš esmės bei išieškoti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo, kad su banku 2003-10-10 buvo sudarytas susitarimas, kad nors UAB „Ringas“ direktorės N. K. nuosavybės teise priklausantis butas ir areštuotas, jei ji grąžins skolą geranoriškai, nebus taikomi antstolių veiksmai. Skola pagal susitarimą buvo grąžinta dar 2006 m. gruodžio mėnesį, todėl antstolei nereikėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų. Antstolė po teismo antstolių kontorų likvidavimo tik perėmė vykdomąją bylą su areštuotu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini) . Atkreiptinas dėmesys, kad iki įsigaliojant 2005-10-27 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintai sprendimo vykdymo instrukcijai, nebuvo nustatyti įkainiai už antstolių vykdymo veiksmus. Antstolė be jokios priežasties, neatsiuntusi jokio raginimo susimokėti reikalaujamą sumą geruoju, UAB „Ringas“ jau grąžinus skolą bankui, be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir 2007-01-18 areštavo UAB „Ringas“ sąskaitas banke bei paaiškino, jog UAB „Ringas“ direktorė yra skolinga žyminį mokestį, nors joks raginimas apmokėti žyminį mokestį geruoju išsiųstas nebuvo. N. K. sutiko su antstolės reikalavimu sumokėti žyminį mokestį bei 5 procentus vykdymo išlaidų bei pateikė antstolei prašymą apmokėti reikalaujamą sumą dalimis ir nuo tada jas moka. Kadangi antstolės skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, UAB „Ringas“ atstovė neturėjo galimybės pateikti apmokėjimo kvitų nuorašus. Antstolės panaikinti skolininkui priklausančių banko sąskaitų areštai yra dėl žyminio mokesčio. N. K. geranoriškai sumokėjo įsiskolinimą ir net ne į antstolio, o į išieškotojo sąskaitą, todėl antstoliui jokių vykdymo veiksmų, susijusių su skolos išieškojimu, nereikėjo atlikti (LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymo 1R-352 4 d.). Antstolė nepateikė teismui jokių dokumentų, kurių pagrindu galima būtų tenkinti jos reikalavimą bei duomenų kokią konkrečią pinigų sumą ji išieškojo, nuo kurios būtų galima apskaičiuoti 5 procentus vykdymo išlaidų.
Atsiliepimu į skolininko UAB „Ringas“ atskirąjį skundą pareiškėja antstolė R. Gražienė prašo UAB „Ringas“ atskirąjį skundą atmesti. Motyvuose nurodo, kad po 2003-10-10 susitarimo, išieškotojo prašymu buvo panaikintas areštas UAB „Ringas“ sąskaitoms, esančioms AB Vilniaus banke ir AB DnB NORD banke. Tačiau šio susitarimo užtikrinimui liko bankui įkeistas N. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Antstolės R.Gražienės kontora 2007-01-03 gavo AB DnB NORD banko raštą, kad N. K. baigė mokėti UAB „Ringas“ visą skolą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-220/2005 ir kitos) konstatavo, kad vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 3 d., antstolis, gavęs teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo pradėtą ir nebaigtą vykdyti vykdomąją bylą, perima toje vykdomojoje byloje visas teises ir pareigas, tarp jų - teisę išieškoti vykdymo išlaidas, nes priešingas 1964 m. CPK 402 str. 5 d. aiškinimas šioje byloje paneigtų skolininko pareigą sumokėti vykdymo išlaidas, kai byloje jau buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantų UAB „Ringas“ ir antstolės R.Gražienės atskirieji skundai atmestini.
Nustatyta, kad išieškotojas AB DnB NORD bankas (buvusi AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“) 2001 m. spalio 10 d. pateikė teismo antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 108 231,96 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Ringas“. 2001 m. spalio 15 d. UAB „Ringas“ išsiųstas raginimas susimokėti įsiskolinimą geruoju, kuris įteiktas N. K. . Skolininkui nesumokėjus įsiskolinimo geruoju, buvo areštuotos jo sąskaitos, esančios AB Vilniaus banke ir AB DnB NORD. Po pritaikytų šių priverstinio vykdymo priemonių, 2003 m. spalio 10 d. tarp skolininko ir išieškotojo sudarytas susitarimas, pagal kurį UAB „Ringas“ direktorė ir įkaito davėja N. K. įsipareigojo numatytais terminais ir tvarka grąžinti išieškotojui 62 258,45 Lt, o išieškotojas įsipareigojo nereikalauti likusios skolos dalies. Išieškotojo prašymu buvo panaikintas areštas skolininko sąskaitoms, o 2007 m. birželio 26 d., gavus 2007 m. sausio 3 d. raštą iš išieškotojo, kad skolininkas sumokėjo sutartą įsiskolinimą, skolininkui buvo pasiūlyta sumokėti 3 112,92 Lt (5% nuo išieškotos sumos – 62 258,45 Lt) vykdymo išlaidų. Skolininkui nesumokėjus vykdymo išlaidų antstolis kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. numatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Kadangi nagrinėjamu atveju skolininko turtas buvo areštuotas iki Civilinio kodekso įsigaliojimo (2003 m. sausio 1 d.), todėl vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas sprendžiamas pagal CPK galiojusį iki 2003 m. sausio 1 d. (toliau – CPK).
Lietuvos Respublikos CPK 402 str. 5 d. numatyta, kad skolininkui per teismo antstolio raginime nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo geruoju, išieškomos sprendimo vykdymo išlaidos, kurios sudaro 5 procentus <...> išieškotų iš skolininko ar kitų asmenų sąskaitų bankuose ir kitose kredito įstaigose lėšų arba lėšų, esančių pas kitus asmenis, kai teismo antstolis jas šio kodekso nustatyta tvarka areštavo ar sudarė atitinkamą turto apyrašą. O CPK 402 str. 6 d. numatyta, kad šio straipsnio 5 d. numatytos sprendimo vykdymo išlaidos taip pat išieškomos, jei skolininkas sumokėjo įsiskolinimą praėjus teismo antstolio raginime įvykdyti sprendimą geruoju nustatytam terminui. Taigi nustačius, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime nustatytam terminui (kas šiuo atveju ir nustatyta), iš skolininko turi būti išieškomos vykdymo išlaidos, nepaisant to, kad įsiskolinimą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Tai, kad ne šis antstolis atliko priverstinio vykdymo veiksmus (areštavo turtą) nėra pagrindas nepriteisti jam vykdymo išlaidų, nes antstolis, gavęs pradėtą ir nebaigtą vykyti vykdomąją bylą, perima šioje vykdomojoje byloje visas teises ir pareigas, tarp jų - ir teisę išieškoti vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-220/2005). Priešingas CPK 402 straipsnio 5 dalies aiškinimas paneigtų skolininko pareigą sumokėti vykdymo išlaidas, kai byloje jau buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai.
Teisėjų kolegija, nesutinka su apelianto – antstolės R. Gražienės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prieš ją vykdžiusio antstolio priverstinio vykdymo veiksmų ir konkrečių bylos aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti mažinamos vykdymo išlaidos. Pažymėtina, kad teismų praktika pripažįsta galimybę mažinti vykdymo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. 3K-7-5/2007 konstatavo, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis perėmė vykdomąją bylą iš teismo antstolių kontoros, kurioje jau buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai (areštuotas turtas), perimtoje vykdomojoje byloje savo iniciatyva antstolis jokių veiksmų neatliko, o tik pagal išieškotojo prašymą panaikino areštus, įsiskolinimas buvo padengtas pagal skolininko ir išieškotojo sudarytą susitarimą, kas paneigia antstolio tvirtinimą, kad skolininkas nesirūpino skolos grąžinimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinas antstoliui vykdymo išlaidas iki 1 556,46 Lt, tuo išlaikant skolininko ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą.
Kiti atskirųjų skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirieji skundai atmestini, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atskiruosius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.