- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-551-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01507-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- S. Z.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Veksama“
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), L. Ž., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui S. Z., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Veksama“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo S. Z. 14 400 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad atsakovas raštu įsipareigojo iki 2016 m. gegužės 15 d. perduoti ieškovui metalo pjovimo stakles, kurių vertė 14 400 Eur. Tuo atveju, jei metalo pjovimo staklės nebūtų grąžintos iki numatyto termino, atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti 14 400 Eur. Atsakovas iki 2016 m. gegužės 15 d. metalo pjovimo staklių ieškovui neperdavė ir tai reiškia, kad jam atsirado prievolė ieškovui sumokėti 14 400 Eur. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius tikslino aplinkybes spręsdamas, ar pradėti atsakovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnį. Atsakovas apklausiamas pripažino savo įsipareigojimus dėl 14 400 Eur sumos ir nurodė, kad savo prievolių vykdyti nevengia. Atsakovas, akcentuodamas savo pasiryžimą grąžinti 14 400 Eur, siekė įtikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad jis nevengia vykdyti savo prievolių ir todėl nenusipelno to, jog jo atžvilgiu būtų inicijuotas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 186 straipsnį. Nors atsakovas prieš ikiteisminio tyrimo pareigūnus save pristato kaip nevengiantį vykdyti prisiimtų prievolių asmenį, tačiau iki šiol atsakovo įsipareigojimas ieškovui grąžinti 14 400 Eur nėra įvykdytas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas skolos faktą kildina iš fiktyvaus raštelio, kuris surašytas siekiant apginti UAB „Stak“ interesus. Raštelio sudarymo metu atsakovas buvo UAB „Stak“ direktorius. Su ieškovu, kuris yra vienas iš trečiojo asmens UAB „Veksama“ akcininkų, žodžiu buvo susitarta, kad UAB „Veksama“ nekels UAB „Stak“ bankroto bylos, o atsakovas už tai savo vadovaujamos įmonės UAB „Stak“ vardu pagamins ieškovo įmonei UAB „Veksama“ metalo pjovimo stakles. Kadangi UAB „Stak“ iki raštelyje nurodyto 2016 m. gegužės 15 d. termino staklių nepagamino, todėl įmonei 2017 m. pradžioje buvo iškelta bankroto byla. Dėl šio susitarimo ir atsirado minėtas raštelis. Atsakovas iš ieškovo niekada nebuvo pasiskolinęs ar įgijęs jokių metalo pjovimo staklių, todėl neturėjo ir jokio įsipareigojimo jas grąžinti arba sumokėti 14 400 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas dėl byloje esančių įrodymų pasisakė, kad skaitant pažodžiui raštelio tekstą jis yra toks: „S. Z. įsipareigoja grąžinti metalo pjovimo stakles S. V. iki 2016 m. gegužės 15 d., kurių vertė 14 400 Eur. Negrąžinus staklių iki nustatyto termino, grąžinu 14 400 eurų“. Teismas pažymėjo, kad aiškinant šį raštelį lingvistiškai yra svarbu akcentuoti jog žodžio „grąžinti“ reikšmė lietuvių kalbos žodyne nurodyta kaip – „atiduoti, atstatyti, atiduoti atgal“. Teismas nurodė, kad norėdamas grąžinti ką nors, turi pirmiausia gauti. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis perdavė atsakovui metalo pjovimo stakles, jog šis jas galėtų suremontuoti, taip pat neįrodė, kad perdavė atsakovui pinigus 14 400 Eur ar bet kokią kitą sumą, už kurią atsakovas galėtų įgyti reikalingas medžiagas staklėms pagaminti ar suremontuoti bei sumą dėl apmokėjimo už darbą (staklių gamybą ar remontą). Teismas pažymėjo, kad ieškovas per atstovą įrodinėjo, jog raštelis yra vienašalis sandoris. Vertindamas byloje esantį raštelį kaip sandorį, teismas pasisakė, jog jo suma didesnė kaip 1 500 Eur, jis sudarytas tarp fizinių asmenų, todėl pakako rašytinės formos (CK 1.73 str.). Tačiau teismas nesutiko su ieškovo teigimu, jog raštelis yra vienašalis sandoris. Teismas nurodė, kad raštelis pasirašytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, ir raštelyje nenurodyta, kad pinigus grąžina atsakovas, tai galima vertinti iš viso raštelio teksto. Teismo vertinimu, kad atsakovui atsirastų pareiga grąžinti pinigus, jam turi būti perduotos staklės, kurių jis turi nesuremontuoti ar nepagaminti iki 2016 m. gegužės 15 d. Pareiga grąžinti pinigus siejama su būtina sąlyga, o būtent negrąžinus staklių iki 2016 m. gegužės 15 d. – grąžinami pinigai 14 400 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog perdavė ieškovui stakles ar pinigus joms suremontuoti ar pagaminti, taigi, neatsirado pareiga grąžinti – atiduoti atgal ieškovui stakles, ar pinigus neatidavus staklių. Dėl byloje esančių ikiteisminio tyrimo dokumentų – 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teismas pasisakė, kad jie neturi prejudicinės galios.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu atsakovas S. Z. nurodė, kad jis yra parašęs laidavimą 15 000 Eur suma UAB „Veksama“ atstovui S. V., siekiant padengti laidavimo suma nurodytą dalį kreditorinio reikalavimo asmeniškai S. V. kaip „Veksamos“ akcininkui. Laidavimu yra įsipareigojęs pagaminti stakles. Šiuo metu staklės nėra gaminamos, nes jos turėjo būti gaminamos „Stak“ bendrovės, tačiau šiuo metu bendrovė yra bankrutuojanti, tačiau jis savo įsipareigojimų neginčija, juos pripažįsta „Veksamai“. Tai reiškia, net ir vertinant jog yra (buvo) atsakovo įsipareigojimai, jie buvo ne S. V. kaip fiziniam asmeniui, o UAB „Veksama“, tai, jog S. V. yra bendrovės „Veksama“ akcininkas, nereiškia, jog atsakovas šiuo savo liudijimu ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis yra skolingas būtent S. V. asmeniškai, kadangi UAB ir akcininko turtas yra atskirtas vienas nuo kito (CK 2.45 str., 2.48 str.). Teismas taip pat pasisakė, kad byloje ieškovu yra S. V., o ne UAB „Veksama“. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjamos pagal pareikštus reikalavimus, taigi, teismas neturi nei teisės, nei pareigos vertinti šioje byloje, yra ar buvo atsakovas S. Z. skolingas UAB „Veksama“, taip pat spręsti dėl buvusių santykių tarp UAB „Vizima“ ir UAB „Veksama“, todėl nepasisako dėl pateiktų byloje dokumentų dėl UAB „Veksama“ kreditorinio reikalavimo UAB „Vizima“ bankroto byloje ir kitų. Apklausiamas liudytoju atsakovas S. Z. nurodė, kad civilinio proceso tvarka yra nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Vizimos“ staklių, o ne dėl jo ar ieškovo staklių.
7. Dėl laidavimo teismas pasisakė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas laidavo už kito asmens (skolininko) prievolę ir to net neįrodinėjo. Ginčo ribas nustato ieškiniu (priešieškiniu) suformuluoti reikalavimai ir jame nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Ieškovas ieškinyje nenurodė, jog buvo laidavimo santykiai ir nekeitė nei ieškinio dalyko nei pagrindo CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teismui nustačius trūkumus dėl šalių ir įrodymų 2020 m. liepos 1 d. nutartimi, nei vėliau iki bylos išnagrinėjimo. UAB „Veksama“, kurios akcininku yra tiek ieškovas S. V., tiek E. M., žinodami apie šios bylos nagrinėjimą ir galimybę reikšti savarankiškus reikalavimus, nes tai išaiškinta 2020 m. liepos 8 d. nutartyje, tokių reikalavimų nereiškė. UAB „Vizima“ veikla pasibaigusi likvidavus dėl bankroto (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis, civilinė byla Nr. eB2-125-264/2019).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, aiškindamas ginčo raštelio tekstą, neatsižvelgė į ginčo rašteliui būdingą žodžio „grąžinti“ vartojimo kontekstą, kuris lemia sakinio prasmę, teismas nukrypo nuo kontekstinio aiškinimo taisyklės - noscitur ex sociis (pažįstame iš aplinkos). Vien tik iš raštelio teksto pirmajame sakinyje esančio žodžio „grąžinti“ teismas negalėjo implikuoti S. V. prievolės perduoti S. Z. metalo pjovimo stakles. Be to, teismas, aiškindamas ginčo raštelio tekstą, neatsižvelgė į ginčo raštelio sudarytojo S. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie užfiksuoti 2019 m. balandžio 18 d. liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 18–19). Atsakovo laikysena ikiteisminio tyrimo metu yra reikšminga aiškinant tai, kokia buvo jo valia, kai jis rašė ginčo raštelio tekstą. Iš 2019 m. balandžio 18 d. liudytojo apklausos protokolo yra akivaizdu, kad atsakovas nei nemėgina gintis faktu, kad jam turėjo būti perduotos staklės, tačiau jos nebuvo perduotos. Atsakovas aiškiai komunikuoja, kad jis yra „įsipareigojęs pagaminti stakles“, tai reiškia, kad ginčo raštelio pirmąjį sakinį, kuriuo atsakovas įsipareigoja grąžinti metalo pjovimo stakles ieškovui, teismui derėjo aiškinti kaip atsakovo įsipareigojimą pagaminti stakles ir jas perduoti asmeniškai ieškovui. Teismas, darydamas išvadas dėl ginčo rašteliu įforminto sandorio, nepaisė sutarčių aiškinimo taisyklių, neteisingai nustatė turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
9. A. S. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo vadovautis CPK 320 straipsnio 2 d. nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ar skundžiamas sprendimas paliktas nepakeistas ir kitokiu pagrindu, nei nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Trečiuoju asmeniu byloje įtraukta UAB „Veksama“, todėl labai reikšmingas UAB „Veksama“ direktoriaus E. M. pasisakymas teisme dėl ginčo esmės - 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje (garso įrašas 19:15). E. M. pripažino, kad pagal ginčo raštelį turėjo būti „perdarytos staklės“, „patobulintos“, UAB „Veksama“ „turėjo staklėms duoti metalą“ ir panašiai. Todėl papildomi aiškinimai dėl tariamų laidavimų yra tik gudravimas siekiant suklaidinti teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sutarties (raštelio) sąlygų aiškinimo (CK 6.193 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė sutarčių aiškinimo taisyklių, neteisingai nustatė turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes ir dėl to neteisingai aiškino sutartį.
12. Kasacinis teismas yra suformavęs gausią praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Esminės taisyklės nustato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).
13. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje išsamiai aiškinosi ginčo raštelio sudarymo aplinkybes, šio raštelio priešistorę, šalių tikruosius teisinius santykius. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą matyti, kad šalių pozicijos yra skirtingos, t. y. šalys nesutaria dėl raštelio prasmės. Ieškovas teigė, kad įmonė „Veksama“ tiekė įmonei „Vizima“ įvairias prekes, už kurias „Vizima“ nesumokėjo. „Vizima“ bankrutavo, bankroto byloje yra pareikštas „Veksama“ apie 32 000 Eur kreditorinis reikalavimas. Nėra tikimybės, kad kreditorinis reikalavimas bus patenkintas. Todėl atsakovas P. Z. parašė ginčo raštelį, žadėdamas pagaminti stakles arba sumokėti 14 400 Eur ieškovui kaip „Veksama“ akcininkui. Liudytoju apklaustas kitas „Veksama“ akcininkas E. M. iš esmės patvirtino ieškovo versiją: „Veksama“ tiekė prekes, „Vizima“ liko skolinga už prekes, ieškovas liudytojui sakė, kad atsakovas įsipareigojo asmeniškai atsakyti už „Vizimos“ skolas, kaip tas asmeninis įsipareigojimas buvo įformintas, liudytojas nežino.
14. Atsakovas P. Z. 2020 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad „Vizima“ yra bankrutavusi, „Veksamos“ kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas. „Vizima“ buvo įsipareigojusi pagaminti stakles „Veksamai“, tačiau nepagamino, nes „Veksama“ nepateikė metalo tų staklių gamybai. Ginčo raštelis buvo surašytas ne dėl „Veksama“ ir “Vizima“ teisinių santykių (skolos), bet tarp asmenų - ieškovo ir atsakovo, nes ieškovas prašė suremontuoti stakles, todėl atsakovas ir surašė raštelį, kad suremontuos ir grąžins stakles arba jų vertę pinigais. Tačiau staklių ieškovas remontui neatvežė, todėl atsakovas neturi, ką grąžinti. Kitaip tariant, atsakovas aiškino, kad buvo tariamasi dėl dviejų sandorių: pagal vieną „Vizima“ turėjo pagaminti stakles „Veksamai“, o pagal kitą sandorį – atsakovas turėjo suremontuoti stakles asmeniškai S. V..
15. Nėra ginčo, kad „Vizima“ yra bankrutavusi įmonė, kuri yra skolinga įmonei „Veksama“. Nors ieškovas sieja ginčo raštelį su įmonės „Vizima“ įsiskolinimu, tačiau pačiame raštelyje toks ryšys neužfiksuotas, nenurodoma, kad atsakovas šiuo rašteliu laiduoja už įmonę „Vizima“. Atsakovo parodymai, duoti 2019 m. balandžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu: „aš netgi esu parašęs laidavimą apie 15 000 Eur suma „Veksama“ atstovui S. V. kaip „Veksama“ akcininkui“, kolegijos nuomone, negali būti sutapatinti su ginčo raštelio turiniu, nes raštelio turinys nė vienu žodžiu neužsimena apie laidavimą, įmonių tarpusavio skolas. Aiškinimas, kad raštelio turinys nustato atsakovo kaip laiduotojo prievolę atsakyti už įmonės skolą, būtų pernelyg nutolęs nuo raštelio turinio, todėl sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas tokio ieškovo aiškinimo negalėjo priimti ir juo vadovautis.
16. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo nurodytas protingų asmenų kriterijus yra taikytinas ir šiuo atveju, tai reiškia, kad verslininkai, rašytine forma fiksuodami savo susitarimus, turėtų įvertinti, kaip tokius susitarimus supras kiti, su duotuoju verslu nesusiję asmenys, arba ir tie patys asmenys praėjus kuriam laikui. Jeigu asmenys, sudarydami ar pasirašydami raštelį, nekelia sau aiškumo, skaidrumo ir fiksuojamo įvykio atitikimo tikrovei reikalavimų, tai jie turi prisiimti galimą tokio neaiškumo riziką.
17. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Iš ieškovo atsakovui priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą - 400 Eur. Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą - 9 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo S. V., asmens kodas 364128080064, 9 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.