Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-14 · Administracinė byla Nr. I-2644-789/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
I-2644-789/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00616-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2644-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00616-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5; 37.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2017-02-24 pateikė teismui skundą kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 1–2). Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-02-12 iki 2017-02-22 buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais nuteistaisiais, kas sukėlė jam nepatogumus. Nurodo, kad nebuvo užtikrinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme NR. V-124 numatyti reikalavimai, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau 3,6 kv. m. ploto. Pažymi, kad per jo kalėjimo laikotarpį iki 2017 m. užuolaidomis nebuvo uždengti sanitariniai mazgai, prausykla yra šalia lovų, čiužiniai, užtiesalai būna aplaistyti. Pareiškėjas nurodo, kad karantino kamerose nėra spintelių, skirtų asmeniniams daiktams susidėti. Skunde nurodoma, kad karantino kamerose temperatūra neatitinka teisės aktuose nustatytos temperatūros normos. Pareiškėjas teigia, kad pareigūnai pažeidžia jo privatumą palikdami langelį ar atidarytas duris, taip žemindami jo garbę ir orumą. Nurodo, kad apšvieta kamerose neatitinka LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, dėl to pablogėjo pareiškėjo rega. Pažymi, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė depresiją, dvasinius išgyvenimus, psichologinį ir fizinį spaudimą. Teigia, kad dėl išvardintų pažeidimų nutrūko pareiškėjo socialiniai ryšiai ir buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

Teisme 2017-04-24, 2017-06-07 ir 2016-06-2 gauti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodė aplinkybes dėl Lukiškių TI-K pateikto atsiliepimo. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis dėl kamerų užimtumo, patikslino aplinkybes dėl kratų atlikimo tvarkos, rūkymo kamerose, prašė į teismo posėdį kviesti liudytojus, išreikalauti iš Lukiškių TI-K duomenis apie dušų remontą bei išreikalauti pareiškėjo sveikatos istoriją dėl regos pakitimų (t. 2, b. l. 71, 84–85).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo 9,60 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 4–15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-02-12 iki 2017-02-22.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-02-27 iki 2017-02-23 (su išvykimais). Iš 112 dienų, praleistų Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: 2015-02-28 – 2015-03-01, 2015-03-24, 2015-04-08, 2015-04-09, 2015-04-10 – 2015-04-13, 2015-05-05, 2015-05-07, 2015-05-26, 2015-05-26, 2015-05-27 – 2015-06-01, 2015-09-22, 2015-09-22, 2015-11-05, 2015-11-06, 2015-11-07, 2015-11-17, 2015-11-25, 2015-11-26, 2015-12-15, 2015-12-16, 2015-12-17 – 2015-12-19, 2015-12-20 – 2015-12-21, 2015-12-29, 2015-12-31, 2016-02-09, 2016-02-12, 2016-03-25, 2016-03-26, 2016-04-12, 2016-04-21, 2016-04-18, 2016-06-23, 2016-06-24, 2016-06-25 – 2016-06-27, 2016-09-17, 2016-09-18, 2016-09-22, 2016-10-25, 2016-11-03, 2017-01-10, 2017-02-07, 2017-02-09, 2017-02-21, 2017-02-21, 2017-02-22 (iš viso 87 dienas). Likusias 25 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas teismui teiktuose paaiškinimuose ir 2016-06-26 teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie kamerų užimtumą nesutinka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 1 d. įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo teisė į numatytą minimalų gyvenamąjį plotą Lukiškių TI-K buvo pažeista. Ši aplinkybė laikoma įrodyta, remiantis byloje pateiktais duomenimis.

Ginčo šalių pateikti duomenys dėl konkretaus laikotarpio, kuriuo pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų skiriasi. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pareiškėjo kalinimo sąlygos nagrinėjamoje byloje vertinamos, atsižvelgiant į įrodytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, šalių pateikiamų duomenų skirtumas nagrinėjamu atveju esminės reikšmės bylos baigčiai neturi.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-02-27 iki 2017-02-23, todėl nagrinėjamu atveju taikoma Higienos norma 76:2010 ir Higienos norma 134:2015.

Higienos normoje 76:2010 ir Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 125, 107, 105, 405, 121, 286, 117, 265, 111, 220, 388, 99, 380, 404, 116, 316, 269, 108, 106, 366, 122, 362, 118, 112, 379, 224, 266, 123, 290, 110, 381, 309, 119, 114, 268. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė temperatūra kamerose Nr. 109, 115 neatitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimų. Byloje taip pat pateiktas Centro 2017-04-05 raštas Nr. 2.10-3923(16.3.187.10.12) pareiškėjui, kuriame nurodoma, kad išmatuota oro temperatūra kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus (t. 2, b. l. 91–93). Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad tam tikrais laikotarpiais buvo padaryti pažeidimai neužtikrinant, kad oro temperatūra būtų ne mažesnė kaip 18oC ir ne aukštesnė kaip 28oC.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimai nustatyti Higienos normoje 76:2010 ir Higienos normoje 134:2015, pagal kuriuos gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Lukiškių TI-K byloje pateikė Centro patikrinimo aktus, kuriuose, be kita ko, atlikti tyrimai ir dėl kamerų apšvietimo (t. 1, b. l. 30, 141). Iš Centro patikrinimo aktų matyti, kad tam tikrais laikotarpiais Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietimas neatitiko Higienos normos 76:2010 reikalavimų (b. l. 30–32, 141–142). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad šiuo atžvilgiu buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 str., reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 d. nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų ir atvirkščiai. Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą laikyti jį su nerūkančiais asmenimis. Nesant tokio prašymo, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra rūkantis, ir neturi įstatymo nustatytos pareigos laikyti jį vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl baldų trūkumo Lukiškių TI-K karantino kamerose. Nurodė, kad Lukiškių TI-K karantino kamerose nebuvo spintelių daiktams sudėti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra po vieną stalą ir lentyną maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių. Pareiškėjas nenurodė, kad prašė Lukiškių TI-K administracijos išduoti jam papildomų baldų, o ši atsisakiusi tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas žalą kildiną taip pat iš to, kad iki 2017 m. sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.5 p. nustatyta, jog sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LVAT praktikoje yra nustatęs, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1018-624/2016). Atsižvelgiant į bylos duomenis, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo pažeidžiamas jo privatumas, garbė ir orumas pareigūnams stebint jį per atviras duris ar langelį. Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Atsižvelgiant į tai, neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai nenustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 400 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma suma 5000 Eur nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Lukiškių TI-K atsiliepime prašė priteisti 9,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro 160 A4 formato lapai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 p. ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“ vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos kaina yra 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 160 x 0,06, t. y. 9,60 Eur. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 str. nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė, vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Šiuo aspektu LVAT yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė