Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, LR pilietis, besimokantis (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d., BK 93 str. numatytais pagrindais, ir

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Joniškyje, lietuvis LR pilietis, besimokantis Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, neteistas,

kaltinami padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. ir E. V. atvirai pagrobė svetimą turtą:

2010 m. spalio 17 d., apie 20.30 val., Klaipėdoje, Malūnininkų g. namo Nr. 2 laiptinėje, veikdami bendrininkų grupėje, V. Z. paprašius M. Š. telefono trumpam paskambinti, M. Š. perdavus telefoną V. Z., šis telefoną perdavė E. V. ir abu atvirai, matant M. Š., pagrobė A. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130“, 250 Lt vertės.

Kaltinamasis V. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. spalio 17 d., apie 20 val., su E. V. sugalvojo prasimanyti pinigų. Jiems abiems kilo mintis pagrobti M. Š. mobilaus ryšio telefoną ir jį parduoti. Abu nuėjo į M. Š. namus. M. Š. išėjus į laiptinę, V. Z. paprašė duoti telefoną paskambinti. M. Š. davus V. Z. mobilaus ryšio telefoną, V. Z. ir E. V. pabėgo iš laiptinės. M. Š. juos vijosi, tačiau nepavijo. Telefoną pardavė nepažįstamam taksistui už 40 Lt.

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. spalio 17 d., apie 20 val., su E. V. pagrobti M. Š. mobilaus ryšio telefoną ir jį parduoti. Abu nuėjo į M. Š. namus. M. Š. atidarius duris ir išėjus į laiptinę, V. Z. paprašė duoti telefoną paskambinti. M. Š. davus V. Z. mobilaus ryšio telefoną, V. Z. ir E. V. pabėgo iš laiptinės. M. Š. pavijo E. V., tačiau jam pavyko išsisukti. Telefoną pardavė nepažįstamam taksistui už 40 Lt.

Nukentėjusioji ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą G. S. parodė, kad 2010 m. spalio 16 d. jos sūnus A. S. paaiškino, kad draugui M. Š. paskolino savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“. 2010 m. spalio 18 d. sūnus pasakė, kad telefoną iš M. S. atėmė pažįstami vaikinai. Telefono vertė 250 Lt. Padarytą turtinę žalą jai atlygino M. Š. senelis B. S..

Liudytoja A. Š. parodė, kad 2010 m. spalio mėnesį, vėlai vakare, jos vaikaitis M. Š. išėjo į laiptinę susitikti su draugais. Netrukus ji išgirdo laiptinėje triukšmą, šūksnius. Sugrįžęs M. Š. papasakojo, kad pažįstami vaikinai atėmė iš jo telefoną. Telefoną M. Š. buvo pasiskolinęs iš draugo A. S.. A. Š. ir jos sutuoktinis B. S. atlygino A. S. mamai padarytą žalą, o kaltinamųjų tėvai atlygino jai padarytą žalą.

Teismo posėdyje kitiems įrodymams patikrinti perskaityti Vokietijoje gyvenančio nepilnamečio nukentėjusiojo M. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai patvirtina, kad 2010 m. spalio 17 d., apie 20.30 val., pažįstamas E. paprašė išeiti į laiptinę ir trumpam paskolinti telefoną paskambinti. Laiptinėje susitiko su V. Z. ir E.. V. Z. paėmė telefoną ir kažkam skambino, po to perdavė telefoną E. ir abu išbėgo iš laiptinės su telefonu. Telefonas „Nokia 5130“ priklausė draugui A. S.. Po kelių dienų, mokykloje, E. grąžino jam SIM kortelę (b.l. 15-16).

Liudytoja ir nepilnamečio kaltinamojo E. V. atstovė pagal įstatymą V. V. parodė, kad apie įvykį ji sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Sūnus papasakojo, kad norėjo nueiti į piceriją, todėl ir įvykdė nusikaltimą. Žalą nukentėjusiesiems atlygino.

Liudytoja ir nepilnamečio kaltinamojo V. Z. atstovė pagal įstatymą O. Z. parodė, kad įvykio dieną sūnus V. Z. namo sugrįžo vėlai. Nukentėjusiesiems padarytą žalą ji atlygino.

Išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji V. Z. ir E. V. pagrobė iš nukentėjusiojo M. Š., kitam nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą – 250 Lt vertės telefoną. Svetimą turtą kaltinamieji pagrobė atvirai, matant nukentėjusiajam M. Š.. Kaltinamieji veikė viešai, akivaizdžiai matant turto valdytojui, suvokiančiam neteisėto turto pagrobimo faktą, tačiau ignoravo šią aplinkybę. Kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte, aprašant V. Z. ir E. V. pareikštą kaltinimą, buvo nurodytos aplinkybės: kad jie, telefoną pagrobė turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, o jį pagrobęs iš įvykio vietos pasišalino. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos tikslą ir kaltinamųjų elgesį po turto pagrobimo, šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji V. Z. ir E. V. pagrobė ir M. Š. priklausančią SIM kortelę, neturinčią materialinės vertės. Turtas pagal LR BK 178 straipsnį – tai turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai. Materialinės vertės neturinčio daikto pagrobimas turto vertei, kartu ir veikos kvalifikavimui, bei bausmės dydžiui pagal LR BK 178 straipsnį neturi įtakos, todėl jo nurodymas yra perteklinis ir iš kaltinimo pašalinamas.

Nusikaltimą kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia - jie suvokė, kad grobdami svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi V. Z. ir E. V. turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Kaltinamasis V. Z. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Jis yra nepilnametis, nusikaltimo padarymo metu mokėsi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, šiuo metu mokosi A. R. pagrindinėje mokykloje. Mokymosi įstaigos administracijos jis charakterizuojamas kaip vidutinių gabumų, neturintis motyvacijos mokytis, tačiau sėkmingai sportuojantis ir turintis apdovanojimų moksleivis (b.l. 65). Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto sporto centras administracijos, V. Z. charakterizuojamas kaip gabus ir perspektyvus graikų – romėnų imtynininkas, įtrauktas į Lietuvos jaunučių rinktinę, daugkartinis Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių pirmenybių nugalėtojas ir prizininkas, pareigingas ir darbštus sportininkas (b.l. 67). V. Z. šeima nėra įrašyta į Klaipėdos m. vaikų teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 95). Tačiau kaltinamasis V. Z. įtrauktas į Klaipėdos apskrities VPK policiją dominančių vaikų apskaitą už įvairius pažeidimus (b.l. 97).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. V. Z. buvo padaryto nusikaltimo bendravykdytojas, nusikaltimo sudėtis realizuota kiekvienam kaltinamajam įvykdant nusikaltimo objektyviąją pusę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepilnametis kaltinamasis V. Z. anksčiau nebuvo teistas, tačiau po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo, 2010-12-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, to paties kodekso 93 straipsnyje numatytais pagrindais. Baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą, todėl kaltinamasis V. Z. nebegali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais (LAT 2008-05-20 nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgdamas į labai jauną V. Z. amžių, į jo ugdymo ir auklėjimo sąlygas, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. Z. skiriant Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Kaltinamasis E. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Jis yra nepilnametis, mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, dirba (duomenys neskelbtini) darbininku. Mokymosi įstaigos administracijos E. V. charakterizuojamas kaip nedalyvaujantis klasės veikloje moksleivis (b.l. 99). E. V. šeima nėra įrašyta į Klaipėdos m. vaikų teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 95). E. V. nėra įtrauktas į Klaipėdos apskrities VPK policiją dominančių vaikų apskaitą (b.l. 97).Anksčiau jis nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalto pirmą kartą.

E. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė esmines veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų. Jo artimieji savo iniciatyva atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. E. V. buvo aktyviausias padarytos nusikalstamos veikos bendravykdytojas, nusikaltimo sudėtis realizuota kiekvienam bendrininkui įvykdant nusikaltimo objektyviąją pusę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamasis E. V. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, esant Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį savanaudišką nusikaltimą, į kaltinamojo labai jauną amžių, siekiant padėti E. V. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skiriamos dvi auklėjamojo poveikio priemonės- įspėjimas ir elgesio apribojimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinama.

Nukentėjusysis B. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. V. pareiškė 125 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Kaltinamojo E. V. artimieji visiškai atlygino ieškinyje nurodytą žalą, nukentėjusiojo sutuoktinė liudytoja A. Š. patvirtino, kad jie turtinių pretenzijų kaltinamiesiems nebeturi, todėl procesas dėl B. S. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir mokytis arba pradėti dirbti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 83 ir 87 straipsniais, E. V. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

-Elgesio apribojimą devyneriems mėnesiams, įpareigojant laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba pradėti dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo B. S. pareikšto 125 Lt civilinio ieškinio nutraukti kaltinamiesiems atlyginus padarytą turtinę žalą.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.