- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- e2-221-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00376-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Financial Way“, S. V., A. B., V. M.
- Atsakovas
- S. V., uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“, A. B., V. M., Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kauno būstai“, UAB „Financial Way“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Financial Way“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria buvo sujungtos civilinės bylos ir byla perduota nagrinėti kitos apygardos teismui, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1957-390/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Financial Way“ ieškinį atsakovams S. V., uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“, A. B., V. M. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja uždarosios akcinės bendrovės „Kauno būstai“ ir „Ramiga“.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Financial Way“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovų S. V., UAB „Serfas“, A. B. ir V. M. solidariai 54 738,18 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinyje nurodyta, kad dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1-588/2015, kurią iškėlė atsakovai, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo dėl įmonei priklausančio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, ieškovė negali realizuoti teisės į PVM atskaitą už 2014 m. liepos mėnesį įsigytą nekilnojamąjį turtą. Dėl to ieškovė patyrė nuostolių, t. y. įmonė negalėjo įtraukti į PVM atskaitą 54 738,18 Eur sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą ieškovė pateikė prašymą sujungti pagal jos ieškinį Kauno apygardos teisme iškeltą bylą su Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1-588/2015. Prašymą dėl bylų sujungimo ieškovė grindė tuo, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios sukėlė ieškovei nuostolių, prašomų priteisti Kauno apygardos teismui pareikštame ieškinyje. Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos pagrindas yra Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas perleisti nuosavybės teises į ginčo objektu esantį pastatą. Abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys ir tai turi būti laikoma pagrindu vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, šias bylas sujungti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi sujungė Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1957-390-2015 pagal ieškovės UAB „Financial Way“ ieškinį atsakovams S. V., UAB „Serfas“, A. B., V. M. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1-588/2015 pagal ieškovų S. V., A. B., V. M. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kauno būstai“, UAB „Financial Way“ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo; civilinę bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Teismas nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1-588/2015 pagal ieškovų S. V., A. B., V. M. ieškinį (Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsakovai) atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kauno būstai“, UAB „Financial Way“ (Kauno apygardos nagrinėjamoje byloje ieškovė), kurioje ieškovai prašo panaikinti 2014 m. gegužės 26 d. statybos leidimą LNS-33-140526-00086 naujo statinio (duomenys neskelbtini), statybai, įpareigoti UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial Way“ per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti konkrečius, su statybomis susijusius veiksmus (nugriauti / perstatyti atitinkamas pastato dalis ir pan.), o jų neatlikus įpareigoti statytoją UAB „Kauno būstai“ per 6 mėnesių terminą nugriauti statomą pastatą. Šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ieškovė Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1957-390-2015 siekia įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė nuostolius ir prašo juos priteisti iš atsakovų. Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dar neišnagrinėta ir teismas dėl ieškinio pagrįstumo nėra pasisakęs, todėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės UAB „FinancianWay“ ieškinį spręsti klausimą dėl nuostolių, kildinamų iš kitoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo priteisimo negalima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, sprendė, kad nagrinėjami reikalavimai abiejose bylose yra tarpusavyje susiję, o reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-1957-390/2015, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, dar yra ir priklausomas nuo Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos baigties. Be to, bylose dalyvauja tos pačios šalys. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra tikslinga šias bylas sujungti. Teismo nuomone, sujungus bylas į vieną bus geriau įgyvendintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis).
Teismas, be bylų sujungimo, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris teismui suteikia teisę perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįstama, jog byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išsprendė ir sujungtos bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimą. Teismas išvadą dėl bylos perdavimo pagal minėtą įstatymo nuostatą darė atsižvelgdamas į tai, kad daugumos įrodymų buvimo vieta byloje yra Palangos miesto savivaldybės administracija, pagrindinis atsakovas taip pat yra Palangos savivaldybės administracija ir šiam atsakovui ieškovai yra iškėlę esminius ieškinio reikalavimus. Teismo nuomone, byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, nei dabar bylą nagrinėjamame teisme – Kauno apygardos teisme. Kadangi civilinėje byloje Nr. e2-1957-390-2015 iškeltu ieškinio reikalavimu iš atsakovų prašoma priteisti 54 738,18 Eur nuostoliams atlyginti, todėl, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, teismas pagal ieškinio sumą ir daugumos įrodymų buvimą vietą bylą toliau nagrinėti perdavė Klaipėdos apygardos teismui.
Apeliantė (ieškovė) UAB „Financial Way“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį, kuria sujungus Kauno apygardos teisme ir Palangos mieste nagrinėjamas civilines bylas, byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui, ir dėl šios dalies klausimą išspręsti iš esmės – perduoti visą bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.
Sprendimą dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo ir perdavimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį galėjo priimti tik aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas bylą nagrinėjančio teisėjo prašymu. Pagal susiformavusią teismų praktiką sujungiant bylas vėliau pradėtoji byla visuomet yra prijungiama prie anksčiau pradėtos bylos ir po sujungimo byla perduodama nagrinėti tam teismui (teisėjui), kuris pradėjo nagrinėti pradinę (pirmąją) bylą. Nagrinėjamu atveju sujungus šias bylas, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla buvo prijungta prie Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos. Tokiu būdu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje ieškove buvusi UAB „Financial Way“ sujungtoje civilinėje byloje tapo atsakove, pareiškiančia priešieškinį. Priešieškinis pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys (CPK 33 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad toks priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, kad pagal ieškinio sumą yra teismingas apygardos teismui, galėjo būti reiškiamas ir nagrinėjamas tik Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, o tokį priešieškinį pareiškus byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės Palangos miesto apylinkės teisme. Prie Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos prijungus bylą, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, ir ieškovei UAB „Financial Way“ sujungtoje byloje tapus atsakove, pareiškusia priešieškinį, bylos teismingumas nesikeičia ir byla turi būti nagrinėjama Palangos miesto apylinkės teisme (CPK 34 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai S. V., A. B., V. M. ir UAB „Serfas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Skunde nėra prašoma panaikinti nutarties dalį dėl civilinių bylų sujungimo, be to, ši teismo nutarties dalis ir negali būti skundžiama, tačiau skunde nepagrįstai pateikiami nesutikimo su nutarties dalimi dėl bylų sujungimo argumentai. Skundo argumentai, kad bylų sujungimą turėjo svarstyti Lietuvos apeliacinis teismas, yra nepagrįstas, nes aukštesnės instancijos teismas CPK 136 straipsnio 4 dalies prasme yra Kauno apygardos teismas, kuris ir turėjo teisę spręsti dėl bylų sujungimo. Ieškovės ieškinys neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje priešieškiniui keliamų reikalavimų, todėl jį laikyti priešieškiniu atsakovų pareikštam reikalavimui Palangos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje negalima. Ieškovė nepareiškė Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje priešieškinio gindamasi nuo pareikšto ieškinio, o ieškinio pareikšto Kauno apygardos teisme taip pat negalima laikyti gynimosi priemone nuo reikalavimų gauti naują statybos leidimą ir perstatyti statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Šiose bylose nagrinėjami materialiniai teisiniai santykiai, iš kurių kildinami atsakovų reikalavimai ieškovei Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ir ieškovės reikalavimai atsakovui Kauno apygardos teisme nėra tapatūs.
Pirmosios instancijos apeliacine tvarka apskųsta nutartimi išsprendė du savarankiškus procesinius klausimus. Visų pirma, teismas išsprendė bylų, nagrinėjamų Kauno apygardos teisme ir Palangos miesto apylinkės teisme, sujungimo klausimą. Išsprendęs bylų sujungimo klausimą, teismas sprendė dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
CPK 136 straipsnio 4 dalis suteikia teismui, nustačiusiam, kad jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, teisę sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Šio straipsnio 4 dalyje taip pat yra nurodyti subjektai, turintys teisę spręsti bylų sujungimo klausimą. Įstatymas įtvirtina, kad dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taikant šią normą yra išaiškinta, kad klausimą dėl bylų sujungimo sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tais atvejais, kai prašomos sujungti bylos nagrinėjamos apylinkių teismuose, esančiuose skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose, taip pat, kai bylos nagrinėjamos pagal rūšinio teismingumo taisykles skirtingų pakopų teismuose, esančiuose skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 34 straipsnio 3 dalis, 136 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-152/2011, 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-158/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-5/2012, 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-14/2012, 2015 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-103-943/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo teisėjas, nagrinėjantis vieną iš prašomų sujungti bylų, sprendė klausimą dėl Kauno apygardos teisme ir Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo. Palangos miesto apylinkės teismo veiklos teritorija pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ (2012 m. rugsėjo 11 d. įstatymo Nr. XI-2210 redakcija (nuo 2013 m. sausio 1 d.)) patenka į Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją. Tai reiškia, kad civilinės bylos, kurios Kauno apygardos teismo teisėjo buvo sujungtos į vieną, nagrinėjamos pagal rūšinio teismingumo taisykles skirtingų pakopų teismuose, esančiuose skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose. Dėl šios priežasties sprendžiant dėl bylų sujungimo Kauno apygardos teismas nėra aukštesnės pakopos teismas pagal CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje veikiančio Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos sujungimo turi spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Taigi Kauno apygardos teisme bylą nagrinėjantis teisėjas nėra tinkamas subjektas klausimui dėl Kauno apygardos ir Palangos miesto apylinkės teismuose nagrinėjamų bylų sujungimo išspręsti. Kauno apygardos teismo teisėjas, išsprendęs savo ir kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančio apylinkės teismo nagrinėjamos civilinių bylų sujungimo klausimą, pažeidė CPK 136 straipsnio 4 dalį.
Nutarties dalis dėl bylų sujungimo nėra apeliacijos dalykas. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu subjektų klausimams dėl bylų sujungimo spręsti sąrašu siekiama užtikrinti, jog bylos iš vieno teisėjo (teismo) kitam teisėjui (teismui) būtų perduotos griežtai laikantis įstatyme įtvirtintų byloms sujungti reikalavimų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą užtikrinti proceso teisės normų vienodą taikymą, imasi priemonių ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą akivaizdų proceso teisės normų pažeidimą ir panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo išspręstas bylų sujungimo klausimas.
Bylą nagrinėjantis teisėjas nutarė, kad yra pagrindas sujungti Palangos miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas, tačiau proceso prasme sprendimą įgyvendino klaidingai. Vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi teisėjas turėjo ne priimti nutartį, o privalėjo suformuluoti prašymą aukštesnės pakopos teismui. Kadangi Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1957-390/2015 yra pareikštas prašymas dėl bylų sujungimo ir bylą nagrinėjantis teisėjas turėjo procesinį tikslą bylas sujungti, vadovaujantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos principu, panaikinus nutartį dėl bylų sujungimo šis klausimas, atsižvelgiant į CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, perduodamas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kaip jau buvo minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagal CPK 34 straipsnio 2 dalį, būtent šią nutarties dalį ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti. Ši atskirojo skundo dalis tenkinama, panaikinant ir apeliacine tvarka apskųstos teismo nutarties dalį dėl sujungtos bylos perdavimo, tačiau ne dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų. Nutarties argumentai dėl bylos perdavimo pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl jau sujungtos bylos perdavimo kitam teismui, o ne tik dėl Kauno apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos dėl nuostolių atlyginimo perdavimo. Nustačius, kad bylų sujungimo klausimas buvo išspręstas pažeidžiant proceso teisės normas, negali likti galioti ir apeliacine tvarka apskųstos nutarties dalis dėl sujungtos bylos perdavimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Šiuo atveju nėra žinoma, ar prašymas dėl civilinių bylų sujungimo, jį išsprendus pagal CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, bus tenkintas, o jei bus, prie kurios bylos kuri civilinė byla bus prijungta ir kuriam teismui abi bylos bus perduotos nagrinėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl bylų sujungimo perduoti spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.