- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- I1-3043-473/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01152-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos
- Kategorijos
- 20.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. (toliau – pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 1 800 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teigia, kad Kalėjimų departamentas atliko neteisėtus veiksmus ir nesilaikė Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1/05-88. Teigia, kad 2019 m. birželio 20 d. buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K) į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (toliau – PN-AK). Apie perkėlimą sužinojo tik 2019 m. birželio 19 d. Teigia, kad 2019 m. birželio 26 d., turėjo tęsti darbus valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ prie Lukiškių TI-K, tačiau buvo perkeltas. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas pakankamas terminas apskųsti perkėlimo iš Lukiškių TI-K į PN-AK sprendimą. Dėl išnaudoto savaitės skambučių limito negalėjo pranešti artimiesiems, jog yra perkeliamas. Artimieji nežinojo kas nutiko, dėl to išgyveno. Pareiškėjas teigia, jog gautu uždarbiu padengdavo iš jo išieškomą žalą. Šiuo metu yra nemokus. Paveldėtą tėvų palikimą pardavė antstoliai, skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėjas finansiškai negali aprūpinti sutuoktinės, apsirūpinti pats. Teigia, kad ne vieną kartą kreipėsi į darbdavį „Mūsų amatai“ prašydamas suteikti darbą. Taip pat teigia, kad neteko darbo ne dėl savo kaltės ir iki šiol nėra atleistas. Nurodė, kad nuo perkėlimo į kitą kalinimo įstaigą per devynis mėnesius galėjo uždirbti 1 800 Eur, kurių neteko dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjo minimas perkėlimo dokumentas yra ne 2019 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 1/05-88, o 2019 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. NN-553 (toliau – nutarimas). Teigia, kad nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo į PN-AK atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas, motyvuotas, nurodyta apskundimo tvarka, yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad šiuo nutarimu buvo supažindintas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Kalėjimų departamentas atliko neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti ir atmestini. Atsakovės atstovas pažymi, kad perkėlimas į kitą pataisos įstaigą pareiškėjui neužkirto kelio skųsti nutarimo remiantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) numatytais pagrindais.
Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamai Kalėjimų departamentas, 1 800 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Kalėjimų departamentas atliko neteisėtus veiksmus. 2019 m. birželio 20 d. pareiškėjas buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į PN-AK, o apie planuojamą perkėlimą sužinojo tik 2019 m. birželio 19 d., todėl nebuvo užtikrintas pakankamas terminas apskųsti sprendimą.
Pagal BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo momentu, nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – Aprašas) 3.1 ir 3.2 papunkčiai nurodo, jog nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą galima perkelti dėl ligos arba dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje įstaigoje. Minėto įsakymo 12 punkte numatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą pridėjo dokumentus, susijusius su Pareiškėjo perkėlimu iš Lukiškių TI-K į PN-AK.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1R-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planas, kuriuo Kalėjimų departamento direktoriui pavedama užtikrinti įsakyme nurodytų priemonių įgyvendinimą.
Kalėjimų departamento direktorius įgyvendindamas įsakymą Nr. 1R-282, 2019 m. kovo 13 d. pasirašė įsakymą Nr. V-116 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų grafiko patvirtinimo“ (toliau – Grafikas), pridėjo Lukiškių TI-K iškėlimo kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano įgyvendinimo veiksmų Grafiką, kuriuo pavedė nurodytiems asmenims užtikrinti Grafike nurodytų priemonių įgyvendinimą. Vadovaudamasis nurodytais teisės aktais Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą Nr. NN-553, kuriuo perkėlė Pareiškėją iš Lukiškių TI-K į PN-AK tęsti jam skirtos bausmės.
Nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės. Įstatymų leidėjas BVK 69 straipsnio 1 dalimi, suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės, nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-662/2016). BVK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą dėl išimtinių aplinkybių galima tik tada, kai šios aplinkybės kliudo nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis bei patvirtintu Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu, tinkamai ir teisėtai vykdė Pareiškėjo perkėlimą iš Lukiškių TI-K į PN-AK. Pareiškėjas buvo perkeltas dėl išimtinių aplinkybių, kurios kliudė nuteistąjį toliau laikyti Lukiškių TI-K (vyko reorganizavimo procedūros, dėl kurių laikyti nuteistąjį Lukiškių TI-K tapo neįmanoma). Minėtos aplinkybės pripažintinos BVK 69 straipsnio 1 dalies prasme kaip išimtinėmis, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas atsižvelgdamas ir į tai, kad Pareiškėjas apie perkėlimą teigia sužinojęs 2019 m. birželio 19 d., o 2019 m. birželio 20 d. buvo perkeltas, pažymi, jog ši aplinkybė neužkirto kelio apskųsti nutarimo remiantis BVK numatytais pagrindais. Pareiškėjas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie priimta nutarimą. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad dėl išnaudoto savaitės skambučių limito, negalėjo pranešti artimiesiems, jog yra perkeliamas, artimieji dėl to išgyveno.
Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų uždrausta teisė skambinti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) numatyta, kad Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Nuteistųjų, kuriems nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos sistemoje. BVK 73 – 75 straipsnių 4 punktuose yra numatytos nuteistųjų teisės paskambinti, kurios yra ribotos. Pareiškėjas skunde teigė, kad paskambinti artimiesiems negalėjo, nes jau buvo išnaudojęs einamosios savaitės skambučių limitą. Pareiškėjas paskambinti būtų galėjęs, jeigu pats anksčiau nebūtų išnaudojęs jam skirto skambučių limito. Taigi jo teisė skambinti apribota nebuvo. Pareiškėjas dėl išnaudoto skambučių limito net ir neperkeliamas į PN-AK, nebūtų galėjęs paskambinti artimiesiems. Pareiškėjas skunde nenurodo apie kliūtis susisiekti su artimaisiais iš PN-AK.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo uždrausta paskambinti neišnaudojus skambučių limito, kad artimieji išgyveno dėl jo. Vertinant visą situaciją, bylos medžiagą, nėra pagrindo įžvelgti neteisėtus atsakovės veiksmus.
Pareiškėjas taip pat turtinę žalą kildina ir iš to, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. turėjo tęsti darbus, tačiau buvo perkeltas į PN-AK. Darbą prarado ne dėl savo kaltės, atleistas nebuvo. Ne kartą kreipėsi į darbdavį prašydamas suteikti darbą. Teigė, kad per devynių mėnesių laikotarpį būtų uždirbęs 1 800 Eur. Nebegali išlaikyti sutuoktinės ir išsilaikyti pats. Antstoliai areštavo turtą, skaičiuojami delspinigiai.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1dalį, turtinė žala tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Pažymėtina, kad BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. BVK 125 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustato imperatyvią pareigą dirbti, o pataisos įstaigos administracija numato teisę siūlyti darbą.
Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje, aiškinant minėtas teisės normas, yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, ir sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo atitinkamo asmens atžvilgiu gali priimti, atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, pasikeitusias darbo sąlygas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014).
Pažymėtina, kad BVK 125 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011).
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad valstybei nekyla pareiga suteikti darbą pareiškėjui, jo argumentai, jog Lukiškių TI-K jam neteisėtai nepasiūlė ir nesuteikė darbo, atmetami kaip nepagrįsti, o prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė nedirbdamas nebetenka prasmės.
Atsižvelgus į tai, kad nenustatytos sąlygos, kurios leidžia konstatuoti, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti bei į aukščiau paminėtas teisės normas reglamentuojančias veiksmų teisėtumą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.