Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2283-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-28
Bylos Nr.
A15.-2283-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01760-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Pažeidėjas
A. S.
Nukentėjusysis
J. E. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2283-1057/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01760-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Mildai Kančytei, Indrei Venckūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S.,nukentėjusiajam J. E. J. (J. E. J.), jo atstovui pagal įstatymą J. J. (J. J.),ekspertui V. M. (V. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018-07-31 buvo gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje A. S. surašytas protokolas už tai, kad jis 2018 m. liepos 1 d. 15.33 val. Vilniaus g. 9, Vilnius, važiuodamas iš požeminės parkavimo aikštelės ir įvažiuodamas į kelią, nedavė kelio juo važiuojančiam dviračio vairuotojui, kuris kirto išvažiavimą važiuojant šaligatviu, su juo susidūrė ir dviračio vairuotojui nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais savo veiksmais pažeidė ANK 423 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Teismo posėdyje A. S. teigė, kad kaltės nepripažįsta. Įvykis buvo liepos mėnesį. Jis važiavo iš požeminės „Gedimino 9“ aikštelės į gatvę, ten yra status pakilimas, todėl nesimato, kas vyksta šaligatvyje. A. S. išvažiavo ir dviratininkas atsitrenkė į automobilio priekinį sparną. Dviratis su dviračio rankena apibraižė automobilio kapotą. Yra ant kapoto apibraižymai, jie nėra žymūs. Dviratininkas turi važiuoti 3-7 km/h greičiu. Pėsčioji praėjo, o dviračio nematė. Nepastebėjo todėl, kad galbūt per greit dviratis važiavo. Dviratininkas net nestabdė ir nesielgė atsargiai. Ten išvažiuojant nesimato šaligatvio, pavojinga išvažiuoti. Mano, kad dviratininko veiksmai sukėlė įvykį, be to jis važiavo per greitai, jis važiuodamas lėčiau nebūtų nukritęs ir susižeidęs ir A. S. mano, kad jį būtų pastebėjęs. Dviratininko blaivumo niekas netikrino. Policiją kvietė A. S. Bamperis nepažeistas. Jei būtų partrenkęs, būtų bamperio priekis pažeistas. Jis atsitrenkė priekiniu ratu ir užšoko ant kapoto. Dviratininkas turi įsitikinti saugumu kirsdamas važiuojamąją dalį. Atsargumas turi būti abipusis. Iš aikštelės neįmanoma dideliu greičiu važiuoti, nes ten yra stati įkalnė (b. l. 27-28, 41,77).

Byloje esančiame rašytiniame A. S. paaiškinime nurodoma, kad 2018 m. liepos 1 d., maždaug 15.30 val. vairavo automobilį „Fiat Doblo Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo iš požeminio parkingo, esančio po V. Kudirkos aikšte į Vilniaus g. Oras apsiniaukęs, danga sausa. Važiavimo greitis buvo apie 10-20 km/h, artimųjų šviesų žibintai buvo įjungti. Tik išvažiavus iš už parkingo sienos į jį iš dešinės pusės atsitrenkė šaligatviu važiavęs dviratininkas. A. S. sustojo, paskambino 112. Dviratininkas atsitrenkė nestabdydamas, stabdymo žymių ant šaligatvio nesimatė (b. l. 14).

2018 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. E. J. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 55-56).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis (iki 2018 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo – liudytojas) J. E. J. parodė, kad įvykis buvo liepos 1 d. Dirbo vasarą maisto užsakymų išvežiotoju, vežė paskutinį užsakymą nuo Žaliojo tilto pusės link V. Kudirkos stotelės. Važiuodamas iš kairės jį partrenkė, pats važiavo šaligatviu. Ten neįmanoma greitai važiuoti, nes yra kalnas. Važiavo šiek tiek greičiau nei pėsčiasis, bet nemano, kad važiavo greitai. Automobilis atsitrenkė į jį. A. S. nebuvo sustojęs pažiūrėti, ar važiavo dviratis, jeigu pėstysis eitų, gal pamatytų, sustotų. Jau yra suremontuotas dviratis. Pargriuvo, kelis buvo subraižytas, skaudėjo, šokas buvo. Dviračio ratas buvo nukreiptas į šoną truputį ir keli subraižymai buvo. Dviračiu galima važiuoti, pataisytas. Ligoninėj negulėjo. Šaligatviu važiavo, nes mašinos netoleruoja dviračių, labai pavojinga. Mašinos ten gan greitai važinėja tuo keliu. Visada šaligatviais važinėja. Darbovietė neišduoda ryškių liemenių. Buvo sugadintas dviračio priekinis ratas, diskas, vairas, pedalas, sėdynė suplėšyta. Nuotraukų apie dviračio sugadinimus nėra. Dviratį suremontavo. Tikrai negreitai važiavo. Nėra spidometro. Žalos atlyginti neprašo. Sužalojimus namuose išsigydė (b. l. 40-41, 77).

Byloje esančiame J. E. J. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 15.30 val. jis važiavo dviračiu. Vežioja maistą, yra kurjeris. Važiavo nuo Žaliojo tilto pusės Vilniaus g. ir Senamiesčio link. Važiavo šaligatviu kairiąja kelio puse, kelio važiuojamoji dalis buvo jam iš dešinės pusės, iš kairės pusės buvo Vyriausybės pastatas ir V. Kudirkos aikštė. Artėjo prie išvažiavimo iš požeminės parkavimo vietos. Jam reikėjo kirsti išvažiavimą iš požeminio parkingo. Kokiu greičiu važiavo, sunku pasakyti, mano, kad negreitai, nes važiavo į kalną. Šaligatvyje buvo pėsčiųjų. Važiavo pravažiavimo viduriu. Tuo metu į kelią įvažinėjo automobilis. Jis nukentėjusįjį partrenkė pravažiavime. Nukentėjusysis vairuotojo atžvilgiu buvo iš dešinės pusės. Mano, kad vairuotojas galėjo žiūrėti į kairę pusę, nes jis turėjo praleisti automobilius iš kairės pusės. Atrodo, kad vairuotojas ketino sukti į dešinę. Automobilis atsitrenkė priekine dalimi į dviračio šoną (į pedalą). Nuo smūgio jis nukrito (b. l. 9).

Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. B. parodė, kad gavo iškvietimą, kad Vilniaus g. iš požeminės aikštelės išvažiavo automobilis ir kliudė dviratį. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas teigė, kad pridurti nieko negalėtų, nukentėjusysis buvo ištiktas šoko ir nieko paaiškinti negalėjo. Vairuotojas aiškino, kad išvažinėjo iš požeminės aikštelės į Vilniaus g. ir atsitrenkė iš dešinės dviratis. Liudytojas yra pats išvažiavęs iš tos aikštelės, ten galbūt ir sunku pastebėti (b. l. 39-40).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. liepos 1 d. apie 15.35 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. L. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus g. 9, Vilniuje susidūrė automobilis „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratininkas. Eismo įvykio metu nukentėjo dviratininkas. Atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko „Fiat“ vairuotojas A. S., kuris paaiškino, kad išvažiuodamas iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios po V. Kudirkos aikšte į Vilniaus g., susidūrė su dviratininku važiuojančiu šaligatviu iš dešinės pusės. Dviratininkas J. E. J. nieko negalėjo paaiškinti dėl ištikusio šoko. Jis buvo apžiūrėtas ir išvežtas į Santariškių vaikų ligoninę. Automobilio „Fiat“ vairuotoją patikrinus alkotesteriu, buvo nustatyta 0,00 promilių. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratis, kurį pasiėmė J. E. J. tėvas (b. l. 4).

Teismo posėdžio metu pagarsinus tarnybinį pranešimą liudytojas V. L. parodė, kad dviratininkas šaligatviu važiavo. Jie nenustatinėja įvykio vietoje kas kaltas ir panašiai, tik nusibraižo schemą, pamatuoja, nusifotografuoja. Liudytojas braižė įvykio schemą. Surašė atstumus. Daro nuotraukas, įveda sugadinimus dviračio, transporto priemonės. Gal patraukė automobilį ir nėra dėl to nuotraukų. Atsimena, kad dviratis išvažinėjo, atsitrenkė į sparną. Kai yra nukentėję, atvažiuoja, nusifotografuoja, pasibraižo ir visi važiuoja į Mėnulio g. paaiškinimus rašyti. Prisimena, kad atvažiavus gulėjo dviratis, mašina pavažiavus netoli buvo (b. l. 75).

Teismo posėdžio metu ekspertas V. M. teigė, kad susipažinus su pateikta medžiaga, matyti kad eismo įvykio schemoje yra automobilis „Fiat“ užfiksuotas Vilniaus g. važiuojamoje dalyje, išvažiuojantis iš važiavimo aikštelės, dviratis užfiksuotas gulintis ant šaligatvio. Darytina išvada, kad dviračio padėtis po eismo įvykio buvo pakeista. Patrauktas iš važiuojamosios dalies. Iš automobilio sugadinimų matyti, kad dviratis buvo kliudytas priekine plokštuma, jos dešine puse ir dešiniojo šono priekine dalimi. Darytina išvada, kad eismo įvykio metu dviratis prie automobilio artėjo iš dešinės. Didelių automobilio sugadinimų nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad dviratis važiavo dideliu greičiu. Išvažiuojant į kelią iš šalia esančios teritorijos automobilio vairuotojas turėjo prievolę duoti kelią dviratininkams ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptys kertasi. Šioje situacijoje eismo įvykį techniniu požiūriu sąlygojo automobilio vairuotojo veiksmai, kad jis nedavė kelio dviratininkui, važiavusiam šaligatviu. Pagal medžiagą, su kuria susipažino nėra pagrindo teigti, kad dviratininko veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu. Šaligatvis pakankamai platus, 5,3 m pločio. A. S. automobilis buvo sustabdytas jau įvažiavęs į važiuojamąją dalį. Eksperto nuomone, dviratininkas buvo partrenktas arčiau šaligatvio krašto esančio prie važiuojamosios dalies. Nėra pagrindo teigti, kad A. S. negalėjo matyti dviratininko. Didelio greičio nereikia, kad dviratis taptų remontuotinas. Ekspertinis tyrimas netikslingas. Dviratininkui prievolė važiuoti pėsčiųjų greičiu yra tik tada, jei yra pėstieji. Nėra tokio dalyko byloje, kad buvo pėsčiųjų (b. l. 76).

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad automobilis „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Vilniaus g. važiuojamojoje dalyje besisukantis į dešinę pusę. Dviratis užfiksuotas gulintis ant šaligatvio. Taip pat pažymima, kad automobilis ir dviratis iš eismo įvykio buvo patraukti (b. l. 7).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas dviračio priekinis ratas, taip pat transporto priemonės „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės sparnas ir variklio dangtis (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio specialisto J. M. P. paaiškinimo matyti, kad J. E. J. nustatyta kraujosruva dešinės akies junginyje su nežymiu ragenos nubrozdinimu ir kairės alkūnės, kelio, čiurnos sąnarių sričių nubrozdinimai. Tai padaryta kietais bukais ir/ar bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 11).

Byloje esančiose nuotraukose yra užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilis „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiam automobiliui eismo įvykio metu padaryti defektai, dviratis (b. l. 18-20, 45-48, 64-73).

Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad teismui pateikta A. S. administracinio nusižengimo byla yra neišsami, kadangi tyrimo metu nebuvo atlikti tyrimo veiksmai, būtini teisingam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui, kas užkerta teismui kelią iš esmės nagrinėti šią bylą.

Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą. Akivaizdu, jog šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali. Taigi pagal 423 straipsnio 2 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai šioje normoje numatyti padariniai yra susiję priežastiniu ryšiu su asmens padarytu KET pažeidimu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: 1) būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą; 2) priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Be to, tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Pabrėžtina, jog darant išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties elementą – priežastinį ryšį, svarbu nustatyti ir įvertinti kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmus kelyje, eismo sąlygas bei kitas faktines įvykio aplinkybes, veiksnius, galėjusius turėti įtakos padariniams atsirasti, atsižvelgti į KET reikalavimus, kurių privalėjo laikytis eismo dalyviai konkrečioje eismo situacijoje.

Šioje byloje yra nustatyta, kad 2018 m. liepos 1 d. 15.33 val. Vilniaus g. 9, Vilnius, važiuodamas iš požeminės parkavimo aikštelės ir įvažiuodamas į kelią susidūrė dviratis ir automobilis FIAT valt. Nr. (duomenys neskelbtini) šio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, o dviratininkui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi nekyla jokių abejonių, kad šiuo atveju kilo ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Tačiau kyla būtinybė nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, kurios leistų įvertinti, kas kaltas dėl eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių, kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

Nagrinėjamu atveju nebuvo tirta ir vertinta ar dviratininkas nepadarė KET pažeidimų, važiuodamas šaligatviu ir tokių galimai padarytų KET pažeidimų įtaka eismo įvykio kilimui, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog nebuvo įmanoma išvengti automobilio ir dviračio susidūrimo dėl to, kad matomumas išvažiuojant iš požeminės aikštelės yra ribotas, o dviratininkas judėjo greičiau, nei pėstysis, kurį jis neabejotinai būtų pastebėjęs (b.l.27-28), pats nukentėjusysis parodė, kad A. S. nebuvo sustojęs pažiūrėti, ar važiavo dviratis, tačiau pridūrė, jog jeigu pėstysis eitų, gal pamatytų, sustotų (b.l. 40).

Byloje kaip specialistas buvo apklaustas teismo ekspertizės centro ekspertas kuris nurodė, jog didelių automobilio sugadinimų nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad dviratis važiavo dideliu greičiu; nėra pagrindo teigti, kad A. S. negalėjo matyti dviratininko, didelio greičio nereikia, kad dviratis taptų remontuotinas; dviratininkui prievolė važiuoti pėsčiųjų greičiu yra tik tada, jei yra pėstieji, byloje nėra duomenų, kad buvo pėsčiųjų (b. l. 76). Tačiau byloje esančiame nukentėjusiojo J. E. J. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad šaligatvyje buvo pėsčiųjų (b. l. 9), be to administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog pėsčioji praėjo, o dviračio nematė (b.l.27-28). Akivaizdu, jog kaip specialisto apklausto teismo ekspertizės centro eksperto išvados posėdžio metu prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Pažymėtina, jog byloje be prietaringų eksperto, kaip specialisto paaiškinimų, yra tik subjektyvūs nukentėjusiojo J. E. J. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo A. S. paaiškinimai dėl dviratininko greičio.

Tačiau, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek nukentėjusysis patvirtino teismui, kad įvykį matė moteris iš prieš požeminę parkavimo aikštelę esančio namo, ji buvo atėjusi į įvykio vietą (b.l.27-28), ši liudytoja nebuvo apklausta, nenustatyta jos tapatybė, kad teismas galėtų ją apklausti teismo posėdyje.

Faktą, jog šiuo atveju pagal surinktus duomenis negalima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, iš dalies patvirtina eksperto teiginys, jog nėra pagridno manyti, kad dviratis važiavo dideliu greičiu; dviratininkui prievolė važiuoti pėsčiųjų greičiu yra tik tada, jei yra pėstieji, byloje nėra duomenų, kad buvo pėsčiųjų. Kaip minėta, jog šiuo atveju apie dviratininko J. E. J. judėjimo greitį galima spęsti tik iš subjektyvių byloje apklaustų asmenų vertinimų, eksperto paaiškinimai prieštarauja byloje esančiai medžiagai, liudytoja Institucijos, surašiusios protokolą, pareigūnų neapklausta, nenustatyta jos tapatybė. Byloje būtina aiškintis, kodėl automobilio vairuotojas nepastebėjo į išvažiavimą iš šalia kelio esančios požeminės stovėjimo aikštelės išvažiavusio dviratininko, ar yra galimybė objektyviai nustatyti galimą J. E. J. judėjimo šaligatviu greitį, atliekant ANK 593 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 8 ar 9 punktuose numatytus veiksmus, ar J. E. J. judant artimu pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h) (KET 57 punktas) būtų išvengta eismo įvykio ir pan. Akivaizdu, jog nenustačius ir neįvertinus šių aplinkybių, negalima atsakyti į klausimą, kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą ir sukėlė įstatyme numatytus padarinius. Siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes ir atsakyti į anksčiau iškeltus klausimus, būtina atlikti pakankamai didelės apimties papildomą tyrimą, teismui būtų sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, todėl byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. Pažymėtina, jog teismų praktika formuojama ta linkme, jog pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, turi imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo Nr. AN2-286-935/2018).

Dėl minėtų priežasčių, administracinio nusižengimo byla, kurioje A. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių tyrimo trūkumų, kurių nepašalinus, nėra galimybės tinkamai išnagrinėti šią bylą teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (a.k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: