- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-736-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00533-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- D. N.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui D. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl garbės ir orumo pažeminimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu prašė priteisti iš atsakovo D. N. 2 000 Eur neturtinę žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su UAB „Saulės grupė“ buvo sudaręs santechniko paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovo vadovaujamai įmonei teikė santechniko paslaugas.
3. Ieškovas 2017 m. liepos 31 d. nuvyko pas D. N. į ofisą Vilniuje su tikslu, kad atsakovas pasirašytų darbų atlikimo aktą, jo pagrindu atsiskaitytų už atliktus darbus ir sutartis būtų nutraukta. Kartu su atsakovu kabinete buvo dar vienas asmuo, kurio ieškovas nepažinojo.
4. Atsakovas jau pokalbio pradžioje rodė neigiamą nusistatymą ieškovo atžvilgiu, vartojo keiksmažodžius. Pokalbio metu atsakovas pasakė frazę „Vyrai viską pasakė, kad debilas esi“. Dėl atsakovo naudotų nepagarbių žodžių ieškovo atžvilgiu, grasinimo ir pokalbio manieros ieškovas pasijuto labai nejaukiai, atsakovo žodžiai žeidė ieškovo garbę ir orumą.
5. Anot ieškovo, atsakovo paskleista ieškovą žeminanti informacija (neva ieškovas debilas, kitų necenzūrinių žodžių kontekste), taip pat, kad ieškovas nemokantis dirbti – neatitinka tikrovės, atsakovas tokiu būdu apšmeižė ieškovą, dėl melagingos informacijos ieškovas buvo paniekintas ir pažemintas. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos ieškovas labai išgyveno, sutriko miegas, atsirado nuovargis, dėl vidinės įtampos ilgą laiką jautėsi nesaugiai. Mano, kad žodis „debilas“ turi akivaizdžiai neigiamą reikšmę, tuo tarpu atsakovas paskleidė žinią apie tikrovės neatitinkančius duomenis, taigi įžeidūs žodžiai ieškovo atžvilgiu pažemino ieškovo garbę ir orumą, suformavo neigiamą nuomonę apie jį.
Šalies argumentai
6. Atsakovas D. N. atsiliepimo nepateikė, tačiau parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 9 d., metu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas į 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotas parengiamojo teismo posėdžio metu, iš atsakovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas remiantis garso įrašu, teismas nustatė, kad pokalbio metu šalys kalbėjo apie ieškovo atliktų darbų kokybę, darbų priėmimo akto pasirašymą ir atsiskaitymą už ieškovo atliktus santechnikos darbus. Atsakovas pokalbio metu teigė, kad ieškovas nekokybiškai atliko dalį darbų, kad atlygio dydį už atliktus darbus turi apskaičiuoti buhalterė, grįžusi iš atostogų. Ieškovas pokalbio metu aktyviai uždavinėjo klausimus atsakovui: „Kodėl su juo taip elgiamasi?“, „Kada bus pasirašytas darbų priėmimo aktas?, „Kodėl negalite dabar atsiskaityti už darbus?“, „Ko jūs ant manęs puolate?“, „Kodėl visi ant manęs puola?“, „Iš ko man gyventi?“, „Kas aš – beteisis?“, „Kas čia – vergija?“, nurodė atsakovui, kad jis privalo priimti jo atliktus darbus ir išmokėti atlyginimą, teigė, kad jaučia psichologinį smurtą, kad jį žemina, kad atsakovas su juo nežmoniškai elgiasi. Iš garso įrašo taip pat nustatyta, kad pokalbio metu atsakovas po ieškovo pateiktų aukščiau minėtų klausimų (nuo 4-os įrašo minutės) atsakinėdamas ieškovui savo kalboje įterpdavo necenzūrinius žodžius rusų kalba, teigė atsakovui, kad atlyginimai mokami mėnesio 10 dieną, šiuo metu buhalterė atostogauja, todėl negali paskaičiuoti atlyginimo anksčiau laiko. Po ieškovo klausimo „Ką aš tokio blogo padariau?“ atsakovas pasakė frazę: „Ką tu blogo padarei? Tau gi vyrai jau seniausiai pasakė, kad jeigu tu debilas esi, nesupranti... Ko tu važiuoji septintą ryto kažkokių dokumentų, kad tu pats nežinai, ko tu reikalauji, nežinai, ką čia pasirašyti reikia, visada tau būdavo laiku sumokėti pinigai, tau dvidešimtą kartą aiškini ir tau nedaeis“ (garso įrašo 6 min 10 s – 6 min 30 s).
Šalies argumentai
9. Ieškovas su ieškiniu dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo bei neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą remdamasis būtent aukščiau aptartu pokalbiu, konkrečiai - pokalbio metu atsakovo savo kalboje vartojamais necenzūriniais, nepagarbiais žodžiais bei fraze „Tu debilas esi“, kurie, pasak ieškovo, įžeidė ieškovo garbę ir orumą, sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus bei sutrikdė sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Analizuojant visą atsakovo pasisakymo kontekstą, o ne atskirą sakinį ar jo dalį, teismas konstatavo, kad atsakovas, pavartodamas necenzūrinius teiginius išsakė nepasitenkinimą dėl iškilusių nesutarimų tarp šalių dėl sutarties vykdymo, ieškovo reikalavimo priimti atliktus santechnikos darbus ir atsiskaitymo už juos. Minėti teiginiai rodo atsakovo subjektyvų požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pokalbio metu atsakovo išsakytus išsireiškimai laikytini nuomone - subjektyviu faktų ir duomenų vertinimu, kuriam netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.
11. Teismo nuomone, įvertinus ne tik necenzūrines frazes, bet ir visą pokalbio tekstą, ieškovo kalbėjimo manierą, jo provokuojamus retorinius klausimus (pvz. „Ko jūs ant manęs puolate?“, „Kodėl visi ant manęs puola?“, „Kas aš – beteisis?“, „Kas čia – vergija?“) ir jų kiekį, laikytina, jog atsakovas tekste pavartotais necenzūriniais įterpiniais išreiškė itin negatyvią nuomonę apie tarp šalių susiklosčiusią situaciją. Teismas pažymi, kad necenzūrinių žodžių naudojimas yra netoleruotinas, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato fizinio asmens civilinės atsakomybės už neetišką nuomonės reiškimą. Todėl net ir tuo atveju, kai atsakovas savo nuomonę išreiškia netinkama, įžeidžiančia forma (naudodamas keiksmažodžius), už šiuos veiksmus civilinė atsakomybė jam netaikytina.
12. Teismas, taip pat nurodė, kad pavadinant ieškovą neigiamos reikšmės žodžiu, byloje neginčytinai nustatyta, kad šis teiginys buvo išsakytas dar vieno darbuotojo, dalyvaujančio pokalbyje, akivaizdoje. Taigi, tokioje situacijoje, aiškinantis šalių tarpusavio santykius, išsakant nuomones apie situaciją, atsakovo išsakytas minėtas teiginys apie ieškovą, kaip darbuotoją, gali būti vertinamas kaip subjektyvi, išprovokuota, gynybinė atsakovo reakcija į ieškovo užduotą klausimą, o ne siekis, tyčia pažeminti ieškovo garbę ir orumą kito pokalbyje dalyvaujančio asmens atžvilgiu, paskleisti melagingas, objektyvios tiesios neatitinkančias žinias.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
14. Nurodo, kad ginčo teiginių atitiktį tikrovei teismas sprendime turėjo tikrinti, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto patirtą ir reikalaujamą neturtinę žalą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti ieškovą ir atsakovą siejant sutartiniams santykiams (atsakovas be pateisinamos priežasties nepriėmė ieškovo atlikto darbo ir už jį neatsiskaitė) ir atsakovui turint tikslą nevykdyti savo prievolės nemokėti savo įsiskolinimo, paskleisti ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis (ši dalis teismo sprendime iš esmės nebuvo tirta ir nemotyvuota), todėl šios aplinkybės teismo turėjo būti pripažintos reikšmingomis sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
15. Teigia, kad nors šiuo atveju atsakovas išreiškė ne savo nuomonę, o tariamai trečiųjų (kokių konkrečiai, byloje tai nesiaiškinta) nuomonę apie ieškovą, tačiau šiuo atveju nuomonė turėjo būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
16. Nagrinėjamų atveju atsakovo išsakyti teiginiai akivaizdžiai buvo neetiški, išsakyti nepadoria, įžeidžiančia, žeminančia ieškovo kaip fizinio asmens reputaciją, garbę ir orumą, forma (tai iš esmės pripažinto ir teismas). Tokių samprotavimų paskleidimas, jų nepagrindus faktais, aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovo reputaciją, negali būti toleruojamas ir vertinamas kaip gintina saviraiškos laisvės aspektu subjektyvi atsakovo nuomonė.
17. Sprendime nebuvo atskleista bylos esmė pagal byloje pateiktus duomenis, netinkamai įvertinti byloje esantys duomenys, nes teismas nepagrįstai nevertino, kad žodžių, kurie žemina ieškovo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, pasakymas girdint trečiajam nepažįstamam asmeniui, nesant nustatyta, kad jis negalėjo suprasti tokių žodžių prasmės, yra ieškovo garbę ir orumą žeminančių, yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.
18. Teismas netinkamai aiškino teisės normas, t. y. nepagrįstai atsakovo pasakytus teiginius atsisakė laikyti žinia, nes, įvertinus intonaciją ir visą pokalbio kontekstą matyti, kad šiais teiginiais buvo siekiama sumenkinti, įžeisti ir įbauginti ieškovą.
19. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
20. Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
22. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kadangi žeminimo samprata – vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys. Turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste. Ar nuomonė yra etiška ir sąžininga yra vertinamasis kriterijus, todėl tais atvejais, kai pagal nuomonės pareiškimo kontekstą, formuluotes negalima daryti vienareikšmės išvados apie jos įžeidžiantį pobūdį, ieškovas turi nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
23. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pasakyti teiginiai yra nuomonė, tačiau nepagrįstai nurodė, kad net ir tuo atveju, kai atsakovas savo nuomonę išreiškia netinkama, įžeidžiančia forma (naudodamas keiksmažodžius), už šiuos veiksmus civilinė atsakomybė jam netaikytina, kita vertus, neetiško žodžio panaudojimas pats savaime nelemia asmens garbės ir orumo pažeidimo.
24. Teismas nustatė, kad neetiški žodžiai buvo pasakyti atsakovo ieškovo atžvilgiu girdint trečiajam asmeniui, atsakovas tekste pavartotais necenzūriniais įterpiniais išreiškė itin negatyvią nuomonę apie tarp šalių susiklosčiusią situaciją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, aiškinantis šalių tarpusavio santykius, išsakant nuomones apie situaciją, atsakovo išsakytas teiginys apie ieškovą, gali būti vertinamas kaip subjektyvi, išprovokuota, gynybinė atsakovo reakcija į ieškovo užduotą klausimą, o ne siekis, tyčia pažeminti ieškovo garbę ir orumą kito pokalbyje dalyvaujančio asmens atžvilgiu. Su šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.
25. Bylos duomenis tarp šalių buvos susiklostę paslaugų teikimo sutartiniai santykiai. Kaip nustatė teismas, ieškovas konfliktinės situacijos metu aktyviai uždavinėjo klausimus, taip išprovokuodamas gynybinę atsakovo reakciją, kurios metu nors ir buvo pasakytas neetiškas žodis, dėl ko, anot ieškovo, jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė sveikatos sutrikimais, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų įrodančių priežastinį ryšį tarp pasakyto neetiško žodžio ir ieškovo patirtų išgyvenimų ir/ar sveikatos sutrikimų.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.