Šiaulių apygardos teismo nutartis, eAN2-91-1007/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-29
Bylos Nr.: eAN2-91-1007/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-36-3-00045-2025-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Daiva Domeikienė
Pažeidėjas: B. J.
Advokatai: Irmantas Balčiūnas

Kategorijos

8.2Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (ANK 127 str.)
14.25Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-91-1007/2025Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00045-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2; 14.25; 22.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Domeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. įgaliotojo atstovo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. B. J. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT, Institucija) vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025, kuris 2025 m. gegužės 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje sankcionuotas, pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 127 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – bauda 390 Eur; pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – bauda 30 Eur; vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – bauda 390 Eur be administracinio poveikio priemonės – šešių gyvūnų augintinių (šunų) konfiskavimo: šuns (Jorkšyro veislės mišrūnas, patinėlis, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)), šuns (Jorkšyro veislės mišrūnė, patelė, mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir keturių jų jauniklių, gimusių 2023 m. rugsėjo 25 d. (1 patinas, 3 patelės), vados.

1.1. B. J. pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad 2023 m. lapkričio 24 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini), nebūdama teisės aktų nustatyta tvarka registruota gyvūnų augintinių veisėja, t. y. neturėdama teisės aktuose nustatyta tvarka suteikto leidimo, užsiėmė gyvūnų augintinių veisimu (ūkine veikla) (iš viso rasti išveisti 4 šuniukai, neženklinti ir neregistruoti Gyvūnų augintinių registre (toliau – ir GAR), gimę 2023 m. rugsėjo 25 d.) ir gyvūnų augintinių prekyba (komercine veikla) (siūlė viešai parduoti savo išveistus gyvūnus augintinius Jorkšyro terjerų mišrūnų šuniukus 2023 m. lapkričio 15 d. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, už 250 Eur, ir 2023 m. lapkričio 24 d. kontrolinio pirkimo metu pardavė 2 (du) šuniukus, gim. 2023 m. rugsėjo 25 d., už 480 Eur), ir tokiais veiksmais (neveikimu) ji nesilaikė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“, 4 punkto reikalavimų.

1.2. B. J. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad 2023 m. lapkričio 24 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini), būdama gyvūnų augintinių savininkė ir laikytoja, neužtikrino tinkamo gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reikalavimų (du parduodami (perkami) šuniukai mišrūnai, panašūs į Jorkšyrų terjerus, gimę 2023 m. rugsėjo 25 d., perduodant kitiems asmenims nebuvo paženklinti poodinėmis mikroschemomis ir registruoti GAR), ir tokiais veiksmais (neveikimu) ji nesilaikė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 58 ir 60 punktų, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (teisės aktas galiojo nusižengimo padarymo/nustatymo metu iki 2024 m. liepos 2 d.), 8.1 papunkčio ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. įgaliotasis atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas kreipėsi su skundu į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus, prašydamas panaikinti VMVT vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025, kadangi B. J. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje, bei administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. (jos įgaliotojo atstovo advokato Irmanto Balčiūno) skundas atmestas ir VMVT vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus ir šalių pasisakymus, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, savo vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad B. J. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 1 dalį, ir jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. įgaliotasis atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir priimti nutarimą – B. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; priteisti B. J. jos patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.

4.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

4.2. Skunde teigia, kad tiek institucijos nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pripažįstama, jog vienas iš būtinųjų požymių administracinei atsakomybei pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį atsirasti yra veikos sistemingumas, tą pažymėjo ir VMVT atstovas atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. skundą. Tvirtina, kad tiek nutarimą administracinio nusižengimo byloje nagrinėjęs pareigūnas, tiek pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi iki 2023 m. lapkričio 24 d. įvykio skelbimais B. J. paskyros socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis – buvo surasta, kad B. J. „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje 2022 m. kovo 31 d. buvo skelbimas apie paiešką Jorkšyro terjero patinėlio kergimui, buvusias parduodamas Toiterjerų mišrūnų vadas (2020 m. rugsėjo 20 d.), Jorkšyrų terjerų vadas (2023 m. gegužės 1 d.). Pasak apelianto, institucijos nutarime teigiama, kad tai nėra pakankama aplinkybė veikos sistemiškumui įrodyti, tačiau skundžiamoje nutartyje teigiama, kad B. J. ne pirmą kartą siekė parduoti – perduoti savo išveistus šuniukus, visgi šioje nutartyje nėra aiškiai pasisakyta, kurie įrodymai patvirtina B. J. veiklos sistemingumą pardavinėjant išveistus šuniukus.

4.3. Neginčija, kad B. J. „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje 2022 m. kovo 31 d. buvo skelbimas apie Jorkšyro terjero patinėlio paiešką kergimui, buvusias parduodamas Toiterjerų mišrūnų vadas (2020 m. rugsėjo 20 d.), Jorkšyrų terjerų vadas (2023 m. gegužės 1 d.), tačiau pažymi, jog nėra įrodytas nei vienas faktas, nei vienas šuniukų pardavimas ar perdavimas kokiems nors asmenims. Taip pat akcentuoja, kad B. J. „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą tvarkė šioje byloje liudytoja apklausta I. K. – administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. marti – ir ji patvirtino, jog 2020 m. rugsėjo mėn. skelbimą dėl Toiterjero įdėjo ji, o ne močiutė, tačiau šis šuo jau yra žuvęs, o kitų likimas jai nelabai žinomas, apie kitus skelbimus iš esmės daug pakomentuoti liudytoja negalėjo dėl didelio užimtumo socialiniuose tinkluose ir kitomis temomis. Todėl tvirtina, kad skundžiamos nutarties išvados, jog minimi ankstesnieji skelbimai B. J. „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje įrodo, jog ji sistemingai vykdė veisėjo veiklą, yra absoliučiai nepagrįstos. Pažymi, kad ir pats pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje dvejojo dėl tokių „(duomenys neskelbtini)“ įrašų įrodomosios vertės.

4.4. Akcentuoja, kad kasacinėje teismų praktikoje (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-194-222/2018) aiškiai nurodoma, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be kita ko, šie reikalavimai reiškia ir tai, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi kiekvienu atveju darydamas išvadas teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir pagrįsti atitinkamą sprendimą. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius uždraustą įstatymu veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K- 363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-133-489/2023) ir kt.). Teigia, kad šios kasacinio teismo nutartys yra priimtos baudžiamosiose bylose, tačiau šios nuostatos taikomos ir administracinių nusižengimų bylose. Pasak apelianto, visa tai reiškia, kad tik esant faktiniam pagrindui (šiuo atveju – neginčijamai nustačius buvus ankstesnį B. J. išveistų gyvūnų augintinių faktą), būtų galima taikyti ANK 127 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra jokio įrodymo, jokio nutarimo, jokios teisėsaugos institucijos išvados ar sprendimo, ar dar kokio nors teisinę reikšmę turinčio teisėto rezoliucinio akto, jog B. J. anksčiau yra įvykdžiusi bent vieną išveistų šuniukų ar kitokių gyvūnų pardavimo ar kitokio perleidimo sandorį.

4.5. Pažymi, kad vienas iš esminių ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-662-176/2010). Tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta ir nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, jog B. J. sistemingai ir versliškai užsiimtų šuniukų veisimu. Teigia, kad kelerių metų senumo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai įrodo tik tokių pranešimų buvimą, bet jokiu būdu ne sandorius, ne gyvūnų perdavimą, pardavimą ar kitokį perleidimą. Pasak apelianto, nei viena iš kompetentingų institucijų tokių faktų nei įrodinėjo, nei patvirtino, nei tyrė, nei davė atitinkamas išvadas, todėl senesni „(duomenys neskelbtini)“ socialinio tinko įrašai nebeturi absoliučiai jokios teisiniu požiūriu įrodomosios vertės ir jų negalima vertinti.

4.6. Nurodo, kad teismų praktika taikant ANK 127 straipsnio 1 dalį yra ganėtinai plati, įrodinėjimo apimtys ir kiti aspektai yra jau nusistovėję. Vertina, kad ši konkreti situacija (B. J. inkriminuojamas neteisėtas išveistų šuniukų pardavinėjimas) savo pobūdžiu yra labai panaši plačiąja prasme į neteisėtą prekybą alkoholiniais gėrimais. Alkoholiniais gėrimais leidžiama prekiauti tik tam turint licenciją, alkoholiniai gėrimai turi būti pažymėti banderolėmis. Gyvūnų veisėjams taikomos tokios pačios savo pobūdžiu pareigos – registruotis veisėju, gyvūnus žymėti ir pan. Objektyviai – gyvūnų veisimo ir prekybos reglamentavimas savo esme (plačiuoju požiūriu) yra identiškas prekybai (gamybai) alkoholiniams gėrimams, o teisinės atsakomybės savo esme yra nustatomos tais pačiais teisiškai įtvirtintais, teismų praktikoje aprobuotais, principais. Apeliantas akcentuoja 2024 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-113-1053/2024), kurioje konstatuota, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: a) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, b) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, c) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-92-576/2023). Taip pat pažymi, kad vienas iš būtinųjų šio nusižengimo objektyviųjų požymių yra sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

4.7. Cituodamas ANK 5 straipsnio 1 dalį, 569 straipsnio 1, 4 dalis apeliantas nurodo, kad šiuo atveju institucija (VMVT), siekdama įrodyti B. J. veiksmus kaip sistemingą, verslišką veiką, rėmėsi socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ senais įrašais. Teigia, kad ir pati VMVT (tiek nutarime skirti administracinę nuobaudą, tiek atsiliepime pirmosios instancijos teismui) pripažino, jog šie įrašai nėra patikimi įrodymai veikos versliškumui/sistemingumui įrodyti. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šių įrašų kategoriškai nepatvirtino kaip patikimų sistemingumo/verslišklumo įrodymų, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sprendimą pripažinti B. J. kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, priima vadovaudamasis „protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, savo vidiniu įsitikinimu“. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodytieji protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai yra bendrojo pobūdžio, niekaip šioje nutartyje neturintys jokio objektyvaus pagrindimo su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Taip pat tvirtina, kad teismo (teisėjo) vidinis įsitikinimas negali būti grindžiamas emocijomis, bylos dalyvių pasisakymais (procesiniais šalių dokumentais). Akcentuoja, kad teismas – vienintelė teisingumą vykdanti institucija Lietuvoje, o teisėjas – asmuo, klausantis įstatymo. Teigia, kad savaime suprantama, jog teismas ir teisėjas yra du asmenys viename (kuomet nesudaroma kolegija), teisėjas yra žmogus savo buityje, bet yra teismas procesiniuose sprendimuose. Apelianto teigimu, šiuo konkrečiu atveju teisėjas save privalėjo sutapatinti su teismu, kaip vykdančiu teisingumą, pagrįstą teismų praktika ir išskirtinai tik įstatymų reikalavimais, atskiriant emocinius ir kitus panašaus pobūdžio aspektus. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi žmogiškaisiais emociniais sumetimais, o ne teisiniais argumentais, kurie objektyviai įrodyti ir egzistavo.

4.8. Nurodo, kad B. J. yra pensinio amžiaus, jos finansinės pajamos yra mažos. Paaiškina, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. gimus šuniukams, B. J. pradėjo rūpintis, ką su jais daryti. Kadangi šuniukų išlaikymas susijęs su finansinėmis išlaidomis, nuolatiniu rūpinimusi jais, tai senyvo amžiaus žmogui tampa sunkiai pakeliama našta. Todėl B. J. ir priėmė sprendimą juos parduoti. Kainą nusistatė tokią, kad atsipirktų per 2 mėnesius buvusios išlaidos šuniukams išlaikyti. Tvirtina, kad tai nėra komercinė veikla, o šuniukų išgyvenimo kaina. Teigia, kad norint gauti kažkokį apčiuopiamą pelną – vieno šuniuko kaina turėtų būti apie 1000 Eur. Šiuo atveju, jei nebūtų atsiradę pirkėjų, B. J. šuniukus vėliau veltui būtų kam nors atidavusi. Pažymi, kad B. J. iš esmės turėjo kelis pasirinkimus – perduoti šuniukus į gyvūnų prieglaudą, juos užmigdyti, numarinti, arba imtis priemonių perduoti kitiems žmonėms, kurie sugebėtų jais rūpintis. Vedama humaniškų paskatų, B. J. ėmėsi šiuo atveju turbūt pačio geriausio būdo – rūpintis, kad šuniukai patektų į gerų žmonių rankas ir kad būtų tinkamai prižiūrimi bei auginami. Apelianto teigimu, vienkartinis šuniukų pardavimas (tiksliau, turėtų išlaidų nuo šuniukų gimimo kompensavimas) šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo manyti, jog tai buvo versliškumo požymiai, t. y. jokio sistemingumo, kuris yra būtinasis ANK 127 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymis, nėra. Pasak apelianto, B. J. ketino paimti pinigus ne už pačius šuniukus, o už tai, kiek į juos investavo, kol jie sulaukė 2 mėnesių amžiaus, t. y. tai nebuvo pardavimo kaina, o iš esmės kaip kompensacija už tai, ką ji buvo sumokėjusi po šuniukų gimimo. Tvirtina, kad jokio pelno čia nėra, paprasčiausiai buvo siekta susigrąžinti pinigus, kiek šuniukų išlaikymui buvo išleista iki jų perdavimo.

4.9. Teigia, kad B. J. taip pat nepadarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, o skundžiamoje nutartyje visiškai nebuvo atskleista B. J. tyčia ir buvo nepagrįsta, kodėl gi ji privalėjo ženklinti šuniukus mikroschemomis, jei tam dar nesuėjęs teisės aktų nustatytasis terminas. Taip pat tvirtina, kad B. J. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo išvis nepadarė, nes Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Detalios registravimo tvarkos, reikalavimų ir terminų šis įstatymas išvis nenumato. Tuo tarpu Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 58 punkte numatyta pareiga gyvūnų augintinių veisėjams Gyvūnų augintinių registre, atitinkamame žurnale ir (ar) elektroninėje laikmenoje registruoti veisimui naudojamų gyvūnų augintinių ir jų palikuonių duomenis (nepriklausomai nuo to, ar gyvūnai augintiniai parduodami (perduodami) ar toliau laikomi jų pačių. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punktu apibrėžta veisėjo sąvoka: gyvūnų augintinių veisėjas – asmuo, turintis VMVT nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais. Teigia, kad B. J. neužsiima versliniu šuniukų veisimu, ji neturi ir neregistruota Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje kaip veisėja, todėl ji negali būti pripažinta gyvūnų augintinių veisėja ir jai negali būti taikomos tokios pareigos, kurias privalo vykdyti gyvūnų augintinių veisėjai. Pasak apelianto, Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 58 ir 60 punktų reikalavimai negali būti taikomi B. J., nes ji šiuo atveju neturi specialiojo – gyvūnų augintinių veisėjo – statuso. Apelianto teigimu, šio teisės akto pažeidimai B. J. inkriminuoti nepagrįstai – ji nėra administracinio nusižengimo subjektas.

4.10. Akcentuoja ir tai, kad B. J. inkriminuotas kontrolinio pirkimo metu galiojusių Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 8.1. punkto pažeidimas. Teigia, kad šioje teisės normoje nustatyta, jog 2021 m. gegužės 1 d. ir vėliau atvesti katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Apelianto teigimu, šiuo atveju šuniukai gimė 2023 m. rugsėjo 25 d., o kontrolinis patikrinimas buvo vykdomas ir šuniukų nepaženklinimo faktas fiksuotas 2023 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo šuniukų gimimo. Pasak apelianto, kadangi B. J. nėra gyvūnų augintinių veisėja, todėl jai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 patvirtintos taisyklės galioja kaip eiliniam fiziniam asmeniui. Apelianto manymu, kadangi šuniukų perdavimas teisiškai neįvyko, sandoris nebuvo užbaigtas, todėl ir atsakomybė B. J. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nepasirūpino jų paženklinimu, negalima. Taip pat akcentuoja, kad 2020 m. gruodžio 29 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-1014 patvirtinto kontrolinių pirkimų atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas numato kontrolinių pirkimų tikslus. Vienas iš tikslų yra nurodomas šio aprašo 3.2 punkte: nustatyti, ar laikomasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovę ir apsaugą, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimą ir registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tvirtina, kad šiuo atveju šuniukų pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko, jis nebuvo užbaigtas, šuniukai netapo VMVT ar jos darbuotojų nuosavybe, faktiškai jie kontrolinį pirkimą atlikusiems asmenims perduoti nebuvo, todėl B. J. negalėjo būti inkriminuotas šuniukų pardavimas kaip baigtas sandoris. Apelianto teigimu, jos veiksmus galbūt galima būtų vertinti kaip pasikėsinimą šuniukus parduoti, bet ANK išvis nenumatyta atsakomybė už pasikėsinimą padaryti administracinį nusižengimą. Pažymi, kad šuniukai dar nebuvo sulaukę 4 mėnesių amžiaus, todėl ir pareigos užtikrinti, jog jie būtų paženklinti mikroschemomis, B. J. dar neturėjo ir dėl to ji nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. įgaliotojo atstovo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinį skundą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime Institucija nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka visiškai. Susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir paliktina galioti. Apeliacinis skundas vertintinas tik kaip siekis išvengti atsakomybės ar atitolinti ją už administracinius nusižengimus, kurie buvo akivaizdžiai padaryti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Pažymi, kad apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės identiškais/analogiškais argumentais, kurie jau vieną kartą pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir atmesti, kaip nepagrįsti.

5.2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, o sąlygotos prielaidomis. Taip pat su nurodytomis aplinkybėmis, kad „šiuo konkrečiu atveju nenustatyta ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad B. J. sistemingai ir versliškai užsiimtų šuniukų veisimu. Kelerių metų senumo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai įrodo tik tokių pranešimų buvimą, bet jokiu būdu ne sandorius, ne gyvūnų perdavimą, pardavimą ar kitokį perleidimą. Todėl senesni „(duomenys neskelbtini)“ socialinio tinklo įrašai nebeturi absoliučiai jokios teisiniu požiūriu įrodomosios vertės ir jų negalima imti domėn.“; „Neginčijama, kad B. J. „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje 2022-03-31 buvo skelbimas apie paiešką Jorkšyro terjero patinėlio kergimui, buvusias parduodamas Toiterjerų mišrūnų vadas (2020-09-20), Jorkšyro terjerų vadas (2023-05-01). Tačiau pažymėtina, kad nėra įrodytas nei vienas faktas, nei vienas pardavimas ar perdavimas kokiems nors asmenims. Todėl 2025-08-12 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarties išvados, kad minimi ankstesnieji skelbimai B. J. „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje įrodo, kad ji sistemingai vykdė veisėjo veiklą, yra absoliučiai nepagrįstos.“.

5.3. Pažymi, kad pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma tam, kas vertėsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: a) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, b) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, c) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriamas veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos leidimus. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir GGAĮ) 2 straipsnio 28 punkte numatyta, kad verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių veisimas siekiant pelno, įskaitant kergimą, t. y. veisimas apibrėžiamas, kaip augintinių dauginimas. GGAĮ 10 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. Asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys. Be to, pagal Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai veisėjams) 4 punktą, gyvūnų augintinių veisėjai turi būti įtraukti į VMVT tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį, suteiktą vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 29–35 punktų nuostatomis.

5.4. Teigia, jog vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo (ANK 127 straipsnio 1 dalis) objektyviųjų požymių yra sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.). Sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-648/2018). VMVT nuomone, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog apeliantė B. J. vykdė nelegalią veisimo veiklą ir (ar) užsiėmė sisteminga veikla – pardavinėjo gyvūnus, neturėdama tam reikalingo leidimo, ir iš tokios gyvūnų augintinių prekybos gavo pajamų. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina šiuos verslinio gyvūnų augintinių veisimo požymius: 1) rasti laikomi 6 gyvūnai augintiniai (2 suaugę Jorkšyro veislės mišrūnai: patinėlis mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ir patelė mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), bei išveisti 4 (keturi) jų jaunikliai (1 patinas, 3 patelės), gimę 2023 m. rugsėjo 25 d.), taigi Patikrinimo akte užfiksuotas gyvūnų augintinių vykdytos veisimo veiklos faktas; 2) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 17 d. Pranešimas VMVT dėl vykdomos nelegalios komercinės veiklos dėl 2023 m. lapkričio 15 d. socialiame tinke „(duomenys neskelbtini)“ pastebėto skelbimo apie parduodamus Jorkšyrų terjero šuniukus (parduodami 4 šuniukai, rezervuotas vienas šuniukas už 250 eurų); 3) 2023 m. lapkričio 24 d. atliktas VMVT pareigūnų kontrolinis pirkimas, kurio metu įsigyti 2 šuniukai už 480 eurų; 4) duomenys apie tai, kad pareiškėja ir anksčiau socialine tinkle „(duomenys neskelbtini)“ siūlė parduoti savo šunų atvestus palikuonis (Toiterjerų mišrūnus - „Parduodu tojterjerą šuniuką mama juoda tetis rudas dar tik baigia antrą men kaina 200 euru“ (2020-09-20); Jorkšyrų terjerų mišrūnus - „Ieškome mylinčių namuciu“, „Ieško naujų namu“, „Trieju mėn berniukas kaina sutartine 864832564“ (2023-05-01/05) bei ieškojo Jorkšyrų terjero patino kergimui - „Ieškome jaunai panelei bachuriuko kergimui (duomenys neskelbtini)“ (2022-03-31). Taigi, įvertinus administracinio nusižengimo bylos duomenis, darytina vienareikšmiška išvada, kad buvo pardavinėjama ir daugiau gyvūnų augintinių, buvo užsiimama sisteminga gyvūnų veisimo ir pardavimo veikla, o gyvūnai buvo veisiami ir pardavinėjami siekiant pelno.

Šalies argumentai

5.5. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie tai, kad „priėmė sprendimą juos parduoti. Kainą nusistatė tokią, kad atsipirktų per 2 mėnesius buvusios išlaidos šuniukams išlaikyti. Šiuo atveju, jei nebūtų atsiradę pirkėjų, šuniukus vėliau veltui būtų kam nors atidavusi. Tai nebuvo pardavimo kaina, o iš esmės kaip kompensacija už tai, ką ji buvo sumokėjusi po šuniukų gimimo. Jokio pelno čia net nėra – paprasčiausiai buvo siekta susigrąžinti pinigus, kiek šuniukų išlaikymui buvo išleista iki jų perdavimo“, vertinamos kritiškai, kadangi apeliantė ne pirmą kartą sąmoningai sudarė sąlygas gyvūnams augintiniams daugintis, neužkirto tam kelio, ieškojo patino kergimui, o vėliau, atsiradus laikomų gyvūnų augintinių palikuoniams, ne pirmą kartą siekė juos realizuoti parduodant, pasinaudojus „(duomenys neskelbtini)“ socialiniu tinklu, už, kaip ji pati teigia, kainą (-as) kaip kompensaciją (-as) už neva patirtas išlaidas šuniukų priežiūrai nuo jų gimimo iki perdavimo kitiems asmenims.

5.6. Institucija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog B. J. nepadarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiama apelianto subjektyvi nuomonė, savitas faktinių aplinkybių vertinimas. Pažymi, jog Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Taip pat ir Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 20 punkte nurodoma, kad kiekvienas gyvūno augintinio savininkas yra atsakingas už laikomos paženklintos katės, šuns ar šeško įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą taisyklių 8 punkte nustatytais terminais. Taigi bylos duomenimis, gyvūnų augintinių savininkė ir laikytoja yra apeliantė, kuri ir turėjo pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų, ir pasirūpinti, kad prieš parduodant (siūlant įsigyti) šuniukus jie būtų paženklinti poodinėmis mikroschemomis ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre, tačiau to nepadarė, dėl ko ir konstatuota, kad minėtas asmuo padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 346 straipsnio 1 dalyje.

5.7. Pažymi, jog VMVT realiai nesiekė šuniukų įsigyti ir tapti jų savininke. Buvo vykdomas kontrolinis pirkimas, kurį, vykdydami oficialią valstybinę kontrolę pagal gautą pranešimą, atliko VMVT pareigūnai, apsimetę tariamais pirkėjais. VMVT pareigūnai, vykdydami kontrolinį pirkimą, laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, priešingų įrodymų byloje nėra. Jeigu šuniukų pirkimą būtų vykdę ne pareigūnai, o kiti asmenys, norėję (siekę) įsigyti šuniukus, jokių kliūčių sandoriui įvykti nebūtų buvę, taigi šiuo konkrečiu atveju sandoris buvo neužbaigtas dėl ne nuo apeliantės valios, o dėl kontrolę vykdančių pareigūnų veiksmų. Tokia praktika vykdomi visi VMVT atliekami kontroliniai pirkimai.

5.8. Apeliantės atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas nurodo, kad taisyklės dėl ženklinimo prieš pardavimą numatytos tik veisėjams, o jo teigimu, B. J. nėra veisėja. Liudytoja I. K. nurodė, kad B. J. nežinojo, kad iki perdavimo šuniukai turėjo būti ženklinti ir Gyvūnų augintinių registrui perduoti duomenys. Institucija pažymi, jog iš pateiktų įstatymo nuostatų matyti, kad gyvūnų augintinių (šiuo atveju šuniukų) laikytojas ar savininkas prieš pardavimą ar perdavimą yra atsakingas už ženklinimą mikroschemomis ir jo užregistravimą atitinkamame registre. Ar asmuo užsiima veisimu ir augintinių pardavimu, ar ne esminės reikšmės neturi. Pagal Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 8.1 punktą gyvūnų augintiniai turi būti paženklinti mikroschemomis per 4 mėnesius, bet ne vėliau iki juos perduodant kitam savininkui ar laikytojui. Šiuo atveju ir turėjo būti šuniukai paženklinti iki jų pardavimo-perdavimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, B. J. jau buvo susitarusi dėl šuniukų apžiūrėjimo ir pardavimo, tai yra preliminariai tikėjosi, kad jie bus perduoti kitam asmeniui, todėl turėjo pareigą iki perdavimo juos suženklinti ir užregistruoti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tai nebuvo atlikta.

5.9. Atkreipiamas dėmesys, kad gyvūnų augintinių veisėjai, vykdantys teisėtą veiklą, turi būti registruoti VMVT Gyvūnų veisėjų sąraše. Visi Lietuvoje parduodami ar kitokiu būdu perduodami (pvz., dovanojami) gyvūnai augintiniai (šunys, katės, šeškai) turi būti paženklinti poodine mikroschema ir registruoti GAR. Registracija užtikrina, kad gyvūną perduodantis asmuo vykdo teisės aktų reikalavimus ir tai laidžia, reikalui esant, nustatyti gyvūno savininką (pvz. augintiniui pabėgus, pasiklydus). Ženklinimu patvirtinamas gyvūno augintinio identifikavimas ir jo savininkas.

5.10. Pažymi, kad teismų praktikoje duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021). Institucijos nuomone, tokių įrodymų vertinimo klaidų nepatvirtina apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės grindžiami tik apeliantės nesutikimu su teismo nustatytomis aplinkybėmis. Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau vieną kartą pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. įgaliotojo atstovo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo ar institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamu atveju B. J. nubausta pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį bei 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, neturėdama teisės aktuose nustatyta tvarka suteikto leidimo, užsiėmė gyvūnų augintinių veisimu (ūkine veikla) ir gyvūnų augintinių prekyba (komercine veikla), tokiais veiksmais nesilaikė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“, 4 punkto reikalavimų, be to, būdama gyvūnų augintinių savininkė ir laikytoja, neužtikrino tinkamo gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reikalavimų, tokiais veiksmais nesilaikė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 58 ir 60 punktų, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (teisės aktas galiojo nusižengimo padarymo/nustatymo metu, iki 2024 m. liepos 2 d.), 8.1 papunkčio ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. įgaliotojo atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prieita galutine išvada, jog B. J. kaltė padarius ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus yra visiškai įrodyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

10. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima prieiti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. (jos atstovo) skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, taip pat teismo posėdyje apklausė liudytojus A. J., A. B., I. K. bei skundžiamoje nutartyje atsakė į esminius administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. (jos atstovo) skundo argumentus, išvadas pakankamai motyvavo remdamasis įrodymų visuma, nutartyje įrodymai aptarti, prieštaravimų nėra. Pažymėtina, kad didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų nėra nauji, jie kelti ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo įvertinti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl B. J. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, nenustatė aplinkybių, kurios pagal apeliacinio skundo argumentus turėtų būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. naudai. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti.

12. ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: a) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, b) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo), c) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009). Šio straipsnio norma yra blanketinė, todėl traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

12.1. Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 punkte numatyta, kad verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių veisimas siekiant pelno, įskaitant kergimą, t. y. veisimas apibrėžiamas, kaip augintinių dauginimas. To paties įstatymo 10 straipsnio 1–3 dalyse, 8 dalyje numatyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. Asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys. Gyvūnų augintinių veisėjai teisės aktų nustatyta tvarka registruoja savo veiklą Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.

12.2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 punktas (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu), be kita ko, numato prievolę gyvūnų augintinių veisėjams būti įtrauktiems į VMVT tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį, suteiktą vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų.

13. Byloje nėra ginčo, kad gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriamas prie veiklų, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos, licenciją (leidimą) ir administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. licencijos (leidimo) tokiai veiklai 2023 m. lapkričio 24 d. atlikto kontrolinio pirkimo metu neturėjo – B. J. nėra registruota kaip gyvūnų augintinių veisėja ir neturi VMVT suteikto veterinarinio įregistravimo numerio, kaip to reikalauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 punktas (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantas, byloje surinktų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. sistemingai užsiėmė gyvūnų augintinių veisimu (ūkine veikla) ir gyvūnų augintinių prekyba (komercine veikla). Iš VMVT Kauno departamento 2023 m. lapkričio 23 d. pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 33PP matyti, kad VMVT 2023 m. lapkričio 17 d. gavo iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pranešimą Nr. PGG-1191 apie tai, jog B. J. galimai nelegaliai veisia ir pardavinėja gyvūnus (šunis) – B. J. viešai siūlė parduoti savo išveistus gyvūnus augintinius Jorkšyro terjerų mišrūnų šuniukus 2023 m. lapkričio 15 d. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15–16, 26–27). Atsižvelgdami į gautą pranešimą, VMVT pareigūnai 2023 m. lapkričio 24 d. 10.00 val. atliko kontrolinį pirkimą iš B. J. gyvūnų augintinių veisimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo surašyti Kontrolinio pirkimo pažyma Nr. 8 (b. l. 31–33) ir Gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamose patalpose, patikrinimo aktas Nr. 33GGP-472 (b. l. 36–41), iš kurių matyti, kad kontrolinis pirkimas buvo atliktas iš anksto susitarus ir suderinus laiką su B. J. dėl panašių į Jorkšyro terjerų veislės mišrūnų (4 vnt. – 3 patelės ir 1 patinas) apžiūros ir įsigijimo (rezervuotas vienas šuniukas už 250 Eur). Kontrolinio pirkimo metu nustatyta, jog šuniukai laikomi gyvenamosiose patalpose (name). B. J. pareigūnams pasiūlė įsigyti iš keturių šuniukų du šuniukus. Kontrolinio pirkimo metu pareigūnai už du šuniukus su B. J. atsiskaitė grynaisiais pinigais, panaudota lėšų suma – 480 Eur. Užfiksavus pardavimą, pinigai už sumokėtus šuniukus buvo grąžinti pareigūnams. 2023 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl kontrolinio pirkimo užfiksuota, kokiomis kupiūromis kontrolinio pirkimo metu buvo atsiskaityta su B. J. (b. l. 34). Gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamose patalpose, patikrinimo akte Nr. 33GGP-472 bei prie jo pridėtose fotonuotraukose (b. l. 43–46) taip pat užfiksuota, kad patikrinimo vietoje iš viso buvo laikomi 6 gyvūnai augintiniai (du suaugę Jorkšyro veislės mišrūnai: patinėlis, kurio mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), ir patelė, kurios mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), bei keturi jų jaunikliai (palikuoniai) (vienas patinas, trys – patelės), kurie nebuvo paženklinti mikroschemomis ir, B. J. teigimu, buvo gimę 2023 m. rugsėjo 25 d. Prie patikrinimo akto Nr. 33GGP-472 esančiose nuotraukose taip pat užfiksuota, kaip 2023 m. lapkričio 24 d. atliekamo kontrolinio pirkimo metu pareigūnas ant stalo deda pinigus, o administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. stebi šio pareigūno veiksmus, nuotraukose taip pat užfiksuoti gyvūnų pasai, išveisti šuniukai bei jų laikymo sąlygos. Tokias 2023 m. lapkričio 24 d. vykusio kontrolinio pirkimo aplinkybes paaiškino ir liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti jį atlikę pareigūnai – A. J. ir A. B. (2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios teismas pagrįstai priėjo išvadą, jog B. J., nebūdama teisės aktų nustatyta tvarka registruota gyvūnų augintinių veisėja, t. y. neturėdama teisės aktuose nustatyta tvarka suteikto leidimo, užsiėmė gyvūnų augintinių veisimu (ūkine veikla) ir gyvūnų augintinių prekyba (komercine veikla). Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-648/2018). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, B. J. laikomų šunų kiekis ir lyčių proporcijos (iš viso laikomi 6 gyvūnai augintiniai – du suaugę, skirtingų lyčių Jorkšyro veislės mišrūnai: patinėlis ir patelė bei keturi išveisti jų jaunikliai (palikuoniai) (vienas patinas, trys patelės)), kiti patikrinimo metu užfiksuoti duomenys – 2023 m. lapkričio 15 d. įdėtas skelbimas apie parduodamus išveistus Jorkšyro veislės mišrūnų šuniukus, iš anksto užrezervuotas vienas šuniukas už 250 Eur, kontrolinio pirkimo metu iš karto parduoti net du išveisti jaunikliai iš keturių už sutartą kainą – 480 Eur, patvirtina anksčiau paminėtas aplinkybes, jog B. J. vertėsi sistemingu gyvūnų veisimu ir prekyba, neturėdama tam reikalingų dokumentų. Išvadą apie veiklos sistemingumą (tarpusavyje susietų veiksmų visumą), sustiprina ir byloje esantys išvestiniai įrodymai apie administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. siekį verstis neteisėta gyvūnų veisimo bei pardavimo veikla jau kelerius metus iki 2023 m. lapkričio 24 d. atlikto kontrolinio pirkimo: 2020 m. rugsėjo 20 d. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ B. J. paskyroje buvo įkeltas skelbimas (kalba netaisyta): ,,parduodu tojterjera suniuka mama juoda tetis rudas dar tik baigia antra men kaina 200 euru“ (prie skelbimo pateiktos dviejų suaugusių Toiterjerų veislės mišrūnų ir vieno jauniklio fotonuotrauka); 2022 m. kovo 31 d. įkeltas skelbimas (kalba netaisyta): ,,ieskoma jaunai panelei bachuriuko kergimui (duomenys neskelbtini)“ (prie skelbimo pateikta suaugusio Jorkšyro veislės mišrūno nuotrauka); 2023 m. gegužės 1 d. įkeltas skelbimas (kalba netaisyta): ieškome mylinčių namuciu (prie skelbimo pateikta trijų Jorkšyro veislės mišrūnų jauniklių nuotrauka); 2023 m. gegužės 5 d. įkeltas skelbimas (kalba netaisyta): ,,triejų mėn berniukas kaina sutartinė“ bei šiame skelbime pateiktas tel. Nr. pasiteiravimui; prie šio skelbimo taip pat rasti atskirų asmenų komentarai, klausiant kainos, vienam iš jų administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. nurodo šuniuko kainą – 250 Eur; taip pat socialinėje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ įkeltas B. J. skelbimas (kalba netaisyta): ,,ieško naujų namu“, prie kurio pateikiama trijų Jorkšyro veislės mišrūnų jauniklių nuotrauka. Tokie daugkartiniai socialiniame tinkle pateikti duomenys apie kelerių metų bėgyje B. J. siekį parduoti Jorkšyrų ir Toiterjerų veislės mišrūnų jauniklius, Jorkšyro veislės mišrūno patinėlio paiešką kergimui taip pat patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto B. J. tyčią užsiimti sisteminga ir nelegalia gyvūnų veisimo bei pardavimo veikla, siekiant pelno. Pažymėtina ir tai, kad B. J. 2025 m. balandžio 14 d. paaiškinime pripažino pažeidusi įstatymus, 2023 m. lapkričio 24 d. kontrolinio pirkimo metu siūlydama savo šuniukus pardavimui (b. l. 46). Jos paaiškinimus apie tai, kad tai nėra jos veikla pragyvenimui ir tai buvo tik vienkartinis veiksmas, norint surasti šuniukams namus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

16. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad B. J. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ esančią paskyrą tvarkė šioje byloje liudytoja apklausta I. K., šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Byloje neginčijamai nustatyta, jog paskyroje nurodytas telefono numeris yra administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. (tai patvirtino liudytoja I. K.), būtent B. J. tarėsi su preliminariais pirkėjais (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovais) dėl 2023 m. lapkričio 15 d. skelbime nurodytų šuniukų pardavimo ir rezervavimo, ji pati nurodė vieno šuniuko kainą ir vietą, kur atvykti apžiūrėti šuniukus (2023 m. lapkričio 17 d. Pranešimo apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. PGG 1191 duomenys (b. l. 26–27)) bei 2023 m. lapkričio 24 d. kontrolinio pirkimo metu pareigūnams pardavė du šuniukus, gim. 2023 m. rugsėjo 25 d., ir už tai gavo pajamų – 480 Eur (2023 m. lapkričio 24 d. Kontrolinio pirkimo pažymos Nr. 8 duomenys (b. l. 31–33)). Skunde nurodoma aplinkybė, jog pirkimo pardavimo sandoris B. J. nebuvo pelningas – pasak apelianto, vieno šuniuko kaina turėtų būti apie 1 000 Eur, o B. J. pardavė du už 480 Eur, kad tik atsipirktų per 2 mėnesius buvusios išlaidos šuniukams išlaikyti –, nusižengimo kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi ANK 127 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta minimali gaunamų pajamų suma už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Kaip minėta, pakanka fakto, jog tokia veikla siekiama gauti ar gaunama pajamų, o šiuo atveju tokios pajamos (480 Eur) buvo gautos. Be to, kaip matyti iš socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų B. J. skelbimų, iš esmės visuose juose kalbama (išskyrus „(duomenys neskelbtini)“ įkeltą skelbimą) apie jauniklių pardavimą, o ne naujų šeimininkų šuniukams suradimą.

17. Apelianto skunde ginčijama anksčiau aptartų socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ rastų skelbimų įrodomoji reikšmė. Tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys, kad, kaip jau minėta, ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad socialiniame tinkle administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. iš tos pačios, savo vardu pavadintos socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros ir anksčiau kėlė skelbimus apie parduodamas Toiterjerų mišrūnų vadas (2020 m. rugsėjo 20 d.) ir Jorkšyrų terjerų mišrūnų vadas (2023 m. gegužės 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokie duomenys pagrindžia vieną iš būtinų ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo požymių – veiklos sistemingumą, ir laikytini leistinais bei patikimais įrodymais, pagrindžiančiais administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. kaltę dėl 2023 m. lapkričio 24 d. padaryto administracinio nusižengimo. Pastebėtina, kad tuo atveju, jei 2020 m. įdėtu skelbimu B. J. nebūtų pavykę parduoti išveistų šuniukų – atlikti sandorio, akivaizdu, jog ji nebūtų 2022 m. kovo 31 d. skelbimu ieškojusi Jorkšyro terjero patinėlio kergimui, o vėliau – 2023 m. gegužės 1 d. ir 2023 m. lapkričio 15 m. dėjusi skelbimų apie sekančias parduodamų jauniklių vadas. Be to, tuo atveju, jei dėl ankstesnių sandorių B. J. jau būtų buvusi patraukta administracinėn atsakomybėn už gyvūnų augintinių veisimą ir (ar) prekybą, nebūdama teisės aktų nustatyta tvarka registruota gyvūnų augintinių veisėja, jai šiuo atveju grėstų administracinė atsakomybė ne pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 127 straipsnio 2 dalį – kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad B. J. anksčiau nebuvo patraukta atsakomybėn už tokio pobūdžio veiksmus ir dėl to negali būti konstatuojamas jos veiklos sistemingumas, taip pat yra nepagrįstas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantas skunde nepagrįstai akcentuoja baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnį kilti vieną iš būtinųjų požymių – versliškumą, jį tapatindamas su ANK 127 straipsnio būtinuoju požymiu – veiklos sistemingumu. Pažymėtina, kad versliškumas suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pavojingumą negu nusižengimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę pagal ANK 127 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025). Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie skundo argumentus dėl nustatytos veiklos versliškumo, kai toks požymis B. J. net nebuvo inkriminuotas, nepasisako.

20. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad B. J. pagrįstai VMVT vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 nubausta pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, kadangi nebūdama teisės aktų nustatyta tvarka registruota gyvūnų augintinių veisėja, t. y. neturėdama teisės aktuose nustatyta tvarka suteikto leidimo, ji užsiėmė gyvūnų augintinių veisimu (ūkine veikla) (iš viso 2023 m. lapkričio 24 d. rasti išveisti 4 šuniukai, neženklinti ir neregistruoti GAR, gimę 2023 m. rugsėjo 25 d.) ir gyvūnų augintinių prekyba (komercine veikla) (siūlė viešai parduoti savo išveistus gyvūnus augintinius Jorkšyro terjerų mišrūnų šuniukus 2023 m. lapkričio 15 d. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ už 250 Eur, ir 2023 m. lapkričio 24 d. kontrolinio pirkimo metu pardavė du šuniukus, gim. 2023 m. rugsėjo 25 d., už 480 Eur), ir tokiais veiksmais (neveikimu) tyčia nesilaikė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“, 4 punkto gyvūnų augintinių veisėjui keliamų reikalavimų būti įtrauktam į VMVT tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį.

21. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde cituojama 2024 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-113-1053/2024, negali būti pripažinta precedentu nagrinėjamoje byloje, kadangi faktinės situacijos administracinio nusižengimo bylose nėra analogiškos.

22. Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kaip ir ANK 127 straipsnio 1 dalies atveju, tai taip pat yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose.

22.1. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad draudžiama parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas privalomas ženklinimas ir registravimas.

22.2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 58 punkte (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) numatyta, kad gyvūnų augintinių veisėjai GAR, atitinkamame žurnale ir (ar) elektroninėje laikmenoje turi registruoti šiuos veisimui naudojamų gyvūnų augintinių ir jų palikuonių duomenis (duomenys, kurių nėra galimybės registruoti GAR, turi būti registruojami atitinkamame žurnale ir (ar) elektroninėje laikmenoje), nepriklausomai nuo to, ar gyvūnai augintiniai parduodami (perduodami) ar toliau laikomi jų pačių: veisimui naudojamo gyvūno augintinio rūšį, veislę, lytį, mikroschemos numerį (jeigu suženklinta); šunų, kačių ir šeškų nurodoma kergimo ar sėklinimo data ir mikroschemos numeris (kergimo atveju nurodoma patino ir patelės mikroschemos numeris, o sėklinimo atveju – patelės ir, jei yra žinomas, patino mikroschemos numeris) (58.1. papunktis); gyvūno augintinio palikuonio (-ių) rūšį, veislę, atvedimo ar išperėjimo datą, lytį, mikroschemos numerį (jeigu suženklinta) ir gyvūno augintinio motinos mikroschemos numerį (jeigu suženklinta) (58.2. papunktis); duomenis apie gyvūno augintinio gydymą, jam atliktas veterinarines procedūras (pvz.: kastracija, gydymas, vakcinacijos data, vakcinos pavadinimas ir kt.) ir (ar) jo nugaišimą (58.3 papunktis). To paties įsakymo 60 punktas (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) numato, kad gyvūnų augintinių veisėjai gali parduoti (perduoti) tik Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka poodine mikroschema paženklintus ir į Gyvūnų augintinių registrą įregistruotus šunis, kates ir šeškus. Pagal nurodyto teisės akto, kuris neteko galios nuo 2024 m. liepos 3 d., 8.1 papunktį, kiekvienas katės, šuns ir šeško savininkas atsako už katės, šuns ir šeško paženklinimą taisyklių 16 punkte nurodyta mikroschema: 2021 m. gegužės 1 d. ir vėliau atvesti katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

23. Gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamose patalpose, patikrinimo aktas Nr. 33GGP-472 bei prie jo pridėtos fotonuotraukos (b. l. 43–46) patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 24 d. kontrolinio pirkimo metu administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. pardavė pareigūnams du išveistus šuniukus mišrūnus, panašius į Jorkšyrų terjerus, kurie, pasak B. J., gimė 2023 m. rugsėjo 25 d., ir kurie nebuvo paženklinti poodinėmis mikroschemomis bei registruoti GAR. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina prie Patikrinimo akto Nr. 33GGP-472 esantis Žemės ūkio duomenų centro išrašas apie B. J. registruotus augintinius (b. l. 42). Todėl pagrįstai konstatuota, kad tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. neužtikrino tinkamo gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reikalavimų, numatytų šios nutarties 19.1.-19.2 punktuose nurodytuose teisės aktuose, laikymosi.

24. Apeliantas skunde pažymi, kad 2023 m. lapkričio 24 d. kontrolinio patikrinimo metu parduoti išveisti Jorkšyro terjerų mišrūnų šuniukai dar nebuvo sulaukę 4 mėnesių amžiaus, todėl pareigos užtikrinti, jog jie būtų paženklinti mikroschemomis, administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. dar neturėjo ir dėl to ji nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir atkreipia apelianto dėmesį, kad teisės aktais nustatytas 4 mėnesių terminas aktualus tik tuo atveju, jei iki to laiko augintinis nėra parduodamas. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. 2023 m. lapkričio 24 d. kontrolinio pirkimo metu pardavė beveik dviejų mėnesių amžiaus du šuniukus mišrūnus, panašius į Jorkšyrų terjerus, todėl būtent iki šio sandorio atlikimo ji privalėjo juos paženklinti poodinėmis mikroschemomis bei registruoti GAR.

25. Pasak apelianto, Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 58 ir 60 punktų reikalavimai negali būti taikomi administracinėn atsakomybėn patrauktai B. J., nes ji neturi specialiojo – gyvūnų augintinių veisėjo – statuso.

26. Visgi byloje esančių jau aptartų įrodymų visuma įrodyta, jog B. J., nors ir neturėdama teisės verstis tokia veikla, užsiėmė versliniu gyvūnų augintinių veisimu ir gyvūnų augintinių prekyba, todėl tiek kaip tokių gyvūnų augintinių gyvūnų augintinių savininkė ir laikytoja, tiek ir kaip tokių gyvūnų augintinių veisėja, B. J. privalėjo laikytis teisės aktų, numatančių reikalavimus, prieš parduodant šunį, jį paženklinti poodine mikroschema ir jį įregistruoti į GAR. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog B. J. nėra tinkamas subjektas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, atmetamas kaip nepagrįstas.

27. Apeliantas skunde taip pat ginčija aplinkybę, kad 2023 m. lapkričio 24 d. vykusio kontrolinio pirkimo metu pirkimo–pardavimo sandoris tarp pareigūnų ir B. J. nebuvo užbaigtas, šuniukų perdavimas neįvyko, todėl ir atsakomybė B. J. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nepasirūpino šuniukų paženklinimu bei įregistravimu, negalima. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, 2023 m. lapkričio 24 d. vykusio kontrolinio pirkimo metu administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. pasiūlė pareigūnams pirkti du šuniukų mišrūnų, panašių į Jorkšyrų terjerus, jauniklius, šio pirkimo metu pareigūnai su B. J. už šuniukus atsiskaitė grynaisiais pinigais, panaudota lėšų suma – 480 Eur. Tik po to, kai jau buvo užfiksuotas šių šuniukų pardavimo faktas, pinigai už sumokėtus šuniukus buvo grąžinti pareigūnams. Todėl tvirtinti, kad pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo užbaigtas, nėra pagrindo. Pažymima, kad tuo atveju, jei šuniukų pirkimą būtų vykdę ne VMVT pareigūnai, o kiti asmenys, siekę įsigyti šuniukus, jokių kliūčių sandoriui įvykti nebūtų buvę. Dėl to ir kontrolinio pirkimo metu atliktas pirkimo–pardavimo sandoris laikomas įvykusiu nuo momento, kai už parduotus šuniukus buvo sumokėta sutarta suma – 480 Eur.

28. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad B. J. pagrįstai VMVT vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji neužtikrino tinkamo gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reikalavimų (du parduodami (perkami) šuniukai mišrūnai, panašūs į Jorkšyrų terjerus, gimę 2023 m. rugsėjo 25 d., perduodant kitiems asmenims nebuvo paženklinti poodinėmis mikroschemomis ir registruoti GAR), ir tokiais veiksmais (neveikimu) ji tyčia nesilaikė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 58 ir 60 punktų, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (teisės aktas galiojo nusižengimo padarymo iki 2024 m. liepos 2 d.), 8.1 papunkčio ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

29. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad B. J. pagrįstai nubausta pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 1 dalį. Vien tik tai, jog apeliantas teigia, kad B. J. nežinojo jai inkriminuotų įstatymų, taip pat nešalina jos atsakomybės. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Taigi yra preziumuojama, kad visi asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti.

30. Skundžiamu VMVT vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 B. J. paskirtos minimalios ANK 127 straipsnio 1 dalies ir 346 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos, neskiriant ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės (augintinių konfiskavimo), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Matyti, jog baudų dydžiai nustatyti atsižvelgus į apeliantės asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebausta), dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kaltininkė prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), yra sulaukusi 65 metų (ANK 35 str. 1 d. 9 p.)), sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

31. Apygardos teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, B. J. nedalyvaujant, tačiau pateikus paaiškinimą (b. l. 46), kuriame ji nurodė, jog prisipažįsta pažeidusi įstatymus. Tačiau 2025 m. gegužės 5 d. priimtas VMVT vyriausiojo specialisto nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 buvo apskųstas, pirmosios instancijos teismui skundą pateikus administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. įgaliotajam atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, kuriame buvo ginčijama B. J. kaltė. Apeliaciniame skunde įgaliotasis atstovas taip pat kvestionuoja administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. kaltę. Atsižvelgus į tai, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese turėtų būti sprendžiamas klausimas ar nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta B. J. atsakomybę švelninanti atsakomybė – kaltininkė prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Tačiau teismas, vadovaudamasis į non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) ir tantum devolutum quantum appelatum (vertinama tai, dėl ko kreiptasi ir dėl ko pateiktas skundas) principais, ANK 642 straipsnio 2 dalies nuostatomis – draudžiančiomis pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, šiuo klausimu iš esmės nepasisako, konstatuoja, jog skundžiamu nutarimu B. J. paskirta administracinė nuobauda yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir apeliantės asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją keisti pagrindo nėra.

32. Apeliantas prašo priteisti administracinėn atsakomybėn patrauktai B. J. jos patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas patvirtina, kad B. J. patyrė 650 Eur išlaidų už apelianto B. J. suteiktas teisines paslaugas (b. l. 79–80). Kadangi apelianto skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, apelianto prašymas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. įgaliotojo atstovo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Domeikienė