Vilniaus apygardos teismo nutarimas, AN2-113-1053/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2024-04-18
Bylos Nr.: AN2-113-1053/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00798-2023-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas: D. O. M.
Advokatai: Ugnius Pėdnyčia, Paulis Hibner

Kategorijos

8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.36pavadinimo nepavyko patikrinti
21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-113-1053/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00798-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2; 9.36; 21.9.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. O. M. – atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas D. O. M. ir jos atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – institucija) 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10376-2023, kuriuo D. O. M. nubausta už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnio 5 dalyje padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. O. M. institucijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu nubausta už tai, kad 2022 m. spalio 7 d., 9 val. būdama (duomenys neskelbtini), vertėsi komercine veikla, kuriai reikalingas leidimas (licencija), o būtent pardavė už 3 Eur 1 vnt. 2 l talpos plastikinį alaus butelį „Chmelnov krepkoe“. Patikrinimo metu UAB „J“ patalpose rasta ir paimta 57,9 l alaus. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „J“ patalpose, pažeidžiant Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – taisyklės) 3.1.1. ir 4.1.1. punktų reikalavimus, buvo laikomi 34 l degtinės, 6 l brendžio bei 46,2 l vyno, kurių buteliai nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansų ministro nustatyta tvarka specialiaisiais ženklais – banderolėmis. UAB „J“ patalpose taip pat rasta ir paimta 15 pakelių cigarečių „NZ“, 72 pakeliai cigarečių „Winston“ bei 47 pakeliai cigarečių „PREMJER“, kurie paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tačiau nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansų ministro nustatyta tvarka specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Bendra prekių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 1 254,41 Eur, kas sudaro 25,0882 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nutarimu D. O. M. pripažinta kalta įvykdžiusi ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 420 Eur bauda; 209 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 2 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka nepaženklintų alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių konfiskavimas.

Šalies argumentai

2. D. O. M. ir jos atstovas institucijos nutarimą skundė apylinkės teismui prašydami šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą gražinti institucijai arba panaikinti nutarimo dalį dėl D. O. M. nubaudimo pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti; dalyje dėl D. O. M. nubaudimo pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą bei gražinti neteisėtai paimtus daiktus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi minėtą skundą atmetė bei skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą ir patikslino nutarimo nustatomąją dalį nurodydamas, kad savo veiksmais D. O. M. pažeidė Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ne 4.1.1. punkto., o 4.1.2 punkto reikalavimus, taip pat, jog laikė ne 46,2 l, o 47,80 l vyno.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu D. O. M. atstovas advokatas Ugnius Pėdnyčia (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir D. O. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba grąžinti bylą institucijai, taip pat grąžinti D. O. M. neteisėtai iš jos paimtus daiktus – alų, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5%. Apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apžiūrėti daiktinius įrodymus - visus šioje byloje aptariamus alkoholio butelius ir cigarečių pakelius. Taip pat prašoma kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamojoje byloje, teisėtumo: ištirti, ar Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminimų gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. galiojanti redakcija) 3, 3.1, 3.1.1, 4, 4.1.2, 4.2 punktai, toje apimtyje, kurioje įtvirtinti draudimai fiziniams asmenims gabenti ir laikyti banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, neprieštarauja Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 daliai, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 daliai, konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui.

4.1. Apeliantas skunde teigia, kad bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo aplinkybės, kurios sudaro pagrindą vertinti šią administracinio nusižengimo teiseną ydinga, neteisėta. 2023 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje liudytojas V. O. iš esmės parodė, kad alų iš D. O. M. pirko pareigūno nurodymu, pareigūnui davus 5 Eur alui įsigyti. Liudytojas policijos pareigūnas Pavel Zmošu 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje iš esmės parodė, kad galbūt remiantis kriminalinės žvalgybos duomenimis, žinojo, kad aktualioje šiai bylai vietoje buvo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais; gal pijokėlio (kaip galima suprasti pagal bylos medžiagą – V. O.) paprašė, kad nueitų nupirkti iš D. O. M. alaus, o ar tam davė pinigų jau nebeprisiminė, bet taip daroma, kai vykdomas „kontrolinis pirkimas“. Taigi, P. Zmošu parodymai iš dalies patvirtina V. O. parodymus ta apimtimi, kad pastarasis alų iš D. O. M. pirko policijos pareigūno, tikriausiai, pagal bylos medžiagą P. Zmošu, nurodymu.

4.2. Skunde pažymima, kad ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai, tarp kurių nėra numatyti šioje byloje atlikti sukurstymo padaryti nusižengimą veiksmai - provokacija. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) numato nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau netgi baudžiamajame procese šio pobūdžio veiksmams taikomi ribojimai, pareigūnai neturi teisės savarankiškai, be teisėjo leidimo, juos atlikti, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (BPK 159 straipsnis).

4.3. Apelianto teigimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pagal pareigūno nurodymą veikiantis asmuo V. O. aktyviais veiksmais skatino padaryti administracinį nusižengimą, kurio D. O. M. nebūtų padariusi, tokiu būdu siekiant konstatuoti nusižengimo padarymo faktą, t. y. surinkti, pateikti įrodymus ir vykdyti administracinio nusižengimo teiseną. Teismų praktika pasisako griežtai prieš tokias provokacijas baudžiamosios bylose, o lygiai tie patys principai taikomi ir administracinio nusižengimo teisenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2010, 2K-238-139/2015, 2K- 430-746/2015 ir kt.).

4.4. Skunde teigiama, kad nei institucijos atstovas, nei policijos pareigūnai, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą ar prie jo prisidėję, iš esmės neprisiminė jiems ar jų kolegoms nepalankių aplinkybių, pvz., ar liudytojui V. O. buvo duoti pinigai alaus įsigijimui, kas juos davė, ką konkrečiai liepė atlikti ir pan. Tačiau kitas, policijos pareigūnus teisinančias aplinkybes, prisiminė. Tokia situacija, kai liudytojai apklausiami iš esmės apie savo ar kolegų darbo atlikimą neprisimena nepalankių jiems ar jų kolegoms aplinkybių, pvz., ar apskritai buvo vykdoma liudytojo V. O. apklausa, bet gan aiškiai prisimena kur kas smulkesnes detales, nei susijusias su nurodymu V. O. nupirkti alaus, leidžia abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymų patikimumu. Tačiau teismas apskritai nepasisakė nei dėl liudytojų parodymų patikimumo, vertinant juos visos bylos medžiagos kontekste, nei (svarbiausia) dėl D. O. M. atžvilgiu atliktos policijos pareigūnų provokacijos. Neteisėtų priemonių naudojimas inicijuojant administracinio nusižengimo teiseną neteisėta daro ir pačią teiseną, nes ex in juria non oritur jus (iš neteisės teisė neatsiranda).

4.5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad liudytojas P. Zmošu parodė, jog ši administracinio nusižengimo teisena galėjo būti pradėta remiantis kriminalinės žvalgybos informacija. Kriminalinės žvalgybos įstatymas nenumato, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama administracinio nusižengimo teisenoje (kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnis). Taigi yra pagrįstų abejonių pačios administracinio nusižengimo teisenos prigimties teisėtumu, t. y. ar ši teisena buvo pradėta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Teismas nutartį grindė ir byloje nesančia pareigūnų operatyvine informacija. Procesiniai sprendimai grindžiami bylos medžiaga, o ne kažkokia ir kažkieno galimai turima informacija, apie kurią byloje buvo deklaratyviai užsimenama, bet nei institucijos atstovas, nei policijos pareigūnas nesugebėjo net apie ją paaiškinti. Kaltinimas negali būti grindžiamas niekam nežinoma informacija, kuri tariamai patvirtina pačios institucijos ar jos darbuotojų – liudytojų parodymus. Byloje liko neatsakyta, kokia konkrečiai „operatyvine informacija“ nutartis yra grindžiama. Bylos aplinkybės, kai institucija, liudytojai siekė sukurti regimybę apie kažkokią neva egzistuojančią informaciją, suponuoja išvadą, kad institucija ir jos naudai siekę liudyti jos esami ar buvę darbuotojai tiesiog „neatskleistos informacijos“ aplinkybe mėgino pašalinti padarytus teisės pažeidimus - pvz., jau minėtą provokaciją. Neatsakius į šią esminę aplinkybę, vertintina, kad teismas nepatikrino nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kaip to reikalauja ANK 641 straipsnio nuostatos.

4.6. Apelianto teigimu, institucija privalėjo veikti taip, kad pagrįstų ne tik akcizinių prekių radimo faktą, tačiau ir pašalintų bet kokias abejones dėl šios teisenos neteisėtumo, kurios buvo nurodomos 2023 m. gegužės 22 d. skunde, paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu ir šią teiseną daro neteisėta – kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas, D. O. M. provokacija. Institucija ne tik nesiekė pašalinti pirmiau nurodytų neaiškumų, tačiau neatsakė ir į kitus esminius klausimus, susijusius su daiktinių įrodymų kiekiu, verte ir pan. Vien abstraktūs institucijos paaiškinimai: „klaida“, „apsirikimas“ ar pan., nepaaiškinant jų apimties ir nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, nėra pakankami, įrodinėjant asmens kaltumą. Bet kokie neaiškumai aiškintini administracinėn atsakomybėn patrauko asmens naudai.

4.7. Skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl esminių minėtų aplinkybių ir kilusius neaiškumus siekė pašalinti deklaratyviu būdu. D. O. M. tiek 2023 m. gegužės 22 d. skunde, tiek vėliau teismo posėdyje prašė teismo sudaryti galimybę apžiūrėti daiktinius įrodymus, paimtus iš jos 2022 m. spalio 7 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, nes skirtinguose dokumentuose yra skirtingai nurodyti daiktinių įrodymų kiekiai: nutarime nurodytas laikytas vyno kiekis - 46,2 litro, o sulaikytų prekių vertės skaičiavime - 47,8 litro, t. y. vertė skaičiuota didesniam kiekiui už tą, kuris buvo paimtas iš D. O. M.. 2022 m. gruodžio 5 d. šie daiktai buvo apžiūrėti, ir šios pareigūno P. Zmošu atliktos apžiūros metu, „atsirado“ papildomi buteliai alkoholinių gėrimų (12 vnt.), minėtame protokole nurodant „Po apžiūros iš įvykio vietos paimta: 1 vnt. 0,7 1 talpos butelis vyno „Tahari Samir“, kurio stiprumas užrašytas ant etiketės 9-13%, 1 vnt. 0,75 1 talpos butelis vyno „Old Batur“, kurio stiprumas užrašytas ant etiketės 9-13% <...>“. Taigi liko neaišku, po kokios apžiūros pareigūnas P. Zmošu ir iš kur konkrečiai paėmė papildomus butelius alkoholinių gėrimų, kurie galiausiai buvo laikomi daiktiniais įrodymais ir jų pagrindu inkriminuotas administracinis nusižengimas.

4.8. Apeliantas skunde pažymi, kad teismo nurodytame rašte Nr. (9.3/46)-2VE- nurodyta tik alkoholinių gėrimų rūšys, bet nenurodytas butelių skaičius, todėl šių duomenų objektyviai neįmanoma sugretinti su kitais dokumentais, kuriuose figūruoja kitas matas - butelių vienetai. Tokiu būdu teismas tik sukūrė regimybę, kad neva pašalino neaiškumą, tačiau taip ir liko neaišku, koks tikrasis alkoholinių gėrimų butelių kiekis buvo paimtas iš D. O. M.. Alkoholinių gėrimų butelių skaičius ir šių gėrimų rūšis yra esminė aplinkybė, nes nuo to priklauso muitinė vertė, kuri lemia administracinio nusižengimo kvalifikaciją. Nors šie klausimai buvo kelti teisme, tačiau teismas ir dėl šių aplinkybių nepasisakė. Iš nutarties matyti, daiktinių įrodymų kiekių neaiškumus teismas mėgino pašalinti lygindamas rašytiniuose įrodymuose nurodytus duomenis, tačiau toks neaiškumų pašalinimas nėra tinkamas, nes nėra aišku, kuriame iš teismo nurodytų įrodymų nurodytas tikrasis daiktinių įrodymų kiekis, ir ar bent kuriame iš nurodytų, jis yra teisingai nurodytas. Tokio pobūdžio neaiškumas galėjo būti pašalintas tik realiai apžiūrint daiktinius įrodymus teismo posėdyje, ko gynyba prašė viso proceso metu, tačiau teismas neleido to padaryti. Daiktiniai įrodymai yra bylos medžiagos dalis, todėl teismas, esant objektyvioms abejonėms dėl rašytiniuose įrodymuose akivaizdžiai skirtingai nurodytų daiktinių įrodymų kiekio, privalėjo juos apžiūrėti ir tik jų apžiūros metu nustatytais duomenis daryti išvadas apie tikrąjį, objektyviai nustatytą daiktinių įrodymų kiekį. Taigi, teismas neaiškumus dėl daiktinių įrodymų kiekio, vertino ne D. O. M. naudai, tokiu būdu pažeidė in dubio pro reo principą ir pareigą aktyviai tirti įrodymus ir nustatyti bylai svarbias aplinkybes. Tokiu būdu buvo pažeista D. O. M. teisė į teisingą teismą. Vien teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimo faktas yra pakankamas išvadai, kad yra pažeista teisė į teisingą teismą, o šios teisės pažeidimas byloja apie nutarties neteisėtumą.

4.9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja policijos pareigūnė Sniežana Kubelevičiūtė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, parodė, kad už administracinių nusižengimų protokolų surašymą gauna tarnybinę naudą, nes tarnyboje yra keliami tikslai surašyti atitinkamą kiekį administracinių nusižengimų protokolų. Toks pareigūnų skatinimas šios bylos aplinkybių kontekste, kai pareigūnai imasi neteisėtų priemonių patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, sudaro pagrindą teigti, kad bent jau objektyvumo principas šioje byloje buvo pažeistas bent nuo provokacijos organizavimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad ir kiti policijos pareigūnai turi suinteresuotumą pradėti kuo daugiau administracinio nusižengimo teisenų. Tačiau ji teismo nebuvo įvertinta liudytojų policijos pareigūnų parodymų patikimumo kontekste. Pareigūnų parodymai, kaip ir jų surašyti ir byloje esantys dokumentai, privalėjo būti vertinti ypatingai atidžiai ir kritiškai, nes šioje byloje iš esmės buvo siekiama išsiaiškinti pačių liudytojų ar jų bendradarbių neteisėtus procesinius veiksmus. Tačiau teismas visų liudytojų parodymus ir kai kurių liudytojų surašytus dokumentus, laikė vienodai patikimais. Toks įrodymų (ne)vertinimas nelaikytinas objektyviu, visapusišku, tuo pačiu parodantis, kad teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismas aktyvus buvo tik įrodymų tyrimo dalyje, nustatant būtent pareigūnų procesinius pažeidimus teisinančias aplinkybes (iš esmės dėl ko teisėjui buvo reiškiamas ne vienas nušalinimas), arba nutylimos svarbios bylai aplinkybės, arba ieškoma bet kokių, netgi ir su administracinio nusižengimo teisenos principais nesuderinamų argumentų, pateisinančių ar pašalinančių pareigūnų teisės pažeidimus šioje teisenoje.

4.10. Apelianto teigimu, akcizais apmokestinamų prekių buvimo faktas užfiksuotas, tačiau bylos medžiaga leidžia teigti, kad tai padaryta neteisėtais būdais – neteisėtai panaudojus kriminalinės žvalgybos informaciją; o vėliau ją realizuojant – imituojant administracinio nusižengimo veiksmus (provokuojant), tokiu būdu sukuriant prielaidas prievarta ar nesipriešinant patekti policijos pareigūnams į patalpas, surinkti įrodymus. Kurstymo padaryti administracinį nusižengimą metu ar kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys nelaikytini surinktais įstatymų nustatyta tvarka, todėl nelaikytini įrodymais. Neteisėtais būdais gautais įrodymais negali būti grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė. Todėl neteisėta administracinio nusižengimo teiseną D. O. M. atžvilgiu privalėjo būti nutraukta dėl visų inkriminuotų nusižengimų.

4.11. Apeliantas skunde teigia, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, vienas iš būtinų objektyviųjų požymių – sistemingumas, t. y. veikla turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų. Byloje kaltinimas buvo suformuluotas pagal faktinę aplinkybę – vieno butelio alaus pardavimą vieną kartą. Kaltinime nėra jokių kitų aplinkybių, bylojančių apie kitus akcizais apmokestinamų prekių pardavimus. Nepaisant to, teismas priėjo prie išvados, kad D. O. M. kažkada kažkam pardavė alkoholį, todėl laikė, kad veikė sistemingai. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole ir (ar) nutarime suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018).

4.12. Apeliantas daro išvadą, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo išeiti už institucijos protokole, nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų pagal teismo laikytomis nustatytomis (su kuo nesutiktina) bylos nagrinėjimo metu faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo kaltinas ir dėl kurių nebuvo nubaustas, o nustatęs institucijos padarytus procesinius pažeidimus turėjo administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai. Toks kaltinimo išplėtimas pažeidžia ir draudimą pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Teismas neatlieka kaltinančios pusės vaidmens, todėl turėtų koncentruotis į kaltinimą, o ne savarankiškai jį pildyti. Taigi, ir šiuo kaltinimo papildymo aspektu nutartis yra neteisėta. Teismas ne tik alkoholio pardavimo atveju papildė kaltinimą, tačiau ir alkoholio kiekiu: padidino iš 46,2 litro į 47,80 litro.

4.13. Skunde teigiama, kad ANK nenumato galimybės teismui patikslinti institucijos nutarimą. Patikslinimas savo esme yra nutarimo pakeitimas, kuris reiškia, kad D. O. M. skundas buvo pagrįstas. Skundo tenkinimas sudaro pagrindą atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Dėl to apeliacinės instancijos teismui netgi laikant nutartį teisėta ir pagrįsta, jos rezoliucinė dalis turėtų būti pakeista pagal įstatyme numatytas formuluotes, atitinkamai tenkintas ir prašymas priteisti išlaidas atstovavimo paslaugoms apmokėti. Vien „gudri“ rezoliucijos formuluotė, neva tikslinant nutarimą, nepakeičia nutarties turinio esmės – nutarimo pakeitimo fakto.

4.14. Apibendrinant skunde teigiama, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad administracinio nusižengimo teisena privalo būti apskritai nutraukta arba byla grąžinta institucijai, nes procesinių pažeidimų apimtis yra pernelyg didelės apimties, kad juos būtų galimybė pašalinti apeliacinės instancijos teisme arba dėl jų pobūdžio to nėra galimybės padaryti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintautas Radzevičius teigia, kad tenkinti apeliacinį skundą ir keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo D. O. M. skundą. Apelianto skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi, ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Dėl administracinių nusižengimų teisenos teisėtumo

7. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra teiginys, kad administracinio nusižengimo teisena D. O. M. atžvilgiu buvo vykdoma neteisėtai. Apeliantas akcentuoja liudytojo P. Zmošu parodymus, kuriuose nurodoma, jog ši administracinio nusižengimo teisena galėjo būti pradėta remiantis kriminalinės žvalgybos informacija. Tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra numatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama administracinio nusižengimo teisenoje.

8. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į minėtus skundo argumentus, pažymi, kad liudytojas P. Zmošu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, iš kur buvo gauta informacija apie galimą veiką. Iš liudytojo parodymų matyti, kad vienas iš galimų informacijos gavimo būdų buvo ir kriminalinės žvalgybos informacija, be jos, liudytojas paminėjo, kad informacija galėjo būti gauta ir pranešus gyventojams. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Gorevojus paaiškino, kad informaciją apie galimai daromus administracinius nusižengimus gauna iš vietinių gyventojų, rajono valdžios ir iš kriminalinės žvalgybos, o liudytoja policijos pareigūnė S. Kubelevičiūtė parodė, kad kažkiek turėjo duomenų apie tai, kad minėtu adresu galimai vykdomi teisės pažeidimai. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad iš šių asmenų parodymų negalima daryti kategoriškos išvados, kad informacija apie aptariamoje vietoje galimai daromus administracinius nusižengimus buvo gauta panaudojus kriminalinės žvalgybos informaciją. Be to, skundžiami institucijos nutarimas ir teismo nutartis apskritai nėra grindžiami jokiais kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, tokių duomenų byloje ir nėra, todėl nėra ir pagrindo apeliacinio skundo teiginių vertinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų kontekste.

9. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad D. O. M. galimai buvo provokuojama padaryti administracinį nusižengimą, kuris vėliau buvo kvalifikuojamas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, kas taip pat buvo vada aptariamų patalpų patikrinimui, po kurio buvo nustatyta ir ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

10. Apeliacinio skundo argumentai dėl galimo provokacijos yra grindžiami liudytojo V. O. parodymais teisme. Šis liudytojas iš esmės parodė, kad alų iš D. O. M. pirko paprašytas policijos pareigūnų ir iš jų gavęs 5 Eur. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad liudytojas P. Zmošu teisme parodė, jog neprisimena, ar jie su kolega prašė V. O. nueiti pas D. O. M. ir ar davė jam pinigų, ar pastebėjo, kaip V. O. eina į aptariamas patalpas.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad V. O. parodymuose yra prieštaravimų, jie iš dalies neatitinka kitų liudytojų ir pačios D. O. M. parodymų ir byloje surinktų objektyvių duomenų. Aplinkybę, kad aptariamų administracinių nusižengimų tyrimo metu, liudytojo V. O. policijos pareigūnai prašė nueiti į aptariamas patalpas ir nupirkti alkoholinių gėrimų, bei pastarajam šiuo tikslu davė 5 Eur, kategoriškai paneigė liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas A. Gorevojus, kuris paaiškino, kad stebint aptariamas patalpas pastebėjo kaip asmuo (pagal bylos duomenis – V. O.) užėjo į aptariamų patalpų kiemą, o vėliau išėjo rankovėje kažką nešdamasis; šį asmenį sulaikius, jis parodė, kad rankovėje nešėsi alaus butelį ir paaiškino, kad šį alų pirko iš D. O. M.. Liudytojas A. Gorevojus taip pat paaiškino, kad šiam asmeniui pinigų nedavė, ir kad šiuo atveju nebuvo vykdomas kontrolinis pirkimas.

12. V. O. teisme parodė, kad anksčiau nėra prašęs D. O. M. alkoholio, tačiau pastaroji teisme parodė, kad iki aptariamo pirkimo V. O. jos kelis kartus yra prašęs alkoholinių gėrimų, ir kelis kartus ji V. O. yra davusi alkoholinių gėrimų neatlygintinai. Taip pat V. O. teisme paneigė aplinkybę, jog po alkoholio pirkimo buvo apklausiamas policijos pareigūnų. Teisme liudytojui parodžius jo apklausos protokolą (t. 1, b. l. 24), liudytojas nurodė, kad parašas protokole yra ne jo. Liudytojas P. Zmošu teisme parodė, kad apklausinėjo V. O. ir pastarasis protokole pasirašė. Nors liudytojas negalėjo kategoriškai nurodyti, kurioje vietoje buvo vykdoma apklausa, tačiau iš minėto protokolo matyti, kad apklausa vyko (duomenys neskelbtini) miestelyje. Aplinkybę, jog V. O. buvo apklausiamas (duomenys neskelbtini) miestelyje, patvirtino ir liudytoja S. Kubelevičiūtė, kuri teisme paaiškino, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) miestelį ji matė kaip P. Zmošu apklausinėjo V. O.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. Gorevojus.

13. Vizualiai palyginus parašą, esantį apklausos protokole, ir V. O. parašą ant liudytojo įspėjimo dėl atsakomybės (t. 1, b. l. 105), matyti, kad nors parašai nėra identiški, tačiau dalis parašų štrichų elementų yra panašūs, sutampa ir jų išdėstymas. Aukštesnysis teismas neįtikėtina laiko prielaidą, kad V. O. apklausos protokole kitas asmuo galėjo padėti parašą, štrichų elementais ir išdėstymu sutampantį ir tiek panašų į V. O. parašą.

14. V. O. teisme parodė, kad kartais padeda D. O. M., o pastaroji parodė, kad yra V. O. davusi alkoholinių gėrimų neatlygintinai. Šios aplinkybės jau minėtų prieštaravimų kontekste parodo, kad V. O. gali būti suinteresuotas duoti parodymus, kurie švelnina D. O. M. teisinę padėtį, todėl aukštesnysis teismas nesivadovauja V. O. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

15. Kita vertus, byloje apklaustas policijos pareigūnas A. Gorevojus kategoriškai paneigė V. O. nurodomas aplinkybes, kurios apeliaciniame skunde yra vertinamos kaip D. O. M. provokacija. Aplinkybė, kad pareigūnas P. Zmošu negalėjo kategoriškai parodyti, ar V. O. prašė nupirkti alkoholinių gėrimų ir pastarajam davė pinigų, yra paaiškintina policijos pareigūnų parodymais, jog panašių pažeidimų jų tarnyboje pasitaiko dažnai, todėl pagrįsta manyti, kad liudytojas gali maišyti tam tikras panašių nusižengimų aplinkybes, ar dėl jų neduoti kategoriškų parodymų. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-567 patvirtinto Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas reglamentuoja kontrolinio pirkimo tvarką, o aprašo 8.3 punkte numatyta, kad kontroliniam pirkimui atlikti gali būti pasitelkiami kiti asmenys, gavus jų sutikimą. Iš to seka, kad aplinkybė, kai nupirkti alkoholinių gėrimų siunčiamas kitas asmuo, liudytojui P. Zmošu nėra visiškai netikėta ar neįmanoma, galimai taikoma praktikoje teisėtu būdu.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad administracinio nusižengimo teisena D. O. M. atžvilgiu tiek dėl ANK 127 straipsnio 1 dalyje, tiek dėl ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų buvo pradėta ir vykdoma neteisėtai. Liudytojais apklausti P. Zmošu ir A. Gorevojus paaiškino, kad pastebėjo V. O. nešantis, kaip vėliau paaiškėjo, alkoholinių gėrimų, kuriuos pats V. O. nurodė pirkęs iš D. O. M.. Paaiškėjus šiam administraciniam nusižengimui, kilo pagrindas patikrinti aptariamas patalpas, į kurias D. O. M. geranoriškai įleido policijos pareigūnus ir buvo nustatytas ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Dėl ANK 209 straipsnio 5 dalies

17. Skundžiamu institucijos nutarimu D. O. M. yra nubausta pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. O. M. skunde apylinkės teismui, teismo posėdyje prašė teismo sudaryti galimybę apžiūrėti daiktinius įrodymus, paimtus iš jos 2022 m. spalio 7 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, nes skirtinguose dokumentuose yra skirtingai nurodyti daiktinių įrodymų kiekiai: nutarime nurodytas laikytas vyno kiekis - 46,2 litro, o sulaikytų prekių vertės skaičiavime - 47,8 litro, t. y. vertė skaičiuota didesniam kiekiui už tą, kuris buvo paimtas iš D. O. M.. 2022 m. gruodžio 5 d. šie daiktai buvo apžiūrėti, ir šios pareigūno P. Zmošu atliktos apžiūros metu, „atsirado“ papildomi buteliai alkoholinių gėrimų (12 vnt.), minėtame protokole nurodant „Po apžiūros iš įvykio vietos paimta: 1 vnt. 0,7 1 talpos butelis vyno „Tahari Samir“, kurio stiprumas užrašytas ant etiketės 9-13%, 1 vnt. 0,75 1 talpos butelis vyno „Old Batur“, kurio stiprumas užrašytas ant etiketės 9-13% <...>“. Taigi liko neaišku, po kokios apžiūros pareigūnas P. Zmošu ir iš kur konkrečiai paėmė papildomus butelius alkoholinių gėrimų, kurie galiausiai buvo laikomi daiktiniais įrodymais ir jų pagrindu inkriminuotas administracinis nusižengimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad prašymas apžiūrėti iš D. O. M. paimtus alkoholinius gėrimus yra reiškiamas ir apeliaciniame skunde.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patikslino nutarimo nustatomąją dalį nurodant, kad D. O. M. laikė ne 46,2 l, o 47,80 l vyno. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su minėtu patikslinimu ir teigiama, kad toks kaltinimo išplėtimas pažeidžia draudimą pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

19. ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių <...> laikymas <...> pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai <...> laikomų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų. Iš Vilniaus teritorinės muitinės rašto (t. 1, b. l. 66-68) matyti, kad bendra D. O. M. laikytų prekių vertė yra 1254,41 Eur, kas sudaro 25,0882 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (1254,41 / 50). Minėtame muitinės rašte bendras vertinamas vyno kiekis sudaro 47,8 l. Iš to seka, kad skundžiamame nutarime yra užfiksuota prieštaringi duomenys – bendra prekių muitinė vertė nurodoma laikant, kad D. O. M. laikė 47,8 l vyno, tačiau veikos aprašyme nurodoma, kad D. O. M. laikė 46,2 l vyno. Aukštesnysis teismas pažymi, kad analogiškas prieštaravimas yra ir administracinio nusižengimo protokole (t. 1, b. l. 22).

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2022 m. spalio 7 d. daiktų ir dokumentų pateikimo protokole, nenurodyti pas D. O. M. rastų ir paimtų alkoholinių gėrimų tikslūs pavadinimai, o nurodyti tik jų bendri tūriai, nurodant, jog buvo paimta 46,2 l vyno. Tačiau 2022 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole yra nurodyti jau konkretūs vyno rūšių pavadinimai, jų kiekiai atitinkamos talpos buteliais. Iš šio protokolo matyti, kad nagrinėjamu atveju pas D. O. M. rasta ir viso buvo paimta 12 rūšių vyno įvairaus tūrio buteliuose, o šio vyno bendras tūris – 47,80 l. Būtent toks, t. y. 47,80 l, vyno tūris nurodytas ir Vilniaus teritorinės muitinės rašte, taip pat D. O. M. atstovo 2023 m. balandžio 21 d. pateiktame prašyme (t. 1, b. l. 61-62).

21. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu byloje surinktų duomenų vertinimu. Iš tiesų, daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (t. 1, b. l. 26) alkoholinių gėrimų tūriai apibūdinami ne konkrečiai – tik nurodant gėrimo rūšį (degtinė, brendis, alus, vynas), tačiau nenurodant konkrečių prekių pavadinimų, butelių tūrių. 2022 m. gruodžio 5 d. policijos pareigūnas P. Zmošu apžiūrėjo iš D. O. M. paimtas prekes ir surašė „Įvykio vietos apžiūros protokolą“, kuriame nurodė konkrečias vyno rūšis, butelių tūrius. Pažymėtina, kad apžiūra buvo atliekama Šalčininkuose, kur pagal liudytojų parodymus ir buvo laikomos iš D. O. M. paimtos prekės. Taigi minėto protokolo įvardijimas kaip įvykio vietos (pažymėta teismo) apžiūros protokolas yra netikslus, kadangi buvo apžiūrimi daiktai, o ne įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tačiau netikslus dokumento įvardijimas savaime nedaro jame užfiksuotų duomenų nepatikimais. Būtent šiuo netikslumu paaiškintina ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl papildomai atsiradusių 12 vnt. butelių. Skunde minimi buteliai ne atsirado iš įvykio vietos, o buvo paimti iš policijos saugyklos alkoholinių gėrimų tyrimui, kas ir yra pažymima minėtame protokole, taip pat ir specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 64-65).

22. Administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimo. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

23. Nors protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (ANK 609 straipsnis), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Ši nuostata suteikia teismui teisę pakeisti klaidingai nurodytą administracinę atsakomybę nustatantį teisės aktą. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-628/2022)

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas dėl draudimo pabloginti apeliacinį skundą padavusio asmens teisinę padėtį yra išaiškinęs, jog laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-7-71-458/2020, 2K-74-594/2024).

25. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-265-693/2015, 2K-89-689/2020, 2K-44-495/2023).

26. Aptarto teisės aiškinimo kontekste aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui patikslinus skundžiamame nutarime nurodomą D. O. M. laikyto vyno tūrį, pastarosios teisinė padėtis pabloginta nebuvo. Kaip minėta, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos nutarime prekių muitinė vertė buvo apskaičiuota nustačius, kad D. O. M. laikė 47,8 l vyno. Teismui patikslinus vyno tūrį, nei prekių muitinė vertė, nei bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nepasikeitė, todėl negalima daryti išvados, kad pasikeitė jos padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija. D. O. M. nuo pat teisenos pradžios savo kaltę dėl laikytų prekių pripažino, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad teismui patikslinus jos laikyto vyno tūrį, D. O. M. gynyba galėtų būti kitokia. Šioje dalyje sutiktina ir su skundžiamoje nutartyje nurodomu D. O. M. atstovų teiginių prieštaringumu. Apeliaciniame skunde nesutinkama su vyno tūrio patikslinimu, kita vertus – D. O. M. atstovas prašė jai gražinti būtent 47,8 l vyno, taip iš esmės pripažįstant, kad tokį tūrį vyno D. O. M. laikė.

27. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiama nutartimi buvo tik patikslintas D. O. M. laikyto vyno kiekis, tačiau institucijos nutarimo dalis dėl šio vyno konfiskavimo skundžiama nutartimi pakeista nebuvo. Aukštesnysis teismas neblogindamas D. O. M. teisinės padėties, šios institucijos nutarimo dalies taip pat nekeičia.

28. Iš to seka ir išvada, kad atlikus apelianto prašomą D. O. M. laikytų alkoholinių gėrimų papildomą apžiūrą, tokio veikos rezultatai esminės teisinės reikšmės jos teisinei padėčiai neturėtų. Ginčijamas alkoholinių gėrimų tūris (46,2 l ar 47,8 l) iš esmės atitinka byloje pateiktame vaizdo įraše ir fotonuotraukose užfiksuotus duomenis. Pati D. O. M. pasirašė 2022 m. spalio 7 d. daiktų paėmimo protokolą, taip iš esmės sutikdama su šiuo daiktų kiekiu. Pažymėtina, D. O. M. laikyto vyno (47,8 l) muitinė vertė yra 227,98 Eur, kas sudaro 4,5596 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, taigi net ir neįskaitant viso D. O. M. laikyto vyno muitinės vertės, jos laikytų kitų prekių vertė ženkliai viršytų ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatytą 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju D. O. M. laikyto vyno tūris nelemia administracinio nusižengimo kvalifikacijos. Todėl aukštesnysis teismas netenkina ir apeliaciniame skunde reiškiamo prašymo apžiūrėti D. O. M. laikytus alkoholinius gėrimus.

Dėl ANK 127 straipsnio 1 dalies

29. Skundžiamu institucijos nutarimu D. O. M. nubausta pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: a) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, b) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, c) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-92-576/2023). Vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių yra sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

30. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

31. Iš byloje surinktų duomenų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad 2022 m. spalio 7 d. D. O. M. neturėdama licencijos pardavė 1 butelį (2 l talpos) alaus V. O.. Skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad D. O. M. alkoholį minėtu atveju pardavė ne pirmą kartą, jos veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o buvo sisteminga.

32. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis liudytojų P. Zmošu ir A. Gorevojaus parodymais, iš kurių matyti, kad jie iš anksto turėjo informacijos, jog (duomenys neskelbtini) kaime moteris, vardu D., užsiima nelegalia veikla – alkoholio ir tabako gaminių pardavimu be licencijos. Teismas taip pat rėmėsi ir liudytojo V. O. parodymais, iš kurių matyti, kad jis žinojo, jog D. O. M. prekiauja alkoholiu, žinojo, kad turi alaus, pas ją jau galimai yra pirkęs ir pažįstamas, vardu G. Teismas įvertino aplinkybę, kad paprašytas nupirkti alkoholio V. O. neklaidžiojo ieškodamas, kur galėtų nupirkti, tačiau nuėjo tiesiai pas D. O. M..

33. Visų pirma, aukštesnysis teismas V. O. parodymus apie tai, kad jis pas D. O. M. nuėjo prašomas policijos pareigūnų, įvertino kaip nepatikimus. Informacija, kuria apie D. O. M. galimai daromus teisės pažeidimus disponavo policijos pareigūnai, ką ir nurodo A. Gorevojus, gali sudaryti pagrindą jos patikrinimui, tačiau negali būti vertinama, kaip neabejotinai įrodanti kitus D. O. M. galimai įvykdytus alkoholinių gėrimų pardavimo atvejus. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnų nurodoma konkreti minėta informacija į bylą pateikta nebuvo. Taigi nėra galimybės patikrinti jos patikimumo.

34. Kaip jau minėta, V. O. galėjo žinoti, kad D. O. M. turi alkoholinių gėrimų. Pastaroji teisme patvirtino, kad yra V. O. davusi alkoholinių gėrimų neatlygintinai. Pats V. O. teisme parodė, kad jo draugas vardu G., jam pasakė, kad D. O. M. turi alkoholinių gėrimų. Iš G. taip pat sužinojo, kad jis yra pirkęs alaus, tačiau jis V. O. nesakė, iš kur tą alų pirko, todėl V. O. nėra žinoma, ar pirko būtent iš D. O. M.. Pažymėtina ir tai, kad V. O. teisme negalėjo nurodyti nei minėto draugo pavardės, nei adreso, kur jis gyvena. Taigi V. O. nepatvirtina aplinkybės, jog D. O. M. anksčiau yra prekiavusi alkoholiniais gėrimais, be to, nėra ir galimybės patikrinti V. O. teiginių apie jo draugo galimai perduotą informaciją.

35. Aptarti duomenys neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad D. O. M. iki 2022 m. spalio 7 d. prekiavo alkoholiniais gėrimais, todėl negalima daryti išvados, kad vieną kartą pardavusi vieną butelį alaus, D. O. M. veikė sistemingai.

36. ANK 209 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių <...>, kai neteisėtai <...> realizuotų prekių vertė neviršija dviejų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

37. D. O. M. pripažino, kad 2022 m. spalio 7 d. apie 9 val. būdama (duomenys neskelbtini)., pardavė už 3 Eur 1 vnt. 2 l talpos plastikinį alaus butelį „Chmelnov krepkoe“. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai V. O., P. Zmošu ir A. Gorevojus. Iš 2022 m. spalio 7 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimta 57,9 l alaus, o iš byloje pateiktų fotonuotraukų (t. 1, b. l. 100, 102) matyti, kad iš D. O. M. paimti alaus „Chmelnov krepkoe“ buteliai nėra paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansų ministro nustatyta tvarka specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Bylos medžiagoje nėra aptariamo alaus butelio muitinės vertės paskaičiavimo, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu laikytina, kad aptarta D. O. M. veika atitinka ANK 209 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Kita vertus aukštesniajam teismui nekyla abejonių, kad paskaičiavus 1 vnt. 2 l talpos alaus „Chmelnov krepkoe“ butelio muitinę vertę, ji neviršys 2 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (100 Eur).

38. ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas D. O. M. padarytą administracinį nusižengimą, kuris institucijos nutarimu buvo kvalifikuotas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį.

40. Aukštesnysis teismas skirdamas administracinę nuobaudą D. O. M. vadovaujasi ANK 32 straipsnyje numatytais bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į ANK 34 straipsnyje numatytas nuobaudos parinkimo taisykles. Institucijos nutarimu pripažinta D. O. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o skundžiama nutartimi nustatyta kita jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. O. M. anksčiau bausta už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, taip pat ir po aptariamų administracinių nusižengimų padarymo, ji buvo bausta už ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, jai paskirtas baudas sumoka (t. 1, b. l. 71-76). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas D. O. M. parenka administracinės nuobaudos dydį artimą ANK 209 straipsnio 1 dalyje numatytam sankcijos minimumui. Aukštesnysis teismas nepažeisdamas ANK 652 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo pabloginti D. O. M. teisinę padėtį, ir vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, galutinę nuobaudą D. O. M. skiria pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

41. Apeliaciniame skunde nėra reiškiamas prašymas sušvelninti (ar neskirti) D. O. M. pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Aukštesnysis teismas susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais dėl prašymo sušvelninti D. O. M. skirtą nuobaudą, visiškai jiems pritaria, o nesant apeliacinio skundo šioje dalyje, savarankiško teisinio vertinimo nepateikia.

Dėl konfiskavimo

42. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma grąžinti D. O. M. neteisėtai iš jos paimtus daiktus – alų, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5%.

43. Skundžiamu institucijos nutarimu, be kitų prekių, iš D. O. M. buvo konfiskuota ir 57,9 l alaus. Iš nutarimo dalies „Pažeidimo esmė“ matyti, kad aptariamas alus nebuvo laikomas kaip ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dalykas. Be to, minėto alaus muitinės vertė byloje nebuvo nustatyta. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šį alų institucija konfiskavo ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. ANK 209 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 <...> dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių konfiskavimą, o ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

44. Iš aptartų aplinkybių ir teisės normų seka, kad aukštesniajam teismui perkvalifikavus D. O. M. administracinį nusižengimą pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį, konfiskuotinu turtu laikytinas tik vienas 2 l talpos alaus „Chmelnov krepkoe“ butelis, o likęs iš D. O. M. paimtas alus nėra nei vieno iš administracinių nusižengimų, už kuriuos nubausta D. O. M., dalykas. Iš V. O. parodymų matyti, kad, jį sulaikius, policijos pareigūnai minėtą alaus butelį iš jo paėmė, taigi darytina išvada, kad minėtas butelis yra policijos pareigūnų žinioje.

45. Iš taisyklių 4 punkto nuostatų matyti, kad laikytino alkoholinių gėrimų, nepaženklintų banderolėmis, kiekio apribojimai alui, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, nėra taikomi. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti institucijos nutarimo dalį dėl alaus iš D. O. M. konfiskavimo, nurodant, kad konfiskuotinas yra tik vienas 2 l talpos alaus „Chmelnov krepkoe“ butelis, paimtas iš V. O., o likęs iš D. O. M. paimtas alaus kiekis yra jai gražintinas.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

46. Apeliaciniu skundu prašoma kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo – yra prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminimų gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. galiojanti redakcija) 3, 3.1, 3.1.1, 4, 4.1.2, 4.2 punktai, toje apimtyje, kurioje įtvirtinti draudimai fiziniams asmenims gabenti ir laikyti banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, neprieštarauja Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 daliai, Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 daliai, konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui.

47. Pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti (pažymėta teismo) tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis. Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti (pažymėta teismo) alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis.

48. Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės iš esmės reglamentuoja aptariamų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gabenimą ir laikymą (pažymėta teismo) Lietuvos Respublikoje. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad aptariami teisės aktai reglamentuoja skirtingus veiksmus, susijusius su alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, kurie yra nepaženklinti banderolėmis. Todėl nėra pagrindo pritarti apeliaciniame dėstomai pozicijai dėl šių teisės normų prieštaringumo. Prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą aukštesnysis teismas netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 3 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

D. O. M. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas D. O. M. ir jos atstovo advokato padėjėjo Paulius Hibner skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10376-2023 dalies, kuria D. O. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, iš jos konfiskuota 57,9 litrų alaus, skirta galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, ir šią nutarimo dalį pakeisti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10376-2023 D. O. M. administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 1 dalį ir D. O. M. skirti 80 (aštuoniasdešimties) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 9 dalimi, D. O. M. skirti administracinio poveikio priemonę – konfiskuoti 1 (vieną) 2 litrų talpos alaus „Chmelnov krepkoe“ butelį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. O. M. skirti galutinę nuobaudą – 2 500 (du tūkstančiai penki šimtai) Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – konfiskuoti vieną 2 litrų talpos alaus „Chmelnov krepkoe“ butelį, 34 litrus degtinės, 6 litrus brendžio, 46,2 litro vyno, 300 vnt. cigarečių „NZ“, 1440 vnt. cigarečių „Winston“, 940 vnt. cigarečių „Premjer“.

Likusį 2022 m. spalio 7 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu iš D. O. M. paimtą kiekį alaus ir vyno grąžinti D. O. M..

Kitos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10376-2023 dalies nekeisti.

Kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties dalies nekeisti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė