Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.8.10.1; 1.2.4.1.1; 1.2.4.1.2.9; 1.1.4.2; 1.2.14.3.2.2; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. birželio 13 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) areštu 70 parų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 30 parų arešto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi subendrintos 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu ir 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirta 85 parų arešto bausmė, bausmė atlikta;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2022 m. kovo 22 d. paleistas lyygtinai neatlikęs 2 (dviejų) mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2022 m. birželio 10 d. išbrauktas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje bei BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2024 m. lapkričio 6 d., laikotarpyje nuo 21 val. iki 22.07 val., būdamas savo bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu su R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., pradėjo reikalauti iš šio pinigų ir alaus, R. K. atsisakius vykdyti jo reikalavimus, jis (M. L.) iš virtuvės atsinešė virtuvinį peilį, juodos spalvos rankena, apie 30 cm ilgio, kuriuo pradėjo mosikuoti prieš R. K. grasindamas, kad jei šis pinigų jam neduos, tai jis (M. L.) jį papjaus, po ko žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju, jis ( M. L.) tyčia peiliu smogdamas R. K. į kairės pusės antakį jį prakirto, po ko peiliu dūrė juo R. K. į kairės pusės pilvo sritį ties juosmeniu, taip padarydamas pilvaplėvės ertmės kiauryminį sužalojimą, pasireiškusį durtine žaizda pilve, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

M. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino apiplėšti žmogų, panaudodamas peilį bei dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 6 d., laikotarpyje nuo 21 val. iki 22.07 val., būdamas savo bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, su R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., pradėjo reikalauti iš šio pinigų ir alaus, R. K. atsisakius vykdyti jo reikalavimus, jis (M. L.) iš virtuvės atsinešė virtuvinį peilį, juodos spalvos rankena, apie 30 cm ilgio, kuriuo pradėjo mosikuoti prieš R. K. grasindamas, kad jei šis pinigų jam neduos, tai jis (M. L.) jį papjaus, po ko žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju, jis (M. L.) tyčia peiliu smogdamas R. K. į kairės pusės antakį jį prakirto, po ko peiliu dūrė juo R. K. į kairės pusės pilvo sritį ties juosmeniu, taip padarydamas pilvaplėvės ertmės kiauryminį sužalojimą, pasireiškusį durtine žaizda pilve, taip atimdamas jam galimybę priešintis bei sunkiai sutrikdė jo sveikatą iš savanaudiškų paskatų, tačiau nusikalstamos veikos (plėšimo) nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes 22.07 val. į butą atvyko policijos pareigūnai.

Kaltinamasis M. L. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad iš vakaro su nukentėjusiuoju R. K. ir dar dviem asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Kiti du asmenys išėjo anksčiau, apie 20 val., o jiedu su R. K. toliau gėrė. Kai R. K. pasakė, kad nori eiti namo, jis šio paprašė duoti pinigų, gal 2 Eur, ir palikti alų. R. K. nesutiko, tai jį labai įžeidė, jis labai dėl to supyko. Tuomet, kiek prisimena, jis paėmė peilį ir pradėjo R. K. grasinti, bet jo apiplėšti ar iš jo atimti daiktus, tikrai nebandė, norėjo tik jį pagąsdinti. R. K. atsisakė duoti 2 Eur, arba alų, ir pradėjo jį pulti, po ko pasakė, kad jo (M. L.) nebijo ir pradėjo mosikuotis kumščiais. Jis, automatiškai bandydamas išvengti R. K. smūgių, pradėjo mosikuotis peiliu. Nežino, kodėl R. K. norėjo jam suduoti smūgį. Mano, kad tuo metu jis galėjo sužeisti R. K., dėl to labai gailisi, bet nepajautė, kad R. K. būtų įdūręs į pilvą. Po to atvyko pareigūnai ir paklausė ar turi vienas kitam pretenzijų, jie abu pasakė, kad neturi, po ko pareigūnai R. K. išvedė. Tada jis nuėjo miegoti, nes galvojo, kad visas konfliktas tuo ir baigėsi. Kitos dienos rytą R. K. jam paskambino ir pasakė, kad jis perpjovė R. K. pilvą, bet kažkodėl šis pats nekvietė greitosios ir atvyko pas jį. Kai jis pamatė R. K. žaizdą, išsigando ir iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jie kartu sugalvojo duoti tuos melagingus parodymus. Dėl kaltinimo ? sužalojimo dėl savanaudiškų paskatų, jis nesutinka, nes čia buvo gynyba ir netyčia. Jis neatsimena, kad būtų R. K. įdūręs. Nebuvo jokio plėšimo, tiesiog įvyko buitinis konfliktas. Tos savanaudiškos paskatos tikriausiai dėl to, nes prašė tų 2 Eur, bet realiai čia buvo savigyna. Peilį jis prieš tai turėjo rankoje, nežino kodėl prieš R. K. išėjo su peiliu, realiai R. K. nieko nedarė, tik atsisakė duoti 2 Eur ir palikti alaus, o jis stipriai supyko, kad šis nedavė. Nesupranta, kaip galima nepajausti durtinės žaizdos. Nesutinka su tuo, kad čia yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Kodeksas prieštarauja sveikatos sutrikdymo masto taisyklėms. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Jis pats iškvietė greitąją, per kratą pats nurodė, kur yra peilis ir atidavė jį. Taip pat paskui lankė R. K. ligoninėje ir pasiėmė jį iš ten. R. K. pas jį gyveno savaitę ar dvi prieš įvykį, po įvykio taip pat gyveno. Jis buvo palikęs R. K. buto raktus ir savo banko kortelę, R. K. jam į kalėjimą pervesdavo pinigų, o paskui dalį pinigų tikriausiai pragėrė. Tada jis R. K. pasakė, kad kortelę perduotų kitam draugui ir nuo to laiko jie beveik nebendravo. Praeityje buvo teistas, šio metu taip pat teisiamas kitoje byloje.

Teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinį pripažįsta. Būdamas laisvėje galėtų dirbti ir atlyginti žalą. Atsiprašo nukentėjusiojo. Ekspertų tyrimo suma yra per didelė, bet ją iš esmės pripažįsta.

Nukentėjusysis R. K. teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2024 m. lapkričio 6 d., nes lapkričio 17 d. jį išrašė iš ligoninės, jis apie 18 val. atvažiavo pas M. L. į namus, buvo gavęs uždarbį. Kai su M. L. susiskambino, šis sakė paimti alaus ir atvažiuoti. Nusivežė pakuotę ? 6 litrinius butelius 5% stiprumo alaus ,,BLINDOS Ekstra“. M. L. ten gėrė su dviem žmonėmis, kurių jis nepažinojo. Jis gėrė tik tai, ką pats atsivežė. Iš viso tuo metu buvo keturiese, po to tie du žmonės apie 20 val. išėjo, o jis dar liko. Su M. L. gėrė alų, o kai apie 22 val. pasakė, kad jam reikia eiti namo, M. L. jam sakė duoti 10 Eur. Jis pasakė, kad neduos, nes tik tiek turi ir jų jam pačiam reikės. M. L. pamatė, kad jis dar turi 2 butelius alaus ir prašė atiduoti juos. Jis planavo išsinešti tą alų. Tuomet M. L. pradėjo rėkti ant viso buto, kad jį pripjaus ir nužudys, bet policijos jis nekvietė, nežino kas ją iškvietė. Negali pasakyti kuriuo metu M. L. pasiėmė peilį, bet šis buvo nuėjęs iki virtuvės. Kai M. L. nuėjo iki virtuvės, jis pats buvo kambaryje. Iš pradžių M. L. sušuko, kad papjaus jį ir tada nuėjo į virtuvę. Antakį M. L. prapjovė kai grįžo iš virtuvės, jam stovint prie durų ir sakant, kad eis namo. M. L. sakant, kad nužudys jį ir pripjaus, jis šiam pasakė, kad jo nebijo. Peilis buvo didelis, apie 30 cm geležtė, o rankena per vyriško delno plotį. Iš pradžių M. L. pradėjo mosikuotis su peiliu, įpjovė jam į antakį, tačiau jis nepajautė, kaip šis peiliu įdūrė jam į kairę pilvo pusę, arčiau kirkšnies. Įpjovimas buvo vienas, bet jis nesuprato to, nes kai atvažiavo policija, jis išėjo namo. Kas iškvietė policiją nežino, jie stovėjo prie išėjimo durų, kai duris atidarė policija. Pareigūnams nesakė, kad M. L. įpjovė į pilvą, nes jis nieko nejautė. Tada M. L. iš karto numetė peilį į šoną. Policija matė prapjautą antakį ir sakė jam pasiimti šunį ir eiti namo. Jis nejautė skausmo, kai įdūrė peilį į pilvą, nežino ar bėgo kraujas. Marškinėliai buvo šviesūs, bet kraujo dėmių nebuvo, jis buvo be striukės. Striukę apsivilko, kai atėjo policija. Policijai pasakė tik apie antakį, greitosios dėl antakio nekvietė. Tada jis nuėjo namo ir kai atsikėlė ryte pajautė, kad skauda pilvą. Kai nuėjo į tualetą ir nusimovė kelnes, pamatė, kad yra išlindusios žarnos. Tada paskambino M. L. ir paklausė, kodėl šis taip pasielgė, M. L. pasakė, kad nieko neatsimena. Tuomet jis nuvažiavo pas M. L. ir šis jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pats greitosios pagalbos namuose nekvietė, nes nenorėjo, kad į tai būtų įtraukta jo sugyventinė M. Š. Klausė M. L., kodėl šis taip daro, kodėl iš karto griebiasi peilio, o šis sakė, kad toks šio įpratimas išgėrus imti peilį. Per visą vakarą su M. L. išgėrė 4 litrus alaus. Negali pasakyti ar jis, ar M. L. daugiau gėrė, bet M. L. buvo girtas, nes gėrė dar iki jam ateinant. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), 2 aukšte. Iš pradžių jis bandė nuslėpti, kad tai padarė M. L. Taip darė dėl to, nes M. L. to prašė. Pirmieji jo parodymai buvo neteisingi. Vėliau pasakė teisybę, kaip viskas buvo, niekas jam nedarė spaudimo ir nevertė pasakoti. Ligoninėje buvo 6 dienas, jam atliko operaciją. Jis nebuvo socialiai draustas, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Už operaciją jis pats nemokėjo, gydytojas jam pasakė, kad išlaidos bus išskaičiuotos iš M. L. Civilinio ieškinio nereiškia, neturi M. L. pretenzijų, nes šis gyveno su jo įdukra. Atleidžia M. L. Mano, kad tas įvykis įvyko, nes M. L. buvo girtas. Mano, kad jei būtų atidavęs alų ar davęs pinigų, M. L. nebūtų jo sužalojęs. M. veiksmus suprato kaip gąsdinimą. Konflikto metu jis nebandė suduoti M. L., šis tai išsigalvoja. Su M. L. susitikdavo dažniau tuo metu, kai šis gyveno su jo įdukra. Tai buvo gal mėnesis ar daugiau, iki šio įvykio. Po to nesimatė gal pusantro mėnesio. M. L. norėjo, kad policija nematytų, jog šis turi peilį. Kai įėjo policija, jis paklausė kas ją iškvietė, tuo metu viskas buvo ramu, M. L. jo nepuolė, ginčo jau kaip ir nebuvo. Jis pats nebuvo piktas, o M. L. buvo piktas, nes jis nedavė jam nei alaus, nei pinigų. Kai ryte jis skambino M. L., šis paprašė atvažiuoti, kad galėtų kartu nuspręsti ką toliau daryti. Kai jau buvo išrašytas iš ligoninės, jį pasiėmė M. L. Dėl šio sužalojimo 3 mėnesius negalėjo kelti nieko sunkaus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis tvirtino, kad sužalojimus patyrė nuo nepažįstamų asmenų 2024 m. lapkričio 7 d., autobusų stotelėje (1 t., b. l. 75-76). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis patvirtino, kad šie jo parodymai yra neteisingi ir juos davė tokius dėl to, nes kaltinamasis to jo prašė.

Taip pat buvo pagarsinti 2024 m. lapkričio 13 d. parodymai, kuomet nukentėjusysis R. K. parodė, kad jį sužalojo M. L. 2024 m. lapkričio 6 d. vakare išgertuvių metu (1 t., b. l. 87-88). Nukentėjusysis patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Nebuvo taip, kad M. L. jį prigąsdino duoti melagingus parodymus. M. L. jo tik paprašė nesakyti, kad šis jį sužalojo, bet negąsdino. M. L. konflikto metu pinigų ir alaus atimti nebandė, tik prašė atiduoti.

Liudytoja E. B., teisme parodė, kad kaltinamasis M. L. yra jos kaimynas, jis gyvena virš močiutės, kuri pastoviai būna užpilta vandeniu, nors ir bandė kviesti pareigūnus, darbuotojus iš savivaldybės, kad situacija būtų suvaldyta, bet nieko gero neišėjo. Triukšmas būdavo ir dieną ir naktį, tą vakarą viskas prasidėjo gal po 10 val., tiksliai nepasakys. Neprisimena kelintą valandą kvietė policiją, bet buvo šviesu, įvykis gal buvo iki pietų, tiksliai neprisimena. Kadangi buvo ne vienas toks įvykis ir praėjo daug laiko, jai sunku viską prisiminti. Policiją iškvietė, nes buvo labai didelis triukšmas, griuvinėjo baldai. Kai išėjo į lauką pasitikti pareigūnų, jai atrodo išbėgo nukentėjusysis, o kaltinamasis buvo bute.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos E. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 21-24). Pagarsinus parodymus, liudytoja patvirtino, kad jie yra teisingi, tačiau ji negali tiksliai pasakyti ar lapkričio 6 d. ar lapkričio 7 d. ji kvietė policiją. Triukšmas buvo dar prieš atvažiuojant medikams. Kitos aplinkybės nurodytos teisingai. Konflikto ji nematė, tik girdėjo triukšmą. Triukšmas truko gal 5 min., tada pradėjo kristi baldai, girdėjosi kaip trenkiasi durys. Girdėjo grasinimus, kad tuoj užmuš, o toliau nieko negirdėjo, nes skambino policijai. Kai atvažiavo pareigūnai, pasakė jai grįžti namo, nematė kokie asmenys tą dieną buvo kaimyno bute. Jei gerai pamena, lapkričio 7 d. ryte M. L. pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes ji sutiko jį koridoriuje ir paklausė, ko jis čia stovi, o jis atsakė, kad laukia greitosios. Daugiau apie kitas aplinkybes ji neklausė. Nukentėjusįjį matė kieme, kai greitoji jį vedė prie mašinos. Tuo metu nebuvo jokios kalbos apie tai kas įvyko. Dabar labai gera gyventi, nes yra tylu ir ramu. Kartais į tą butą užeina asocialūs asmenys, atrakina duris ir tvarkosi ten. Visi žino, kad M. L. yra agresyvus. Jie yra kvietę greitąją medicinos pagalbą, kad jis būtų paguldytas į psichiatrinę ligoninę, nes buvo baisu išeiti į koridorių. Prieš 4 metus M. L. užpuolė jos sūnų, ištraukė peilį iš šoninės dešinės pusės šlaunies kišenės. Peilį matė ir ji, ir kaimynai.

Liudytoja A. Z. teisme parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Kvietimas buvo dėl to, kad asmeniui sužeistas pilvas. Tuo metu jie važiavo į Trakus, bet gavo iškvietimą į Vilniaus miestą. Lauke juos pasitiko vyras, neprisimena, kaip jis atrodė, ir nuvedė iki buto. Šalia buto dar pastovėjo, nes ten buvo šuo. Kai šuo buvo uždarytas, užėjo į butą, kur ant sofos, ar lovos, sėdėjo nukentėjusysis. Šalia buvo stalas, ant kurio jie pasidėjo daiktus, tada ji paprašė nukentėjusiojo atsigulti, kad būtų galima jį apžiūrėti. Iš kairės pusės, lyg pilvo apačioje buvo pjautinė, gana nemaža, nekraujuojanti žaizda. Kraujas buvo šiek tiek apdžiuvęs. Buvo nuspręsta vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, nes vietoje jie negali nuspręsti kokio gylio yra žaizda. Jis sakė, kad prieš porą valandų buvo stotelėje, jį užpuolė žmonės ir dūrė jam į pilvą, po ko jis grįžo į šį butą ir draugai jam iškvietė pagalbą. Jai tokios aplinkybės pagal žaizdą atrodė neįtikinamos, bet ji nesigilino ir neklausinėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos A. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 27-28). Liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi, dėl sužalojimo ? jos vertinimu gal nesunkus. Kraujo spaudimas buvo normalus, iki tol jis vaikščiojo, nekraujavo, tačiau ji nežino, koks buvo žaizdos gylis, neaišku kaip ji gyja, dėl to jis ir buvo vežamas į ligoninę. Ne jos kompetencijoje yra nuspręsti, koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas. Jos vertinimu, jokios reikšmingos įtakos ar greitąją medicinos pagalbą išvietė iš vakaro, ar ryte neturėjo, nukentėjusysis stipriai nenukraujavo, tai buvo minimalus kraujo netekimas. Priklausomai nuo žaizdos, iš pradžių per kraštus buvo išlindusi taukinė masė, todėl ji neturi jokios įtakos ar būtų užsiūta vakare, ar ryte.

Liudytojas R. V. teisme parodė (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis), kad atsimena šį įvykį, pirmiausiai nurodytu adresu atvažiavus į iškvietimą, nukentėjęs asmuo paaiškino, kad stotelėje jį užpuolė žmonės ir dūrė peiliu, viskas vyko (duomenys neskelbtini). Pabendravus su medikais buvo nustatyta, kad sužeidimas buvo padarytas šiek tiek anksčiau, tuomet pabendravus su liudytojais ir pasitarus su kolegomis, nusprendė, kad reikia nueiti į butą, nes įvykio aplinkybės buvo netikslios ir neaiškios. Užėjus į butą rado kaltinamąjį bei kitą asmenį, su kuriais pabendravus, jie teigė, kad nieko nežino, ar neatsimena, o paskui vienas iš asmenų papasakojo, kad nukentėjęs asmuo jau atėjo sužalotas ir todėl jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tai viskas, ką prisimena apie šį įvykį. Šiame ikiteisminiame tyrime daugiau jokių veiksmų jis neatliko, apie įvykio aplinkybes viską surašė į tarnybinį pranešimą, buvo iškviesti operatyvaus valdymo grupės tyrėjai. Jo kolegos J. bei Z. taip pat jokių veiksmų neatliko, viskas yra užfiksuota tarnybiniame pranešime. Jis buvo iškviestas VPK sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos tyrėjos, jos protokole turėtų būtų užfiksuoti jo duoti parodymai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo R. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 33-34) ir tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 16). Pagarsinus parodymus, liudytojas patikslino, kad dėl sulaikymo aplinkybių gali būti įsivėlusi klaida. Nes jis atsimena, kad buvo vakaras ir jie buvo nuvykę į kitą butą, kur buvo minėtas asmuo, taip pat lyg (duomenys neskelbtini) ir buvo priimtas sprendimas sulaikyti asmenį. Bendravo dieną, o sulaikė vakare. Sulaikyti buvo M. L. ir A. D., gal čia įsivėlė kažkokia techninė klaida, nes nukentėjusysis išvažiavo į ligoninę. Ant nukentėjusiojo jis matė sukrešėjusį kraują ir nestiprų įpjovimą ties pilvo sritimi. Neprisimena ar buvo įpjovimas ant antakio. Apžiūrėjęs butą jokių kraujo pėdsakų nematė.

Liudytojas V. G. (V. G.), teisme parodė, jog jei gerai prisimena, tai jis su kolege vyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) g. dėl triukšmo. Kiek prisimena ten buvo daug triukšmo, abu vyrai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Einant jie girdėjo triukšmą ir kažkokį barnį. Buto šeimininkas kažką laikė rankoje, lyg šiam sakė, kad mestų peilį, asmuo buvo visiškai girtas. Buto šeimininkas liko bute, o kitas, kuris buvo apsirengęs striukę, išėjo. Tas, kuris išėjo su savimi turėjo tašę, vyrai tarpusavyje pretenzijų neturėjo, dėl ko kilo konfliktas niekas nepasakė, jie išsiaiškino tarpusavyje. Tas, kuris išėjo, pasiėmė savo daiktus, lyg turėjo šunį. Neprisimena tikslaus laiko kada viskas įvyko, tikslų laiką galima pažiūrėti pagal iškvietimus. Nematė, kad žmogus, kuris išėjo su šunimi, būtų sužalotas. Tas žmogus nesakė, kad yra sužalotas, bet jie turėjo paklausti ar kažkam reikalinga medicininė pagalba, nes pas juos darbe taip įprasta. Neprisimena, kad kažkas būtų sakęs, jog yra reikalinga medicininė pagalba, kad būtų tiksliau, galima pasižiūrėti kūno kamerų vaizdo įrašus. Kai jis paklausė ? ko jie dviese nepasidalino, šis pasakė, kad susipyko dėl alaus. Neprisimena, kas atidarė buto duris, gali būti, kad ir jis, nes girdėjosi triukšmas. Į kitus kambarius nėjo, nes kai įėjo į butą, turėjo juos stebėti. Neprisimena ar matė kraujo dėmių. Prisimena, kad tas vyras kažką metė iš rankų, buvo pasakyta, kad mestų peilį. Tikriausiai tą peilį išmetė, neprisimena ar matė ir ar paėmė peilį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 54-57). Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi, papildė, kad apie dūrius tą vakarą nukentėjusysis nieko nesakė, kiek prisimena, atidarius duris grumtynių nebuvo, tarp vyrų buvo atstumas. Girdėjosi dviejų žmonių rėkimas vienas ant kito. Jam atidarius duris buvo daugiau triukšmo nei veiksmo.

Liudytojas S. M., teisme parodė, kad gyvena tame pačiame name, kaip ir kaltinamasis. Policija buvo kviesta daug kartų, per dieną po kelis kartus. Per tiek laiko visko tiksliai neprisimena, bet buvo taip, kad išėjęs į kiemą parūkyti išgirdo triukšmą ir barnius. Yra matęs pro pravertas duris M. L. bute žmogaus kojas, o pats žmogus buvo apklotas, matė, kad žmogus dar kruta, buvo pilna kraujo, tada irgi kvietė policiją, bet tai buvo kitas įvykis. Dėl 2024 m. lapkričio 6 d. įvykio, jam sunku prisiminti kuris čia tiksliai atvejis, nes buvo tikrai daug iškvietimų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo S. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 60-63). Pagarsinus parodymus, liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi. Šiuo atveju nematė jokio žmogaus, buvo uždarytos durys. Pareigūnai įėjo į vidų, o jis į savo butą, daugiau nieko neprisimena. Nematė, kas toks buvo tas kitas vyras, nes tame bute lankydavosi daug asmenų. Kas buvo kitą dieną taip pat neprisimena.

Liudytoja K. N. teisme parodė (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis), kad ji yra Vilniaus apskrities VPK reagavimo valdybos skyriaus tyrėja. Nuoseklių aplinkybių, vardų ar pavardžių neprisimena, tuo metu dirbo su tyrėju V. G. Buvo gautas pranešimas iš kaimynų, kad bute yra triukšmas ar muštynės. Kažkoks žmogus, kaip ji suprato pranešėjas, pasitiko juos lauke ir pasakė, kuriame bute vyksta konfliktas. Pirmas ėjo jos kolega, prisimena, kad buvo medinės durys, bet neprisimena, kas jas atidarė. Bute buvo du vyrai. Girdėjo žodį ,,peilis“, bet kad kažkas laikytų jį rankose ? nematė. Ką aiškino vyrai, neprisimena, bet prisimena, kad tas, kuris buvo su šuniu, rinkosi savo daiktus ir dėjo juos į kuprinę koridoriuje. Kuprinėje buvo ir alkoholinių gėrimų. Kaip suprato, buto savininkas prašė to vyro, kad jis paliktų alkoholio. Jis susirinko daiktus, ilgą laiką ieškojo šuns pavadėlio, pretenzijų vienas kitam neturėjo. Tas žmogus su šuniu atsisakė medikų pagalbos, nors ji matė, kad jam buvo sužalotas antakis. Susirinkęs daiktus asmuo išėjo link (duomenys neskelbtini), giliau į (duomenys neskelbtini) g. Kiek prisimena, vyrų blaivumo netikrino, bet jie abu akivaizdžiai buvo neblaivūs. Ant antakio buvo kraujas, sužalotasis sakė, kad jį sužalojo buto savininkas ir kad jis šiam neturi pretenzijų. Neprisimena, ar tas vyras kažką sakė apie grasinimus, matė tik, kad sužalotas buvo antakis. Tikrai prisimena, kad sužalotasis darinėjo spinteles ir ieškojo šuns pavadėlio. Savininkas sėdėjo ant fotelio, o nukentėjusysis klausė, kur jo daiktai. Girdėjo pasakymą ,,padėk peilį“, bet dabar negali atsakyti ar matė peilį įvykio vietoje.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos K. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 39-42). Pagarsinus parodymus, liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi, neprisimena, jog būtų mačiusi kraujo dėmes bute, kai atvyko, asmenys buvo agresyvesni, o pamatę juos apsiramino ir skirstėsi. Prie jų asmenys nesimušė, ji į butą užėjo antra, todėl nematė, kokioje stadijoje buvo konfliktas. Praėjo kažkur iki pusės minutės, kol ji užėjo po kolegos. Tas, kuris rinkosi daiktus, buvo jos dešinėje, o kitas vyras buvo kairėje prie kurio buvo ir jos kolega. Matė tik sužalotą nukentėjusiojo antakį, daugiau sužalojimų nematė, bet jo ir neapžiūrinėjo ant kurio buvo sukrešėjęs kraujas. Daugiau jokių sužalojimų ant to vyro kūno nepastebėjo, bet jo ir neapžiūrinėjo.

Ekspertas Dimitrij Fomin teisme parodė (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis), kad negali negali patikslinti, kiek laiko prieš kreipiantis medicininės pagalbos nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, nes tyrimą atliko pagal medicininius dokumentus, gyvai nukentėjusiojo ir sužalojimų nematė, rėmėsi tik medicininiais dokumentais, kurie buvo pateikti, todėl dėl laiko galėjo parašyti tik tiek. Nukentėjęs galėjo sužalojimus patirti ir 2024 m. lapkričio 6 d. vakare, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad kai jis pateko į ligoninę, kraujavimas buvo sustojęs, aprimęs. Taip pat nurodyta, kad per žaizdą išsiveržė taukinės gabaliukas, savotiškas kamštis, todėl iš esmės galėjo praeiti laiko. Sprendžiant iš tyrimo, kuris nurodytas pateiktuose medicininiuose dokumentuose, išreikšto nukraujavimo nebuvo, gyvybiškai svarbūs organai taip pat nebuvo pažeisti, be to dar turint omenyje, kad žmogus buvo pakankamai stipriai išgėręs, todėl iš esmės galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktu kiauryminis pilvaplėvės ertmės sužalojimas kvalifikuojamas, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš esmės, bet kuris kiauryminės pilvaplėvės pažeidimas iš karto turėtų būti kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaip ir minėjo, per žaizdą išsiveržęs taukinės gabaliukas galėjo sulėtinti kažkokius patologinius procesus. Pareigūnai galėjo nematyti viso šito, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose pirminės apžiūros metu buvo parašyta, kad paciento žodžiais, jis buvo užpultas stotelėje, kur jam dūrė į pilvą, jau nekraujuoja. Peilis jam nebuvo pateiktas ir jis jo nematė, apie peilį perskaitė tik užduoties aplinkybėse. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Alkoholis slopina ir anestezuoja skausmą. Kiauryminis sužalojimas turi būti patvirtintas operacijos, šiuo atveju buvo kiauryminis pilvo sužalojimas, dėl kurio buvo atlikta operacija, o tai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo apibūdinimas. Kaip papildoma aplinkybė turi būti ir operacija, o šiuo atveju taip ir buvo. Iš esmės atsakyti į klausimą ? kiek šioje situacijoje galėjo lemti paties nukentėjusiojo veiksmai iš karto po įvykio nesikreipti į įstaigą, ir apie tai ar reikės operacijos, ar ne ? konkrečiai negalima, tačiau mąstant logiškai kuo didesnis laikas praeina, tuo didesnė yra komplikacijų rizika. Šiuo atveju kažkokių ypatingų komplikacijų nebuvo. Vienoje vietoje buvo nurodyta, kad tas taukinės gabaliukas, kuris buvo įsiveržęs per žaizdą, operacijos metu buvo pašalintas. Greičiausiai kurį laiką jis buvo užspaustas toje žaizdoje, dėl ko jis pasidarė nelabai gyvybingas. Chirurgai pamatę, kad žaizda yra pilve, privalo įsitikinti ar tai yra kiauryminis ar nekiauryminis sužalojimas ir turi būti atliekama operacija. Šiuo atveju buvo prapjauta pilvo siena, įvertinti vidaus organai bei išplauta ir užsiūta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu (liudytojas miręs) buvo pagarsinti 2024 m. lapkričio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. D. duoti parodymai. Liudytojas parodė, kad yra pažįstamas su R. K. ir M. L., R. K. pažįsta seniai, M. L. pažįsta neseniai. Tiek su R., tiek su M. yra sugėrovai. Pas M. lankydavosi nelabai dažnai, paskutinį kartą pas jį buvo 2024 m. lapkričio 7 d. Tą dieną kartu buvo ir R. K. 2024 m. lapkričio 7 d., apie 7 val., jam paskambino M., paskambinęs pasiūlė išgerti, jis sutiko ir kiek po 7 val. jau buvo pas šį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jam atvažiavus pas M. šis buvo vienas, matė, kad šis buvo po išgertuvių, dar neblaivus. Jam atvažiavus pas M., kiek valandų buvo nurodyti negali, M. paskambino R., po kurio laiko pas M. į svečius atvažiavo R. Kaip viskas buvo detaliai nurodyti negali, nes sunkiai prisimena, R. atvažiavęs pasakė, kad jis padurtas, šis sakė, kad prieš tai dieną padūrė M. savo bute. R. parodė žaizdą, matė, kad ji buvo durtinė, kraujo aplinkui žaizdą nematė, kiek prisimena ji nekraujavo. M. pamačius žaizdą, M. R. pasiūlė sakyti medikam, kad jį užpuolė stotelėje jam nepažįstami asmenys. Kiek prisimena, M. pasiūlė R. taip sakyti, motyvuodamas tuo, kad M. nepasodintų į kalėjimą, nes šis anksčiau buvo teistas. R. dvejojo, kurią versiją sakyti atvysktantiems medikams, tačiau M. įtikino sakyti šio sugalvotą versiją, kad užpuolė stotelėje. Tada M. savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir apie įvykį pranešė specialiosioms tarnyboms. Kai atvyko medikai, R. jiems pasakė, kad jį užpuolė stotelėje nepažįstami asmenys, po ko medikai jį pristatė į ligoninę. Pas M. į butą buvo atvykę policijos pareigūnai, tiek jis tiek M. su jais pabendravo, po ko jie išvažiavo. Policijos pareigūnams išvažiavus, jie su M. pasiliko bute, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jam būnant pas M., jis jam neminėjo kokiu peiliu ir kaip sužalojo R. Jo bute nebuvo, kai R. buvo sužalotas. Daugiau nieko papasakoti negali (2 t., b. l. 47-50).

2025 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 10-G-2194 nurodyta, jog: R. K. padarytas pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas, pasireiškęs durtine žaizda pilve. Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis pagalbos į Viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Remiantis SSMNT 5. 6. 9. punktu, sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu ir jo lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis. Sužalojimas nėra būdingas kritimui ar griovimui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir duriant peiliu. Sužalojimas negalėjo atsirasti smūgiuojant kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 151-155).

2024 m. lapkričio 14 d. Kratos protokole užfiksuota M. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikta krata, kurios metu buvo rastas virtuvinis peilis iš vienos pusės plastinkine juoda rankena, kitoje pusėje peilio rankena nulaužta. Taip pat kratos metu buvo rastas M. L. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ (2 t., b. l. 96-99).

2024 m. lapkričio 18 d. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis R. K. atpažino kratos metu išimtą peilį pagal peilio ašmens ilgį, pagal tai, kad peilis vienoje pusėje be plastmasinio atgalio. R. K. nurodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. atvykus policijos pareigūnams M. L. peilį išmetė iš rankų (2 t., b. l. 121-123).

2024 m. lapkričio 14 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota M. L. mobiliojo ryšio telefono apžiūra. Nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 6 d. 16.45 val. M. L. skambino kontaktui užvardintam R. 2024 m. lapkričio 7 d. minėtam kontaktui skambinta 00.00 val., 5.07 val., 6.55 val., 10.14 val. skambinta pagalbos numeriu, po ko 14.25 val. ir 20.01 val. skambinta kontaktui užvardintam ,,R.“. Telefono apžiūros metu užfiksuota, kad nuotraukų galerijoje yra 3 nuotraukos, darytos 2024 m. lapkričio 5 d., kuriose M. L. pozuoja savo namuose, (duomenys neskelbtini), už džinsų užkištu peiliu (2 t., b. l. 109-111).

2025 m. sausio 10 d. gautoje specialisto išvadoje nustatyta, kad ant peilio, išimto kratos metu, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų žmonių susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., b. l. 136-142).

2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas pareigūnų, reagavusių į iškvietimą 2024 m. lapkričio 6 d. 22.01 val., (duomenys neskelbtini), kūno kamerų vaizdo įrašas. Apžiūros protokole užfiksuotias Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos K. N. kūno kamera darytas vaizdo įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, jog vaizdo įrašo 00.37 min. pareigūnams priartėjus prie buto, girdimas konfliktas, bute esantis vyras sako ,,aš tau kirsiu, gaidy tu“ (kaip nustatyta M. L.). 01.15 min. R. K. atsako,,nepuoliau aš tavęs, tai tu ant manęs puolei, kad aš tau alaus duočiau, bet aš neduosiu“. 01.25 min. matyti R. K. lenkiasi, ant jo veido dešinėje pusėje, ties antakiu matoma žaizda. 01.56 min. R. K. sako ,,tas gi buvo su peiliu, supjaustė man čia veidą“ (1 t., b. l. 178-179).

2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas pareigūnų, reagavusių į iškvietimą 2024 m. lapkričio 6 d. 22.01 val., (duomenys neskelbtini), kūno kamerų vaizdo įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo V. G. kūno kameromis daryti vaizdo įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašo 01.20 min. girdima kaip ant grindų nukrenta kažkas metalinio. 01.22 min. pareigūnas sako ,,mesk peilį“, 01.23 min. R. K. sako ,,su peiliu šokinėja“, 01.24 min. M. L. sako ,,ne, ne, ant manęs puolė“, 01.25 min. vaizdo įraše matyti, kaip M. L. rankose laiko daiktą, panašų į peilio rankeną. 03.16 min. policijos pareigūnas R. K. paklausia, dėl ko kilo kofliktas. 03.17 min. R. K. atsako ,,jis paprašė, kad aš alaus duočiau, aš atsakiau, kad neduosiu ir pradėjo šokinėt, tada su peiliu pult ir papjovė“, parodo į antakio sritį, kur matomas sužalojimas (1 t., b.l. 171-173).

2024 m. lapkričio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Apžiūrimas objektas yra BPC (bendrojo pagalbos centro) garso įrašas, kurio pavadinimas 2024_11_07_10-14-13_(duomenys neskelbtini).mp3. 2024 m. lapkričio 7 d. BPC garso įrašas pavadinimu 2024_11_07_10-14-13_(duomenys neskelbtini).mp3, tarp BPC operatoriaus ir vyro (pranešėjo), skambinusio iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu skambinantis asmuo, iki atsiliepiant BPC operatoriui, sako: „jeigu jis pareiškimo nerašo, narkomanas papjovė ir viskas“. Atsiliepus BPC operatoriui, skambinantis asmuo nurodo, kad nukentėjusiąjam virš 50 metų, jį vakar naktį papjovė kažkoks narkomanas lauke. Pranešėjas nurodo, kad policija kviesta nebuvo, jis galvojo nieko nėra, o dabar mato išlindusias žarnas. Pranešėjas nurodo, kad pagalbą kviečia R. K. BPC operatoriui paklausus, ar asmuo sąmoningas, pranešėjas atsako, kad taip, jis stovi ant kojų (2 t., b. l. 82-84).

2024 m. gruodžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Apžiūrimas objektas yra BPC (bendrojo pagalbos centro) garso įrašas, kurio pavadinimai BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-11-06 22_09_13) ir BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-11-06 22_01_15). Balso įrašas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024-11-06 22_09_13). Balso įrašo trukmė 00.46 sek. Pokalbis vyksta tarp BPC operatoriaus ir moters. Pokalbio metu moteris nurodo, kad bute (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Balso įrašas BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_2024-11-06 22_01_15). Balso įrašo trukmė 01.39 min. Pokalbis vyksta tarp BPC operatoriaus ir vyro. Pranešėjas BPC operatoriui nurodo, kad nėra ramybės, (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės, asmuo girdi, kaip asmuo bute rėkia „paskersiu, papjausiu“, šaukia. Konfliktas vyksta tarp 2-3 asmenų (2 t., b. l. 85-88).

2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB „V.“ pateikti 8 vaizdo įrašai iš autobusų, vykusių į autobusų stotelę nuo Jono Stašaičio stotelės iki Ąžuolijos stotelės 2024 m. lapkričio 7 d., laikotarpiu nuo 8.30 iki 9.30 val. Pateiktuose vaizdo įrašuose neužfiksuota R. K. nurodyta situacija apie jį užpuolusius nepažįstamus asmenis (2 t. 67-72).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojoje byloje M. L. kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino apiplėšti M. L. bei sunkiai sutrikdė jo sveikatą atimdamas jam galimybę priešintis ir iš savanaudiškų paskatų. Visgi teismas, įvertinęs surinktų baudžiamojoje byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kaltinamojo M. L. kaltumą patvirtinančių duomenų, kurie pripažintini įrodymais, jog jis, jis 2024 m. lapkričio 6 d., laikotarpyje nuo 21 val. iki 22.07 val., būdamas savo bute (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, su R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kilus konfliktui dėl alaus ir pinigų, t. y. M. L. prašant duoti pinigų ir alaus iš nukentėjusiojo R. K., o R. K. atsisakius vykdyti jo prašymus, M. L. atsinešė iš virtuvės virtuvinį peilį, juodos spalvos rankena, apie 30 cm ilgio, kuriuo pradėjo mosikuoti prieš R. K. grasindamas, kad jį papjaus, po ko žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju, jis M. L. tyčia peiliu sužalojo R. K. kairės pusės antakį, po ko peiliu dūrė R. K. į kairės pusės pilvo sritį ties juosmeniu, taip padarydamas pilvaplėvės ertmės kiauryminį sužalojimą, pasireiškusį durtine žaizda pilve, ir taip sunkiai sutrikdė R. K. sveikatą. T. y., teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, o ne taip, kaip buvo inkriminuota prokuroro pateiktame kaltinime (pasikėsinimą įvykdyti plėšimą ir sunkaus sveikatos sutrikdymą iš savanaudiškų paskatų atimant galimybę priešintis). Tokias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Kaltinamasis M. L. kaltu dėl R. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo prisipažino visiškai, parodydamas, jog kaltinime nurodytą vakarą su dviem draugais ir R. K. vartojo alkoholinius gėrimus, R. K. atvažiavo pas jį ir atsivežė alaus. Kartu buvę asmenys išėjo anksčiau, o jiedu liko ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. R. K. pasakė, kad jau eis namo ir norėjo išsinešti atsineštą alų, jis prašė R. K. palikti alų arba duoti pinigų, nes jam ryte bus blogai dėl sveikatos. R. K. atsisakė tai daryti, dėl ko jis (M. L.) labai supyko ir sakė šiam, kad papjaus, į ką R. K. atsakė, kad jo nebijo. Peiliu mosikuoti pradėjo tik tada, kai R. K. užsimojo jam suduoti. Nepamena, kaip įdūrė R. K., apie tai, kad sužalojo jam pilvą, sužinojo, kai šis jam kitą rytą paskambino ir pasakė. Nebuvo taip, kad jis norėjo apiplėšti R. K., jis tiesiog supyko, kad R. K. nenorėjo jam palikti alaus ar duoti pinigų, nes jiedu buvo seniai pažįstami, dažnai kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, R. K. dvi savaites iki įvykio buvo gyvenęs pas jį, buvo likę R. K. daiktų. R. K. nebuvo bejėgiškos būklės, jis šiam nedraudė išeiti iš namų, nelaikė šio, o kai policija atvyko, konfliktas jau buvo pasibaigęs ir R. K. ruošėsi eiti namo.

Iš esmės kaltinamojo R. K. nurodytas aplinkybes teisme patvirtino ir nukentėjusysis R. K., parodydamas, kad jiedu su M. L. seniai pažįstami, M. L. yra gyvenęs su jo podukra, taip pat patvirtino konflikto pradžią, kad M. L. supyko dėlto, kad jis nesutiko šiam duoti alaus ar pinigų, bei, kad konflikto metu M. L. šaukiant, kad jį papjaus, jis šiam sakė, kad šio nebijo, nebuvo jis bejėgiškoje būklėje, ruošėsi eiti namo ir nesuprato kas ir kaip iškvietė policiją, policijos pareigūnams atidarius duris, M. L. išmetė peilį ar peilio rankeną. R. K. taip pat patvirtino, kad jis nepajautė skausmo, kai jam M. L. įdūrė į pilvą, nebuvo taip, kad M. L. prirėmęs su peiliu jam grasintų ir lieptų atiduoti pinigus ar alų, policijos pareigūnams sakė, kad neturi M. L. pretenzijų, taip pat nurodė, kad iš pradžių jis nepajautė, jog buvo sužalotas pilvas, jautė, kad buvo sužalotas tik antakis, greitosios medicinos pagalbos nepageidavo, susirinko savo daiktus ir išėjo namo. Tai, kad yra sužalotas jo pilvas, pastebėjo ryte, paskambino M. L. ir pasakė apie tai, sutarė, kad jis nuvyks pas M. L., o ten būnant M. L. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. M. L. prašė jo nesakyti, kad tai šis įdūrė jam į pilvą, nes bijojo, kad gali sėsti į kalėjimą. Jis pamelavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kad buvo užpultas autobusų stotelėje, tačiau iš tikrųjų jį sužalojo M. L.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai V. G. ir K. N. taip pat patvirtino, kad vyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) g., kvietė kaimynai dėl triukšmo ir grasinimų, kad papjaus, tačiau atvykus ir užėjus į M. L. butą, buvo matyti, kad konfliktas jau buvo nuslopęs, R. K. ruošėsi eiti namo, o M. L. stovėjo ir, liepus mesti peilį, numetė šį ant grindų. Nukentėjusysis R. K. sakė jiems, kad susipyko dėl alaus ir pinigų ir, kad M. L. švaistosi peiliu, sužalojo jam antakį, tačiau, kad būtų sužalotas pilvas, nesakė, greitosios medicinos pagalbos neprašė, pasiėmė šuns pavadėlį, savo daiktus ir išėjo namo, vienas kitam jokių pretenzijų neturėjo, atidarius duris matė, kad abu asmenys stovėjo, tarp jų buvo atstumas, susidarė įspūdis, kad R. K. ruošiasi eiti namo. Pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina jų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog jiems atidarius M. L. buto duris, tarp M. L. ir R. K. yra atstumas, paklausus kas nutiko, M. L. aiškina, kad R. K. jam sudavė, R. K. paaiškina, kad susipyko dėl alaus ir prašė pinigų, kad M. L. švaistosi peiliu, sužalojo jam antakį, apie tai, kad M. L. būtų bandęs atimti iš R. K. pinigus ar alų, ar kitus R. K. daiktus ? tokių duomenų vaizdo įrašuose neužfiksuota. Pareigūnai buvo iškviesti pagal kaimynų skambučius į BPC centrą, šiuose skambučiuose taip pat neužfiksuota, jog kvietimas susijęs su tuo, kad asmuo reikalauja atiduoti kokius nors daiktus, t. y., BPC garso įrašuose 2024 m. lapkričio 6 d. laiku 22:01:15 ir 22:09:13 užfiksuota, jog vienu atveju pokalbis vyksta tarp BPC operatoriaus ir moters, kuri nurodo, kad bute (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Kitame balso įraše, skambučio pradžia_22:01:15 pokalbis vyksta tarp BPC operatoriaus ir vyro, pranešėjas BPC operatoriui nurodo, kad nėra ramybės, (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės, asmuo girdi, kaip asmuo bute rėkia „paskersiu, papjausiu“, nurodo, kad konfliktas vyksta tarp 2-3 asmenų (2 t., b. l. 85-88).

Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tiesioginiai nusikalstamos veikos liudytojai yra kaltinamasis M. L. ir nukentėjusysis R. K., kurie yra seni pažįstami, dažnai kartu vartojantys alkoholinius gėrimus. Abu šie asmenys patvirtino, jog įvyko konfliktas dėl alaus ir pinigų nepasidalijimo, kurių vienas prašė duoti, o kitam atsisakius tai daryti, M. L. labai supyko ir ėmė grasinti R. K. peiliu, mosikuoti prieš jį ir sužalojo ? įpjovė į antakį ir į pilvą. Tačiau pats šis veiksmas buvo ne siekiant atimti turtą iš R. K., o iš pykčio (keršto), šiam atsisakius duoti M. L. alaus ar pinigų. Byloje nenustatyta, jog M. L. būtų prispaudęs ir laikęs nukentėjusįjį R. K., kad šis atiduotų pinigus ir alų, kad būtų neleidęs šiam išeiti, be to, kaip teisingai buvo pastebėta ir gynėjo, konflikto pradžioje, kai tarpusavyje R. K. ir M. L. pradėjo pyktis, M. L. rankoje peilio neturėjo, jo nuėjo pasiimti į virtuvę šaukdamas, kad papjaus nukentėjusįjį, į ką R. K. atsakė, kad šio nebijo. Per šį laiką, kol M. L. buvo virtuvėje, R. K. turėjo galimybę tiek išeiti iš buto, tiek iškviesti policijos pareigūnus, tačiau to nedarė, kas akivaizdžiai patvirtina, jog jis nebuvo bejėgiškoje būklėje bei realiai nemanė, kad M. L. ketina jį apiplėšti ar sužaloti.

Nukentėjusiojo R. K. nurodytas aplinkybes dėl kitą dieną po įvykio greitosios pagalbos iškvietimo, jog ją iškvietė M. L. ir jo prašymu šis pasakė, kad buvo sužalotas stotelėje, patvirtina posėdžio metu apklaustų liudytojų ? A. Z. (greitosios medicinos pagalbos darbuotojos) ir į įvykį iškviesto pareigūno R. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja A. Z. patvirtino, kad gavo iškvietimą į Vilniaus miestą, lauke juos pasitiko vyras, neprisimena, kaip jis atrodė, ir nuvedė iki buto, kur ant sofos, ar lovos, sėdėjo nukentėjusysis, apžiūrėjusi iš kairės pusės, pilvo apačioje buvo pjautinė, gana nemaža, nekraujuojanti žaizda, kraujas buvo šiek tiek apdžiuvęs, buvo nuspręsta vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, nes vietoje jie negali nuspręsti kokio gylio yra žaizda, nukentėjusysis sakė, kad prieš porą valandų buvo sužalotas stotelėje nepažįstamų asmenų, po ko jis grįžo į šį butą ir draugai jam iškvietė pagalbą. Jai tokios aplinkybės pagal žaizdą atrodė neįtikinamos, bet ji nesigilino ir neklausinėjo. Taip pat ši liudytoja patvirtino, kad ne jos kompetencijoje yra nuspręsti, koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas. Liudytojas R. V. patvirtino, kad nurodytu adresu atvažiavus į iškvietimą, nukentėjęs asmuo paaiškino, kad stotelėje jį užpuolė žmonės ir dūrė peiliu, viskas vyko (duomenys neskelbtini). Pabendravus su medikais buvo nustatyta, kad sužeidimas buvo padarytas šiek tiek anksčiau, tuomet pabendravus su liudytojais ir pasitarus su kolegomis, nusprendė, kad reikia nueiti į butą, nes įvykio aplinkybės buvo netikslios ir neaiškios. Užėjus į butą rado kaltinamąjį bei kitą asmenį, su kuriais pabendravus, jie teigė, kad nieko nežino, ar neatsimena, o paskui vienas iš asmenų papasakojo, kad nukentėjęs asmuo jau atėjo sužalotas ir todėl jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. D. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog 2024 m. lapkričio 7 d., ryte jam būnant pas M. L., atvyko R. K., kuris sakė, kad šį sužalojo M. L. vakare, kad svarstė ką daryti, M. L. prašė R. K. nesakyti, kad šis jį padūrė, nes bijojo atsidurti kalėjime, kadangi buvo teistas, o atvykus medikams R. K. papasakojo M. L. sugalvotą versiją, kad šis buvo užpultas nepažįstamų asmenų autobuso stotelėje, atvykusiems pareigūnams pasakė, kad R. K. buvo sužalotas iš vakaro. Teismas šio liudytojo parodymus pagarsino vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu (liudytojas miręs), ir jais remiasi visa apimtimi, nes jie yra sutampantys su aukščiau paminėtais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiojo R. K. nurodytos aplinkybės dėl sugalvotos versijos apie jo sužalojimą autobuso stotelėje yra sutampančios ir su 2024 m. lapkričio 22 d. užfiksuotame BPC garso įraše pavadinimu 2024-11-07_10-14-13_(duomenys neskelbtini).mp3 esančia informacija, iš kurios turinio matyti, jog tarp BPC operatoriaus ir vyro (pranešėjo), skambinusio iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip nustatyta yra M. L., vyksta pokalbis, kurio metu skambinantis asmuo, iki atsiliepiant BPC operatoriui sako: „jeigu jis pareiškimo nerašo, narkomanas papjovė ir viskas“. Atsiliepus BPC operatoriui, skambinantis asmuo nurodo, kad nukentėjusiąjam virš 50 metų, jį vakar naktį papjovė kažkoks narkomanas lauke. Pranešėjas nurodo, kad policija kviesta nebuvo, jis galvojo nieko nėra, o dabar mato išlindusias žarnas. Pranešėjas nurodo, kad pagalbą kviečia R. K., BPC operatoriui paklausus, ar asmuo sąmoningas, pranešėjas atsako, kad taip, jis stovi ant kojų (2 t., b. l. 82-84). Taip pat nukentėjusiojo R. K. nurodytos aplinkybės dėl jų susiskambinimo su M. L. patvirtina ir M. L. mobiliojo ryšio telefone esanti informacija, iš kurios nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 6 d. 16.45 val. M. L. skambino kontaktui užvardintam „R.“ (past. R. K.). 2024 m. lapkričio 7 d. minėtam kontaktui skambinta 00.00 val., 5.07 val., 6.55 val., 10.14 val. skambinta pagalbos numeriu, po ko 14.25 val. ir 20.01 val. skambinta kontaktui užvardintam ,,R.“. Telefono apžiūros metu užfiksuota, kad nuotraukų galerijoje yra 3 nuotraukos, darytos 2024 m. lapkričio 5 d., kuriose M. L. pozuoja savo namuose, (duomenys neskelbtini), už džinsų užkištu peiliu (2 t., b. l. 109-111).

Nukentėjusiojo R. K. nurodytas aplinkybes dėl peilio, kuriuo jį M. L. sužalojo, patvirtina 2024 m. lapkričio 18 d. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas (2 t., b. l. 121-123), kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis R. K. atpažino kratos metu (2 t., b. l. 96-99) išimtą peilį pagal peilio ašmens ilgį, pagal tai, kad peilis vienoje pusėje be plastmasinio atgalio, kurį 2024 m. lapkričio 6 d. atvykus policijos pareigūnams M. L., liepus pareigūnams, išmetė iš rankų. Šios aplinkybės užfiksuotos 2024 m. lapkričio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas pareigūnų, reagavusių į iškvietimą 2024 m. lapkričio 6 d. 22.01 val., (duomenys neskelbtini), kūno kamerų vaizdo įrašuose (1 t., b.l. 171-173; 178-179).

Nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina 2025 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 10-G-2194, kurioje nurodyta, jog R. K. padarytas pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas, pasireiškęs durtine žaizda pilve. Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis pagalbos į Viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Remiantis SSMNT 5. 6. 9. punktu, sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir duriant peiliu. Sužalojimas negalėjo atsirasti smūgiuojant kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 151-155). Nors kaltinamasis M. L. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog jo nuomone R. K. padarytas sužalojimas neteisingai vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau tokius jo vertinimus paneigė posėdžio metu apklaustas ekspertas D. Fomin, patvirtindamas duotą išvadą dėl R. K. nustatytų sužalojimų ir jų masto bei nurodydamas, jog nukentėjęs galėjo sužalojimus patirti ir 2024 m. lapkričio 6 d. vakare, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad kai šis pateko į ligoninę, kraujavimas buvo sustojęs, aprimęs. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktu kiauryminis pilvaplėvės ertmės sužalojimas kvalifikuojamas, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Per žaizdą išsiveržęs taukinės gabaliukas galėjo sulėtinti patologinius procesus, o pareigūnai galėjo nematyti viso šito. Alkoholis slopina ir anestezuoja skausmą. Kiauryminis sužalojimas turi būti patvirtintas operacijos, šiuo atveju buvo kiauryminis pilvo sužalojimas, dėl kurio buvo atlikta operacija, o tai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo apibūdinimas.

Byloje M. L. pareikštas kaltinimas, jog sunkų sveikatos sutrikdymą M. L. R. K. padarė iš savanaudiškų paskatų. Visgi su tokia kvalifikacija teismas nesutinka.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu.

Aptartų ir ištirtų įrodymų kontekste teismas daro išvadą, jog M. L. R. K. sužalojo iš pykčio ir keršto R. K. atsisakius duoti M. L. prašomus ? alų ar pinigus, o ne iš savanaudiškų paskatų, norint tokiu būdu atimti iš R. K. šio alų ar pinigus. Kaip jau paminėta, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog asmenys buvo seniai pažįstami, kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, kad buvo priimta, jog dalinasi turimu alkoholiu ir viskuo ką turi, R. K. yra gyvenęs pas M. L. iki įvykio. Pastebėtina ir tai, kad R. K. buvo sužalotas iki atvykstant pareigūnams, kad M. L. iki to momento turėjo galimybę tiek atimti nukentėjusiojo turimą alų, tiek jo turimus pinigus ar telefoną, tačiau to nepadarė. Nors kaltinime nurodoma, kad to M. L. nepavyko padaryti, nes atvyko pareigūnai, visgi tokios aplinkybės kategoriškai patvirtinti negalėjo nei pareigūnai, nei pats nukentėjusysis. Priešingai, tiek pareigūnai, tiek nukentėjusysis tvirtino, kad konfliktas jau beveik buvo pasibaigęs ir R. K. ruošėsi eiti namo, M. L. nebandė iš jo atimti jokių jo daiktų, tik prašė duoti. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, jog M. L. vedė asiocialų gyvenimo būdą, tarp M. L. ir kitų asmenų, kartu su juo vartojančių alkoholį, jo namuose kildavo įvaraus pobūdžio konkfliktai. Tai patvirtino posėdžio metu apklausti pareigūnai, jog ne kartą teko vykti pas M. L. į (duomenys neskelbtini) gatvę, tai patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai kaimynai S. M., E. B., nurodydami, jog pas M. L. lankosi asocialūs asmenys, butas yra landynė ir dažnai būdavo triukšmas, buvo ir sužalotų asmenų.

Bylos nagrinėjimo metu teismas pagarsino nukentėjusiojo R. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinus juos, R. K. patvirtino, jog patys pirmieji parodymai, apie tai, kad jį sužalojo autobuso stotelėje nepažįstami asmenys, yra neteisingi. Kiti parodymai teisingi, tačiau nebuvo taip, kad M. L. norėjo jį apiplėšti, tai buvo jų konfliktas dėl alaus ir pinigų, kad M. L. jis nesudavė, kad M. L. jį sužalojo iš pykčio.

Aptartų įrodymų konktekste teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo R. K. parodymais, duotais teisme remiasi visiškai, iš esmės jie yra tapatūs ir jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 13 d. (1 t., b. l. 87-88). Teismas M. L. nurodytomis aplinkybėmis remiasi tik iš dalies, t. y. nesiriame jo nurodytomis, aplinkybėmis, jog R. K. jis sužalojo gindamasis, nes tokių bylos aplinkybių, nepatvirtina jokie kiti teismo ištirti įrodymai.

BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, durdamas peiliu nukentėjusiajam R. K., suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį nukentėjusiojo sveikatai, ir nors padarinių nenorėjo, tačiau savo pavojingu elgesiu leido jiems kilti. Baudžiamojo įstatymo prasme toks kaltės turinys vertintinamas kaip padarytas netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes M. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl būtinosios ginties.

Bylos nagrinėjimo metu M. L. tvirtino, kad jo veiksmai su peiliu buvo tik po to, kai nukentėjusysis užsimojo suduoti jam smūgius, bet nepataikė, kad tai buvo savigyna.

Teismas pažymi, jog BK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-303/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023). Sprendžiant, ar asmens atsakomybę šalina būtinoji gintis, turi būti nustatomos visos minėtos būtinosios ginties sąlygos. Bent vienos jų nebuvimas suponuoja pagrindą baudžiamajai atsakomybei.

Aptarto būtinąją gintį teisinio reglamentavimo kontekste teismas daro išvadą, kad šioje byloje nenustatyta, jog M. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kaltinamasis pats pradėjo konfliktą, reikalaudamas iš nukentėjusiojo R. K. pinigų, R. K. kategoriškai paneigė, jog būtų sudavęs kokius nors smūgius M. L., jokių sužalojimų ant M. L. kūno nenustatyta. Pastebėtina ir tai, kad tiek R. K., tiek M. L. parodymais nustatyta, jog asmenų konflikto pradžioje M. L. peilio neturėjo, o kai R. K. nesutiko palikti alaus ar duoti pinigų, tik tuo metu M. L. labai supyko ir nuėjo į virtuvę atsinešti peilio, ir grįžęs su juo, kaip nurodė nukentėjusysis, „švaistėsi“. Taigi, tai tik patvirtina, jog nukentėjusiojo R. K. veiksmai nebuvo nei agresyvūs nei pavojingi, o M. L. peiliu šį sužalojo būdamas įpykęs. Tai, kad M. L. buvo agresyviai nusiteikęs, girdėti ir pareigūnų kūno kamerose darytame vaizdo įraše, kai pareigūnams atvykus ir artėjant link M. L. buto durų girdisi jo šaukimas „aš tau kirsiu gaidį“. Taigi, nėra pagrindo M. L. taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.

Dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą.

Nors bylos nagrinėjimo metu prokuroras laikėsi pozicijos, kad M. L. veiksmai nutrūko plėšimo pasikėsinimo stadijoje atvykus pareigūnams, bet kaip jau aptarta aukščiau, byloje surinkti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012 ir kt.). Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, t. y. pašalintų galimą arba esamą asmens pasipriešinimą. Todėl jeigu prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas naudojamas kitais tikslais (pvz., siekiant išvengti atsakomybės už nusikalstamą veiką, kerštaujant ir pan.), tokia veika, atsižvelgiant į kitus jos požymius, pobūdį ir padarinius, kvalifikuojama arba kaip sutaptis su veikomis, numatytomis kituose BK straipsniuose, arba kaip atskiras nusikaltimas pagal BK 135, 138 ar 140 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016).

Kaip jau paminėta, byloje nustatyta, jog neblaivių M. L. ir R. K. konflikto pradžia buvo dėl alaus ir pinigų, t. y. R. K. nesutikus šių dalykų palikti M. L., M. L. supyko ir nuėjo į virtuvę atsinešti peilio, o atsinešęs, toliau konfliktavo tarpusavyje ir sužalojo R. K. Konflikto metu, net ir „švaistydamasis“ (nukentėjusiojo teigimu) peiliu M. L. nebandė iš R. K. atimti alų ar pinigus, nebuvo taip, kad R. K. šio bijotų, kad būtų atimta galimybė šiam priešintis, šis galėjo bet kada išeiti iš buto, net ir po sužalojimo, tiek iš paties R. K. paaiškinimų, kad jis nejautė sužalojimo peiliu, tiek iš pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, jog R. K. elgiasi pakankamai adekvačiai, nesimato, jog skųstūsi pilvo sužalojimu, kad jam būtų sunku judėti. Priešingai, vaizdo įraše matyti, jog nekyla jokių įtarimų, kad R. K. gali būti patyręs kokius nors sužalojimus pilvo srityje, o patys asmenys nurodo, jog vienas kitam jokių pretenzijų neturi, ir R. K. išeina namo. Iš karto po įvykio su šiais asmenimis bendravę pareigūnai V. G. ir K. N., matydami tiek M. L. rankoje peilį, kurį šis išmetė ant grindų jiems atvykus, tiek nukentėjusiojo R. K. sužalotą antakį, taip pat šios situacijos nevertino kaip bandymo įvykdyti plėšimą, o pranešdami per raciją apie įvykį budėtojui nurodo, kad tai dviejų sugėrovų konfliktas. Taigi, tokios aplinkybės patvirtina, kad M. L. smurtinius veiksmus R. K. atžvilgiu panaudojo ne plėšimo, o pykčio ir keršto tikslais. Todėl darytina išvada, kad M. L. veiksmuose nenustatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje požymių ir jis išteisintinas nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Dėl pripažinimo recidyvistu.

Veikos padarymo metu BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numato, kad teismas tokį asmenį gali pripažinti recidyvistu, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, t. y. asmuo recidyvistu pripažįstamas ne savaime, nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą, tačiau motyvuotu sprendimu, įvertinęs jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teismas turi diskreciją, o ne pareigą pripažinti nuteistąjį recidyvistu ir toks sprendimas privalo būti motyvuojamas, nagrinėjamoje byloje taikytina BK 27 straipsnio 1 dalies aktuali redakcija, kaip švelninanti M. L. teisinę padėtį, todėl turi būti vertinama, ar jis gali būti laikomas recidyvistu.

M. L. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, praeityje iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 4 kartus ir visi šie jo teistumai susiję smurto panaudojimu (teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį), šioje byloje jo padarytas nusikaltimas taip pat susijęs su smurto naudojimu ir šiuo atveju padarytas sunkus nusikaltimas. Paskutinis 5 (penktas) jo teistumas (2025 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis), susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam.

2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), M. L. buvo nuteistas subendrinta laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – išdirbti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Tačiau M. L. nesilaikant nustatytų įpareigojimų ir sąlygų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės į pataisos įstaigą (3 t., b. l. 179-182). 2022 m. kovo 22 d. M. L. paleistas lygtinai iš pataisos namų neatlikus 2 (dviejų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiūra ir 2022 m. birželio 10 d. išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro (3 t., b. l. 158-167), tačiau praėjus kiek daugiau nei dviem metams jo atžvilgiu pradėti 3 nauji ikiteisminiai tyrimai, iš kurių vienas dėl 2024 m. rugpjūčio 27 d. įvykio pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (LITEKO duomenimis ši byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme), kitas ikiteisminis dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies (transporto priemonės vairavimo neblaiviam) dėl kurio 2025 m. sausio 21 d. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas galutine 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, bei ikiteisminis tyrimas dėl R. K. sužalojimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, laikomi turinčiais teistumą trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

Taigi, po bausmės atlikimo (2022 m. birželio 10 d.) už nesunkių nusikaltimų padarymą iki M. L. padarytos nusikalstamos veikos nagrinėjamoje byloje, nebuvo praėję trys metai, asmuo traukiamas atsakomybėn vėl už smurtinio pobūdžio veiksmus, taigi nagrinėjamu atveju M. L. naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už smurtinius nusikaltimus, dėl to pripažintinas recidyvistu.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

M. L. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamąs veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino, kad sužalojo nukentėjusįjį ir šio atsiprašė posėdžio metu, tačiau tvirtino, jog tai buvo savigyna, taip bandydamas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, be to, iš karto po įvykio darė įtaką nukentėjusiajam, prašydamas šio duoti melagingus parodymus, taip trukdė nustatyti tikrąją tiesą byloje. Todėl teismas tokio prisipažinimo nelaiko atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Vertindamas kaltinamojo M. L. asmenybę, teismas pažymi, jog kaltinamasis iš viso teistas 5 (penkis) kartus (1 t., b. l. 158-167), kaip jau paminėta ? paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu už vairavimą esant neblaiviam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl BK 138 straipsnio 1 dalies. M. L. baustas už administracinius teisės pažeidimus (1 t., b. l. 134-157) ir turi galiojančių nuobaudų; yra nedirbantis (3 t., b. l. 129-131).

Kaip jau paminėta aukščiau, šioje byloje nusikalstamą veiką M. L. padarė praėjus kiek daugiau nei dviems metams po nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo už nesunkių nusikaltimų padarymą ir bausmės atlikimo, iki šios nusikalstamos veikos padarymo įvykdė dar vieną nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviam, be to, jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tokios aplinkybės rodo, jog M. L. nedaro išvadų dėl savo elgesio, jo nusikalstamus veiksmus sąlygoja besaikis alkoholio vartojimas, ką posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis. 2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam taikant BK 75 straipsnio nuostatas, buvo paskirtas įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio, tačiau šio įpareigojimo, kaip ir kitų švelnesnių skirtų įpareigojimų M. L. nesugebėjo laikytis, dėl ko buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, po kurios atlikimo praėjus kiek daugiau nei dviems metams, vėl padarė nusikalstamas veikas. M. L. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir parodytas teismo pasitikėjimas nepadarė teigiamos įtakos, būdamas laisvėje jis sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius pažeidimus, jo nusikaltimų pobūdis tik sunkėja, dėl to jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis už BK 135 straipsnio 1 dalį, įvertinant jo atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas didesnis nei šios bausmės sankcijoje nustatytas bausmės minimumas, t. y. jam skirtinas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalių nuostatomis subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme už BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme taikant bausmių apėmimo būdą, nes padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą (padarytas nesunkus ir sunkus nusikaltimai BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu M. L. taip pat buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ? BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas 3 (trejiems) metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 17 d., ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis baudžiamojo poveikio priemonės nėra bendrinamos ir vykdomos atskirai pagal konkretų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas M. L. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 14 d. (3 t., b. l. 8-9) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. birželio 13 d. Bausmės pradžią nustatytina skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė ? suėmimas ? paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 485,28 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl atsiradusios turtinės žalos R. K. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 161-165). Kaltinamasis M. L. pripažino šį ieškinį. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam R. K. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais nusikalstamo pobūdžio kaltinamojo M. L. veiksmais. Nukentėjusysis patyrė sužalojimus ir buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. R. K. gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 1 485,28 Eur, tai patvirtina byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 164), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo M. L. 1 485,28 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 28 ct) sumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Dėl proceso išlaidų.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ? VGTPT) pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ? 1128,76 Eur (4 t., b. l. 152) priteisimo už advokato teisinę pagalbą M. L. Baudžiamojoje byloje M. L. bylos nagrinėjimo metu būtiną teisinę pagalbą teikė VGTPT parinktas gynėjas R. Mockevičius, patirtas išlaidas patvirtina jau paminėta pateikta pažyma. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. yra nedirbantis, materialinė padėtis nėra gera, šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, todėl šios išlaidos iš jo nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 3 dalyje kaltinamąjį pripažinus kaltu, teismas turi teisę nuspręsti proceso išlaidas išieškoti iš kaltinamojo.

Kaltinamajame akte nurodyta, jog buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, dėl kurių tyrimo susidarė proceso išlaidos, t. y.: buvo atliktas biologinių pėdsakų tyrimas ir Specialisto išvadoje nurodyta, jog šio tyrimo atlikimo kaina yra 1 341,67 Eur (2 t., b. l. 136-146). Prokuroras prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo. M. L. prašė šių išlaidų nepriteisti.

Atsižvelgiant į tai, kad M. L. turtinė padėtis nėra gera, kad jam skiriama laisvės atėmimo bausmė bei priteisiamas atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasų pareikštas civilinis ieškinys, šios proceso išlaidos iš M. L. nepriteistinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti ir paimti 8 virtuviniai peiliai, paimti R. K. seilių lyginamieji pavyzdžiai, supakuoti dėžėjė, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (2 t., b. l. 147). Atsižvelgiant į tai, kad paimti peiliai ištirti ir apžiūrėti, daugiau tyrimui nebus reikalingi, 7 iš jų, kurie nesusiję su nusikalstamos veikos padarymu, išreiškus pageidavimą gražinti M. L. Tokio pageidavimo neišreiškus, pripažinti menkaverčiais ir juos sunaikintini.

Peilis be plastmasinio antgalio iš vienos pusės, kurį R. K. atpažino, kaip naudotą nusikalstamos veikos darymui, R. K. seilių pavyzdžiai ? laikytini menkaverčiais ir sunaikintini.

Skaitmeninė laikmena DVD diskas su vaizdo įrašais iš autobuso stotelės ir į iškvietimą reagavusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais; CD-R kompaktinis diskas su BPC garso įrašais, saugomi prie baudžiamosios bylos, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis šią bausmę apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę subendrinti su 2025 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme ir nustatyti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. L. vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti recidyvistu.

Į bausmės laiką įskaityti M. L. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. birželio 13 d.

Bausmės pradžią nustatyti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. M. L. taikomą kardomąją priemonę ? suėmimą ? palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. L. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1 485,28 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 28 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir atlikto biologinių pėdsakų tyrimo išlaidų iš M. L. neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus 7 virtuvinius peilius, kurie nesusiję su nusikalstamos veikos padarymu, išreiškus pageidavimą gražinti M. L. Tokio pageidavimo neišreiškus, pripažinti menkaverčiais ir juos sunaikinti;

peilį su vienoje pusėje be plastmasinio antgalio, kurį atpažino R. K., kaip naudotą nusikalstamoje veikoje, paimtus R. K. seilių lyginamuosius pavyzdžius, supakuotus dėžėjė, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (2 t., b. l. 147) sunaikinti kaip menkaverčius;

skaitmeninę laikmeną DVD diską su vaizdo įrašais iš autobuso stotelės ir į iškvietimą reagavusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais; CD-R kompaktinį diską su BPC garso įrašais, saugomais prie baudžiamosios bylos, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.