- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- 2-10376-886/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06371-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Trečiasis asmuo
- N. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui G. K., atsakovo atstovei J. R., trečiajam asmeniui N. J. ir jo atstovui advokatui A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui N. J., dėl skolos už šiluminę energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Kauno energija“ patikslintu ieškiniu ir prašymu dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo (86-88, 102 b.l) prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 3732,46 Lt įsiskolinimą už šiluminę energiją, tiektą į atsakovui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir bylinėjimosi išlaidas: 118 Lt žyminio mokesčio ir 5,90 Lt už duomenų gavimą. Patikslinto ieškinio rezoliucinėje (88 b.l.) dalyje įrašytą 214,86 Lt delspinigių sumą ieškovas 2011-09-20 prašymu (102 b.l.) prašo laikyti rašybos klaida, ir šios sumos nepriteisti.
Ieškovas patikslintame ieškinyje (86-88 b.l.) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas buto nuomininkui N. J.. Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami Kauno miesto savivaldybės 2004-04-28 įsakymu Nr. A-1548, kuriame nurodyta, kad keičiama 2-jų kambarių buto, 41,56 kv.m ploto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis ir butas išnuomojamas N. J. su šeima. N. J. šiame bute gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1985-11-22. Atsiliepime į ieškinį N. J. nurodė, kad butas yra keturių kambarių, jis nuomoja tik du kambarius ir visus mokesčius yra sumokėjęs, o kitų dviejų kambarių nuomininkė mirė 2008-05-31 ir šios patalpos niekam neišnuomotos. Parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad N. J. už jo nuomojamų 2 kambarių šildymą neskolingas, o skola už šildymą susidarė dėl kitų dviejų neišnuomotų kambarių, ieškovas patikslintu ieškiniu atsakovą pakeitė ir prašė skolą priteisti iš gyvenamųjų patalpų savininko Kauno miesto savivaldybės. Savivaldybė nepranešė ieškovui apie buto dalies nuomininkės V. R. M. mirtį 2008-05-31, šį faktą ieškovas sužinojo tik po bylos iškėlimo teisme iš pradinio atsakovo N. J. atsiliepimo. Rašytinė šilumos prikimo pardavimo sutartis su buto savininku – Kauno miesto savivaldybe nesudaryta, tačiau ji laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, o sutarties šalimi laikomas patalpų, į kurias teikiama šiluma, savininkas. Gyvenamųjų patalpų savininko skola susidarė: už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2008-10-01 iki 2011-03-01 - 3106,64 Lt, už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2008-08-01 iki 2011-03-01 - 652,82 Lt, iš viso - 3732,46 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (95-98 b.l.) prašo ieškinį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad už sunaudotą šilumos energiją ginčo patalpų šildymui ieškovui turi atlyginti N. J. šeima, nes ji yra savavališkai užėmusi dalį ginčo gyvenamųjų patalpų ir jomis faktiškai naudojasi iki šiol. Tokią išvadą atsakovas grindžia šiais argumentais. Savivaldybei nuosavybės teise priklauso 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) m bendro ploto. Šiame bute esančios patalpos Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1976-12-22 sprendimu suteiktos M. G. M. šeimai. Po jos mirties Kauno miesto valdybos 1995-02-07 potvarkiu Nr. 162-v šios patalpos atskiromis nuomos sutartimis išnuomotos mirusios nuomininkės suaugusiems šeimos nariams – V. R. M. ir R. J.. Po R. J. mirties (2004-01-21) Kauno miesto savivaldybės 2004-04-28 įsakymo Nr. A-1548 pagrindu nuo 2004-07-12 dalies gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pakeista, jas išnuomojant jo sūnui N. J.. Kitos dalies gyvenamųjų patalpų nuomininkė V. R. M. mirė 2008-05-31, tačiau jos patalpos niekam nebuvo išnuomotos, nes savivaldybei apie jos mirtį buvo pranešta tik 2009-03-06. N. J. šeima neįleido apžiūrėti mirusios nuomininkės naudotų gyvenamųjų patalpų, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-07 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-30640-615/2009, iškeltoje pagal N. J. ieškinį dėl teisių į patuštintus kambarius, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant savivaldybei nuomoti ginčo gyvenamąsias patalpas. Ginčo bute, (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo N. J. 4 asmenų šeima – jis su sutuoktine ir dvi dukterys. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutinka, kad už ginčo patalpų šildymą turi mokėti patalpų savininkas, nes N. J. šeima faktiškai naudojosi patalpomis ir neįleido atsakovo į šias patalpas.
Trečiasis asmuo N. J. atsiliepime nurodo (26 b.l.)ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo šeimai išnuomoti tik du kambariai, 28,52 kv.m gyvenamo ploto (naudingas plotas – 41,65 kv.m), esantys bute P. P. 27-32. Už šią dalį trečiasis asmuo sąžiningai moka visus mokesčius, pateiktos sąskaitos patvirtina, kad įsiskolinimo nėra. Dėl likusios buto dalies apmokėjimo nurodo, kad anksčiau tai buvo bendras butas, o jo nuomininkei mirus 1995-02-07 potvarkiu Nr. 162-v jis padalintas į du: R.V. M. ir trečiojo asmens tėvo R. J. šeimai, po kurio mirties pagrindiniu buto tapo jo sūnus N. J.. Kitos dalies nuomininkė R. V. M. mirė 2008-05-31. Trečiasis asmuo N. J. nėra jos turto paveldėtojas, tačiau jis kreipėsi į savivaldybę su prašymu R. .V. M. nuomotą dalį paskirti jo 4 asmenų šeimai (viena duktė studentė, kita moksleivė), nes nuomojamas 2 kambarių plotas yra per mažas. Savivaldybė nesutiko V. R. M. nuomotos dalies perduoti jam, todėl jis neturi pagrindo mokėti velionės skolas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2011 m. kovo 23 d. duomenimis (7 b.l.) nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, kurio bendras plotas 78,48 kv.m, gyvenamas plotas 52,82 kv.m. esantis P. P. g. 27-32, Kaune. Kauno miesto valdybos 1995-02-07 potvarkiu 196-v šiame bute esančios gyvenamosios patalpos išnuomotos dviems šeimoms: du kambariai 24 kv.m gyvenamojo ploto ir bendra virtuvė išnuomota R. V. M. (šeimoje 2 asmenys), kiti du kambariai 28,92 kv.m gyvenamojo ploto ir bendra virtuvė išnuomota R. J. (šeimoje 3 asmenys) (27 b.l., 112 b.l.).
Po R. J. mirties savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis 2004-07-12 sudaryta su jo sūnumi N. J. (28 b.l. – 2004-06-02 aiškinamasis raštas, 10 b.l. – 2004-06-28 įsakymas, 46-47 b.l. – 2004-07-12 nuomos sutartis). Pagal šią nuomos sutartį trečiojo asmens N. J. 4 asmenų šeimai neterminuotai valdyti ir naudoti suteikta 41,65 kv.m bendrojo ploto gyvenamoji patalpa, esanti P. P. g. 27-32, kurią sudaro 2 kambariai 16,99 ir 11,83 kv.m. ploto ir dalis virtuvės, vonios, sanitarinio mazgo ir koridoriaus. Trečiojo asmens N. J. pateikti įrodymai – sąskaitos už šilumos energiją, tiektą į butą, esantį P. P. 27-32a, Kaune, išrašytos už 2011 m. kovo mėnesį, 2010 m. spalio mėnesį, 2009 m. sausio ir gruodžio mėnesius, patvirtina, kad skolų už praėjusį mėnesį nėra (29, 31, 33, 36 b.l.).Šių sąskaitų apmokėjimą patvirtina A. J. sąskaitos DnB Nord banke išrašai (30, 32, 34-35 b.l.).
Kitos buto dalies nuomininkė V. R. M. mirė 2008-05-31 (37 b.l - mirties įrašas). Po jos mirties šios patalpos niekam nebuvo išnuomotos (Kauno miesto savivaldybės atsiliepimas į pradinį ieškinį - 41 b.l.). Ieškovo pateiktų buto apyvartos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad įsiskolinimas už šiluminę energiją susidarė po V. R. M. mirties: 3106,64 Lt skola už patalpų šildymą susidarė nuo 2008-10-01, 625,82 Lt skola už energiją vandens pašildymui - nuo 2008-08-01 (11, 12 b.l.).
Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais.
Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK įtvirtintos bendrosios normos dėl visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 6.388 straipsnio 2 dalį atsiskaitymo už šilumą tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato kitų sąlygų. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258. Pagal taisyklių 62 punktą šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas.
Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tokia išvada pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-280/2009).
Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau dėl šilumos energijos tiekimo susiklostė civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, nes buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, šilumos energija faktiškai buvo patiekta į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą. Nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis pagal individualias sąlygas, todėl laikytina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas su buto savininku, t.y. atsakovu Kauno miesto savivaldybe nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
Byloje nėra duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė būtų sumokėjusi už ieškovo suteiktas paslaugas. Sudarydama, vykdydama, nutraukdama ar pakeisdama gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis) ir negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos ūkio subjektams, teikiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieštarautų aptartiems teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, taip pat teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė teigia, kad sumokėti šiluminę energiją privalo faktinis ginčo patalpų naudotojas N. J., nes jis neįleido būsimų savivaldybės nuomininkų į ginčo patalpas ir jo prašymu Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-07 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė šias patalpas išnuomoti. Šie atsakovo argumentai atmestini. Ginčo patalpų nuomininkė R. V. M. mirė 2008-05-31. Praėjus 3 mėnesiams po mirties N. J. 2008-08-25 prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu papildomai jam išnuomoti atlaisvintus kambarius 32-5/9,76 ir 32-6/14,24. Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administracijos skyrius 2009-07-30 raštu atsisakė tenkinti N. J. prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo papildomai išnuomojant patuštintus kambarius (49 b.l.). Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai apie gretimų kambarių nuomininkės mirties faktą buvo žinoma nuo R. J. 2008-08-25 prašymo gavimo, t.y. praėjus trims mėnesiams po jos mirties. Be to, iš AB „City Service“ 2009-03-05 rašto, kuriame nurodyta apie patuštintą buvusiai nuomininkei priklausiusią buto dalį, matyti, kad šiuo raštu pateiktas atsakymas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2008-10-27 raštą Nr. 53-2-1505 (69 b.l.). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu (129 b.l.) negalėjo paaiškinti, kodėl savivaldybė kreipėsi į AB „City Service“, jei, atsakovo teigimu, jam nebuvo žinoma apie atlaisvintą buto dalį. Teismas, remdamasis šiais argumentais ir įrodymais, atmeta atsakovo teiginius, kad savivaldybei nebuvo žinoma apie dalies buto nuomininkės R.V. M. mirties faktą ir patuštintas patalpas. Laikinosios apsaugos priemonės 2009-12-07 nutartimi taikytos kitoje civilinėje byloje, N. J. pareiškus ieškinį dėl teisių į patuštintas patalpas. Ši nutartis nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo metu N. J. naudojosi patuštintomis patalpomis.
Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad savivaldybės atstovai negalėjo patekti į ginčo patalpas. Atsakovo atstovė teismo posėdyje teigė, kad po R. V. M. mirties gavus informaciją iš AB „City Cervice“ apie patuštintus kambarius, juos siūlė nuomotis S. R., o pastaroji į jai siūlomas gyvenamąsias patalpas negalėjo patekti. Iš pateikto 2009-11-18 pasiūlymo (67 b.l.) matyti, kad savivaldybės administracijos padalinys – Gyvenamojo fondo administravimo skyrius - pateikė pasiūlymą S. R. apsigyventi keturių kambarių buto dviejuose kambariuose 16,99 kv.m ir 11,83 kv.m adresu A. P. g. 27-32, Kaune. Teismas pažymi, kad atsakovas siūlė kitiems asmenims nuomotis būtent tuos kambarius, kurie dar 2004 m. buvo išnuomoti N. J. šeimai. Tą patvirtina 2004-07-12 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią N. J. išnuomotos 2 kambarių (16,99 kv.m ir 11,83 kv.m) gyvenamosios patalpos kartu bendro naudojimo virtuvė, vonia, sanitarinis mazgas ir koridorius (46-47 b.l. antra pusė). Tai reiškia, kad atsakovas siūlė kitam būsimam nuomininkui apžiūrėti ir nuomotis patalpas, kurios buvo išnuomotos N. J. šeimai.
Atsakovo pateiktas 2011-09-13 buto patikrinimo aktas taip pat nepatvirtina atsakovo teiginių, kad N. J. šeima yra užėmusi ginčo patalpas. Akte nurodyta, kad atsakovo darbuotojos, atėjusios patikrinti butą, P. P. g. 27-32, Kaune, pro durų tarpą pamatė daiktų priešais duris esančiuose kambariuose. Iš byloje esančio buto plano (66 b.l.) matyti, kad prieš įėjimo į butą duris yra kambariai 32-7/16,99 ir 32-8/11,83, kurie išnuomoti N. J. šeimai (46-47 b.l.). V. R. M. iki jos mirties buvo išnuomoti kambariai 32-8/9,76 ir 32-6/14,24, kurių nuo įėjimo į butą durų nesimato, todėl atsakovo darbuotojos negalėjo matyti daiktų šiuose kambariuose.
Kauno miesto savivaldybė, būdama patalpų savininku ir teisėtu valdytoju, privalėjo domėtis savo turtu, prižiūrėti, kaip ir kokiu pagrindu naudojamas atsakovui priklausantis turtas, ar mokami mokesčiai, t.y. ar nepažeidžiamos paslaugų tiekėjo teisės. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neįgyvendino savo teisių ir pareigų po nuomininko mirties atlaisvintas gyvenamąsias patalpas apžiūrėti ir priimti sprendimus dėl jų naudojimo ir išlaikymo. Toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Dėl tokių atsakovo veiksmų ar neveikimo negali kilti neigiamos pasekmės gretimose patalpose gyvenančiam nuomininkui, reikalaujant jį sumokėti išlaidas už šildymą gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudotis uždraudė pati savivaldybė.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad prievolė atlyginti šilumos energijos tiekimo į nurodytą buto dalį išlaidas tenka atsakovui kaip gyvenamosios patalpos savininkui ir šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šaliai. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
Už pateiktą ieškinį ieškovas sumokėjo 118 Lt žyminio mokesčio 2011-04-14 mokėjimo nurodymu Nr. 1511 (6 b.l.).
Visiškai patenkinus ieškovo 3732,46 Lt reikalavimą, ieškovui iš atsakovo priteistina 112 Lt žyminio mokesčio ir 5,90 Lt už duomenų gavimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Permokėta žyminio mokesčio dalis – 6 Lt grąžintina ieškovui (87 straipsnio 1 punktas).
Trečiasis asmuo N. J. prašo priteisti jam 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų: 500 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą (38 b.l.) ir 500 Lt už atstovavimą teisme (116 b.l.). Pagal atstovavimo sutartį (39 b.l.) trečiajam asmeniui N. J. teisines paslaugas teikė advokatas A. M., kuris surašė atsiliepimus į atsakovui N. J. pareikštą ieškinį, pakeitus atsakovą, surašė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (26, 94 b.l.), dalyvavo trijuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose 2011-06-17, 2011-08-16, 2011-09-20 ir teismo posėdyje 2011-11-03 (60-61, 91-92, 117-120, 128-130 b.l. – protokolai). Trečiasis asmuo N. J. patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad teikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame jis buvo nurodytas atsakovu ir skolą už šiluminę energiją buvo prašoma priteisti iš jo. Pradinis ieškinys jam pareikštas dėl to, kad gyvenamųjų patalpų savininkas nesuteikė šiluminės energijos tiekėjui informacijos apie dalies patalpų nuomininkės mirties faktą. Trečiasis asmuo N. J. bylos nagrinėjimo metu sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, teikė atsiliepimus į pradinį ir patikslintą ieškinį, teikė įrodymus, naudojosi advokato pagalba, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, išieškotinos į valstybės biudžetą, neviršija minimalios valstybei priteistinos 10 Lt sumos, todėl teismas tokios sumos iš atsakovo valstybei nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) ieškovui akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) 3732,46 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du Lt ir 46 ct) skolos už patiektą šilumą ir 112 Lt (vieną šimtą dvylika Lt) žyminio mokesčio ir 5,90 Lt už duomenų gavimą.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt) teisinės pagalbos išlaidų N. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Grąžinti ieškovui akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) permokėtą dalį - 6 Lt (šešis Lt) - žyminio mokesčio, sumokėto 2011-04-14 mokėjimo nurodymu Nr. 1511 AB Swedbanke.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.