Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-557/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-31Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
1A-182-557/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18829-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas, Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-557/2018

Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18829-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1;

(S)1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.;2.4.6.1.;2.4.7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Taikant BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018-03-02.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. P. bei A. N., panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017-04-19 apie 19.00 val., negyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pamatęs, kad nepilnametis A. G. turi mobilaus ryšio telefoną „Samsung Core Prime“ 125 Eur vertės, paėmė iš pastarojo rankų telefoną ir įsidėjo į kišenę, nurodydamas, kad telefono negrąžins. Kuomet jis išsitraukė telefoną iš kelnių kišenės, norėdamas jį apžiūrėti, nukentėjusysis A. G. jį pagriebė ir įsidėjęs į megztinio kišenę, bandė pabėgti pro pastato išėjimą, tačiau A. V. sugriebė už A. G. kuprinės ir patraukė atgal, tokiu būdu neleisdamas pabėgti. Po to A. N. atsistojus greta, o K. P. užstojus pastato išėjimą, taip grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, nes sukūrė bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumo situaciją nukentėjusiajam, A. V. sugriebė už A. G. gerklės ir prispaudęs jį prie sienos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Core Prime“. A. G. atsisakius atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, K. P. priėjęs prie pastarojo, iš megztinio kišenės ištraukė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Core Prime“ ir perdavė jį A. V.. Po ko užlaužęs A. G. dešinę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, pasodino jį ant čiužinio ir taip neleisdamas jam pabėgti, liepė A. V. bei A. N. nunešti mobiliojo ryšio telefoną į lombardą tikslu jį realizuoti. Tokiu būdu A. V., K. P. ir A. N., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą bei grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė A. G. priklausantį 125 Eur vertės turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad jis neprašo jo išteisinti, tačiau mano, jog jis nepagrįstai buvo nuteistas griežta realia laisvės atėmimo bausme, nes jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir to neneigė, nuostolius atlygino, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Teigia, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per didelė. Mano, jog būtų pakakę švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, arba net neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pažymi, jog turėtų būti atsižvelgta į tai, kad netrukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A. V. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, atidėti jos vykdymą arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

BK 180 str. 1 d. numato, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą A. V. skyrė griežčiausią savo rūšimi, tačiau mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau daug kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas. Teismas A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Nuteistojo A. V. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie A. V. nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 58–66) matyti, jog jis praeityje yra ne kartą teistas už nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimą, turto sugadinimą ar sunaikinimą), nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, be to, 2016-03-03 jis teistas Danijos Karalystėje už vagystę panaudojant smurtą. Analizuojant administracinių nusižengimų registro išrašą matyti, jog nuteistasis A. V. ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, tame tarpe už šiukštų KET pažeidimą, taip pat už veikas, nukreiptas į kitų asmenų privačią nuosavybę – smulkias vagystes iš parduotuvės, mobiliojo telefono vagystę (t. 2, b. l. 51-57). Be to, jis ne kartą baustas už tai, jog neblaivus pasirodė ar vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nedirba, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nesiregistruoja (t. 2, b. l. 49-50). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis A. V. lėšų pragyvenimui bei alkoholio įsigijimui gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas ir plėšdamas. A. V. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, praėjus vos daugiau nei mėnesiui laiko po to, kai jis 2017-03-10 buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmes už vagystę ir turto sunaikinimą ar sugadinimą. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. V. tyčinius nusikaltimus daro nuolat ir skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistojo A. V. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui ir asmeninių poreikių tenkinimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis jau buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes ir plėšimus), šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, jos ir sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Teismas taip pat atsižvelgė į apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, ir į tai, jog nuteistasis netrukdė ikiteisminiam tyrimui – tai taip pat neabejotinai lėmė, jog ne pirmą kartą už tyčinius nusikaltimus teisiamam asmeniui buvo skirta pakankamai švelni laisvės atėmimo bausmė. Visos šios A. V. skunde aptartos aplinkybės teismui buvo žinomos, skundžiamame nuosprendyje aptartos, ir nustačius po vieną atsakomybę sunkinančia ir lengvinančią aplinkybę skiriant mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę, neabejotinai įvertintos.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. V. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog A. V. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ str., skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę.

A. V. taip pat prašo jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, ir tokiu būdu nurodo, jog yra pagrindas taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą jam atidėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistajam įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., tai suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti A. V. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo A. V. padaryta veika yra tyčinė. Jis praeityje teistas už į analogišką teisinį gėrį (privačią nuosavybę) nukreiptas nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimą, turto sugadinimą (t. 2, b. l. 58-66), be to, į privačią nuosavybę jis kėsinosi ir padarydamas administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 51-57). Nuteistojo A. V. teisei priešingas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. A. V. tyčinius nusikaltimus daro nuolat, skundžiamu nuosprendžiu jis teisiamas už nusikalstamą veiką, kurią padarė praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po to, kai atliko ankstesnę laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, siektų susirasti darbą, koreguoti savo elgesį, įsilieti į visuomenės gyvenimą. Tokių duomenų jis nepateikia ir savo apeliaciniame skunde, o tai rodo, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali bandyti prasimanyti pinigų vogdamas. Anksčiau nuteistajam A. V. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Byloje surinkti duomenys nesuteikia jokio pagrindo manymui, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, atvirkščiai, matyti, jog A. V., veikdamas bendrininkų grupe, kaip pats nurodė, būdamas neblaivus, užsipuolė nepilnametį nukentėjusįjį, ir pagrobė jo mobilų telefoną, o tai atskleidžia, jog anksčiau paskirtos bausmės A. V. tinkamo poveikio neturėjo, ir bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. V. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Arvydas DaugėlaZigmas Pocius