- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- 2-798-1040/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02056-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Ieškovas
- UAB „Skolų valdymo sprendimai“
- Atsakovas
- S. L.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo S. L. 1800 Eur skolą, 1075 Eur netesybas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui S. L. ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje prašo, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui skola susidarė už jam priklausančios transporto priemonės VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą pagal 2013 m. spalio 22 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 115 (b. l. 8). Kaip matyti iš 2008 m. vasario 20 d. sutarties, sudarytos tarp pradinio kreditoriaus UAB „Aljuva“ ir Ukmergės rajono policijos komisariato, gavęs nukreipimą pradinis kreditorius nuveža ir saugo sulaikytas transporto priemones adresu Kauno g. 49a, Ukmergė. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad už transporto priemonės atvežimą ir saugojimą aikštelėje moka asmuo, kuris vairavo tą transporto priemonę arba davęs vairuoti automobilį jo savininkas (b. l. 13-14).
2017 m. sausio 2 d. pradinis kreditorius UAB „Aljuva“ Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą, susidariusį atsakovo vardu, UAB „Skolų valdymo sprendimai“ (b. l. 10-12). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
Nustatyta, kad 2018 m. kovo 23 d. ieškovė su atsakovu S. L. sudarė susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 1800 Eur per 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) mėnesių mokėdamas lygiomis dalimis, t. y. po 10 Eur kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 28 d., pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 28 d. (b. l. 3-4). Susitarimo 9 punkte nurodyta, kad „teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles“. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad šalys sutarties įsigaliojimo momentą susiejo su Taikos sutarties patvirtinimo momentu teisme, o teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai šalių pateiktos sutarties 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi nepatvirtino (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2SP-12003-924/2018).
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina nesumokėta 1800 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Minėto susitarimo 5 punkte nustatyta, kad atsakovui laiku ir tinkamai neįvykdžius susitarimo 3 punkte numatytų įsipareigojimų, t. y. nemokant skolos susitarime numatyta tvarka ir terminais, ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti visą likusią skolos sumą iš karto bei atsakovas įsipareigoja mokėti 5 Eur (penkių eurų) dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SP-12003-924/2018 konstatavo, kad pareiškėjų pasirašytos taikos sutarties 5 punkte nustatyta sąlyga pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi minėta sutarties sąlyga nustatytos 5,00 Eur netesybos už kiekvieną pradelstą dieną pripažintinos neprotingai didelėmis (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Netesybų tikslas – kompensuoti ne įrodytus nuostolius, o minimalius nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, priešingu atveju būtų paneigta netesybų paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-170/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje buvo teigiama, kad net ir 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną (net 36,5 proc. per metus) yra aiškiai per dideli, todėl jie mažinti iki įprastų – 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-62/2012 ir kt.).
Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad 5 Eur netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną pradelstą dieną yra neprotingai didelės, todėl mažintinos iki 0,02 proc. Kadangi pradelsta 214 dienų, todėl ieškovei priteisiama 77,04 Eur netesybų, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės patirtais nuostoliais.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 86 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pasyvų elgesį, į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro tik žyminis mokestis, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų taisyklės ir priteisti ieškovui iš atsakovės 86 Eur žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės UAB ,,Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovui S. L. tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Skolų valdymo sprendimai“, juridinio asmens kodas 303287494, adresas Nemuno g. 28-1A, Kaunas, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) skolą, 77,04 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 4 centų) netesybų ir 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.