Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2015-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str. pagrindais, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013-07-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. 2013-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės apribojimų vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2013-07-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams ir 1 mėnesiui;

3. 2014-03-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., laisves atėmimo 1 metams. Vadovaujantis BK 64' str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1,3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-24 teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėn. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1, 2 d. bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant pagal Lietuvos Respublikos BK 82 str. auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus - 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, įpareigojant juos atlikti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei elgesio apribojimą 1 metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2014-09-17 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir T. S. pasiųstas atlikti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę, 2015-07-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 4 mėnesių 4 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatytos pareigos būti namuose nuo 20 val. iki 6 val. ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, paleistas 2015-07-16 iš Kauno nepilnamečių pataisos namų;

4. 2014-09-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d., 24 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė areštas 16 parų, bausmę atlikęs 2014-11-12,

5. 2015 -10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-01-28 Klaipėdos apygardos nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1d., 178 str. 2d laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1punkto „a“ papunkčiu, paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014-09-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams 10 dienų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės, paskirtos 2014-03-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyniems mėnesiams 10 dienų. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1d., 2d., 82 str., 87 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;

K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, tarnaujantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį,;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji D. S. ir T. S. veikdami bendrai, pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą. Kaltinamieji D. S. ir T. S. į stadiono persirengimo patalpas pateko turėdami tikslą įvykdyti vagystę, kur patekimas pašaliniams draudžiamas. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini kaip vagystė įsibrovus į patalpą pagal BK 178 str. 2 d. Baudžiamosios teisės teorijoje įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys 2K-153/2007, Nr.2K-95/2008, 2K-403/2009, 2K-536/2010, 2K-155/2013 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų daiktai, kuriuos pagrobė D. S. ir T. S., buvo laikomi stadionui priklausančiame persirengimų kambaryje, įėjimas į šią patalpą ribojamas, t. y. rūbus turi teisę pasidėti tik sportuojantys asmenys. Kaltinamieji nesportavo, patys prisipažino, kad įsibrovė į patalpą turėdami tikslą įvykdyti vagystę. D. S. ir T. S. neturėjo teisės patekti į šias patalpas, specialiai įrengtas sportuojančių vaikų rūbams saugoti. Taigi kaltinamieji neteisėtai pateko į šias patalpas ir pagrobė svetimą turtą, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi kaltinamieji turėjo realią galimybę savo valia disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu, parduodami jį lombarde.

Kaltinamasis K. J. realizavo turtą žinodamas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu: UAB „A.“ lombarde realizavo E. Z. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S III“ 202,43 eurų vertės, S. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S III“ 289,62 erų vertės, bei A. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S III“ 150 eurų vertės žinodamas, kad šiuos telefonus pagrobė T. S. ir D. S.. Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu iš esmės kaltu prisipažino, parodė, kad sutiko užstatyti jam D. S. ir T. S. perduotus telefonus. Žinojo ir suprato, kad telefonai gauti nusikalstamu būdu, tai yra pavogti iš stadiono persirengimo kambario, gavo 650 litų, iš jų 50 litų pasiliko sau. Apklaustas liudytoju lombardo, priklausančio UAB „A. “ darbuotojas D. Z. nurodė, kad K. J. pateikė savo tapatybę patvirtinantį dokumentą, ir pridavė į lombardą tris telefonus. K. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1d., visiškai įrodyta. K. J. realizavo turtą – D. S. ir T. S. perduotus tris telefonus, kuriuos už 650 litų pardavė lombarde. BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Kaltinamasis K. J. nurodė žinojęs, kad telefonai įgyti nusikalstamu būdu. Kaltinamojo K. J. veika kvalifikuojama pagal BK 189 str. 1 d.

Kaltinamojo K. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių K. J. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo T. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo T. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Kaltinamojo D. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Kaltinamasis D. S. nusikalto būdamas nepilnametis, šiuo metu mokosi. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neteistas, tačiau 2015-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str. pagrindais, jo atžvilgiu yra priimtas dar vienas 2016-04-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuris neįsiteisėjęs, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Teismas turi pagrindo manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiemiems polinkiams pakeisti nepakanka, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. S. už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. padarymą, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. S. nusikalto būdamas nepilnametis, (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje šiuo metu mokosi, charakterizuojamas patenkinamai (t.2, b.l. 165), pasižada toliau mokytis, jo atstovė pagal įstatymą atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą D. S. atidėti.

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam T. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat ir BK 91 straipsnyje įtvirtintais bausmės individualizavimo nepilnamečiams ypatumais. Atsižvelgiama į tai, kad nusikalto būdamas nepilnametis, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. T. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, šiuo metu yra pilnametis, nusikaltimą padarė būdamas keturis kartus teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Po šios nusikalstamos veikos padarymo yra dar kartą nuteistas, baustas už administracinės teisės pažeidimus, jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl 2015-10-29 disponavimo narkotinėmis medžiagomis, pats T. S. nurodė, kad vartojo narkotikus. Teigiamai kaltinamąjį charakterizuojamos medžiagos teismui nepateikta, nes iki suėmimo jis nedirbo ir nesimokė, kaip matyti, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, pats aktyviai ieško galimybių nusikalsti. Skiriant bausmę atsižvelgiama į jo asmenybę, į nusikaltimo pobūdį, padarymo motyvus, į tyčinę kaltę, į kaltinamojo sveikatos būklę- serga kraujo liga. T. S. pats blogina savo padėtį darydamas nusikaltimus. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę charakterizuojančius bylos duomenis, kurie patvirtina, kad šiame nuosprendyje aptartas nusikaltimas nėra atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, o jo gyvenimo būdo sąlygotas dėsningumas. Kaltinamasis nusikaltimu padarė žalą nukentėjusiesiems, kurios neatlygino ir nesistengė atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad T. S. padarė apysunkį nusikaltimą būdamas teistas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas turi pagrindo manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. S. už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, T. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį bei ją papildančią ir individualizuojančią specialią nepilnamečiams taikomų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. S. teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, teismas laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl atidėti T. S. paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinama dalinio sudėjimo būdu su 2015-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-01-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2016-04-15 iki nuosprendžio paskelbimo, ir bausmė, atlikta pagal 2015-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2016-01-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu.

Kaltinamajam T. S. paskirta kardomoji priemonė –suėmimas, paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamasis K. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, Jis anksčiau neteistas, tačiau 2012 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, kaltinamasis šiuo metu tarnauja (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. J. paskyrus Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Teismas pažymi, jog turtinė žala nukentėjusiesiems priteistina tik iš kaltinamųjų D. S. ir T. S., kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad būtent dėl jų neteisėtų veiksmų – įvykdytos vagystės, nukentėjusieji patyrė turtinę žalą. Nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo K. J. veikos ir atsiradusios žalos.

Nukentėjusioji E. Z. pareiškė civilinį ieškinį 203, 60 Eur žalai atlyginti už pagrobtą telefoną, taip pat nukentėjusioji S. Š. pareiškė civilinį ieškinį 283, 50 eur turtinei žalai atlyginti už pagrobtą telefoną, piniginę, elektroninį bilietą, pinigus, dokumentų atkūrimo išlaidas, taip pat nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį 160 eur turtinei žalai atlyginti už pagrobtą telefoną. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo D. S. mama atlygino dalį padarytų žalų nukentėjusiesiems ( 67, 86 Eur atlygino E. Z. pervesdama į jos sąskaitą, 94, 50 Eur atlygino S. Š. pervesdama į jos sąskaitą, 53, 33 Eur atlygino A. S., pervesdama į G. S. sąskaitą) (2 t., b.l.188-193). Kadangi dalį pareikštų civilinių ieškinių atlygino kaltinamojo D. S. mama, procesas dėl civilinių ieškinių toje dalyje nutraukiamas ( BPK 107 str.).

Dėl kaltinamųjų D. S. ir T. S. neteisėtais bendrais veiksmais padaryta žala, kuri iki šiol nėra visa atlyginta, tarp kaltinamųjų veikos ir nukentėjusiosioms atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl E. Z. civilinis ieškinys dėl jai padarytos neatlygintos 135, 74 eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, S. Š. civilinis ieškinys dėl neatlygintos 189 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, A. S. civilinis ieškinys dėl neatlygintos 106, 67 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų D. S. ir T. S. turtinės žalos atlyginimą, o nepilnamečiui D. S. neturint turto ir pajamų, išieškoti jo dalį iš atstovės pagal įstatymą I. S..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su nuotraukomis, esantis byloje voke (2 t., b.l. 61) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. ripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d. D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1d., 2d. 1p.,2 p., paskirti D. S. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį 6 mėnesius tęsti mokslą arba dirbti, ir būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendis įsiteisės, D. S. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2015 -10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-01-28 Klaipėdos apygardos nuosprendžiu paskirta bausme-prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. S. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016-04-15 iki 2016-05-06, ir bausmę, atliktą pagal 2015-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2016-01-28 Klaipėdos apygardos nuosprendžiu.

Kardomąją priemonę – suėmimą– T. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laisvės atėmimo bausmės pradžią kaltinamajam T. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

K. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL dydžio ( 376,50 eurų) baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą K. J. turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti Klaipėdos m. apylinkės teismo raštinei tai patvirtinantį banko kvitą.

Iki nuosprendis įsiteisės, palikti K. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios E. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. S. ir T. S. 135, 74 Eur turtinės žalos atlyginimą E. Z., o nepilnamečiui nuteistajam D. S. neturint turto ir pajamų, išieškoti D. S. dalį -67, 87 Eur iš jo atstovės pagal įstatymą I. S. nukentėjusiajai E. Z.. Kitoje ieškinio dalyje procesą dėl 67, 86 Eur E. Z. civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios S. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. S. ir T. S. 189 Eur turtinės žalos atlyginimą S. Š., o nepilnamečiui nuteistajam D. S. neturint turto ir pajamų, išieškoti D. S. dalį -94, 50 Eur iš jo atstovės pagal įstatymą I. S. nukentėjusiajai S. Š.. Kitoje ieškinio dalyje procesą dėl 94, 50 Eur S. Š. civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. S. ir T. S. 106, 67 Eur turtinės žalos atlyginimą A. S., o nepilnamečiui nuteistajam D. S. neturint turto ir pajamų, išieškoti D. S. dalį - 53, 34 Eur iš jo atstovės pagal įstatymą I. S. nukentėjusiajai A. S.. Kitoje ieškinio dalyje procesą dėl 53,33 Eur A. S. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su nuotraukomis, esantį byloje voke (2 t. b.l. 61) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.