Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą skunde kildina iš to, kad atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki šiol jam neišdavė higienos priemonių – skutimosi priemonių, dantų pastos, dantų šepetėlio, muilo, skalbimo miltelių ir tualetinio popieriaus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir Alytaus pataisos namuose buvo laikomas nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (t. y. iki skundo datos) (su pertrauka nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., tuomet buvo išvykęs į Kauno tardymo izoliatorių) (b. l. 15-16). Atsakovei atstovaujantys Alytaus pataisos namai prašė pareiškėjo skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 17 d. (t. y. nuo tada, kai pareiškėjas atvyko į Alytaus pataisos namus) (b. l. 15) iki 2015 m. rugsėjo 3 d. taikyti ieškinio senatį (b. l. 10). Kadangi pareiškėjas kelia ginčą dėl laikotarpio nuo 2014 m. birželio 30 d. iki šių dienų, o pareiškėjo skundas yra 2018 m. rugsėjo 3 dienos, byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (t. y. iki skundo datos).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Alytaus pataisos namuose sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjo teigimu, Alytaus pataisos namuose higienos priemonės jam nebuvo išduotos laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (t. y. iki skundo datos) (b. l. 2), o iš bylos duomenų nustatyta, kad skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą jis išsiuntė 2018 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 3), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams už šį laikotarpį. Dėl šios priežasties Alytaus PN prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. atmetama kaip nepagrįsta.

Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galioję teisės aktai nenumatė dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų išdavimo nuteistiesiems, taigi ir pareiškėjui, iki šios datos muilas ir tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas, o po šios datos pareiškėjui higienos priemonės nebuvo išduotos, kadangi jis nepateikė rašytinių prašymų arba buvo laikomas mokiu (b. l. 10–11).

Dalį ginčo laikotarpio – nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurios numatė, kad nuteistiesiems vyrams, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vieną kartą per mėnesį išduodamos šios higienos priemonės: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šiose normose, nustatytose pataisos namams, minėtu laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos ir skutimosi peiliukų (ar kitokių skutimosi priemonių) išdavimas nuteistiesiems. Tačiau teismas pažymi, kad tuo pačiu laikotarpiu galiojusios, patvirtintos tuo pačiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos normos (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), jų 7 punktas numatė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Kitokios skutimosi priemonės, išskyrus skutimosi peiliukus, suimtiesiems minėtame teisės akte nebuvo numatytos. Taigi, šį laikotarpį – nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems: suimtieji buvo aprūpinami dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos. Minėti teisės aktai (galioję iki 2017 m. sausio 1 d.) nenumatė skalbimo miltelių išdavimo nei nuteistiesiems, nei suimtiesiems. Tik nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 naujai redakcijai, joje nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo numatytas skalbimo miltelių išdavimas nuteistiesiems ir suimtiesiems (jei jie yra nemokūs ir pateikė rašytinį prašymą), tačiau jau nebebuvo numatytas skalbiamojo muilo išdavimas nei nuteistiesiems, nei suimtiesiems.

Jau aptarta, kad dalį ginčo laikotarpio – nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – galiojusios teisės normos (Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139) numatė, kad nuteistiesiems vyrams, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vieną kartą per mėnesį išduodamos šios higienos priemonės: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šis teisinis reguliavimas numatė tualetinio muilo, skalbiamojo muilo ir tualetinio popieriaus išdavimą pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d., nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo laikomas mokiu, ar ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jis pateikė rašytinį prašymą. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10) ir 2018 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 8-9623 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 36) patvirtino, kad vadovaujantis šiuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas neatsižvelgiant į jo pajamas ir neatsižvelgiant į tai, ar jis rūko, ar ne. Šiame rašte atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad muilo ir tualetinio popieriaus pirkimą vykdė Alytaus pataisos namų Ūkio skyrius, ir kad muilą ir tualetinį popierių kas mėnesį pagal nuteistųjų skaičių būryje išrašydavo būrio viršininkas, kuris asmeniškai kiekvienam būrio nuteistajam išduodavo muilą ir tualetinį popierių. Taip pat paaiškino, kad muilo ir tualetinio popieriaus išdavimas nuteistiesiems nebuvo registruojamas, nes to nenumatė teisės aktai (b. l. 36). Atsakovės atstovas teismui pateikė pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir priedus (b. l. 27-31, 37–48), iš kurių matyti, kad buvo numatytas ir tualetinio muilo, skalbiamojo muilo bei tualetinio popieriaus pirkimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją su prašymu išduoti jam muilą ir tualetinį popierių, arba kad kreipėsi su skundu dėl to, kad minėtos higienos priemonės jam nebuvo išduotos, o netikėti Alytaus pataisos namų atsiliepime ir rašte nurodytais faktais, kad minėtos higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos laikantis teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl muilo ir tualetinio popieriaus neišdavimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. yra nepagrįstas, ir atmeta šią skundo dalį.

Jau rašyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. galioję teisės aktai nenumatė skalbimo miltelių išdavimo nei nuteistiesiems, nei suimtiesiems. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą valstybės valdžios institucijos neveikimą dėl to, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu nebuvo aprūpintas skalbimo milteliais. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo aspektu (dėl pareiškėjo neaprūpinimo skalbimo milteliais) valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą dalį ginčo laikotarpio – nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. – galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstytas nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pakeistas 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1R-219), kurio 4 ir 5 punktai numatė, kad higienos reikmenys, drabužiai ir avalynė išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, o 13 punktas numatė: laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Išduodamas higienos reikmenų kiekis vyrams numatytas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose, patvirtintose tuo pačiu teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 įsakymu (su minėtais pakeitimais): 400 g skalbimo miltelių (trims mėnesiams), 100 g tualetinio muilo (vienam mėnesiui), 3 tualetinio popieriaus ritinėliai (vienam mėnesiui), 1 dantų šepetėlis (vienam mėnesiui), 75 ml dantų pastos (dviem mėnesiams), 4 skutimosi peiliukai (vienam mėnesiui), 75 ml dezodoranto arba antiperspiranto (trims mėnesiams). Kitokių skutimosi priemonių, išskyrus skutimosi peiliukus, nei nuteistiesiems, nei suimtiesiems aptartas teisinis reglamentavimas nenumatė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. skalbiamojo muilo išdavimo nei nuteistiesiems, nei suimtiesiems aptartas teisinis reglamentavimas nenumatė. Vadovaudamasis minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, Alytaus pataisos namų direktorius 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 yra patvirtinęs Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (b. l. 24–26), kuriame taip pat yra numatyta, kad higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (įsakymo 5 punktas), numatyti tokie patys išduotinų skalbimo miltelių, tualetinio muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos ir skutimosi peiliukų kiekiai (aprašo, patvirtinto įsakymu, 1 priedas), ir tokie patys kriterijai nemokumui (įsakymo 7 punktas), kaip ir minėtame teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis muilas, tualetinis popierius ir skalbimo milteliai turėjo būti išduodami tik esant dviem sąlygoms: pareiškėjas buvo nemokus ir pateikė rašytinį prašymą išduoti jam šias higienos priemones. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur galiojo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., taigi pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas nemokiu, jeigu per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti higienos reikmenimis pateikimo dienos asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 19 Eur.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad šią ginčo laikotarpio dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d.) pareiškėjui higienos priemonės nebuvo išduotos, kadangi pareiškėjas nepateikė rašytinių prašymų arba buvo laikomas mokiu (b. l. 11). Bylos duomenys (pinigų apskaitos žiniaraštis, b. l. 17–21) patvirtina, kad pareiškėjas visą šią ginčo laikotarpio dalį - nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. - buvo mokus, kadangi savo asmeninėje sąskaitoje kiekvieną mėnesį turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 19 Eur. Tik 2017 m. kovo mėnesį pareiškėjas gavo pajamų tik 3 Eur, išleido tiek pat, o 2018 m. sausio mėnesį išvis negavo pajamų, išleido 1,01 Eur. Tačiau 2017 m. kovo mėnesį, teismo paskaičiavimu, pareiškėjas sąskaitoje turėjo 21,22 Eur, o 2018 m. sausio mėnesį sąskaitoje turėjo 85,75 Eur, t. y. daugiau nei 19 Eur, taigi ir šiais mėnesiais pareiškėjas buvo mokus. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu beveik kiekvieną mėnesį į savo asmeninę sąskaitą gaudavo nuo 56,40 Eur iki 144,71 Eur (išskyrus minėtus 2017 m. kovo mėn. ir 2018 m. sausio mėn., kai gavo 3 Eur ir negavo pajamų). Nors pareiškėjas ir nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose kreipėsi dėl higienos priemonių išdavimo, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, kadangi pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo mokus, nėra aktualus jo rašytinis prašymas. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu (galiojusiu ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d.), ir nustatęs byloje šias faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai neturėjo pareigos pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. išduoti dantų pastą, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukus, tualetinį muilą, tualetinį popierių ir skalbimo miltelius, todėl nėra pagrindo konstatuoti Alytaus pataisos namų neteisėtą neveikimą šiuo aspektu. Dėl to teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmeta kaip nepagrįstą.

Jau rašyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. galioję teisės aktai nenumatė skalbiamojo muilo išdavimo nei nuteistiesiems, nei suimtiesiems. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą valstybės valdžios institucijos neveikimą dėl to, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu nebuvo aprūpintas skalbiamuoju muilu. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo aspektu (dėl pareiškėjo neaprūpinimo skalbiamuoju muilu) valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Šioje byloje buvo nustatytas neteisėtas Alytaus pataisos namų neveikimas (CK 6.246 straipsnis), laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjo neaprūpinus dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais. Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).