Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio (toliau – ir nuosprendis), kuriuo jis padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo I. P. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą 2 metams, ir baudžiamoji byla V. P. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuspręsta paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 3 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalies 3 punktu, nuspręsta paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra transporto priemonės „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu, konfiskavimą.

Nuspręsta V. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Teismas konstatuoja:

V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. P. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu vairuoti transporto priemones, bei laidavimo terminais. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis), kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl nuosprendžio turinio.

6. Nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302-305, 307 straipsnių, taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus. Nuosprendžio struktūrai ir turiniui keliamus reikalavimus nustato BPK 304-305 ir 307 straipsniai. Nuosprendį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys. Šios dalys nuosprendyje išdėstomos įstatymo nustatyta eilės tvarka. Kiekvienoje jų turi būti išsamiai ir tiksliai nurodyti BPK reikalaujami duomenys. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, 2K-143/2010, 2K-301/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 27 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžių surašymą, apžvalgoje nurodė, jog šie išaiškinimai gali būti grindžiami iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

7. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo tai, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio rezoliucinės dalis prieštarauja šio nuosprendžio aprašomajai daliai, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog nuteistasis atiduotinas pagal laidavimų 1 metams be užstato, bei jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 1 metų 6 mėnesių terminui, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas skyrė 2 metų laidavimo terminą ir 2 metams uždraudė naudotis specialia teise. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.

8. BPK 305 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodomos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai arba duomenys apie suėjusį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai. BPK 307 straipsnio 5 dalies 3 punkte reglamentuota, kad nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas.

9. Iš Kauno apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi BPK 305 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų ir išdėstė, tame tarpe, laidavimo ir jo termino bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje atsižvelgęs į BK 40 straipsnio reikalavimus, esant laiduotojo I. P. sutikimui ir prašymui, darė išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, o laidavimo terminą nustatant 1 metams. Taip pat teismas sprendė, jog įvertinus V. P. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmos instancijos teismas atleidęs V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo terminą nustatė 2 metams, bei 2 metams skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė ilgesnius laidavimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminus, nei pats buvo nurodęs nuosprendžio aprašomojoje dalyje, taigi, nuosprendžio rezoliucinė dalis prieštarauja aprašomajai daliai ir ši abejonė turi būti vertinama apelianto naudai.

10. Nors atsiliepime prokurorė nurodo, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko buvo įkeltas nuosprendis DOCX formatu, kuriame tiek nuosprendžio motyvuojamojoje tiek rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog teismas atleidęs V. P. nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą, laidavimo terminą nustatė 2 metams, bei 2 metams skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl PDF formato dokumente yra padaryta techninė klaida, tačiau su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog baudžiamoji byla Nr. 1A-215-1023/2025 Kauno apygardos teisme, kaip ir baudžiamoji byla Nr. 1-361-667/2025 Kauno apylinkės teisme nėra nagrinėjama elektronine forma, todėl visi jos dokumentai turi būti pasirašomi paprastu neelektroniniu parašu ir įsiuvami į bylą. Todėl šiuo atveju reikia vadovautis byloje esančiu įsiūtu nuosprendžiu su teisėjo originaliu parašu, o ne DOCX formato nuosprendžiu, kuris nėra pasirašytas jokia forma ir tik įkeltas į Liteko sistemą. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė apeliantas į bylą įsiūto, o tuo pačiu ir į Liteko sistemą įkelto skanuoto nuosprendžio PDF formatu, rezoliucinė dalis prieštarauja aprašomajai daliai ir tai negali būti laikoma technine klaida.

11. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Prieštaravimas tarp aprašomosios ir rezoliucinės nuosprendžio dalių yra esminis BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, nes dėl jo nuosprendžio negalima laikyti teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2010).

12. Nagrinėjamu atveju, prieštaravimas tarp aprašomosios ir rezoliucinės nuosprendžio dalių yra esminis BPK 305 straipsnio 4 dalies ir 307 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Esant šioms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), nurodant, jog V. P. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo I. P. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą 1 metams ir jam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraustina 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 3 d.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino

13. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. P. apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą nuo 1 metų 6 mėnesių (jau ankščiau nurodyta, jog 2 metų terminą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nustatė pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas) iki 1 metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui ir ją sutrumpinti iki 1 metų, nėra objektyvaus pagrindo.

14. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos tais atvejais, kai asmuo naudodamasis specialia teise, padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-183-628/2023 ir kt.).

15. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog sprendimą paskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant mažesnį nei vidutinį šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą, apylinkės teismas grindė šiomis aplinkybėmis: padarytos nusikalstamos veikos rūšimi – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, praeityje būnant neteistam, baustam administracine tvarka, dirbančiam, proporcingumo principu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, darė išvadą, kad siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikoms daryti ateityje, įvertinus jau aptartas V. P. asmenybę, bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – įstatyme numatytam mažesniam, nei vidutiniam šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui – 1 metams 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokio pirmos instancijos teismo vertinimo nepaneigia apelianto nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo veikloje, kadangi šios aplinkybės jam buvo žinomos jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio.

16. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos taikymo terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neblaivus vairavo automobilį, kuomet jo neblaivumas siekė 2,34 promiles, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, galėjo sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti. Pakartotinai įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias veikos pavojingumą, apelianto asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 metai, o už pakartotinį pažeidimą net 7 metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika kėlė pavojų ne tik asmeniškai pačiam vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių bei visuomenės saugumui. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus – apeliantas vairavo neblaivus (nustatytas 2,34 promilių neblaivumas) dienos metu (18.20 val.), Kauno mieste, Partizanų gatvėje, kurioje tokiu metu būna intensyvus eismas, o rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. Be to, kilus pasekmėms dėl tokio nuteistojo neteisėto elgesio, jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį griežtesnę atsakomybę. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. P. neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Nors jokia materialinė žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam 1 metų terminui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).

18. Apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantui teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijoms atlikti, ar kad ji reikalinga šeiminiams poreikiams patenkinti, nėra priežastimi sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti. Taip pat pažymėtina, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje darbovietėje. Jokių kliūčių, kurios trukdytų jam dirbti gan neilgą laikotarpį kitokio pobūdžio darbą, kuriam nereikia specialaus išsilavinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodyta ir V. P. apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, jog jis toliau savo nerūpestingu elgesiu nekeltų grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.

19. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl neteisingai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki 1 metų nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. P. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl laidavimo ir baudžiamojo poveikio priemonės terminų, nurodant, jog V. P. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo I. P. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą 1 metams ir jam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraustina 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 3 d.

Kitas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.