- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- AN2-169-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02028-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Evaldas Gražys (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Suinteresuotas asmuo
- "Medienos staklės"
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas – Institucijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną panaikintas ir byla bei prie jos prijungti originalūs žemės sklypų planai grąžinti Institucijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019 m. liepos 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius F. J. H. kreipėsi į Instituciją su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 261 straipsnį, nes nuo 2018 m. pavasario UAB „B.“ neleidžia jų įmonės darbuotojų ir klientų transportui netrukdomai išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) esančios teritorijos. Vartai, kurie priklauso UAB „B.“, esantys prie šios įmonės administracinio pastato, užtveria teritorijos bendro naudojimo kelią, tokiu būdu yra trukdoma žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
2. Institucija, 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 5SS-7-(14.5.45.) atsakydama į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad ginčas šiuo atveju yra kilęs ne dėl galimybės patekti į bendro naudojimo teritoriją, bet dėl vartų uždarymo ir atidarymo būdo (rankiniu ar automatiniu būdu). UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir klientai į bendrą teritoriją gali patekti pro pagrindinius automatizuotus vartus, juos atidarant rankiniu būdu. Pažymėta, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jei pareiškėjas mano, jog UAB „B.“ pažeidžia teismo patvirtintą taikos sutartį dėl teisės netrukdomai įvažiuoti į bendro naudojimo teritoriją, tuomet turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo dokumento išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. priimto procesinio sprendimo panaikinimo tenkintas – minėtas sprendimas panaikintas ir bylos medžiaga grąžinta iš naujo tirti bei vertinti Institucijai. Teisėja nutartyje pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžia susidariusią situaciją dėl patekimo į įmonės teritoriją, nes dėl UAB „B.“ naudojamų ir valdomų vartų, kurie yra pastatyti bendro naudojimo žemėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, svečiams ir klientams yra trukdoma patekti į įmonės naudojamą valstybinės žemės sklypą. Šiuo atveju Institucija nenuvyko į įvykio vietą ir netyrė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir svečiams yra trukdoma patekti į nuomojamą valstybės žemės sklypą, neapklausė įmonės darbuotojų ir kitų liudytojų, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant patikslinti gautame pareiškime nurodytas aplinkybes. Faktinių aplinkybių vietoje nustatymo patikrinimas buvo atliktas 2018 m. spalio mėnesį, o pareiškėjo pareiškimas kartu su vaizdo įrašu pateiktas 2019 m. liepos mėnesį. Tai reiškia, kad Institucija, norėdama išsamiai išnagrinėti pateiktą pareiškimą, turėjo atlikti pagrindinius nurodytų aplinkybių patikslinimo veiksmus, o ne remtis 2018 m. atliktu patikrinimu.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą (nutartį).
4.1. Skunde Institucija nurodo, kad pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ keliamo klausimo aplinkybės dėl trukdymo jai ir jos darbuotojams bei svečiams per pagrindinius vartus laisvai patekti į kitos paskirties 10,4748 ha valstybinės žemės sklypo bendro naudojimo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), buvo patikrintos 2018 m. spalio 15 d. nuvykus į vietą ir išklausius pareiškėjos atstovo M. G., UAB „B.“ atstovo V. R. pasisakymus, taip pat atlikus faktinių aplinkybių vietoje patikrą, kurios rezultatai buvo užfiksuoti 2018 m. spalio 15 d. protokole Nr. 5PRT-24-(14.5.6.) ir kurios metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimai nebuvo nustatyti. Todėl Institucija, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. lP-9(1.3.)-475 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9 punktu, nesurašė žemės naudojimo patikrinimo akto ir nepradėjo administracinių nusižengimų teisenos. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ analogišku klausimu dėl UAB „B.“ trukdymo pareiškėjai ir jos svečiams pro vartus patekti į teritoriją, į (duomenys neskelbtini) skyrių kreipėsi ir 2018 m. spalio 18 d. pranešimu. Tuomet 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 5SD-2151-(14.5.104.) buvo nurodyta, kad pareiškėjos pagrindinis ginčo objektas yra ne patekimo į teritoriją klausimas, bet pagrindinių vartų atidarymo ir uždarymo tvarka. Kreipimasis (prašymas) dėl trukdymo patekti į teritoriją gautas ir 2019 m. liepos 12 d.
4.2. Išnagrinėjus minėtame prašyme nurodytas aplinkybes ir peržiūrėjus pridėto vaizdo įrašo medžiagą, Institucija nustatė, kad pareiškėjos keliamas klausimas ir nurodytos aplinkybės buvo detaliai ištirtos 2018 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių vietoje patikros metu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos 2019 m. prašyme nurodytos aplinkybės iš vaizdo įrašo ir turimų dokumentų buvo aiškios, Institucijai nebuvo būtinybės vykti į vietą ir dar kartą ją patikrinti. Pagal Žemės naudojimo kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 10.1 papunktį, neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą, pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo pagal gautus asmenų skundus ar pranešimus atlikimo ar neatlikimo būtinumo sprendžia teritorinio skyriaus vedėjas. Todėl asmeniui prašant atlikti valstybinę kontrolę dėl galimai jo prašyme nurodytų aplinkybių, Jonavos skyrius neprivalo visais atvejais vykti į vietą ir atlikti žemės naudojimo patikros.
4.3. Nagrinėjamu atveju Institucija, turėdama pakankamai duomenų, pagrįstai nustatė, kad pagrindinių vartų atidarymas rankiniu būdu, kurį pareiškėja įvardija kaip trukdymą patekti į teritoriją, neturi administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos požymių, todėl, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos. Pažymima, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos, UAB „B.“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi buvo išspręsta pagrindinių vartų naudojimo ir pro juos patekimo į teritoriją tvarka. Pagal taikos sutartį UAB „B.“ įsipareigojo pro vartus, esančius prie administracinio pastato ((duomenys neskelbtini)), ir pro naujai pastatytus vartus neterminuotai ir netrukdomai įleisti pareiškėjos darbuotojus, klientus bei svečius, tačiau jeigu pareiškėja nemokės pinigų, kaip tai numatyta sutarties 1 punkte, jai suteikiama teisė apsitarnauti save pačiai, atsidarant vartus rankiniu būdu. Atsižvelgiant į taikos sutarties sąlygas ir byloje pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos ir jos svečių negalėjimas patekti pro pagrindinius vartus, juos atidarant automatiniu, bet ne rankiniu būdu, yra galimai taikos sutarties sąlygos pažeidimas, dėl kurio pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė D. S. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį.
5.1. Atsiliepime advokatė nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „B.“, būdamos valstybinės žemės sklypo bendranuomininkės, bendrai naudojasi valstybinėje žemėje esančiu keliu, kuriuo gali patekti į savo valdomus statinius. Apie 2002 m. UAB „B.“ įsigijo ir sumontavo automatinius vartus, kurie riboja patekimą iš ir į žemės sklypą. Nuo 2018 metų pavasario UAB „B.“ įmonės darbuotojai nesutinka atidaryti vartų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojams ir klientams, įvažiuojantiems bei išvažiuojantiems iš (duomenys neskelbtini) teritorijos. Dėl to prasidėjo nuolatiniai konfliktai, susiję su ribojimu patekti į valstybinės žemės sklypą.
5.2. Advokatės teigimu, Institucija, atsisakydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 261 straipsnį, nevykdė jai teisės aktais priskirtos pareigos atlikti neplaninį patikrinimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą. Institucija nepagrįstai vadovavosi 2018 m. spalio 15 d. patikrinimo duomenimis, nes pareiškėja kreipėsi dėl 2019 m. UAB „B.“ atliktų veiksmų neteisėtumo. Be to, 2018 m. vykusio patikrinimo metu UAB „B.“ atstovas pažadėjo nebetrukdyti patekimui į bendrojo naudojimo teritoriją, vadinasi, jau tuomet buvo nustatyta nusižengimo požymių, kurie, net įpareigojus juos nutraukti, tęsėsi ir toliau.
5.3. Advokatė pažymi, kad Institucija netinkamai identifikuoja ginčo esmę, t. y. ginčas yra ne dėl vartų atidarymo būdo, o dėl galimybės patekti į žemės sklypą ribojimo. Institucija neįvertino aplinkybės, kad UAB „B.“ naktį vartus apskritai užrakina ir niekas negali patekti į teritoriją ar iš jos išvykti, kas yra akivaizdus ribojimas naudotis valstybinės žemės sklypu pagal jo paskirtį. Dėl UAB „B.“ atliekamų veiksmų į teritoriją atsisako atvykti kurjeriai, nepatogumai sukeliami klientams ir spec. pagalbai. Šiuo atveju vartų pastatymas bei sąlygų dėl patekimo į žemės sklypą iškėlimas, vienašališkai nustatant bendros žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką, yra trukdymas ANK 261 straipsnio pagrindu.
5.4. Advokatės vertinimu, UAB „B.“, užtverdama valstybinį kelią ir ribodama patekimą į valstybinės žemės sklypą, taip pat pažeidžia viešąjį interesą. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, nuosekliai laikosi pozicijos, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu ir yra imperatyvus. Be to, UAB „B.“ apriboja naudojimąsi valstybiniu keliu, kas pažeidžia visuomenės interesą naudotis keliais ir kuria precedentą, kad bet kas gali užtverti kelią ir apriboti visuomenės naudojimąsi juo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu grąžinti jai bylos medžiagą tyrimo atlikimui ir pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde nurodytų aplinkybių aiškinimuisi, teigdama, jog analogiškas pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas 2018 m., todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas nėra tikslingas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos skundą bei jo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 261 straipsnį neatlikusi jokio nurodytų aplinkybių tyrimo ir susidariusios situacijos visiškai neanalizavo. Todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
8. Pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus apibrėžiama alternatyviais veiksmais: 1) žemės sklypų naudojimu ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą; 2) trukdymu žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Kadangi ANK minėtos žemės naudojimo paskirties ir būdo sąvokos detaliau neišaiškintos, todėl, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.
9. Žemės įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiant pagrindines šio įstatymo sąvokas, nurodoma, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypo naudojimo būdas – tai teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos įtvirtintos Žemės įstatymo 21 straipsnyje, kurio 7 dalyje imperatyviai nurodyta, kad žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimų.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčas yra kilęs tarp atskirų valstybinės žemės sklypo dalių, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkų, t. y. asmenų, kurie iš valstybės nuomojasi viena šalia kitos esančias žemės sklypo dalis ir nėra jų savininkai. Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, UAB „B.“ pastatyti vartai pažeidžia jos teises netrukdomai naudotis bendro naudojimo teritorija, t. y. pareiškėja, kaip žemės sklypo bendranuomininkė, bendrai naudojasi valstybinėje žemėje esančiu keliu, kuriuo gali patekti į savo valdomus statinius. Tačiau šiuo metu būtent UAB „B.“ darbuotojai sprendžia, kas gali pravažiuoti valstybinėje žemėje esančia bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi (keliu), kas nėra toleruotina.
11. Institucija, atsisakydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną, pažymėjo, jog keliama problema yra susijusi su tais pačiais vartais, dėl kurių įrengimo jau buvo kreiptasi į Instituciją 2018 m. rugsėjo mėnesį, dėl ko 2018 m. spalio 15 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas protokolas. Be to, šis klausimas buvo išspręstas ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-17-413/2011, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią UAB „B.“ įsipareigojo pro pagrindinius vartus, esančius prie administracinio pastato, neterminuotai ir netrukdomai įleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, klientus ir svečius. Taigi, išaiškinta, jog pareiškėja gali patekti į bendrą teritoriją pro pagrindinius automatizuotus vartus, juos atidarant rankiniu būdu. Tačiau, susipažinus su Institucijos 2018 m. spalio 15 d. surašytu skundo nagrinėjimo vietoje protokolu, matyti, kad jis yra prieštaringas, o keliama problema liko neišspręsta. Susirinkimo metu UAB „B.“ atstovas V. R. pažadėjo, kad netrukdys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bei klientams patekti į teritoriją, tačiau jau kitą dieną (2018 m. spalio 16 d.) raštu informavo, jog susirinkimo metu kalbėdamas apie netrukdomą patekimą į teritoriją turėjo omenyje tai, kad bus laikomasi 2011 m. vasario 2 d. nutartimi nustatytos tvarkos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi (gali) automatizuoti naujai pastatytus vartus arba privalo rankiniu būdu juos atsidaryti ir užsidaryti.
12. Atsižvelgiant į tokią UAB „B.“ atstovo poziciją, akivaizdu, kad jis atmetė bet kokius siūlymus pertvarkyti buvusią Jonavos baldų teritoriją, tuo pačiu išsprendžiant klausimus dėl privažiavimo, ką siūlė tiek projektuotojas J. Z., tiek Institucijos vyriausiasis specialistas S. V., pažymėdamas, jog valstybinės žemės sklypo dalyje pastatų savininkai (naudotojai) neturėtų vienas kitam trukdyti ja naudotis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. vasario 2 d. sudarytoje taikos sutartyje buvo nustatyta vartų, esančių prie administracinio pastato ((duomenys neskelbtini)), ir naujai 2007 m. gegužės 13 d. pastatytų vartų naudojimosi tvarka, tačiau nei vienų vartų pastatymo teisėtumo klausimas nespręstas. Institucija 2018 m. spalio 15 d. rašte Nr. 5SS-5-(14.5.45) pažymėjo, kad susirinkimo metu suinteresuotiems asmenims buvo pasiūlyta artimiausiu metu užbaigti šiuo metu rengiamo valstybinės žemės valdos formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo siekiama išspręsti žemės sklypų ribų performavimo, naujų sklypų suformavimo, privažiavimų suprojektavimo, servitutų, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo klausimus, pasiūlymą. Ar minėtas projektas yra parengtas, nenustatyta.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimai pažeistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių gynimo, UAB „B.“ 2007 m. gegužės 13 d. pastačius tvorą galimai bendrame kelyje, nurodė, jog būtina parengti vieną suvestinį teritorijos planą, iš kurio matytųsi, kokios žemės sklypo dalys teisiškai, remiantis žemės nuomos sutartimis, išnuomotos atskiroms įmonėms. Siekiant išnagrinėti žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo klausimus, būtina atlikti kadastrinius matavimus ir tik po to aiškintis, ar UAB „B.“ pastatyta tvora yra jai išnuomotame žemės sklype ir ar ji nepažeidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės netrukdomai naudotis bendro naudojimo teritorija (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2009). Šiuo atveju Institucija nesiaiškino, ar yra patikslintas visos ginčijamos teritorijos detalusis planas. Konkrečiai nenustatyta, ar sumontuota tvora yra ant valstybinės žemės, bendro naudojimo kelyje, ar UAB „B.“ nuomojamoje teritorijoje. Taip pat nesiaiškinta realaus trukdymo pareiškėjai patekti į savo nuomojamą teritoriją aplinkybė (neanalizuoti pateikti vaizdo įrašai, taip pat UAB „B.“ direktoriaus įsakymai dėl apsaugos vykdymo taisyklių pakeitimo ir kt. medžiaga). UAB „B.“ 2018 m. spalio 22 d. atsiliepime (b. l. 70-71) nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatas buvo įsigytas iš UAB „Baldų salonas“, kuris turėjo savo įvažiavimą į nuomojamą žemės sklypą. Šis įvažiavimas egzistuoja ir šiandien, todėl juo galima naudotis. Taip pat pareiškėjai pasiūlyta įsirengti savo įvažiavimą. Tačiau pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiro įvažiavimo neturi galimybės įsirengti dėl tam tikro specifinio jos nuomojamos teritorijos išsidėstymo. Šios prieštaringos aplinkybės Institucijos liko neįvertintos, t. y. nenustatyta, ar UAB „B.“ pastatyti automatizuoti vartai yra vienintelė galimybė pareiškėjai patekti į savo nuomojamą teritoriją. Formaliai atsisakius pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, liko neišsiaiškinta aplinkybė, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijas pradėjo reikšti tik 2018 m., nors tvora pastatyta 2007 m., o taikos sutartis tarp šalių sudaryta 2011 m. Vadinasi, tam tikrą laikotarpį pareiškėją tenkino sutarta vartų naudojimosi tvarka, dėl ko pasikeitė jos pozicija nesiaiškinta.
14. Tuo pačiu atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad, vadovaujantis ANK 589 straipsnio 1 dalies 45 punktu, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl galimai pažeisto ANK 261 straipsnio surašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. ANK 591 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Vadovaujantis ANK 621 straipsniu, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Sistemiškai aiškinant šį teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos turi būti įformintas procesiniu sprendimu – nutarimu. Toks aiškinimas atitinka teisingumo ir protingumo principus, taip pat garantuoja asmeniui galimybę toliau ginti savo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju Institucija apie nepradedamą administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėją 2019 m. rugpjūčio 13 d. informavo raštu Nr. 5SS-7-(14.5.45.), kas laikytina netinkamu procesinio sprendimo įforminimu. Iš minėto rašto turinio neaišku, kokiu ANK 591 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu Institucija atsisakė vertinti pareiškėjos prašymo (b. l. 4-5) argumentus. Be to, šis raštas nepagrįstai suklaidino pareiškėją dėl priimto sprendimo apskundimo tvarkos, dėl ko buvo nepagrįstai kreipiamasi į Regionų apygardos administracinį teismą, nors ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Visi šie trūkumai privalo būti ištaisyti Institucijai iš naujo įvertinant susidariusią situaciją, esant poreikiui, atliekant neplaninį patikrinimą ir pan.
15. Remiantis išdėstytu, Institucijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vyriausiosios specialistės R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.