Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-575/2009

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-22
Bylos Nr.: 3K-3-575/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gražina Davidonienė, Vincas Verseckas, Juozas Šerkšnas
Atsakovas: UAB „Baldai Jums“
Ieškovas: UAB „Medienos staklės“
Trečiasis asmuo: Danijos įmonė Litadan Aps, UAB „Jonavos eksportas“, Kauno apskrities viršininko administracija, UAB „Jonmedija“, UAB „Lonas ir partneriai“, J. R.

Kategorijos

29.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 3K-3-575/2009Procesinio sprendimo kategorija 29.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Vinco Versecko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baldai Jums“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonės Litadan Aps kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Medienos staklės“ ieškinį atsakovui UAB „Baldai Jums“ dėl pažeistų teisių atkūrimo; tretieji asmenys: Danijos įmonė Litadan Aps, UAB „Jonavos eksportas“, Kauno apskrities viršininko administracija, ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonės Litadan Aps ieškinį atsakovui UAB „Baldai Jums“ dėl pažeistų teisių atkūrimo; tretieji asmenys: UAB „Jonavos eksportas“, Kauno apskrities viršininko administracija, UAB „Jonmedija“, UAB „Lonas ir partneriai“, J. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pažeistų teisių gynimo bylos šalys (išskyrus Kauno apskrities viršininko administraciją) yra pastatų (patalpų) žemės sklype Jonavoje, Fabriko g. 3 ir Fabriko g. 3A, savininkės; iki pastatų privatizavimo apie 1993-1994 m. žemės sklypas pirmiau nurodytais adresais sudarė vientisą teritoriją ir joje veikė VĮ „Jonavos baldai“; įmonei priklausiusius pastatus jungė nutiesti keliai, aikštelės, kiti inžineriniai statiniai. Šalys žemės nuomos sutarčių, sudarytų su Kauno apskrities viršininko administracija, pagrindu nuomoja valstybinės žemės tam tikras dalis; prie kiekvienos žemės nuomos sutarties yra pridėti nuomojamo sklypo dalies planai. Ginčas kilo dėl atsakovo 2007 m. gegužės 13 d. pastatytos tvoros; šalys nesutaria dėl tvoros buvimo vietos, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų turimus planus, taip pat dėl pažeistų teisių gynimo būdo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad pagal 2003 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį nuomoja 5934 kv. m valstybinės žemės Jonavoje, Fabriko g. 3A; iki šiol tinkamai neišspręstas pastatų priklausinių (inžinerinių tinklų, tvoros, vartų ir kt.), bendrojo naudojimo teritorijų, kelių klausimas; nėra visos teritorijos Jonavoje, Fabriko g. 3, detaliojo plano, nustatančio nuomojamų žemės sklypo dalių ribas. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nors atsakovas 2007 m. kovo 22 d. pranešė ieškovui, kad ketina statyti tvorą ant nuomojamo žemės sklypo ribos, tačiau negavo statybą pagrindžiančių dokumentų. Ieškovas neskundė išduoto leidimo statyti tvorą, bet gina pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį, ir laiko, kad atsakovo 2007 m. gegužės 13 d. pastatyta tvora trukdo ieškovo darbuotojams ir kitiems su bendrove susijusiems asmenims patekti į bendrovei nuosavybės teise priklausančius pastatus bei nuomojamą žemės sklypą. Neatkūrus pažeistų teisių, ieškovo veikla nepagrįstai priklausytų nuo atsakovo veiksmų; šios aplinkybės sumažina ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų vertę. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per trisdešimt dienų nugriauti pastatytą tvorą.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonė Litadan Aps (toliau – ir Litadan Aps, trečiasis asmuo) nurodė, kad jis pagal 2004 m. spalio 12 d. sutartį nuomoja valstybinės žemės sklypo Jonavoje, Fabriko g. 3, kurio bendras plotas – 104 748 kv. m, dalį – 21 228 kv. m. Kauno apskrities žemėtvarkos skyrius 1994 m. lapkričio 8 d. sudarė žemės sklypo Jonavoje, Fabriko g. 3, planą, kuriame nustatyta naudojimosi juo tvarka: visi asmenys, kurie iš valstybės nuomojosi sklypo dalis, bendrai naudojosi visais sklypo teritorijoje esančiais keliais, įvažiavimais ir išvažiavimais, asfaltuotomis aikštelėmis, kaip tai pažymėta 1994 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo plane. 2003 m. liepos 4 d. visi sklypo dalių nuomininkai suderino ir teisiškai patvirtino bendrai naudojamos teritorijos dalis, t. y. visi nuomininkai (tarp jų ir atsakovas) pripažino, kad dalis kiekvieno nuomininko iš valstybės nuomojamos teritorijos yra skirta naudoti bendrai. Atsakovo 2007 m. gegužės 13 d. pastatyta tvora įsiterpia į Litadan Aps teritoriją, taip pažeidžiamos šio teisės ir atribojami jo ir kitų įmonių pastatai nuo bendro naudojimo kelių, nes jos visos gali patekti į teritorijoje esančius savo pastatus tik per atsakovo nuomojamoje žemės sklypo dalyje esančią bendro naudojimo kelio dalį. Dėl to šis savavališkai tvora atitvėręs savo nuomojamoje teritorijoje esantį bendro naudojimo kelią nuo kitų teritorijoje žemės sklypus nuomojančių nuomininkų, apribojo Litadan Aps ir kitų teritorijoje pastatus valdančių įmonių galimybes normaliai ūkinei veiklai vykdyti. Trečiasis asmuo prašė įpareigoti atsakovą per trisdešimt dienų nugriauti Litadan Aps nuomojamame sklype pastatytą tvorą; atsakovui to nepadarius, leisti pačiam pašalinti tvorą atsakovo sąskaita; įpareigoti atsakovą leisti Litadan Aps neatlygintinai netrukdomai naudotis 1846 kv. m atsakovo nuomojamame žemės sklype esančia bendro naudojimo teritorija (keliu) Jonavoje, Fabriko g. 3, pagal 1994 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo planą, taip pat užtikrinti netrukdomą Litadan Aps filialo darbuotojų, klientų ir (ar) kitų trečiųjų asmenų patekimą į Litadan Aps filialo nuomojamą žemės sklypą bei pastatus pro vartus, esančius prie administracinio pastato.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovą per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatytą tvorą; trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą per trisdešimt dienų nugriauti Litadan Aps nuomojamame sklype pastatytą tvorą; įpareigojo atsakovą leisti Litadan Aps neatlygintinai netrukdomai naudotis 1846 kv. m atsakovo nuomojamame žemės sklype esančia bendro naudojimo teritorija (keliu), esančiu Jonavoje, Fabriko g. 3, pagal 1994 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo planą, taip pat užtikrinti netrukdomą Litadan Aps darbuotojų, klientų ir (ar) kitų trečiųjų asmenų patekimą į Litadan Aps filialo nuomojamą žemės sklypą bei pastatus pro vartus, esančius prie atsakovo administracinio pastato. Neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą trisdešimties dienų terminą, ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonė Litadan Aps turi teisę nugriauti pastatytą tvorą savo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo išlaidas.

Teismas nurodė, kad, nors planuose ir pažymėta, kiek valstybinės žemės naudoja šalis bendrai ir atskirai, tačiau simboliais ar skaičiais nepažymėta konkrečios bendrai naudojamos žemės; šiuo atveju šalys nėra žemės bendraturtės, bet jos nuomininkės; CK nereglamentuojama žemės sklypų bendranuomininkių santykių, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, taikytina CK 4.75, 4.99 straipsnių analogija. Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, jeigu, juos pastačius, būtų padarytas neleistinas poveikis jo žemės sklypui. Atsakovas pateikė prašymą statyti tvorą ir jam per vieną dieną skubiai išduotas leidimas lėmė, kad buvo pažeistos ieškovo ir trečiojo asmens teisės. Šalys ir tretieji asmenys yra jiems išnuomotų žemės sklypų valdytojai; jie turi veikti pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje, CK 4.35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kauno apskrities viršininko administracijos ir Litadan Aps 2004 m. gruodžio 12 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartyje pažymėta, kad nustatytas 104 748 kv. m sklype 6 m pločio 1433 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai šia sklypo dalimi naudotis atsakovui, prižiūrint bei remontuojant pastatą; ieškovo ir atsakovo sudarytose sutartyse nenustatyta žemės servitutų ir daiktinių teisių. Teismas pažymėjo, kad per kelis nuomojamus žemės sklypus nutiestas kelias, kurį iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo įmonės naudojo bendrai, tačiau tai nereiškia, jog nuomojamo žemės sklypo riba galėjo būti pagrindas aptverti šį sklypą. Nors atsakovas tvoros pastatymą grindė būtinybe apsaugoti turtą, tačiau šalys ir tretieji asmenys nesutiko, jog vien dėl to jie turėtų patekti į teritoriją pro UAB „Argva” vartus; įvažiavę iš šiaurinės pusės jie turėtų įveikti ilgesnį kelią, nei pro vartus iš Fabriko gatvės pusės, kur pastatyta atsakovo tvora ir joje įrengti vartai (tvoros elementai, vartai su elektrine pavara) nuosavybės teise priklauso atsakovui. Byloje nenustatyta, kad atsakovas šiuo metu draustų naudotis vartais, tačiau iš jo 2007 m. birželio 27 d. rašto matyti, jog Litadan Aps transporto priemonės pro atsakovui priklausančius vartus, esančius prie administracinio pastato, nebus įleidžiami. Dėl to teismas laikė, kad Litadan Aps turi pagrindą reikšti reikalavimą ir prašyti užtikrinti netrukdomą Litadan Aps filialo darbuotojų, klientų ir (ar) kitų trečiųjų asmenų patekimą į Litadan Aps filialo nuomojamą žemės sklypą bei pastatus pro vartus, esančius prie administracinio pastato. Šie vartai įrengti ant valstybinės žemės ir bendro naudojimo kelio, atsakovui priklauso tik vartų mechanizmas. Dėl to trečiojo asmens reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo užtikrinti netrukdomą ir neatlygintinį Litadan Aps filialo darbuotojų, klientų ir (ar) kitų trečiųjų asmenų patekimą į Litadan Aps nuomojamą žemės sklypą bei pastatus pro vartus, esančius prie administracinio pastato, teismas laikė pagrįstu. Teismas atmetė atsakovo prašymo ex officio pripažinti niekine 2004 m. spalio 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos ir Litadan Aps filialo sudarytą sutartį; filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus (CK 2.54 straipsnio 1 dalis). Pagal Litadan Aps filialo nuostatų 3 punktą filialas nėra juridinis asmuo, 7.2 punkte nurodyta, jog filialo vadovas turi teisę atstovauti filialui santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sudaryti su jais sutartis bei prisiimti įsipareigojimus, susijusius su filialo veikla Lietuvoje. Pastatai, kuriais užstatyta Litadan Aps filialo nuomojama žemė, nuosavybės teise priklauso bendrovei Litadan Aps. 2004 m. spalio 12 d. Litadan Aps direktorius F. H. įgaliojo S. M. pasirašyti žemės nuomos sutartį. Teismas nenustatė, kad 2004 m. spalio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis neatitiktų sutarties sampratos arba būtų sudaryta, nesiekiant sukurti teisinių padarinių. Sutartis buvo vykdoma, žemė nuomojama, jos teritorijoje vykdoma Litadan Aps filialo veikla. Atsakovas nėra šios sutarties šalis, nenustatyta, kad šis sandoris pažeistų jo teises; Litadan Aps bendrovės likvidatorius nepareiškė, kad nepritaria 2004 m. spalio 12 d. sandoriui ir jis prieštarauja juridinio asmens tikslams.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. liepos 2 d. nutartimi pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo tą dalį, dėl kurios išspręsti ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai, juos tenkino iš dalies; panaikino tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl kurios atsakovas įpareigotas per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatytą tvorą, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus nugriauti tvorą atmetė; įpareigojo atsakovą UAB „Baldai Jums“ nekliudyti ieškovo UAB „Medienos staklės“ ir trečiojo asmens Danijos įmonės Litadan Aps įmonės darbuotojams ir klientams bei kitiems į šią įmonę atvykstantiems asmenims ir jų transporto priemonėms netrukdomai judėti pro atsakovo UAB „Baldai Jums“ vartus, esančius prie administracinio pastato, ir pro naujai pastatytoje tvoroje įrengtus vartus. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas yra 34 657 kv. m valstybinės žemės nuomininkas pagal 2004 m. spalio 12 d. nuomos sutartį; teigdamas, kad pastatė tvorą jam išnuomotoje žemėje, poziciją grindė nuomojamos žemės planu, kuriame nurodyta, kad atsakovas naudosis 32 315 kv. m, bendrai – 2342 kv. m žemės. Plane nepažymėtos bendram naudojimui skirto žemės ploto ribos. Apeliacinės instancijos teismo reikalavimu Kauno apskrities viršininko administracija sudarė ir pateikė teismui suvestinį išnuomotos žemės planą, pagal kurį toje vietoje, kur atsakovas pastatė tvorą, yra pažymėti keliai, kurie atsakovo turimame plane nėra pažymėti kaip bendro naudojimo teritorija. Šiame suvestiniame plane ta teritorijos dalis, kurioje pastatyta tvora, pažymėta kaip kelias ir kaip atsakovui išnuomota žemė. Kolegija sutiko, kad tvora pastatyta teisėtai ir kad atsakovas pagrįstai laikė, jog stato tvorą savo nuomojamoje teritorijoje.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neturi teisinio pagrindo naudotis ta teritorijos dalimi, kurioje pastatyta tvora. Kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti į faktinį ieškovui ir trečiajam asmeniui išnuomotų žemės plotų išsidėstymą ir nusistovėjusią naudojimosi įvažiavimais tvarką; ieškovui ir atsakovui išnuomoti žemės plotai yra skirtinguose atskirus unikalius numerius turinčiuose žemės sklypuose; į ieškovo žemės sklypą galima patekti pro šiaurinius vartus, pro kuriuos įvažiuojama į UAB „Argva“ išnuomotą teritoriją; nors atsakovas teigia, kad ieškovas gali naudotis tame pačiame sklype esančiais UAB „Argva“ vartais ir neturi teisės naudotis kitu žemės sklypu, tačiau kolegija nesutiko su tokiu atsakovo aiškinimu. Žemės sklypai Fabriko g. 3 ir Fabriko g. 3a buvo vientisa teritorija, kai čia VĮ „Jonavos baldai“ vykdė veiklą. Šiuo metu čia veikia daug įmonių; nėra ginčo, kad iki tvoros užtvėrimo ieškovas ir trečiasis asmuo naudojosi įvažiavimu, kur atsakovas pastatė tvorą. Be to, UAB „Argva“ nesutinka leisti ieškovui ir kitoms įmonėms naudotis šiauriniu įvažiavimu, todėl tokiu atveju ieškovas apskritai netektų galimybių patekti į savo teritoriją. Kolegija taip pat pažymėjo, kad trečiojo asmens pateikto plano ribos nevisiškai atitinka atsakovo plane ir suvestiniame plane pažymėtų ribų; šias neatitiktis nulėmė tai, kad, sudarant žemės nuomos sutartis, neatlikti tikslūs nuomojamų plotų ribas apibrėžiantys geodeziniai matavimai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas pastatė tvorą Litadan Aps teritorijoje. Pagal suvestinį planą įvažiavimo iš Fabriko gatvės pradžia yra pažymėta kaip atsakovui išnuomota teritorija, tačiau tai nepaneigia išvados, jog į ieškovo ir trečiojo asmens teritoriją galima patekti tik pro atsakovo tvoroje pastatytus vartus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, turėdamas teisėtą interesą užtikrinti įmonės saugumą, pastatė tvorą savo nuomojamo ploto ribose, tačiau ši kliudo ieškovui ir trečiajam asmeniui Litadan Aps patekti į savo teritoriją ir naudotis priklausančiu turtu, taip pažeidžiamos jų teisės. Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas ir trečiasis asmuo iki šiol įvažiuoja į savo teritoriją pro pastatytoje tvoroje įrengtus vartus ir pro vartus, esančius prie administracinio pastato, nors ir teigia, jog dėl sumažėjusios erdvės ir dėl nepakankamo vartų pločio patiria tam tikrų nepatogumų. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad įpareigojimas atsakovui leisti ieškovui ir trečiajam asmeniui netrukdomai naudotis vartais prie administracinio pastato ir naujai pastatytais vartais, nenugriaunant pastatytos tvoros, yra jų pažeistų teisių tinkamas atkūrimas.

III. Kasacinių skundų, prisidėjimų prie kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl tos dalies, dėl kurios kasatorius įpareigotas netrukdyti ieškovo ir trečiojo asmens darbuotojams ir klientams bei kitiems į šias įmones atvykstantiems asmenims ir jų transporto priemonėms netrukdomai judėti pro atsakovo vartus, esančius prie administracinio pastato ir pro naujai pastatytoje tvoroje įrengtus vartus, ir bylą dėl šios dalies nutraukti, taip pat dėl tos dalies, dėl kurios iš kasatoriaus priteisti žyminis mokestis, trečiojo asmens išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl ginčui išspręsti taikytinų materialiosios teisės normų. Iš žemės nuomos teisinių santykių kilusiam ginčui išnagrinėti turėjo būti taikomos CK XXIX skyriuje nustatytos specialiosios teisės normos, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.137 straipsnio 3 dalį, 1.138 straipsnio 2 punktą. Pagal CK 6.550 straipsnio 1 dalies 10 punktą žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės; tai reiškia, kad, kilus būtinumui naudotis svetima nuomojama žeme, šis klausimas turi būti sprendžiamas, taikant servituto institutą; taigi nagrinėjamu atveju teisė naudotis svetimu daiktu – vartais – gali būti suteikta, nustatant servitutą; vartai yra kasatoriaus nuosavybė, jiems prižiūrėti ir išlaikyti būtinos tam tikros lėšos, todėl turi būti sprendžiama dėl visų subjektų, kurie jais naudojasi, pareigos išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonė Litadan Aps, nesikreipė į kasatorių (atsakovą) ir nesitarė dėl galimybių nustatyti servitutą; jie nereiškė tokių reikalavimų teisme, nors pagal CK 4.126 straipsnio 2 dalį servitutas gali būti nustatytas teismo, bet trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, prašė leisti neatlygintinai naudotis kasatoriaus (atsakovo) nuomojamo žemės sklypo dalimi ir vartais. Toks reikalavimas apskritai neturėjo būti nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas bylose dėl servitutą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje B. G. v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2005; kt.).

2. Dėl CPK 256 straipsnio 2 dalies, 265 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo kasatorių (atsakovą) netrukdyti ieškovo darbuotojams ir klientams judėti pro kasatoriaus vartus; ieškovas nepareiškė reikalavimo nustatyti pravažiavimo tvarką pro kasatoriaus vartus ir pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo nenagrinėjo; kasatorius apeliaciniame skunde taip pat nenurodė dėl tokio reikalavimo išsprendimo ir jo neginčijo. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytas CPK nuostatas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų; bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonės Litadan Aps sudaryta žemės nuomos sutartis, sudaryta ne su juridiniu asmeniu, bet filialu, prieštarauja imperatyviajai CK 6.548 straipsnio 4 daliai; toks sandoris pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, 1.80 straipsnio 1 dalį turėjo būti teismo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, paneigiančiu galimybę juo vadovautis, sprendžiant byloje kilusį ginčą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Jonavos eksportas“ atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą nurodo, kad šiuo atveju netaikytinos servitutą nustatančios materialiosios teisės normos; nuomojama žemė yra valstybinė; servitutas nustatomas tik daikto savininkui; atsakovas yra žemės sklypo nuomininkas; jis kartu su kitais valstybinę žemę nuomojančiais subjektais patvirtino ir sutiko dėl nuomojamos žemės sklypo konkrečios dalies ypatingo pobūdžio – skirti žemės sklypo dalį naudoti bendrai su kitais nuomininkais ir ši yra bendro naudojimo kelias. Byloje nustatyta, kad ginčo tvora yra Danijos įmonės Litadan Aps nuomojamoje žemėje bei užtveria sklypo dalį, kuri plane prie žemės nuomos sutarties pažymėta kaip bendro naudojimo kelias; šis kelias skirtas visoms toje teritorijoje nuomojančioms žemę įmonėms. Kasatoriaus argumentas, kad Danijos įmonės Litadan Aps filialo vadovas neturėjo teisės pasirašyti žemės nuomos sutarties, nėra tinkamas pagrindas ją pripažinti niekine; tokiu atveju sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia (CK1.82 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo šią faktinę aplinkybę, šalys nereiškė reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia, ji nepažeidžia kasatoriaus interesų, yra vykdoma ir galioja. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas kasatorių netrukdyti ieškovo, Danijos įmonės Litadan Aps, kitų įmonių, kurios toje teritorijoje nuomojasi žemę, darbuotojams bei klientams judėti pro kasatoriaus neteisėtai pastatytą tvorą bendro naudojimo kelyje, patvirtino naudojimosi bendra teritorija (keliu) tvarką.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą nurodo, kad ieškovas pažeistų teisių gynimo byloje pareiškė ieškinį ne dėl servituto nustatymo, bet dėl pažeistos teisės gynimo ir laikė, jog teismas jo teises apgynė, t. y. atkūrė iki pažeidimo buvusią padėtį. Bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad iki tvoros įrengimo šalys į teritoriją patekdavo bendru keliu, kuris užtvertas, pastačius tvorą. Bendri keliai buvo nustatyti Kauno apskrities viršininko administracijos; ji, sudarydama žemės sklypų nuomos sutartis, pažymėjo bendrus kelius sklypų planuose, nurodė jų plotus. Toks bendras kelias buvo numatytas ir atsakovo išsinuomotame žemės sklype, per kurį ieškovas patekdavo į savo teritoriją. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai laikė, kad buvo tokia nusistovėjusi faktinė naudojimosi keliu tvarka. Taigi atsakovo kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl servitutą nustatančių normų taikymo būtinumo yra nepagrįstas, nes servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu daiktu, tačiau šiuo atveju ieškovas yra įgijęs tokią teisę kitu, nei servitutas, teisiniu pagrindu. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino, ar ieškovas neturi galimybių įsirengti atskiro įvažiavimo, tačiau priėjo išvadą, jog jis tokių galimybių neturi dėl nuomojamo žemės sklypo tam tikro išsidėstymo. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 256 straipsnio 2 dalį, 320 straipsnio 2 dalį. Teismas pažeistas teises gina, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Iki tvoros pastatymo visi asmenys be trukdymų galėjo patekti į jiems priklausančią teritoriją. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo teisės turi būti apgintos tokiu būdu, t. y. atsakovą įpareigojant užtikrinti transporto bei suinteresuotų asmenų laisvą patekimą į teritoriją, kuris buvo iki ieškovo teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi jam suteiktomis teisėmis (CPK 326 straipsnis).

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonė Litadan Aps, atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog ginčui išspręsti taikytinos servitutą nustatančios materialiosios teisės normos; kilęs ginčas ne tarp daiktų savininkų, bet atskirų žemės sklypo dalių nuomininkų, t. y. asmenų, kurie iš valstybės nuomojasi šalia viena kitos esančias žemės sklypo dalis ir nėra jų savininkai. Servitutui nustatyti ir jam galioti būtinas viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų atskirumas (CK 4.130 straipsnio 2 punktas). Valstybinės žemės nuomos sutartis sudarę asmenys, šios bylos proceso dalyviai ir kiti toje teritorijoje nuomojantys žemę subjektai, susitarė dėl ypatingo nuomojamos žemės sklypo dalies pobūdžio – kiekvieno žemės sklypo dalies nuomininko konkrečios planuose nurodytos dalies skyrimo naudoti bendrai kartu su kitais nuomininkais, t. y. kiekvienas žemės nuomininkas žemės nuomos sutarties priede nuo sutarties sudarymo momento patvirtino, kad atsisako išimtinio jo nuomojamos žemės sklypo dalies valdymo; išimtinės valdymo teisės dalies atsisakymas duotas nuomotojui ir kitiems tokį suderinimą vykdantiems nuomininkams; atsisakymas yra privalomas ir jį davusi šalis jo saistoma, net ir nesant įregistruotų kelio servitutų. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai laikė, kad žemės sklypų bendranuomininkių ginčui išnagrinėti taikytinos ne servitutą nustatančios, bet pagal įstatymo analogiją CK 4.75, 4.99 straipsnių nuostatos. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 320 straipsnio 2 dalies pažeidimo yra nepagrįsti, nes teismas, pripažinęs ieškovo teisių pažeidimą, pasirinko kitą, ribotesnį pažeistų teisių gynimo būdą (tvoros nenuverčiant, bet ją paliekant), todėl turėjo būti nustatyta jo įgyvendinimo tvarka. Pagal CK 2.53 straipsnį juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis buveinę ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų; tai, kad filialas turi atskirą juridinių asmenų registro tvarkytojo suteiktą registravimo kodą, nepakeičiamas filialo CK nustatytas teisinis statusas. Dėl to kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisakė dėl žemės nuomos sutarties, sudarytos Kauno apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens Danijos įmonės Litadan Aps, teisėtumo.

Kasaciniu skundu kasatorius (trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonė Litadan Aps) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutartį, palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

1. Dėl CPK normų, nustatančių įrodymų įvertinimą, pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl bylos proceso dalyvių pateiktų žemės sklypo dalių planų gausumo ir juose nustatytų skirtingų sprendinių įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją parengti vieną suvestinį planą, iš kurio matytųsi, kokios žemės sklypo dalys teisiškai, t. y. pagal žemės nuomos sutartis, priklauso atskiroms įmonėms. Taigi planas turėjo atspindėti egzistuojančią, bet ne siekiamą naujai sukurti teisinę padėtį; tuo tarpu kasatoriui tenkančios teritorijos pietvakarinės ribos su ieškovo teritorijos riba žymėjimas suvestiniame plane neatitinka originaliame plane pažymėtos ribos, ji nepagrįstai sumažinta atsakovo naudai; išeitų, kad suvestiniame plane atsakovo pastatyta tvora yra bendram naudojimui skirtoje žemės dalyje, bet atsakovo nuomojamoje sklypo dalyje. Faktiškai, atsižvelgiant į kasatoriaus pateiktą tos pačios sklypo dalies planą, atsakovo tvora yra ne bendro naudojimo žemėje, bet kasatoriaus nuomojamo žemės sklypo dalyje. Atsakovas pripažino, kad neturi originalaus žemės sklypo nuomos sutarties priedo – plano; bylą nagrinėję teismai pripažino, kad kasatoriaus pateiktas planas turi egzistuojantį originalų atitikmenį ir kad visi kiti planai, kurių originalų nepateikta, turi trūkumų. Esant tokiai situacijai, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi suvestiniu planu ir sprendė, kad netikslumus lėmė tai, jog neatlikti geodeziniai matavimai, tačiau tai esą nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas pastatė tvorą kasatoriaus nuomojamos žemės dalyje. Tokia teismo išvada, padaryta pažeidžiant CPK 183–185 straipsnių nuostatas. Teismas netyrė ir byloje nėra įrodymų, kad neatitiktys planuose yra neatliktų geodezinių matavimų pasekmė (klaida) sutarčių sudarymo metu. Kita vertus, Kauno apskrities viršininko administracija taip pat neatliko geodezinių matavimų suvestinio plano sudarymo metu; teismas, remdamasis suvestinio plano sprendiniais, kurie neatitinka kasatoriaus pateikto plano (atitinančio originalų), padarė iš esmės nesuprantamą išvadą, kad klaidingas pastarasis. Tokios apeliacinės instancijos teismo prieštaringos išvados neatitinka CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių, teismų praktikos nuostatų, priimta nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

2. Dėl CK 1.138 straipsnio 2 punkto ir CPK 2, 45 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė CK 1.138 straipsnio 3 dalimi ir laikė, kad šiuo atveju taikytinas ieškovo ir kasatoriaus pažeistų teisių gynimo būdas yra buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas. Taigi kolegija, konstatavusi kasatoriaus teisių pažeidimą, atsakovui piktnaudžiaujant savo teise, atsisakė tenkinti jo reikalavimą nugriauti tvorą, nes šis, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (leisti kasatoriui patekti į patalpas, negriaunant tvoros), esą įvažiuodavo į teritoriją, nors ir patirdamas tam tikrų nepatogumų. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka CPK 2, 5, 6 straipsnių, CK 1. 138 straipsnio, iš kurių išplaukia teisės įtvirtinta garantija asmeniui kreiptis į teismą, kad, esant civilinių teisių pažeidimui, šis pažeistą teisę apgintų, išspręstų ginčą ir atkurtų teisinę šalių taiką. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo kasatoriaus teisių pažeidimą ir tai, jog šis pažeidimas išlieka, t. y. kasatorius patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau atsisakė šiuos pažeidimus pašalinti.

3. Dėl CPK 320 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl tos dalies, dėl kurios panaikino nuostatą, kuria atsakovas įpareigojamas leisti kasatoriui neatlygintinai patekti į savo teritoriją; taip teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo kilusio ginčo dėl kasatoriaus reikalavimo, susijusio su įpareigojimu leisti naudotis bendro naudojimo teritorija, atlygintinai; atsakovas neginčijo reikalavimo dalies, kad leidimas naudotis teritorija turėtų būti neatlygintinis. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovą leisti kasatoriui neatlygintinai netrukdomai naudotis bendro naudojimo teritorija. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nekėlė reikalavimo dėl šios teismo sprendimo dalies (naudojimosi atlygintinumo) neteisėtumo ar nepagrįstumo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pašalino iš nutarties rezoliucinės dalies formuluotę dėl netrukdymo atlygintinumo. Vadinasi, dėl tokios apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies ateityje gali kilti šalių ginčas dėl kasatoriaus atlygintinos teisės. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepasisakė nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl šios sprendimo dalies, kaip tai nustatyta CPK 331 straipsnio 4 dalyje, tai nutartis yra neteisėta (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Trečiasis asmuo UAB „Jonavos eksportas“ ir ieškovas UAB „Medienos staklės“ pareiškimais prisideda prie trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonės Litadan Aps kasacinio skundo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonės Litadan Aps kasacinį skundą atsakovas UAB „Baldai Jums“ sutinka, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė kai kurias CPK normas ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, tačiau, jo vertinimu, tik iš dalies pripažintina negaliojančia kolegijos priimta nutartis. Kasatorius pripažįsta, kad byloje neįvertinti ir neištirti visi įrodymai, tačiau prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį; tokia kasatoriaus pozicija nelogiška. Jis neteisingai nurodo, kad jo pateiktas nuomojamo žemės sklypo dalies planas atitinka originalųjį; byloje yra pateiktas atsakovo nuomojamo žemės sklypo plano originalas, suderintas su kasatoriumi, kuriame esančiais duomenimis patvirtinama, kad atsakovo ir kasatoriaus žemės sklypų ribos sutampa ir tai reiškia, jog atsakovas pastatė tvorą ant savo žemės sklypo ribos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi suvestiniu planu, parengtu pagal paskutinius galiojančius žemės sklypo planus. Kita vertus, kasatorius, nesutikęs dėl ribos, ant kurios pastatyta tvora, neginčijo toponuotraukos, kurioje pažymėta atsakovo žemės sklypo riba, taip pat techninio tvoros projekto, išduoto leidimo tvorai statyti. Iš tikrųjų, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neatitiktys planuose yra dėl neatliktų geodezinių matavimų; kasatoriaus pateiktas planas nebegalioja ir prie sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties nepridėtas. Dėl to kolegija pagrįstai vadovavosi suvestiniu planu, tuo tarpu argumentai dėl geodezinių matavimų reikšmės šiuo atveju neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumui. Atsakovas pritaria tiems kasacinio skundo argumentams, kuriuose išreikšta pozicija dėl ginčui išnagrinėti taikytų netinkamų materialiosios teisės normų. Atsakovo vertinimu, kolegija nepagrįstai nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja teise; tvora pastatyta teisėtai ir ją griauti nėra teisinio pagrindo. Atsakovas laiko, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas šalims netrukdomai važiuoti per atsakovo nuomojamą žemę ir pro jo vartus, turėjo būti sprendžiama, taikant servitutą nustatančias materialiosios teisės normas. Nors kasatorius kasaciniame skunde nurodo apie bendro naudojimo žemę, tačiau bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad pagal žemės sklypų nuomos sutartis nėra tokios žemės, kaip ir bendro naudojimo kelio, juolab kad kasatorius neturi nuomos sutarties, ji yra niekinė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK normų, reglamentuojančių nuomininkų teisių gynimą, taikymo

Bylos šalys, išskyrus Kauno apskrities viršininko administraciją, žemės nuomos sutarčių, sudarytų su Kauno apskrities viršininko administracija, pagrindu nuomoja valstybinės žemės tam tikras dalis; prie kiekvienos žemės nuomos sutarties yra pridėti nuomojamo sklypo dalies planai. Bendro naudojimo teritorijų, kelių naudojimo klausimas nuomos sutartimis neišspręstas, nenustatyti žemės servitutai (išskyrus 2004 m. spalio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 46/04-161, sudarytą su Litadan Aps, T. 2, b. l. 60, 61). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2007 m. gegužės 13 d. pastatytos tvoros. Šalys nesutaria dėl tvoros buvimo vietos, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų turimus planus, taip pat dėl pažeistų teisių gynimo būdo.

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatytą tvorą; trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą per trisdešimt dienų nugriauti Litadan Aps nuomojamame sklype pastatytą tvorą; įpareigojo atsakovą leisti Litadan Aps neatlygintinai netrukdomai naudotis 1846 kv. m atsakovo nuomojamame žemės sklype esančia bendro naudojimo teritorija (keliu) pagal 1994 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo planą. Ginčui išnagrinėti teismas taikė CK 4.75, 4.99 straipsnių analogijas.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tvoros nugriovimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovo ir trečiojo asmens Danijos įmonės Litadan Aps darbuotojams ir klientams netrukdomai judėti pro atsakovo įrengtus vartus. Spręsdamas ginčą, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi suvestiniu planu (T. 5, b. l. 119) ir CK 1.137 straipsnio 1 dalimi, 1.138 straipsnio 2 punkto nuostatomis, be to, nustatė, kad, sudarant žemės nuomos sutartis, nebuvo atlikta tikslių nuomojamų plotų ribas apibrėžiančių geodezinių matavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra išaiškinęs, jog, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; kilus kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčui, gali būti keičiamos žemės sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

Trečiasis asmuo Litadan Aps, būdamas žemės, kurioje yra kasatoriaus (atsakovo) tvora, nuomininkas, pareiškė negatorinį ieškinį ir prašė įpareigoti kasatorių nugriauti jo nuomojamame žemės sklype pastatytą tvorą. Reikšdamas tokį ieškinį, trečiasis asmuo turėjo įrodyti, kad jis yra tos žemės sklypo dalies nuomininkas ir kad atsakovas pažeidė jo teises.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši taisyklė taikytina ir žemės sklypų nuomininkams.

Kasaciniame skunde kasatorius (atsakovas) nurodo, kad iš žemės nuomos teisinių santykių kilusiam ginčui nagrinėti turėjo būti taikomos CK XXIX skyriuje nustatytos specialiosios teisės normos, CK 6.550 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos. Su tokiu kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovas UAB „Medienos staklės“ kreipėsi į teismą ne dėl servituto nustatymo, bet dėl pažeistos teisės gynimo, t. y. prašė atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Medienos staklės“ turėjo teisę patekti į jai priklausančią teritoriją per bendrą kelią, kurį nustatė nuomotojas. Bendri keliai yra pažymėti žemės sklypo planuose, todėl kasatoriaus argumentas, kad teismai turėjo taikyti su žemės servitutu susijusias teisės normas, yra nepagrįstas, nes servitutas tik nustato teisę naudotis svetimu sklypu.

Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, turėjo atsižvelgti į teismų praktiką dėl servitutą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje B. G. v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2005; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiose kasaciniame skunde nurodytose bylose buvo svarstomi kitokio pobūdžio klausimai, t. y. klausimai dėl servituto nustatymo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas neprašė nustatyti servituto. Kasatoriaus nurodytose bylose ratio decidendi skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių bei pareikštų reikalavimų.

Dėl CPK 256 straipsnio 2 dalies, 265 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnių taikymo

Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo kasatorių (atsakovą) netrukdyti ieškovo darbuotojams ir klientams judėti pro kasatoriaus įrengtus vartus, tačiau ieškovas nereiškė reikalavimo nustatyti pravažiavimo tvarką pro kasatoriui priklausančius vartus ir pirmosios instancijos teismas tokio reikalavimo nenagrinėjo; apeliaciniame skunde toks reikalavimas taip nebuvo keliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 256, 265, 320 straipsnių nuostatas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl Litadan Aps filialo sudarytos žemės nuomos sutarties. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus UAB „Baldai Jums“ argumentu, kad 2004 m. spalio 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartis yra niekinė, nes esą Litadan Aps filialo vadovas neturėjo teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties Litadan Aps vardu. Kasatoriaus argumentas nėra pagrindas pripažinti šią sutartį niekine, nes sutarties sudarymas su asmeniu, neturinčiu teisės ją sudaryti, galėtų daryti tokį sandorį ne niekinį, bet negaliojantį (CK 1.82 straipsnis). Dėl šios faktinės aplinkybės teismo sprendime visapusiškai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nė viena šalis nepareiškė reikalavimo pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį.

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonės Litadan Aps kasacinio skundo argumentų

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK normas, nustatančias įrodymų įvertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl bylos proceso dalyvių pateiktų žemės sklypo dalių planų ir juose nustatytų skirtingų sprendinių įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją parengti vieną suvestinį planą, iš kurio matytųsi, kokios žemės sklypo dalys teisiškai, remiantis žemės nuomos sutartimis, išnuomotos atskiroms įmonėms. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi suvestiniu planu, kuriame yra netikslumų, palyginus su nuomininkų turimais žemės sklypų planais, tačiau, minėta, žemės sklypų ribos nebuvo nustatinėjamos. Teisėjų kolegija vertina, kad bylą nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, ar nekilo žemės sklypų nuomininkų ginčo dėl žemės sklypų ribų ir dėl tvarkos, kaip patekti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, nustatymo. Kadangi ginčas kilęs dėl nuomininkų teisės į žemę įgyvendinimo, tai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę, siekiant išspręsti šį ir išnagrinėti žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo klausimus, būtina atlikti kadastrinius matavimus; tik po to aiškintis, ar atsakovo UAB „Baldai Jums“ pastatyta tvora yra jam išnuomotame žemės sklype, ar ji nepažeidžia ieškovo teisės netrukdomai naudotis bendro naudojimo teritorija.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuomininkų teisių apsaugą, todėl nustatyti pažeidimai yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Bylą nagrinėdamas iš naujo, apeliacinės instancijos teismas spręs ne tik kasacinio teismo nurodytus, bet ir kitus kasaciniuose skunduose keliamus klausimus, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinės instancijos teismas patyrė 227,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus atsakovo UAB „Baldai Jums“ ir iš dalies trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Danijos įmonės Litadan Aps kasacinius skundus, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo UAB „Medienos staklės“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Priteisti iš ieškovo UAB „Medienos staklės“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, į valstybės biudžetą 227,30 (du šimtus dvidešimt septynis litus 30 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina DavidonienėVincas VerseckasJuozas Šerkšnas