Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydama iš dalies pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos taikymo, t. y. panaikinti areštą solidaraus atsakovo A. V. nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams: 3/16 daliai gyvenamojo namo ir jo priklausiniams – 3/16 dalims daržinės, tvarto, viralinės, sandėlio, kiemo statinių, esantiems (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad A. V. skolos dalis – 7500,00 Lt – yra padengta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) G. B. prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad teisėja turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, kadangi yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos narė. Apelianto manymu, solidarūs skolininkai (atsakovai) skolą ieškovui turi padengti lygiomis dalimis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) G. B. atskirasis skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Vilvygė“, G. B. ir A. V. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir solidariai priteisė ieškovei iš atsakovų 64801,24 Lt skolą, 8032,35 Lt delspinigius, 5 procentus metines palūkanas nuo visos priteistos sumos (72833,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas (31–33 b. l.). Minėtas preliminarus teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o jo turinys patvirtina, kad apelianto prievolė kreditoriui kilo iš tarp ieškovės ir jo 2009 m. spalio 28 d. sudarytos laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (7–8 b. l.), kuria G. B. laidavo už atsakovės UAB „Vilvygė“ paskolos ir su šia paskola susijusių mokėjimų grąžinimą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jei paskolos gavėjas UAB „Vilvygė“ neįvykdys įsipareigojimų (jų dalies) pagal sąskaitos kreditavimo sutartį (laidavimo sutarties 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 išaiškino, kad, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-P-537/2011 konstatavo, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą.

Bylos duomenimis, ieškovė savo prašymą – iš dalies pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos taikymo – motyvavo tuo, kad atsakovas A. V. padengė kreditorei (ieškovei) 7500,00 Lt skolos dalį (82 b. l.). Tai patvirtina ir pinigų mokėjimo nurodymo kopija (83 b. l.).

Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, akivaizdu, jog ieškovė šiuo atveju pasinaudojo savo teise – pasirinkti, kam (skolininkei ar laiduotojams) ir kokia apimtimi pareikšti reikalavimą, ir ši ieškovės teisė negali būtų paneigta apelianto skundo teiginiais.

Teismas pažymi, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, siekdamas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, 2011 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones (24–25 b. l.).

Pagal 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti, o pagal šio kodekso 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi dispozityvumo principu, turėjo teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti (panaikinti) laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovės pareikšto prašymo. Tai patvirtina ir apeliacinio teismo formuojama praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890/2010; kt.).

Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apelianto skundo teiginiai dėl teisėjos šališkumo nėra šios bylos skundo dalykas ir šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Kadangi apeliantas prie skundo nepridėjo dokumentų, patvirtinančių, kad žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą buvo sumokėtas, netenkinus apelianto skundo, iš jo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis už skundo padavimą (CPK 80 str. 2 d.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 100 Lt žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą valstybei.