Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1281-253/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2S-1281-253/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15940-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1281-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15940-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2010 m. vasario 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-449-255/2010 dėl priteistų 24 procentų dydžio metinių palūkanų paskirties (pobūdžio). Taip pat išaiškinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2010 m. vasario 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-449-255/2010 vykdymo tvarką.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Ieškovas Nordea Bank Finland Plc savo ieškinyje teismui, prašydamas priteisti skolą pagal 2008 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį, įsipareigojimų nevykdymo palūkanas įvardija kaip delspinigius. Teigia, jog dėl šių aplinkybių, teismo priteistos palūkanos yra vertintinos kaip netesybos ir negali būti traktuojamos kaip pelno palūkanos.

2.2. Įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, yra skirstomos pagal 2008 m. birželio 1 d. sudarytos Bendrųjų kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygų privatiems asmenims sutarties 4.4 punktą, kuriuo nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną uždelstą dieną iki pakankamo lėšų kiekio sukaupimo sąskaitoje ar neleistino Banko sąskaitos kredito padengimo dienos įskaitytinai. Teigia jog palūkanų mokėjimo (įskaitymo) tvarka yra nustatyta šalių sutartimi, t. y. pirmoje eilėje dengiama skola, o vėliau palūkanos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo A. Z. prašymo netenkino.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iš atsakovo A. Z. yra priteisiama 24 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 3 553,54 Lt (1 029,17 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad motyvuojamojoje sprendimo už akių dalyje 24 procentų dydžio metines palūkanos priteisiamos remiantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Darė išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo už akių rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama ir nedviprasmiška, procesiniame dokumente neminimos jokios netesybos (delspinigiai), todėl teismas neturi jokio pagrindo jo aiškinti, juolab teigti, kad sprendimu už akių buvo priteisti delspinigiai.

4.2. Nurodė, kad nei sprendime už akių, nei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nėra nurodyta įmokų paskirstymo tvarka vykdyme, todėl konstatavo, kad įmokų paskirstymo klausimas yra antstolio kompetencijoje ir sprendžiamas remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis, o nesutinkant su antstolio veiksmais, jie gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį kaip nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-449-255/2010 dėl priteistų 24 procentų dydžio metinių palūkanų paskirties (pobūdžio) ir dėl jo vykdymo tvarkos.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad teismo priteistos palūkanos yra vertintinos kaip netesybos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) ir negali būti traktuojamos kaip pelno palūkanos. Mano, kad šiuo atveju, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, yra skirstomos pagal 2008 m. birželio 1 d. sudarytos Bendrųjų kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygų privatiems asmenims sutarties 4.4 punktą t. y. pirmoje eilėje dengiama skola, o vėliau palūkanos, todėl CK 6.54 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

6.2. Nurodė, kad vykdant teisino sprendimą išieškomos palūkanos turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į laiko ir sumos aspektus kadangi palūkanų tikslas kompensuoti kreditoriaus nuostolius, todėl jos turi būti skaičiuojamos nuo išieškomos sumos ir dalį sumos išieškojus, palūkanos skaičiuotinos nuo likusios neišieškotos sumos. Mano, kad teismas nepasisakė dėl šių argumentų ir neišaiškino sprendimo vykdymo tvarkos.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepareikšta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą už akių teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ši teisės norma skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007).

11. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2010 m. vasario 11 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo A. Z. 3 553,54 Lt (1 029,17 Eur) skolos, 266,64 Lt (77,22 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir 24 procentų dydžio metines palūkanas nuo neleistinos banko sąskaitos kredito sumos, t. y. nuo 3 553,54 Lt (1 029,17 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB). Minėto sprendimo už akių pagrindu, teismas 2010 m. gegužės 4 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-449-255/2010. Antstolis J. P. priėmė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-449-255/2010 dėl 3 810,18 Lt (1 103,50 Eur) skolos ir 24 procentų palūkanų nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius naudai ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0172/10/00678. 2014 m. birželio 16 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nordea Bank AB Lietuvos skyrius vykdymo procese perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininko Z. A. skolą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą.

13. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ginčo sprendimo už akių rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama. Teigia, jog teismo priteistos palūkanos yra vertintinos kaip netesybos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) ir negali būti traktuojamos kaip pelno palūkanos, todėl CK 6.54 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iš atsakovo A. Z. yra priteisiama 24 procentų dydžio metines palūkanos nuo 3 553,54 Lt (1 029,17 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimo išaiškinimas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo, ar argumentų parinkimo motyvų, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs prašomo išaiškinti sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje jokių neaiškumų ir dviprasmybių, pagrįstai konstatavo, kad priimtas sprendimas už akių yra aiškus ir nėra pagrindo jo išaiškinti, ar teigti, kad sprendimu už akių buvo priteisti delspinigiai. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

14. Taip pat atskiruoju skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl argumentų, susijusių su sprendimo vykdymo metu skaičiuojamų palūkanų bei sprendimo vykdymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Vykdymo procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nei sprendime už akių, nei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nėra nurodyta įmokų paskirstymo tvarka vykdyme, todėl įmokų paskirstymo klausimas yra antstolio kompetencijoje ir sprendžiamas remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis, o nesutinkant su antstolio veiksmais, jie gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog vykdymo procese atliekamų veiksmų teisėtumas (šiuo atveju įmokų paskirstymo klausimai) nėra šios bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė