Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d., 00 val. 26 min., iki 2018 m. vasario 25 d., 08 val. 26 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą, pasireiškusia tuo, kad jis sistemingai skambindamas ir rašydamas iš savo mobiliojo telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), į buvusios savo sugyventinės R. B. mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), daug kartų (viso kontaktuota 889 kartų) bauginančio ir grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Taip pat 2017 m. lapkričio mėnesį, iš savo socialinio tinklapio „Facebook“ paskyros išsiųsdamas Į M. B., E. B. R. B. ir V. K. socialinio tinklapio „Facebook“ paskyras 2017 m. spalio 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą, su jame išdėstytomis jo ir R. B. intymaus gyvenimo aplinkybėmis, sistemingai baugino R. B., naudodamas psichinę prievartą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, sistemingumas kaip objektyvioji nusikalstamos veikos pusė šioje byloje pasireiškia žinučių ir telefoninių skambučių kiekiu. Kaip matyti iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir fotolentelės, nukentėjusiajai kaltinamasis parašė 51 SMS žinutę laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. (t. 1, b. l. 158). Šių žinučių turinys patvirtina kaltinamojo subjektyviąją pusę – siekį įbauginti nukentėjusį asmenį. Dalį SMS žinučių turinį sudaro necenzūrinio pobūdžio leksika, kita dalis užgaulaus (pavyzdžiui, „Pagalvok, šiukšle, tai tu turėjai išeiti iš namų“, „Šiukšle, ką tu padarei kaip grąžinsi viską“, „jei tu būtum ne (necenzūrinis žodis) tai būtum saugojusi šeimą ir gyvenusi dėl jos, o ne dėl savęs kūdikis prarado tėvą egoiste“ „(necenzūrinis žodis) tu į šikną debile“) bei grasinančio pobūdžio (pavyzdžiui „susitiksim prisiekiu ir jeigu būsi apgavusi, pasigailėjimo nebus“, “pagalvok, ar aš tavęs pasigailėsiu už tuos išsidirbinėjimus“, „reikės atsiskaityti, todėl pagalvok ar nenori draugiškai aptarti viso to. Jei pagalvosi paskambink, tik ilgai netempk“, „Tau spręsti, surasiu tą tavo (necenzūrinis žodis), atkasiu viską ir tada nuspręsiu kaip mes gyvensime“). Teismas visą SMS žinučių kontekstą vertina kaip siekį sukurti nukentėjusiajai nestabilumo, baimės, bauginančios atmosferos kūrimu. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmai atitinka ir realumo kriterijų. Nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo bet kokių priemonių ėmimosi, taip dar labiau siekiant ją įbauginti (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, ar bandymas susigrąžinti nukentėjusiąją, kaip teigė kaltinamasis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014).

Šių liudytojų parodymai leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis išsiųsdamas nutarimą su jame esančia intymaus turinio informacija siekė pažeminti nukentėjusiąją artimųjų asmenų akivaizdoje. Šis siekis vertintinas kaip vienas iš psichinės prievartos elementų panaudotų prieš nukentėjusiąją.

Taip pat nagrinėjamų aplinkybių kontekste sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą pasireiškia ir telefoniniais skambučiais įvairiu paros metu. Kaip matyti iš kaltinamajam priklausančio telefono numerio išklotinės ir statistikos, jis laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. vasario 25 d. susisiekė su nukentėjusiąja 889 kartus (t. 2, b. l. 1–46). Taip pat šios išklotinės patvirtina faktą, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laikotarpiu su nukentėjusiąja susiekinėjo po vidurnakčio, t. y. 0 val. 0 min. iki 6 val. ryto net 88 kartus.

Taip pat kaltinamojo veiksmų pavojingumas kaip uždrausta veika atsispindi ir per nukentėjusiajai kilusias pasekmes. Teisiamojo posėdžio metu 2018 m. gruodžio 19 d. apklausta R. V., į kurią psichologinės pagalbos kreipėsi nukentėjusioji, nurodė, kad R. B. krizių centre lankėsi daugiau nei pusmetį, jai reikėjo labai didelės pagalbos, nes buvo visi potrauminio streso sindromo simptomai – skundėsi nemiga, kilo įvairūs psichosomatiniai reiškiniai staigus pykinimas, galvos skausmas, baimė, aukštas nerimo lygis ir reikėjo daug pastangų, kol tie simptomai buvo sumažinti.

Nurodytų įrodymu visuma leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Jo padaryta veika atitinka visus šiai veikai būdingus objektyviuosius požymius. Kaltinamojo objektyviąją pusę sudarančių veiksmų atlikimas suteikia teismui pagrindą konstatuoti, kad kaltinamais veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų kryptingumą kaip siekį sistemingai bauginti nukentėjusiąją naudojant psichinę prievartą rašant įvairaus pobūdžio SMS žinutes, kontaktuojant su ja daug kartų netgi naktimis bei išplatinant nutarimą su intymaus gyvenimo aplinkybėmis. Pripažinus kaltinamąjį padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje jam skirtina bausmė.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 4 metai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis ir LR BK 145 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 2 metų, 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinanti aplinkybių. Įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes tokias kaip kaltės formą, kuri šiuo atveju pasireiškia tiesiogine tyčia, kilusias pasekmes (nukentėjusioji patyrė psichologinę traumą), teismas nemato teisinio pagrindo nukrypti nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio ir skiria kaltinamajam 2 metų, 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis laikomas teisiamu primą kartą, administracine tvarka, nors ir baustas tačiau baustumai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, o ne pažeidimais leidžiančiais daryti išvadą, kad kaltinamasis veda asocialų gyvenimo būdą, kas iš esmės didintų nusikalstamumo riziką. Byloje taip pat nėra kitų duomenų, kurie suponuotų teismui išvadą, kad kaltinamąjį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.

Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai gali būti paskirti asmeniui paskyrus atitinkamas poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie tinkamai veiktų nuteistąjį jo neizoliuojant nuo visuomenės, taip neatimant iš jo galimybės išlikti visuomenėje duodant jai pridėtinę vertę. Pažymėtina, kad visuomenės interesas atidėjus bausmės vykdymą primą kartą teisiamam asmeniui taip pat nenukentės, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginio pobūdžio. Nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, jis būtų pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad įpareigojimai turėtų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir apsaugotų maksimaliai nukentėjusiąją, skiria trijų metų atidėjimą.

Individualizuojant kaltinamajam parenkamas pareigas konstatuotina, kad jis niekur nedirba, todėl jis po nuosprendžio įsiteisinimo per du mėnesius įpareigotinas pradėti dirbti (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat jis įpareigotinas dalyvauti nusikalstamą elgesį keičiančioje programoje ją įvykdant iki 2020 m. kovo 1 d. (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), taip pat jis įpareigotinas nebendrauti su nukentėjusiąja R. B. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Išaiškintina kaltinamajam, kad bendravimas apima įvairias formas: telefoninius pokalbius, SMS žinutes, elektroninį paštą bei visas kitas įmanomas bendravimo formas. Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. B. arčiau kaip 100 metrų atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nukentėjusioji R. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Taip pat teismas privalo atsižvelgti į teismų praktikos tendencijas, taip užtikrindamas ne tik teisingumo ir protingumo principų taikymo užtikrinimą, bet ir apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių įgyvendinimą. Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiama nuo 500 iki 3 000 Eur (kasacinės nutartys 2K–347/2014, 2K-328-648/2017, 2K-346-303/2017). Teismas šios bylos aplinkybių kontekste priteisdamas neturtinę žalą įvertina, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiko tarpą, nukentėjusioji ir jos aplinka (tai padidino nukentėjusiosios išgyvenimus) patyrė didelius dvasinius išgyvenimus (tai patvirtina nukentėjusiosios sūnaus, nukentėjusios mamos liudijimai). Pati nukentėjusioji patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, gyveno nuolatinio psichologinio nestabilumo, baimės būsenoje jai buvo pasireiškę potrauminio streso sindromo simptomai (tai patvirtinta psichologės R. V. parodymais). Dėl to nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina maksimali teismų praktikoje numatyta 3 000 Eur suma. Išskirtinių aplinkybių, kurios teismui leistų viršiti teismų praktikoje numatytą maksimalų dydį, teismas nenustatė, todėl ieškinio dalį dėl 2 000 Eur priteisimo atmeta.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti. (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 metų, 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant D. V. po nuosprendžio įsiteisinimo per du mėnesius pradėti dirbti, dalyvauti nusikalstamą elgesį keičiančioje programoje ją įvykdant iki 2020 m. kovo 1 d., nebendrauti su nukentėjusiąja R. B. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonė per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. B. arčiau kaip 100 metrų atstumu

Priteisti iš kaltinamojo D. V. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. B..

Civilinio ieškinio dalį dėl 2 000 Eur priteisimo atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.