Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-06-27 · Civilinė byla Nr. e2A-454-883/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
e2A-454-883/2017
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02953-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė
Atsakovas
V. L.
Ieškovas
R. P.
Išvadą teikia
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-454-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02953-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-34-636/2017 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. P. teisme pateikė ieškinį atsakovui V. L., prašydama padidinti teismo nutartimi patvirtintą išlaikymo dydį: priteisti iš atsakovo V. L. nepilnametės dukters L. L. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 300 Eur per mėnesį ir nepilnametės dukters G. L., (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai nutartimi buvo priteistas vaikams iš tėvo išlaikymas, vaikų poreikiai padidėjo. Šiuo metu vaikų tėvas abiem dukrom per mėnesį skiria 170 Eur, kai tuo tarpu ji abiem dukrom per mėnesį skiria 1 100 Eur. Atsakovas dirba, turi įsigijęs didelį gyvenamąjį namą ir kito nekilnojamojo turto, todėl vaikų išlaikymui gali skirti didesnes lėšas.Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tėvų turtinės padėties ar vaikų poreikių pasikeitimą, o duomenys, kuriuos atsakovė pateikė kartu su ieškiniu, prieštarauja nurodytoms aplinkybėms. Atsakovas šiuo metu neturi galimybės teikti didesnį atlyginimą už tą, kuris nustatytas teismo nutartimi. Jo finansinė padėtis sunki, turi kitų išlaikytinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-3137-715/2012 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisė iš atsakovo V. L. nepilnamečiam vaikui L. L., (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo V. L. nepilnamečiam vaikui G. L., (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę nepilnamečių vaikų motiną R. P., nepilnamečių vaikų L. L. ir G. L. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 102 Eur žyminio mokesčio; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškovės paaiškinimus, konstatavo jog nepilnamečių vaikų L. L. ir G. L. poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo, kuria buvo patvirtinta R. P. ir V. L. taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio ir formos, padidėjo.Teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius ir jų tenkinimui ieškovės skiriamas pinigų sumas, atsakovo gaunamas pajamas bei turimą nekilnojamąjį turtą, konstatavo, kad atsakovas, kaip tėvas, turi pareigą ir galimybes užtikrinti, kad būtų patenkinti ne tik būtinieji vaikų poreikiai, bet ir užtikrintos vaikams reikiamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos.Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, kad jo pilnametei dukrai R. L. yra nustatytas specialusis slaugos poreikis, nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad jis nuolat prižiūri slaugomą dukrą Rūtą ar yra paskirtas jos globėju ar rūpintoju, ir dėl to negali dirbti, nepateikė įrodymų, kad skiria lėšų pilnametės dukros Rūtos išlaikymui.Teismas, spręsdamas dėl nepilnametėms dukroms reikalingo išlaikymo dydžio, atsižvelgė į tai kad nepilnametės L. L. yra beveik septynerių metų, o G. L. – šešerių metų amžiaus, į tai, kad L. L. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir jai reikalingas specialus gydymas, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnamečius vaikus, šiuo metu dirba, į tai, kad atsakovas dirba ir gauna pajamų, turi nekilnojamojo turto, kurį gali išnuomoti ar realizuoti ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų, ir konstatavo, kad atsakovui toliau mokant nepilnametėm dukroms prieš ketverius metus teismo nutartimi nustatytą išlaikymą kiekvienai po 86,89 € (300 Lt) kiekvieną mėnesį, nebūtų užtikrintos lėšos, būtinos vaikų gydymui, maistui, aprangai, mokymuisi ir kitoms būtinoms vaikams augti sąlygoms.Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, nesant duomenų, kad negali dirbti, bei turintis nekilnojamojo turto, turi imtis visų įmanomų priemonių teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms, siekti gauti lėšų iš jam priklausančio nekilnojamojo turto, kad galėtų mokėti nepilnamečiams vaikams reikiamą išlaikymą.Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis dėl padidėjusių vaikų poreikių, turimų išlaidų vaikams, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgęs į proporcingumo principą, į padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius, įskaitant vaiko daliai tenkančių būsto išlaidų bei augantį pragyvenimo lygį, sprendė, jog atsakovas nepilnametės dukters L. L. išlaikymui turėtu skirti 300 Eur periodinių išmokų mokamų kas mėnesį, nepilnametės dukters G. L. išlaikymui – 250 Eur periodinių išmokų mokamų kas mėnesį. Teismas, nustatęs, kad ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovo valstybei priteisė 102 Eur žyminį mokestį už išlaikymo padidinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo užsiimama individualia veikla, gaunamomis pajamomis, turimu nekilnojamuoju turtu.Teismo išvada, kad nepilnamečių vaikų L. L. ir G. L. poreikiai nuo nutarties priėmimo padidėjo, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, neįvardinta, kokie vaikų poreikiai papildomai atsirado po nutarties priėmimo.Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime išreikšto nesutikimo su ieškovės lentelėse nurodytomis išlaidomis, todėl bylą išnagrinėjo formaliai, tik perkeldamas bendrus, nepagrįstus, ieškovės pateiktus duomenis lentelėse.Ieškovės pateikti kvitai už pirkinius, kurie įrodo dalį patiriamų išlaidų vaikams, teismo nebuvo analizuoti.Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovas V. L. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), nes tokio turto atsakovas neturi.Per parengiamąjį teismo posėdį atsakovo atstovo siūlymas vienkartinės išmokos, nepatvirtina, jog atsakovas, turintis galimybių, turi lėšų mokėti nepilnametėms dukroms priteistą išlaikymą.Tiek ieškovė, tiek teismas nurodė deklaratyvius argumentus, susijusius su nepilnametėms dukterims priteisto išlaikymo dydžio pakeitimu (padidinimu).Teismas priteisė didesnį išlaikymą negu teismų praktikoje nurodytas būtinuosius vaiko poreikius tenkinantis išlaikymas.Teismas nevertino aplinkybės, kad nepaisant ieškovės sunkios turtinės padėties ji įsigijo trijų kambarių butą Mažeikiuose.Ieškovės prašoma priteisti suma vaikų išlaikymui yra nepagrįsta nei logiškai, nei praktiškai, neatitinka protingumo kriterijųĮvertinus atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, nepilnamečių dukrų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių ir vadovaujantis protingumo kriterijais, kas mėnesį mokamas nepilnametėms dukroms išlaikymas, teikiant jį periodinėmis išmokomis, gali būti padidintas dėl naujų būtinų poreikių, bet ne daugiau nei 1/2 MMA kiekvienam vaikui.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. P. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Atsakovas nepateikė dokumentų, kad būtent jis slaugo pilnametę dukrą R. L., tuo labiau, kad ji yra gydymo įstaigoje. Ieškovė sukaupė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad nepilnamečių dukrų L. L. ir G. L. poreikiai nuo nutarties priėmimo padidėjo.Ieškovė yra pateikusi detalius paskaičiavimus, apie dukroms reikalingą išlaikymo dydį.Atsakovas su dukromis nebendrauja, auginti jų nepadeda, žinodamas apie dukros L. L. sveikatos būklę ir kad jos išlaikymui reikalingos didesnės lėšos, nei iki šiol skiria atsakovas, jis nepasiūlė jokios finansinės pagalbos.Teismas teisingai sprendė, kad atsakovas negali vertinti, kokio dydžio reikalingas išlaikymas dukroms, nes su ieškove jis nebendrauja, dukrų nelanko, jų poreikiais nesidomi ir neprisideda prie jų tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusius vaikų poreikius ir skyrium gyvenančio tėvo turtinę padėtį bei pagrįstai priteisė 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei šalių dukrai L. L. ir 250 Eur – nepilnametei šalių dukrai G. L..Byloje nustatyta, kad ieškovė R. P. ir atsakovas V. L. yra nepilnamečių dukrų L. L., (duomenys neskelbtini), ir G. L., (duomenys neskelbtini)tėvai. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3137-715/2012 patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, kad V. L. mokės nepilnametėms dukroms L. L. ir G. L. kiekvienai po 86,89 Eur (300 Lt) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. L. nepilnametės dukters L. L. išlaikymui periodines išmokas po 300 Eur per mėnesį ir nepilnametės dukters G. L. išlaikymui periodines išmokas po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo V. L. 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei šalių dukrai L. L. bei 250 Eur – nepilnametei šalių dukrai G. L.. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo užsiimama individualia veikla, gaunamomis pajamomis, turimu nekilnojamuoju turtu, netinkamai vertino byloje faktines aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais, jų padidėjimu, nukrypo nuo teismų praktikoje nustatyto būtinuosius vaiko poreikius tenkinančio išlaikymo dydžio, todėl nepagrįstai padidino nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo sumas.Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Atsakovo teigimu teismas, vertindamas jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į jo gaunamų pajamų dydį, o vertindamas turimą nekilnojamąjį turtą turėjo atsižvelgti tik į turto pasikeitimą (vertę) kai buvo priimta teismo nutartis, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, be to, teismas neteisingai nurodė, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui, o teismo nurodytos komercinės patalpos esančios (duomenys neskelbtini), yra įkeistos bankui, nes įgytos gaunant paskolą dar 2008 m. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas. Būtent tai, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, bylos duomenų, padarė šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Nustatęs, kad pareikštas ieškinys dėl teismo nutartimi, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, priteisimo (padidinimo) grįstas esminiu vaikų poreikių (ne tėvų turtinės padėties) pasikeitimu, teismas ištyrė bylos duomenis ir sprendė, jog šis pagrindas egzistuoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo gaunamų pajamų dydžio nepakankamai tikslus įvertinimas ir turimo nekilnojamojo turto pasikeitimo vertinimas, neturi esminės reikšmės, kadangi teismas tokių aplinkybių, apskritai, neprivalėjo vertinti. Tokią pareigą teismas turi tuo atveju, jei reikalavimas grindžiamas kitu alternatyviu – tėvų (vieno iš jų) turtinės padėties pasikeitimo – pagrindu arba abiem jais. Iš atsakovo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) atsakovui nuosavybės teise nepriklauso, tačiau atsakovui priklauso tuo pačiu adresu esantis ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kurį jis įgijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida nėra tokia reikšminga, kad sudarytų pagrindą visiškai kitaip vertinti atsakovo turtinę padėtį ar iš esmės keistų apeliacinės instancijos teismo poziciją dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo padidinimo būtinumo šiuo konkrečiu atveju.Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra įkeistos, t. y. registruota hipoteka, neleidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti atsakovo sunkios turtinės padėties, kadangi atsakovas privalo įvertinti, kad jis privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdamas jiems tokį išlaikymą, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius.Atsakovas taip pat teigia, kad liko nenustatyta, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai nuo nutarties priėmimo padidėjo, pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiais argumentais atsakovas iš esmės reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, siekia kitų, nei konstatuotos, faktinių aplinkybių dėl vaikų poreikių, jų pasikeitimo nustatymo. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaikų amžių, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius, atsižvelgė į šalių, tarp jų – ieškovo paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), todėl pagrįstai nustatė, jog vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, palyginti su 2012 metais. Teisėjų kolegija nekonstatuoja pirmosios instancijos teismo įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismo šalims buvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, išvados byloje padarytos ištyrus rašytinius įrodymus ir įvertinus jų visumą. Byloje nustatyta, kad atsakovas neįrodinėjo, kokia suma vaikui išlaikyti, jo manymu, yra pagrįsta.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nustatė esminį abiejų vaikų poreikių padidėjimo faktą, teismo nutartimi tarp šalių sutarto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (86,89 Eur (300 Lt)) nepakankamumą, todėl pagrįstai sprendė išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimą.Atsakovas nesutinka su priteistinu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į protingumo kriterijus, priteisė didesnį išlaikymą negu teismų praktikoje nurodytas būtinuosius vaiko poreikius tenkinantis išlaikymas bei vertindamas šalių turtinę padėtį pažeidė proporcingumo principą. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.Teismas, nustatęs, kad yra pagrindas keisti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, turi nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų konkrečiu atveju būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir, priešingai, nei teigia atsakovas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, didesnę ieškovės vaikų, gyvenančių kartu su ja, išlaikymo naštą, iš atsakovo vaikams priteisto išlaikymo mokėjimą, elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti), nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Iš socialinio draudimo pažymos matyti, kad atsakovas V. L. yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas. Atsakovo pateikta metinė pajamų deklaracija patvirtina, kad už 2015 metus atsakovas deklaravo (duomenys neskelbtini) pajamų, kas sudaro (duomenys neskelbtini) pajamas per mėnesį. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso komercinės patalpos (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų, kurie padėtų nustatyti realią atsakovo turtinę padėtį, byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto objektus esančius (duomenys neskelbtini) atsakovas įgijo po teismo nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, priėmimo. Nors atsakovas teigia, kad jis papildomai įgijo turto tik už (duomenys neskelbtini), tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Tuo labiau, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog bendra atsakovo įgytų nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sudaro (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovo oficialiai gaunamų pajamų dydžio neįvertinimas, esant abejonių dėl jų realumo, nesudaro pakankamo pagrindo kitokiam atsakovo turtinės padėties teisiniam vertinimui nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad šalis negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Tai, kad atsakovo pajamų dydis per mėnesį sudaro (duomenys neskelbtini), negali jam suteikti tam tikrų privilegijų, o vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti vien ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma. Nepilnametė L. L. yra septynerių metų amžiaus, lanko pirmą klasę, o nepilnametė G. L. yra šešerių metų, lanko priešmokyklinę grupę, todėl joms turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti ir įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūriniuose, sporto renginiuose, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems gabumams lavinti, t. y., turi būti tenkinami ne tik vaikų būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Nepaneigiama, jog mokyklinio amžiaus vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos, nei lankantiems darželį. Įvertintina aplinkybė, jog dukrai L. L. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir jai reikalingas specialus gydymas, būtini nuolatiniai reguliarūs vizitai pas gydytojus, operacijos, kas reikalauja papildomų išlaidų. Priešingai atsakovo teiginiams, byloje pateikti duomenys, patvirtina vaiko papildomus poreikius dėl (duomenys neskelbtini) ligos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas), ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas turi pilnametę dukrą, kuriai yra nustatytas specialusis slaugos poreikis, nesant įrodymų, kad jis nuolat prižiūri slaugomą dukrą ar yra paskirtas jos globėju ar rūpintoju, ir dėl to negali dirbti, kad skiria lėšų pilnametės dukros išlaikymui, vertintinos kritiškai, todėl sprendžiant dėl nepilnametėms dukroms reikalingo išlaikymo dydžio teisinės reikšmės neturi.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių, sveikatos būklę, tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžiai padidėjusius jų poreikius, todėl atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįstai padidinto išlaikymo priteisimo nepilnametės dukters L. L. išlaikymui periodines išmokas po 300 Eur per mėnesį ir nepilnametės dukters G. L. išlaikymui periodines išmokas po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos ieškovei nepriteistinos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė